- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-21
- Bylos Nr.
- e2-1560-206/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00301-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Ieškovas
- T. S.
- Atsakovas
- D. M.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
- Kategorijos
dalyvaujant - ieškovo atstovui advokato padėjėjui D. R., atsakovo atstovui advokatui Romanui Lupeikai, išvadą byloje teikiančios institucijos atstovui Laimučiui Aukseliui,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovui D. M. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-299-474-2015, priteisė iš atsakovo D. M. nepilnamečio sūnaus E. S., gim. 2002-07-29 išlaikymą po 150 Eur per mėnesį. Ieškovė su priteista išlaikymo suma nesutinka ir prašo padidinti išlaikymo dydį iki 390 Eur per mėnesį bei priteisti iš atsakovo 4800 Eur įsiskolinimą, skaičiuojamą už paskutinius 2 metus. Ieškovė nurodė, kad ankstesnis išlaikymo dydis buvo nustatytas šalių taikos sutartimi. Ieškovė nurodė vertinanti, kad vaiko tėvui buvo suteikta galimybė sutaupyti vaiko ateičiai, tačiau jis ir toliau stengėsi kuo labiau atsiriboti nuo vaiko išlaikymo. Tuo tarpu ji nuosekliai siekė gauti geresnį atlyginimą ir papildomas pajamas, kad galėtų užtikrinti su metais vis didėjančius vaiko poreikius. Ieškovė nurodė, kad ji šiuo metu gyvena kartu su vyru D. S. ir trimis vaikais: M. S., gim. 2009-07-07, D. S., gim. 2009-07-07, ir E. S., gim. 2002-07-29. Didžioji vaiko išlaikymo našta tenka jai. Ji pateikė savo pajamų deklaracijas, iš kurių reikia spręsti apie jos pajamas. Ji turi pasiimtą lizingo paskolą už automobilį, kuris yra skirtas taip pat ir vaiko gerovei užtikrinti, nes vaikas visur su šia mašina saugiai vežiojamas; vaikas turi savo kambarį, baldus, gerą kompiuterį, drabužių, kuriuos greit išauga. Nepilnametis sūnus išleidžiamas į ekskursijas ir išvykas su klase, veža ir ji pati. Vaikas mokosi priešpaskutinėje gimnazijos klasėje ir ruošiasi studijuoti universitete Vilniuje. Šiuo metu jis labai uoliai mokosi krepšinio mokykloje ir siekia ir toliau tapti geru žaidėju, todėl vaiko poreikiai vis auga ir jam bus reikalingas išlaikymas iki 24 metų amžiaus. Akivaizdu, kad 17 metų vaikinui reikia daugiau papildomų lėšų poreikių ir interesų tenkinimui. Ji su vaiku visą laiką gyvena Kretingoje, todėl buvo užtikrintas jo poreikis augti sveikoje aplinkoje, valgyti sveiką ekologišką maistą, nes daug maisto perka iš vietos ūkininkų, todėl kvitų neturi, iš parduotuvės ar turgaus perka vaikui gerą mėsą, daugiausia veršieną, gerą žuvį. Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis CK 6.461 str. 2 d. nuostata bei suformuota teismų praktika, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, todėl atsakovas mažiausiai turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo skirdamas tam pusę minimalios algos. Šiuo metu tai yra 200 eurų. Tačiau nuo 2019-01-01 minimali alga nustatyta 555 eurai. Taigi orientacinė mažiausia išmoka vaikui jau nuo ateinančių metų pradžios sudarys 277,5 Eur. Vaikas šiuo metu yra paauglys, todėl ir jo poreikiai su metais didėja. Pažymi, kad atsakovas pusantrų metų mokėjo didesnes išmokas vaikui (150 Eur + 40 Eur), tačiau atsakovas per visą vaiko gyvenimą nėra pirkęs jam didesnės vertės daiktų. Ieškovė nurodė, kad per pastarąjį laikotarpį Lietuvoje ženkliai išaugo prekių ir paslaugų kainos, kas lemia, jog reikalingos didesnės lėšos tiek maistui, tiek drabužiams ir avalynei, tiek sveikatos priežiūrai ir higienos reikmėms, tiek mokslui ir laisvalaikiui, tiek būsto išlaikymui ir t. t. Vaiko tik minimalių poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia per 500 Eur. Šiuo metu vien maistas vaikui, kuris yra paauglys, per mėnesį kainuoja apie 160 Eur, apie 70 Eur komunalinės išlaidos, mokesčiai už interneto ir telefono ryšį (dalijant iš trijų asmenų, gyvenančių trijų kambarių bute), apie 60 Eur kas mėnesį - nauji drabužiai, higienos priemonės ir mokyklinės prekės (daugiau išlaidų prieš mokslo metų pradžią ar keičiantis sezonui, mažiau - metų eigoje), 80 eurų - pramogos, ekskursijos, kino teatras ir kita kultūrinė veikla. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai. Gabaus vaiko, kuris papildomai mokosi, poreikiai didesni, todėl išlaikymas turi būti didesnis.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Vertina, kad ieškovė prašo nepagrįstai didelės pinigų sumos sūnaus išlaikymui ir taip pat nurodo melagingas ir teismą klaidinančias faktines aplinkybes. Šalys šiuo metu galiojantį sūnaus išlaikymo dydį buvo nustačiusios abipusiu nuolaidų būdu, atsižvelgusios į abiejų turtinę padėtį, sūnaus poreikius, pragyvenimo lygį Lietuvoje. 2015 metų balandžio mėnesį Lietuvoje minimali mėnesio alga buvo 300 Eur. Šalys, nustatydamos išlaikymo dydį sūnui, vadovavosi nusistovėjusia praktika, jog vienam vaikui išlaikyti per mėnesį reikia vienos minimalios mėnesio algos, todėl susitarė tokį išlaikymą skirti lygiomis dalimis, t. y. po 150,00 Eur. Nesutinka, kad jis stengiasi atsiriboti nuo vaiko išlaikymo. Jis ne tik nevengia pareigos mokėti išlaikymą pagal Kretingos rajono apylinkės teismo patvirtintą taikos sutartį, tačiau savo nuožiūra skiria lėšų papildomai, prisideda prie išlaidų rūbams, ekskursijoms mokykloje, pramogų. D. M. nesutinka su ieškovės į bylą pateikta vaiko poreikių lentele, laiko, kad ji nurodė nepagrįstai dideles išlaidas. Jis vertina, kad vaiko maitinimui (pusryčiams ir vakarienei) reikia ne 160 Eur, kaip prašo ieškovė, o 106 Eur. Pagal ieškovę sūnaus dalis už buto nuomą, komunalinius mokesčius, internetą sudaro 70 Eur, o jis vertina, kad sūnaus dalis už būsto nuomą, komunalinius patarnavimus ir interneto paslaugas gali sudaryti 42 Eur, nes ne vienas jo sūnus ieškovės šeimoje naudojasi internetu, o šildymas trunka tik apie penkis mėnesius ir kitus komunalinius patarnavimus sūnus gauna kartu su kitais ieškovės šeimos nariais. Jis nesutinka su išlaidomis vaistams, vitaminams ir kitoms medicininėms paslaugoms. Sūnus daug sportuoja, tačiau pati ieškovė nurodė, kad jis itin gerai maitinamas ir yra sveikas, turi gerą imuninę sistemą, dėl ko serga itin retai. Jo preliminariu skaičiavimu šios išlaidos per metus neviršija 84,00 Eur, t. y. po 7,00 Eur kiekvieną mėnesį. Atsakovas sutinka, kad sūnaus higienos prekėms, patalynei bei skalbimo priemonėms kas mėnesį reikia skirti 5 Eur. Pagal ieškovę, sūnaus avalynei kiekvieną mėnesį reikia skirti po 37,50 Eur, per metus 450,00 eurų. Atsakovas su tokiomis aplinkybėmis nesutinka, nes ieškovė niekada neskyrė ir neskiria tokių piniginių lėšų sūnaus avalynei, jo įsitikinimu išlaidos sūnaus avalynei galėtų sudaryti ne daugiau kaip 240,00 Eur per metus, t. y. 20,00 Eur per mėnesį. Pažymi, kad jeigu ieškovė turi finansines galimybes, gali pirkti sūnui ir prabangius batus, tačiau tai nelaikytina būtinu sūnaus poreikiu, ji tai gali daryti iš asmeninių lėšų. Vaiko poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad lauko rūbams (striukė žieminė, sezoninė, vasarinė), kepurėms, pirštinėms ir t. t. per metus reikia skirti 300,00 Eur (25,00 Eur kiekvieną mėnesį). Jis su tuo nesutinka ir vertina, kad nėra būtina sūnui pirkti prabangių, firminių rūbų. Internetinėse parduotuvėse vyriškų žieminių striukių kainos yra nuo 40,00 iki 60,00 Eur, sezoninių ir vasaros striukių kainos svyruoja nuo 20,00 iki 80,00 Eur, vienos žieminės kepurės kaina vidutiniškai 7,00 Eur, vienos vasarinės kepurės kaina apie 13,00 Eur, vienos poros