- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-504-854/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08063-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Litpakas“ ir P. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 2 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Taurus fondas“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų BUAB „Litpakas“ ir P. Š. 91 666,65 Eur negrąžintą paskolą pagal paskolos sutartį Nr. INVA2EGFLOAN2022/10/21-01, 973,94 Eur sutartines (mokėjimo) palūkanas, 59,17 Eur netesybas (delspinigius), 274,95 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 92 974,71 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 310 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino ieškovei 102 Eur žyminio mokesčio permoką; priteisė valstybei iš atsakovės BUAB „Litpakas“ 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
2. Teismas 2023 m. birželio 2 d. preliminaraus sprendimo motyvuojamosios dalies 9 punkte nustatė, kad: „Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 810 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 500 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso 1 310 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 655 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).“ .
Šalies argumentai
3. Atsakovės BUAB „Litpakas“ nemokumo administratorė 2023 m. gruodžio 27 d. teismui pateikė prašymą (DOK-202396) dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, kuriuo prašė ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. preliminaraus sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-12677-1159/2023, rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą dėl bylinėjimosi išlaidų ir šią dalį išdėstyti taip: „<...> priteisti ieškovei UAB „Taurus fondas“ 1 310 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 655 Eur iš atsakovės UAB „Litpakas“ ir 655 Eur iš atsakovo P. Š.“. Prašymą grindė tuo, kad bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-420/2011; Nr. 3K-3-332/2012; Nr. 3K-3-352-701/2015), be to, teismas motyvuojamoje dalyje nurodė, kad jog 1 310 Eur bylinėjimosi išlaidos paskirstomos po 655 Eur iš kiekvieno atsakovo. Kadangi preliminaraus sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad iš šių asmenų bylinėjimosi išlaidos priteisiamos solidariai, tai leidžia daryti išvadą, kad preliminariame sprendime padarytas rašymo apsirikimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir nutarė ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12677-1159/2023 motyvuojamosios dalies 9 punkte, pašalinant šiuos perteklinius žodžius ir skaičius: „<...>, t. y. po 655 Eur iš kiekvieno atsakovo. <...>“ ir visą 9 punktą išdėstyti taip: „9. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 810 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 500 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso 1 310 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).“.
5. Teismas nurodė, kad, įvertinus 2023 m. birželio 2 d. preliminaraus sprendimo rezoliucinę dalį ir šio sprendimo motyvuojamosios dalies 9 punkto turinį, darytina išvada, kad:
5.1. Iš tiesų teismas padarė rašymo apsirikimą, tačiau ne tokį kokį nurodo atsakovės atstovas, o tai, kad preliminaraus sprendimo motyvuojamosios dalies 9 punkte įrašė šiuos perteklinius žodžius ir skaičius: „<...>, t. y. po 655 Eur iš kiekvieno atsakovo <...>“. Todėl minėti žodžiai ir skaičiai šalintini iš preliminaraus sprendimo motyvuojamosios dalies 9 punkto turinio.
5.2. Preliminaraus sprendimo rezoliucinėje dalyje jokio rašymo apsirikimo nėra. Jeigu būtų keičiama preliminaraus sprendimo rezoliucinė dalis, būtų keičiama preliminaraus sprendimo esmė.
5.3. Netaikytina atsakovės nurodyta teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-420/2011; Nr. 3K-3-332/2012; Nr. 3K-3-352-701/2015), nes joje nebuvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp pagrindinio skolininko ir laiduotojo. Teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp pagrindinio skolininko ir laiduotojo negali būti skirstomas lygiomis dalimis, nes tokiu atveju, pagrindiniam skolininkui esant nemokiam, pusė bylinėjimosi išlaidų niekada negalėtų būti išieškotos iš bylą pralaimėjusios šalies, nepaisant to, kad už bylą pralaimėjusios šalies skolą laidavo mokus asmuo.
6. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir iš preliminaraus sprendimo motyvuojamosios dalies 9 punkto turinio, nepakeičiant sprendimo esmės, pašalino šiuos perteklinius žodžius ir skaičius: „<...>, t. y. po 655 Eur iš kiekvieno atsakovo. <...>“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė BUAB „Litpakas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovė prašė ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą teismo sprendime, kadangi sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių turinys skiriasi. Aktuali teismų praktika bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimais bei tai, jog teismas preliminaraus sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog 1 310 Eur bylinėjimosi išlaidos paskirstomos po 655 Eur iš kiekvieno atsakovo, tačiau preliminaraus sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos solidariai, atsakovei leido daryti išvadą, kad preliminariame sprendime padarytas rašymo apsirikimas.
