Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant (nuotoliniu būdu) ieškovo E. S. atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovui D. M., trečiajam asmeniui T. S. dėl paramos pilnamečiui vaikui teikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pilnamečio E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra D. M., motina T. S.. Ieškovas (duomenys neskelbtini) mokosi nuo 2013-11-15, krepšinio grupėje. Ieškovo banko sąskaitos išrašas, rūbų užsakymo kopijos. Atsakovo vardu registruotos transporto priemonės, nekilnojamasis turtas, pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, banko sąskaitos išrašas. Trečiojo asmens pajamų mokesčių deklaracija už 2019 m., 2015 m., 2014 m. trečiojo asmens duomenys dėl registruotos transporto priemonės, nekilnojamojo turto, kredito.

Teismas nurodo, kad tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuojančius aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2007 m. birželio 7 d. nutarime yra konstatavęs, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Vidurinio ugdymo, kurio paskirtis padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją, programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos mokyklos (Švietimo įstatymo 11 straipsnis). Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

Įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 straipsniai). Kita vertus, įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis).

Kaip jau minėta, išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) IVb klasėje. Taigi ji atitinka pirmąją sąlygą, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui.

Antroji sąlyga, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui – vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Šiuo atveju byloje duomenų apie ieškovo mokymosi rezultatus nėra, tačiau ta aplinkybė, kad jis lanko paskutinę gimnazijos klasę, t. y. buvo perkaltas į paskutinę gimnazijos klasę, ir ruošiasi brandos egzaminams patvirtina pažangų ieškovo mokymąsi.

Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą, pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas). Nustatydamas paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007).

Byloje nustatyta, kad ieškovas mokosi pagal vidurio ugdymo programą, šiuo metu nedirba, duomenų, kad jo vardu būtų registruotino turto nėra pateikta. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad registruotino turto neturi, santaupų taip pat neturi. Teismo vertinimu, nors ieškovas yra įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau besimokydamas pagal vidurinio ugdymo programą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, be kurių negalėtų ateityje studijuoti, dirbti ir materialiai save, o prireikus – ir tėvus, išlaikyti. Be to, ieškovui taip pat yra reikalingas laikas poilsiui.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas yra pakankamai rūpestingas vykdydamas savo pareigą mokytis. Ieškovui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, neabejotinai reikalingos lėšos maistui, aprangai, sveikatai, higienos priemonėms, laisvalaikiui, transportui. Be to, ieškovui tenka ir dalis komunalinių mokesčių, į kuriuos įeina mokestis už telefoną ir internetą, vandenį, elektrą, šilumą, šiukšles ir pan. Ieškovas nurodo, kad jo poreikiai sudaro 500 Eur per mėnesį, trečiasis asmuo ieškovo motina atsiliepimu nurodo, kad ieškovo poreikiai sudaro 600 Eur. Teismo posėdžio metu paaiškinimuose taip pat buvo nurodytos abstraktaus pobūdžio aplinkybės dėl ieškovo poreikių.

Teismas pastebi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Darytina išvada, kad šiuo metu nustatytas minimalaus atlyginimo dydis nėra besąlyginis rodiklis, kuriuo turi būti vadovaujamasi dėl ieškovo poreikių.