pirštinių kaina galėtų būti apie 10,00 Eur. Atsakovo paskaičiavimu šios, ieškovės nurodytos, išlaidos per metus vidutiniškai galėtų būti 144,00 Eur, tai yra po 12 Eur per mėnesį. Ieškovė sūnaus viršutiniams rūbams (džinsai, džemperiai, megztukai, kojinės) nurodė skirtiną sumą 600,00 Eur, t. y. po 50,00 Eur kiekvieną mėnesį. Atsakovas su tuo nesutinka, nes jis ir pats ne kartą yra prisidėjęs prie šių išlaidų, kartu nurodydamas, kad turguje penkios poros kojinių kainuoja po 3,00 Eur, todėl sūnui 15,00 Eur kojinėms turėtų pakakti metams. Megztukai kainuoja apie 20,00 Eur, todėl per metus turėtų pakakti 80,00 Eur. Džemperių kainos internetinėse parduotuvėse yra apie 30,00 Eur. Per vienerius metus sūnui galėtų būti perkami treji džinsai, kurių kaina apie 40,00 Eur. Atsakovo paskaičiavimu viršutiniams sūnaus rūbams per metus reikėtų skirti ne daugiau 300,00 Eur, t. y. 25 Eur per mėnesį. Nesutinka ir su ieškovės nurodoma išlaidų dalimi sūnaus apatiniams rūbams (glaudės, trumpikės, pižamos, marškinėliai ir pan.) iš viso per metus už 200 Eur. Atsakovas laiko, kad šie, ieškovės nurodyti apatiniai rūbai nėra brangūs, o jų, vieną kartą padėvėjus, nėra būtina išmesti, jie skalbiami ir nešiojami eilę kartų ir laiko, kad apatiniams sūnaus rūbams iš viso turėtų pakakti 96,00 Eur per metus, t. y. 8,00 Eur per mėnesį. Atsakovas nesutinka, kad ieškovė vaiko lankomiems būreliams ir išvykoms kiekvieną mėnesį patiria apie 41,60 Eur išlaidų, nes už būrelius ir išvykas sumoka jis ir ieškovės prašymu yra mokėjęs net už sūnaus krepšinio būrelį, o vėliau paaiškėjo, kad jis nemokamas. Jis sutinka kad sūnaus E. S. ryšio išlaidos kiekvieną mėnesį gali sudaryti 8,00 Eur, tačiau nesutinka su ieškovės nurodyta 15,00 Eur išlaidų suma, susijusia su grožinės literatūros pirkimu. Šalių sūnus skaito nedaug, norimą literatūrą gauna bibliotekoje. Todėl realiai išlaidos grožinei literatūrai yra gerokai mažesnės. Atsakovas mano, kad jos neturėtų viršyti 5,00 Eur per mėnesį, į kuriuos įeitų ir skaitytojo bilietas bibliotekoje. Mano, kad į vaiko poreikių suvestinę laisvalaikio reikmenys (riedučiai, dviratis, pačiūžos) įtraukti visiškai nepagrįstai. Sūnus visus šiuos reikmenis turi asmeninius, dėl ko papildomų išlaidų nepatirs. Atsakovas pripažįsta, kad ruošiant dviratį vasaros sezonui galimai patiriamos nežymios išlaidos, t. y. ne daugiau 25,00 Eur. Todėl laikytina, kad per mėnesį laisvalaikio reikmenims patiriamos išlaidos sudaro apie 2,00 Eur, pažymėdamas, kad šie reikmenys nėra perkami kiekvieną mėnesį, ar kiekvienus metus. Kai sūnui bus būtina šiuos reikmenis atsinaujinti, ieškovei pateikus protingą pasiūlymą atsakovui, jis sutiktų už šiuos reikmenis mokėti lygiomis dalimis, ką ir daro iki šiol. Jis sūnui jau buvo nupirkęs ir motorolerį, tačiau sūnus neišlaikė teisių ir motorolerį ieškovė pardavė. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad sūnui yra 17 metų, jis turi laisvalaikį leisti su draugais, dėl ko nuolat patiriamos išlaidos, sutinka, kad laisvalaikio išlaidos per mėnesį gali sudaryti 30 Eur. Sutinka, jog dienpinigiams per mėnesį skiriama 80 Eur, nes šios piniginės lėšos skirtos sūnui pietauti ir jis iš tos sumos gali papietauti mokyklos valgykloje kasdieną po du kartus. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodomomis transporto išlaidomis, laiko, kad jos įtrauktos į vaiko poreikių suvestinę be jokio pagrindo. Sūnus gyvena ir mokosi Kretingoje, jo užsiėmimai po pamokų (krepšinis) taip pat vyksta Kretingoje. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad siekdama užtikrinti vaiko interesus pasinaudojo lizingo paslaugomis ir įsigijo automobilį. Jis vertina, kad šis automobilis skirtas jos pačios poreikių tenkinimui, nes sūnus vežiojamas tik tuo atveju, jeigu jai tai pakeliui. Jis sutinka, kad sūnaus mokymosi priemonėms per mėnesį reikia skirti apie 15,00 Eur, tačiau pamini, kad kasmet, prieš Rugsėjo 1-ąją, atsakovas prisideda prie mokyklinių prekių pirkimo. Vertina, kad visiškai nepagrįstai vaiko poreikių suvestinėje nurodyta, kad kiekvieną mėnesį skiriama 141,60 Eur sūnaus atostogoms, nes atsakovo turtinė padėtis jam neleidžia skirti tokių išlaidų sūnaus atostogoms. Laikytina, kad kelionės po užsienio šalis yra prabangos dalykas, o ne būtinasis vaiko poreikis. Pageidaudama ieškovė gali pasirinkti tokias atostogas su sūnumi iš savo lėšų. Jis sutiktina, kad už sūnaus draudimą reikia kas mėnesį skirti po 5,00 Eur. Iš viso pagal atsakovą, kad patenkinti būtinuosius sūnaus poreikius, kiekvieną mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip 370,00 Eur. Pažymi, kad atsakovas ne tik moka nustatytą išlaikymo dydį, bet taip pat prideda piniginių lėšų savo nuožiūra, apmoka sūnaus ekskursijas ir išvykas su klase ir būreliu, prisideda prie rūbų pirkimo. Jis ne kartą sūnui yra pirkęs ir brangesnius daiktus, t. y. 2016-01-27 nupirkta PS4 žaidimų konsolė, kuri kainavo 360,00 Eur, 2016-02-13 nupirkti žaidimai šiai konsolei bei užsakyta internetinio žaidimo paslauga, kas kainavo 130,00 Eur. 2017 metų sausio mėnesį nupirko žaidimų ir užsakė internetinio žaidimo paslaugą už 130 Eur. 2017 metų balandžio mėnesį pirko laikrodį bei kvepalus, bendrai už 100,00 Eur vertę. 2018 metų sausį užmokėjo už žaidimų konsolės galimybę žaisti internetu bei nupirko žaidimų už 130 Eur, 2018 metų kovo mėnesį nupirko krepšinio batelius bei sportinius batelius, bendrai už 330,00 Eur vertę. 2018 metų balandžio mėnesį už 800 Eur nupirko mobilųjį telefoną iPhone 8, o šių metų sausio mėnesį vėl užsakė paslaugą konsolei žaisti internetu bei nupirko žaidimų, kurių bendra vertė 130,00 Eur. Atsakovas nuo šių metų įsteigė įmonę UAB „M" (duomenys neskelbtini), kurioje ir dirba. Šiai bendrovei yra tik kiek daugiau negu 3 mėnesiai, ji daug pajamų negauna, todėl šiuo metu ir atsakovo darbo užmokestis yra nedidelis ir jo pajamos šiuo metu sudaro iki 500,00 Eur per mėnesį. Atsakovas savo vardu turi registruotų transporto priemonių - motociklą „Honda NX 650“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė apie 1 300,00 Eur; motociklą „T. T. 800“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3 000,00 Eur vertės; automobilį „F. G.”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė apie 800,00 Eur. Taip pat turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Jam nėra aišku, kokiomis pajamomis disponuoja ieškovė, koks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas jai priklauso. Ieškovė neatskleidė realios savo turtinės padėties, kuri, atsakovo žiniomis, yra žymiai geresnė negu jo. Atsakovas laiko, jog ieškovės reikalavimas iš jo sūnaus išlaikymui priteisti po 390,00 eurų periodinių išmokų kas mėnesį yra nepagrįstas, mano, kad nustačius 215,00 Eur išlaikymą sūnui tai geriausiai atitiks proporcingumo principą, neprieštaraus vaiko poreikiams, ieškovės interesams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nesutinka su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo, nes ieškovė jokiais įrodymais neįrodė, jog minimu laikotarpiu sūnui buvo reikalingas 390,00 Eur išlaikymas iš tėvo. Ieškovė niekada asmeniškai nesikreipė į atsakovą dėl didesnio išlaikymo, o jis pats savo nuožiūra siuntė papildomas lėšas sūnui. Atkreipia dėmesį, kad ieškinyje nurodoma, jog atsakovas papildomai neva teikė po 40,00 Eur, tačiau atsakovas 2017 m. papildomai pridėdavo po 40,00 Eur, 2018 metais - po 50,00 Eur, o 2019 metais prideda po 65,00 Eur. Kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos.