7.2. Aplinkybę, jog 1 dalies 6 punktas laikytinas ne 1 dalies sudėtine sujungiamojo sakinio dalimi, o atskiru sakiniu patvirtina ir šio sudėtinio sujungiamojo sakinio sintaksinė struktūra, kadangi 1 dalies 5 punkte esančio sakinio dalies gale yra padėtas ne kabliataškis, kuris turėtų sujungti atskiras sudėtinio sujungiamojo sakinio dalis, o taškas, kuris priešingai – atskiria 6 punktą kaip atskirą sakinį.
7.3. Teismas ne ištaisė rašymo apsirikimą, o atliko teismo sprendimo išaiškinimą, kuriuo papildomai išaiškino, kad atsakovų prievolė dėl bylinėjimosi išlaidų yra solidari, kadangi ieškinys buvo pateiktas dėl solidarios prievolės, t. y. nepaisant motyvuojamosios dalies teismo sprendimas išaiškintas remiantis rezoliucine dalimi, kurioje nebuvo nurodoma jokių motyvų dėl priteisiamų bylinėjimosi išlaidų solidarumo. Taigi teismas pakeitė teismo sprendimo turinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalies pažeidimas, CPK 276 straipsnio 1 dalies pažeidimas).
7.4. Teismo motyvai dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų solidarumo atsakovams prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis. Šalys lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių asmenų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nr. 3K-3-420/2011; Nr. 3K-3-332/2012; Nr. 3K-3-352-701/2015).
7.5. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnis). CPK VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarką, nenumato solidariosios atsakomybės pagrindų. Tokios praktikos taip pat laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1338-450/2021, 31 punktas).
7.6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo bylose Nr. 3K-3-420/2011, Nr. 3K-3-332/2012 ginčai vyko dėl solidariosios atsakovų prievolės, taigi, bylų ratio decidendi sutampa su Vilniaus miesto apylinkės teismo bylos ratio decidendi.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „Taurus fondas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, leidžiant priteistas sumas nukreipti į atsakovės BUAB „Litpakas“ administravimui skirtas lėšas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovė per rašymo apsirikimų taisymo procesinį institutą siekia pakeisti įsiteisėjusio ir vykdytino teismo sprendimo rezoliucinę dalį – teismo sprendimo esmę. Atsakovė siekia sumažinti iš jos priteistas bylinėjimosi išlaidas, kurios bankrutavusiai įmonei įprastinėmis sąlygomis neturėtų turėti jokios esminės reikšmės.
8.2. Kadangi atsakovė jau anksčiau parodė, jog proteguoja tam tikrų kreditorių interesus, pateiktas atskirasis skundas turėtų būti vertinamas būtent šiame kontekste. Kaip matyti iš 2023 m. gruodžio 12 d. atsakovės prašymo, pateikto Vilniaus apygardos teismui į civilinę bylą Nr. eB2-812-661/2024, ir ieškovės prieštaravimo minėtam prašymui, atsakovės 2023 m. gruodžio 27 d. prašymas dėl klaidos ištaisymo civilinėje byloje Nr. e2-12677-1159/2023 ir pareikštas atskirasis skundas skirti vien tik tam, kad pagrįstų nemokumo administratorės poziciją bankroto byloje dėl ieškovės UAB „Taurus fondas“ kreditorinio reikalavimo dalies 655 Eur sumoje netvirtinimo ir atsikirstų į 2023 m. gruodžio 13 d. ieškovės prieštaravimus toje pačioje byloje.
8.3. Atskirasis skundas neturėtų būti tenkinamas ir dėl procedūrinių priežasčių – dėl to, jog per rašymo apsirikimų taisymo institutą negali būti keičiama teismo sprendimo esmė (ypač teismo sprendimo rezoliucinė dalis).
Žemesnės instancijos teismas
8.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023 išaiškino, jog teismų sprendimų esmė per rašymo apsirikimų institutą keičiama negali būti. Teismo sprendimų klaidos (jei tokių buvo padaryta) gali būti taisomos per kitus proceso institutus (pvz. apeliacijos ar proceso atnaujinimo institutus). Nė vienu iš leistinų institutų sprendimų esmei pakeisti atsakovė nesinaudojo ir pateiktu prašymu teismo sprendimo esmę bando keisti neleistinu būdu.