Teismas nurodo, kad išlaikymo (paramos) prašantis asmuo gali nedetalizuoti savo poreikių jeigu jie yra minimalūs, tokia linkme plėtojama teismų praktika. Be abejonės, tokie asmens poreikiai, kaip maistui, aprangai, higienai, būstui, komunaliniams mokesčiams yra neišvengiami, be abejonės patiriami, nors tokio pobūdžio duomenų byloje nėra, tačiau tam tikros aplinkybės dėl šių poreikių dydžių gali būti pateikiamos. Ieškovas nurodo, kad maistui skiria 160 Eur, atsakovas atsiliepimu nurodo – 180 Eur. Padalijus vidutiniškai šią sumą iš mėnesio dienų skaičiaus, vienai dienai maistui skirtina suma sudarytų apie 5–6 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jau yra suaugęs, sportuojantis asmuo ši suma laikytina ne tik, kad realia, tačiau netgi minimalia. Byloje pateiktos rūbų užsakymo kopijos prabangių prekės ženklų, tačiau neabejotinai ieškovui reikia sezoninių rūmų, apatinių rūbų, avalynės, sportinės aprangos ir avalynės, higienos prekių (muilo, šampūno, skutimosi priemonių ir pan.), išlaidų kirpyklai, mokyklos priemonių reikmėms. Teismas nurodo, kad realu, kad ieškovas turi mobilų telefoną ir naudojasi mobiliuoju ryšių, tačiau jokių duomenų apie jų dydį byloje nėra. Pastebėtina, kad trečiojo asmens pateiktos kompiuterio ekrano fotonuotraukos kopijos nėra informatyvios, nes nesimato paslaugų rūšies, kainos, laikotarpio ir kt. Ieškovas nurodo, kad jam priskirtina komunalinių mokesčių dalis yra 70 Eur (komunaliniai mokesčiai dalijami trims asmenims), tačiau pagal bylos duomenis nustatyta, kad trečiasis asmuo turi dar du nepilnamečius vaikus, taip pat yra susituokusi, todėl šie mokesčiai turi būti dalijamai ne trims, o penkiems asmenims, todėl atitinkamai šios sumos turi būti mažesnės. Pastebėtina, kad ieškovo nurodomos nereguliarios išlaidos – 200 Eur per mėnesį, yra pakankamai didelės, tačiau dėl jų pagrįstumo duomenų nebuvo pateikta, atitinkamai nebuvo paaiškintos ir detalizuotos teismo posėdžio metu. Teismas privalo pasisakyti ir įvertinti ieškovo pateiktą banko sąskaitos išrašą. Ieškovo banko sąskaitoje pateikiami duomenys yra reikšmingi tiek dėl ieškovo poreikių, tiek dėl to, kam, kokiam tikslui yra leidžiami gaunami pinigai. Šiame išraše matyti, kad ieškovui tapus pilnamečiui, jis www.topsort.lt 2020 m. rugsėjo mėnesį pervedė 133 Eur, spalio mėnesį – 106 Eur, lapkričio mėnesį – 25 Eur, gruodžio mėnesį – 27 Eur, sausio mėnesį – 45 Eur. Teismo posėdžio metu nurodė, kad pajamų už lažybas negavo. Darytina išvada, kad tokio pobūdžio lėšų panaudojimas nelaikytinas būtinu, protingu. Be to, pervedamų lėšų suma laikytina didele ir sudarančia reikšmingą dalį ieškovo nurodomų poreikių sumos. Pastebėtina, kad 2020 m. spalio mėnesį taip pat buvo pervesta 36 Eur suma UAB „E.“. Ieškovas nurodė, kad buvo perkama dovana, tačiau detaliau paaiškinti ir nurodyti negalėjo. Teismas nurodo, kad tokio pobūdžio išlaidos priskirtinos asmens žalingiems įpročiams, t. y. azartiniai lošimai gali sukelti priklausomybę, o ieškovas ne epizodiškai, tačiau nuolat juose dalyvauja ir panaudoja nemenką pinigų sumą, taip pat abejonės dėl galimo ieškovo kito žalingo įpročio – rūkymo, nėra paneigtos, nes nebuvo paaiškinta kokiam tikslui buvo apsiperkama UAB „E.“. Tokio pobūdžio išlaidos negali būti laikomos būtinomis, realiomis, todėl prie jų apmokėjimo neturi prisidėti ne tik atsakovas, tačiau ir trečiasis asmuo.