Vaiko teisių apsaugos institucijos išvada ieškinys neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.
Byloje dėl nepilnamečio E. S., gim. 2002-07-29, išlaikymo tarp jo tėvų T. S. ir D. M. kilo ginčas dėl vaiko išlaikymo dydžio, nes T. S. prašo padidinti iš atsakovo priteistiną sūnaus išlaikymo dydį nuo 150 Eur iki 390 Eur per mėnesį.
Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnis). Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas - pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-04-28 teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių - ieškovės T. S. ir atsakovo D. M. taikos sutartis dėl nepilnamečio sūnaus E. S. išlaikymo dydžio pakeitimo, kuria šalys susitarė dėl D. M. 150 Eur sūnaus E. S. išlaikymui teikimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas nebūtų vykdęs šios sutarties. Priešingai - byloje yra duomenys, kad atsakovas 2017 m., 2018 m., 2019 m. mokėjo didesnį išlaikymo dydį (b. l. 15), taip pat asmeniškai pirko sūnui kai kuriuos daiktus. Teismas daro išvadą, kad atsakovui tinkamai vykdant šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, esant duomenims, kad atsakovas pats didino teismo patvirtintą išlaikymo dydį ženkliai daugiau, nes to reikalauja indeksavimas, nėra teisinio pagrindo vertinti, kad susidarė koks nors atsakovo įsiskolinimas už du metus (CK 3.200 str.) iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Esant priteistam išlaikymui, jo įsiskolinimo (jeigu tokie būtų) klausiamai sprendžiami vykdymo procese.
Teismas pripažįsta, kad nuo 2015 m. iki naujo reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo išaugo nepilnamečio vaiko E. S. išlaikymo dydis, nes E. S. augo, didėjo jo poreikiai, kito šalies ekonominė situacija. Pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi. Teismas vertina ne tik asmens turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pažymėtina, kad pagrindinių vaikui priteistino išlaikymo dydį lemiančių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Nėra duomenų, kiek pasikeitė ieškovės turtinė padėtis, nors ji pati nurodė, kad siekia ir ėmėsi priemonių uždirbti didesnes pajamas. Ieškovė teikė duomenis apie savo pajamas už 2014, 2015 metus, tai yra už laikotarpį, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė savo siekimo gauti geresnį atlyginimą ir papildomas pajamas nepagrindė jokiais įrodymais (išsilavinimo, darbinio užimtumo, pajamų prasme). Teismas CPK 376 str. tvarka pats tikrino šalių pajamas, kitus duomenis, tačiau negauta duomenų, kad ieškovės pajamos būtų kaip nors ženkliai padidėjusios. Atsakovas teikė duomenis apie savo užimtumą, turtą, pajamas. Teismas daro išvadą, kad pagal subjektyvius ieškovės parodymus jos turtinė padėtis pagerėjo, o byloje surinktais įrodymais - atsakovo nežymiai.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo priteisimo ir dydžio nustatymo, nustato teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas atsižvelgia, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Teismų praktikoje orientaciniu vieno vaiko išlaikymo dydžiu laikoma viena minimali mėnesinė alga. Vaiko išlaikymo išlaidos objektyviai yra didesnės nei buvo 2015 m., tačiau ieškovė neįrodė prašomos sumos reikalingumo vaiko išlaikymo būtinoms išlaidoms padengti. Teismas vertina, kad ieškovės pateikta vaiko poreikių lentelė nėra tapati vaiko minimaliems poreikiams, nes objektyviai nepagrįstos išlaidos rūbams, avalynei, laisvalaikiui