8.5. Kasacinis teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023 išaiškino, jog bet koks priteistų bylinėjimosi išlaidų perskirstymas yra teismo procesinio sprendimo esmės keitimas: bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nustatymą ir jų paskirstymą įtvirtina proceso teisės normos, todėl šių klaidų negalima vertinti kaip aritmetinių klaidų ir jų ištaisyti CPK 276 straipsnio nustatyta tvarka. Šiuo atveju atsakovės siekis per rašymo apsirikimų taisymo institutą pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą išnagrinėtoje byloje, kurioje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, nėra pagrįstas ir tokio prašymo tenkinimas nėra galimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. preliminariame sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-12677-1159/2023, buvo ištaisytas rašymo apsirikimas dėl bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Ieškovė UAB „Taurus fondas“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – BUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „RESTART Group“ 2023 m. gruodžio 11 d. prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo bei UAB „Taurus fondas“ 2023 m. gruodžio 13 d. prieštaravimus dėl šio nemokumo administratorės prašymo ir prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo, kartu su priedais.
13. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pateikti įrodymai pagal jų sukūrimo datą ne tik galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teismui, taip pat tai, kad šie įrodymai neturi teisinės reikšmės ginčo klausimui tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti pagal jo dalyką (neatitinka sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis)), ieškovės pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti.
Dėl pagrindo ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą (ne)buvimo
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 2 d. civilinėje byloje Nr. e2-12677-1159/2023 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Taurus fondas“ ieškinį atsakovams BUAB „Litpakas“ bei P. Š. dėl 91 666,65 Eur negrąžintos paskolos, 973,94 Eur palūkanų, 59,17 Eur delspinigių, 274,95 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 procentų metinių procesinių palūkanų ir 1 310 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino visiškai.
16. Šio preliminaraus sprendimo motyvuojamosios dalies 9 punkte „Dėl bylinėjimosi išlaidų“ teismas nurodė, kad: „Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 810 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 500 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso 1310 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 655 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 98 straipsnio 1 dalimi).“. Sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė: „Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui UAB „Taurus fondas“ (j. a. k. 304104519) solidariai iš atsakovų UAB „Litpakas“ (j. a. k. 305339947) ir P. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) <...> 6) 1 310 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
17. Atsakovė pateikė teismui prašymą ištaisyti rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą dėl bylinėjimosi išlaidų ir šią dalį išdėstyti taip: „<...> priteisti ieškovei UAB „Taurus fondas“ 1 310 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 655 Eur iš atsakovės UAB „Litpakas“ ir 655 Eur iš atsakovo P. Š.“. Tokį prašymą grindė tuo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos, taip pat tuo, kad motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad 1 310 Eur bylinėjimosi išlaidos paskirstomos po 655 Eur iš kiekvieno atsakovo, tačiau rezoliucinėje dalyje jau nurodė, kad iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos priteisiamos solidariai. Visa tai, atsakovės teigimu, sudaro pagrindą spręsti, jog buvo padarytas rašymo apsirikimas.
18. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. preliminariame sprendime padarytas rašymo apsirikimas, tačiau ne toks, kokį nurodė atsakovė. Teismas sprendė, kad taisytina ne preliminaraus sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteisiamos solidariai, o motyvuojamoji dalis, pašalinant joje nurodytą perteklinę frazę „<...>, t. y. po 655 Eur iš kiekvieno atsakovo. <...>“.
19. Atsakovė BUAB „Litpakas“ atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu preliminariame sprendime ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pašalinant iš sprendimo motyvuojamosios dalies frazę „<...>, t. y. po 655 Eur iš kiekvieno atsakovo. <...>“, o sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje bylinėjimosi išlaidos priteistos solidariai iš atsakovų, palikti nepakeistą. Atsakovės teigimu, teismas, tokiu būdu ištaisęs rašymo apsirikimo klaidą, pakeitė sprendimo esmę ir nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų solidariai, o ne lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės teiginiais.
20. CPK 276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskelbus byloje sprendimą teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Tačiau pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.
21. Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimą priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, todėl CPK 276 straipsnio 2 dalis, nustatanti rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų sprendime, ištaisymą, pabrėžia, kad galimas tik toks padarytų sprendime klaidų ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad, taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018, 28 punktas). Ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 12 punktas; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023, 31 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. preliminaraus sprendimo turinį – motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, taip pat skundžiamos nutarties motyvus, neturi pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš preliminaraus sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinęs frazę „<...>, t. y. po 655 Eur iš kiekvieno atsakovo. <...>“, netinkamai ištaisė padarytą rašymo apsirikimo klaidą ar kad tokiu būdu pakeitė savo anksčiau priimto teismo procesinio sprendimo esmę.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėto preliminaraus sprendimo turinys patvirtina, kad teismas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų priteisė solidariai. Tą jis aiškiai nurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje, toliau vardindamas solidariai priteistinas ieškovei iš atsakovų sumas, tarp jų ir bylinėjimosi išlaidas (rezoliucinės dalies 6 punktas). Be to, tai, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos solidariai iš atsakovų teismas nurodė ir motyvuojamosios dalies 9 punkte: „<...> ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 810 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 500 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso 1 310 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 655 Eur iš kiekvieno atsakovo“.
24. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 2 d. preliminaraus sprendimo tiek motyvuojamojoje, tiek rezoliucinėje dalyse aiškiai nurodė solidarų atsakovų prievolės pobūdį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Todėl teismas, vėliau pastebėjęs, kad preliminaraus sprendimo motyvuojamojoje dalyje papildomai nurodyta ir frazė „<...>, t. y. po 655 Eur iš kiekvieno atsakovo“, kuri yra perteklinė priimto sprendimo kontekste, remdamasis CPK 276 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai ištaisė šią rašymo apsirikimo klaidą, kartu pašalindamas sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl tokio rašymo apsirikimo buvusį loginį turinio prieštaravimą. Tai, kad ši klaida buvo ištaisyta ne tokiu būdu, kokiu siekė atsakovė savo prašyme (sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis, taigi ne solidariai), nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino CPK 276 straipsnio nuostatas.
25. Be to, pats teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad preliminaraus sprendimo rezoliucinėje dalyje jokio rašymo apsirikimo nėra, t. y. teismas iš esmės konstatavo, kad jis priėmė tokį sprendimą, kokį ir turėjo tikslą priimti – priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas solidariai. Priešingos išvados neleidžia daryti ir atsakovės atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl sintaksinės sakinio, kuriuo priteistos bylinėjimosi išlaidas, struktūros (sakinio dalių atskyrimo kableliu / tašku). Šiuo atveju būtent atsakovės prašomas preliminaraus sprendimo koregavimas iš esmės jį pakeistų (būtų pakeista sprendimo esmė), nes būtų pakeistos šalių teisės ir pareigos – atsakovų piniginės prievolės atlyginti bylinėjimosi išlaidas ieškovei pobūdis, o tas, remiantis teisiniu reglamentavimu ir jį aiškinančia kasacinio teismo praktika, nėra galima.
26. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu taip pat pažymi, kad šios apeliacijos objektas yra teismo nutarties, kuria buvo ištaisyta rašymo apsirikimo klaida, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, t. y. apeliacine tvarka vertinama tik tai, ar teismas pagrįstai ištaisė rašymo apsirikimo klaidą. O tai, ar teismas 2023 m. birželio 2 d. preliminariame sprendime padarė teisingas išvadas dėl pačios prievolės pobūdžio dėl bylinėjimosi išlaidų, t. y. jos ieškovei iš atsakovų turi būti priteisiamos solidariai ar lygiomis dalimis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl su tuo susiję šalių argumentai šioje nutartyje nevertintini ir dėl jų plačiau nepasisakoma. Taip pat, kaip neturintys teisinės reikšmės ginčo klausimui, nevertintini ir ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai dėl šalių procesinio elgesio (pateiktų prašymų) kitoje civilinėje byloje – atsakovės BUAB „Litpakas“ bankroto byloje.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias rašymo apsirikimo klaidų teismo sprendime ištaisymo institutą (CPK 276 straipsnis), todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
29. Ieškovė nepateikė duomenų apie jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų dydį, todėl šioje nutartyje dėl to nesprendžiama.
30. Atmetus atsakovės BUAB „Litpakas“ atskirąjį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, jai neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.