Trečiasis asmuo nurodo, kad ruošiasi pirkti ieškovui automobilį, kai jis turės teises. Duomenų, kad ieškovas lanko vairavimo kursus nėra pateikta. Pirmiausia, kad tokios išlaidos (vairavimo kursams) yra vienkartinio pobūdžio. Antra, šios išlaidos nepripažintinos būtinomis ieškovo išlaidomis. Atsižvelgiant į ieškovo finansines galimybes, dalis išlaidų (pvz., laisvalaikio išlaidos) gali būti sumažintos išlaidas racionaliai planuojant, protingai naudojant turimas pinigines lėšas, perskirstant išlaidas pagal būtinųjų poreikių prioritetus. Pažymėtina, kad besimokančiam pilnamečiam vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti, o ne tapti papildomu pajamų šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų. Atitinkamai automobilio pirkimas taip pat nelaikytinas tokio tipo išlaidomis, prie kurių privalo prisidėti ir atsakovas.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad teismas 2019-10-21 sprendimu ieškovui, būnant nepilnamečiui – septyniolikos metų amžiaus, buvo priteista 278 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-1560-206/2019, ieškovo poreikiams tenkinti nustatė 555 Eur sumą, t. y. vieną minimalų darbo užmokestį. Šiuo metu ieškovas yra pilnametis, t. y. šiuo metu jam yra aštuoniolika metų, vasara bus devyniolika. Duomenų, kad iš esmės per gana nedidelį laikotarpį būtų pasikeitę ieškovo poreikiai nėra pateikta. Pastebėtina, kad ieškovas ieškiniu nurodo mažesnę sumą reikalingą jo poreikiams tenkinti – 500 Eur. Teismas laiko reikšminga ir tą aplinkybę, kad ieškovas prašo priteisti paramą nuo 2020-10-28. Visuotinai žinoma aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 dalis), kad nuo 2020 m. pavasario Lietuvoje paskelbta ekstremali padėtis dėl COVID-19, atitinkamai dalis paslaugų, pramogų yra ribojamos (didesne ar mažesne apimtimi). Dėl šios aplinkybės tokio tipo išlaidos, kaip laisvalaikiui, ekskursijoms, pažintinei veiklai, teatrams, muziejams, objektyviai negalėjo būti patiriamos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sprendimo priėmimo dienos, o įvertinus šiuo metu esančius ribojimus, labai realu iki 2021 m. vasario pabaigos (šiuo metu Vyriausybės teisės aktuose nustatytas karantino laikotarpis ir esami draudimai). Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovo poreikiams tenkinti šiuo metu turi būti skirtina 500 Eur suma, t. y. mažesnė suma nei tuo metu, kai ieškovas buvo nepilnametis, atitinkamai nelaikius pagrįstomis išlaidomis sumų, išleidžiamų lažyboms.

Teismas nurodo, kad Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2021-01-01 universalia išmoka vaikui padidinta nuo 60,06 Eur (1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio) iki 70 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Darytina išvada, kad prie ieškovo išlaikymo nurodyta suma prisideda valstybė, atitinkamai tėvams tenkanti dalis vaikui remti yra mažintina.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šioje byloje spęstina dėl 430 Eur paramos teikimo ieškovui (500 Eur suma teismo pripažinta vaiko poreikiais, iš jos atimta 70 Eur suma „vaiko pinigai“).

Šiuo atveju įvertinus ieškovo poreikius būtina nustatyti ar atsakovas turi realių galimybių teikti išlaikymą ir kokio dydžio.

Kasacinis teismas formuojamojoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymo leidėjui įtvirtinus tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni kaip 24 metai, negalima nepaisyti tėvų galimybių. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovas sutiko teikti paramą pilnamečiam vaikui, tačiau nepavyko šalims susitarti dėl teiktinos paramos dydžio. Atsakovas sutiko mokėti po 200 Eur per mėnesį.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, taip pat transporto priemonės. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jam priklauso UAB „M.“ akcijos, jis yra šios įmonės vadovas ir darbuotojas. Jis gauna apie 660 Eur darbo užmokesčio. Kitų išlaikomų asmenų neturi, įsipareigojimų, skolų taip pat nenurodė. Darytina išvada, kad atsakovas turi realias ir pagrįstas galimybės teikti paramą ieškovui.

Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad trečiasis asmuo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turi nekilnojamojo turto, taip pat transporto priemonę. Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti. Teismas nurodo, kad byloje nėra pateikta duomenų apie trečiojo asmens santuoką, tačiau ta aplinkybę, kad nekilnojamasis turtas registruotas, kaip įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kad kredito gavėjas yra bendraskolis D. S., darytina išvada, kad trečiasis asmuo sudaręs santuoką. Atitinkama pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus tenka ne tik motinai, tačiau ir tėvui, todėl trečiojo asmens nurodyta aplinkybė, kad ji išlaikymo nepilnamečius vaikus ir moka kreditą nėra tiksli, nes ši pareiga tenka ne jai vienai. Be abejonės dėl COVID-19 pandemijos ne tik ieškovė, susiduria su galimais finansiniais sunkumais, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu, dėl kurios jos pareiga prisidėti prie ieškovo paramos galėtų būti mažesnė nei atsakovo. Darytina išvada, kad abu ieškovo tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis prie paramos teikimo ieškovui.

Taigi, vertinant byloje nustatytas aplinkybes, nustačius, kad ieškovui parama iš atsakovų būtina, įvertinus būtinuosius ieškovo poreikius, jos ir atsakovo materialinę padėtį bei derinant atsakovo pareigą ir jų galimybes šią pareigą vykdyti, ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteistinas parama po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2020-10-28) iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą (CPK 178, 197, 185, straipsniai CK 3.156, 3.192¹ straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis). Pastebėtina, kad atsakovo mokėtos sumos šiuo laikotarpiu nėra dubliuojamos, ir bus įskaitomos vykdymo proceso metu.

Teismas nurodo, priimamas teismo sprendimas turi būti aiškus ir konkretus, t. y. sąlyginius teismo sprendimus priimti draudžiama. Dėl šios priežasties parama ieškovui priteisiama kol jis mokysis gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą. Atitinkamai tik sėkmingai baigęs gimnaziją ir įstojęs mokytis į aukštąją mokyklą, jis turės teisę kreiptis į teismą dėl paramos teikimo kol mokysis aukštojoje mokykloje, dieninėse studijose.

Pažymėtina, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramos dydį.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnis, 3.192¹ straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalį dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas kreipiantis į teismą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą valstybei priteistina 58 Eur žyminio mokesčio.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, sprendžiat atlygintų bylinėjimosi išlaidų dydį, įvertintinas šalių procesinis elgesys.

Atsakovas nurodo, kad nebuvo pagrindo kreiptis į teismą, nes atsakovas mokėjo paramą sūnui. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad po to, kai ieškovas sulaukė pilnametystės atsakovas paskambimo advokatui ir pasiteiravo dėl tolimesnio elgesio. Buvo nuspręsta mokėti 200 Eur paramą, taip pat nurodė, kad bendravimo su sūnumi nėra, dėl parmos teikimo šalys tarpusavyje nekalbėjo, nesusirašinėjo ar pan. Teismas nurodo, kad iki ieškovo pilnametystės išlaikymas buvo priteistas teismo sprendimu ir buvo priteistas didesne suma, nei atsakovas mokėjo vėliau. Dėl tokio priimto sprendimo atsakovas neinformavo savo sūnaus, todėl ieškovas turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą, nes paramos teikimas, nesant tarp šalių komunikacijos iš esmės priklausė tik nuo paties atsakovo valios.

Ieškovas pateikė duomenis, kad turėjo iš viso 680 Eur išlaidų teisinei pagalbai. Atsakovas iš viso patyrė 388 Eur sumą.

Ieškinio reikalavimas patenkintas iš dalies 72 proc., tačiau nuo faktinio atsakovo paramos teikimo sumos iki teismo priteistos sumos yra tik nežymus skirtumas, t. y. ieškovas gaus tik 7 proc. didesnę sumą, negu prieš tai mokėjo atsakovas. Teismas nurodo, kad byla nebuvo sudėtinga, faktiškai atsakovo mokėta ir teismo priteista suma labai nežymiai skiriasi, be to, dalis išlaidų tokių kaip atstovo kelionės išlaidos apskirtai nėra nepriteistinos, nes atsakovas neprivalo apmokėti išlaidų, kurias lėmė išimtinai ieškovo pasirinkimas turėti atstovą advokatą iš kito miesto. Teismas nurodo, kad yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, t. y. turėtas šalių bylinėjimosi išlaidas palikti pačioms šalims.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramą ieškovui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-10-28 iki ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 58 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl paramos periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.