ir atostogoms, tik iš dalies laikytina pagrįstomis maistui, vaistams. Teismas įvertinęs ieškovės pateiktus/nepateiktus įrodymus apie jos turtą, pajamas, pasiektą išsilavinimą, nuorodą apie visas išlaidas, tame tarpe ir automobilio išlaikymo išlaidas, kad automobilis naudojamas vaikui aptarnauti, pastebi, kad šios išlaidos nepagrįstos įrodymais, kad konkrečiai nurodyti daiktai buvo paskirti E. S. išlaikymui, ar kad jų būtinumas yra nekvestionuotinas, kaip maisto papildų naudojimas ir pan. Teismų LITEKO sistemos duomenimis ieškovė dėl administracinio nusižengimo padarymo 2017 metais yra metams laiko buvusi praradusi teisę vairuoti transporto priemones, kas rodo, kad ji ne visada galėjo tinkamai užtikrinti vaiko poreikius ir interesus. Galimos išlaidos ateityje dėl būsimo mokymosi kituose miestuose ir pan. nėra dabartinėje byloje sprendžiamo ginčo dalyko sudėtinė dalis, nes po nepilnų metų E. S. bus pilnametis. Teismas iš dalies kritiškai vertina atsakovo poziciją vaiko išlaikymo klausimu, nes ne visa jo savanoriška papildoma pagalba apima būtinų vaiko poreikių tenkinimą – prabangesnio telefono, (skirto pajamų neturinčiam nepilnamečiui asmeniui), mopedo (teisių neturinčiam asmeniui), elektroninių žaidimų, jų įrangos ir aptarnavimo pirkimas. Tai yra atsakovo pasirinkta pozicija dėl nebūtino išlaikymo teikimo ir leidžia daryti išvadą, kad objektyviai atsakovas gali teikti didesnio dydžio išlaikymą nei pats nurodo.
Teismų praktikoje vieno vaiko išlaikymo orientaciniu dydžiu laikoma viena minimali mėnesinė alga. 2019 m. minimali mėnesinė alga yra nustatyta 555 Eur. Įvertinus byloje gautus duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, jų nepilnamečio sūnaus poreikius, teismas daro išvadą, kad iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo pusės MMA dydžio išlaikymo priteisimas objektyviai atitiks E. S. interesus, įvertinus ir duomenis, kad ieškovė dar gauna ir valstybės mokamas vaiko išmokas.
CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Šalys bylą vedė per atstovus. Ieškovės atstovavimo išlaidas sudarė 590 Eur, atsakovo atstovavimo išlaidas sudarė 600 Eur, iš kurių pagrįstas tik 400 Eur apmokėjimas, o 200 Eur atsakovo apmokėti byloje nenurodant detalaus išlaidų pagrindimo. Šalių atstovai neginčijo bylinėjimosi išlaidų pagrindimo, todėl teismas daro išvadą, kad abi šalys patyrė po lygiai atstovavimo išlaidų (122x100) /240=50,8 proc.). Atsakovas turi atlyginti žyminio mokesčio išlaidas, nuo kurio paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista ir kurį sudaro 43,92 Eur. Bylos šalys turi atlyginti teismo pašto išlaidas, kurias sudaro 8,61 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2015-04-28 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą T. S. ir D. M. taikos sutarties dalį dėl nepilnamečio sūnaus E. S., gim. 2002-07-29, išlaikymo dydžio.
Nustatyti D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą nepilnamečio sūnaus E. S., gim. 2002-07-29, išlaikymo dydį 278 Eur, kurį pradėti mokėti nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2019-03-27 ir mokėti kas mėnesinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Atmesti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Priteisti bylinėjimosi išlaidas - iš D. M. 43,92 Eur ir 4,30 Eur į valstybės pajamas, iš T. S. 4,30 Eur į valstybės pajamas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per sprendimą priėmusį teismą.