Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjos M. K. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės AB ,,Swedbank“ ieškinį atsakovėms A. J. ir M. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja M. K. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punkto pagrindais, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-313-541/2016. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu (toliau – Sprendimas) iš pareiškėjos ir kitos atsakovės solidariai priteisė ieškovo naudai 8 450,53 Eur skolos, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, pagal tariamai gautą ir negrąžintą vartojamąjį kreditą, pagal 2006-08-29 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-19 išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-205-932/2017, kurioje priėmė nuosprendį (toliau – Nuosprendis) dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo aplinkybių, tuo pačiu nurodo, kad Sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir Sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta su ieškovu panaudojus prieš pareiškėją nusikalstamus veiksmus (sukčiavimą). Dėl to yra priimtas ir įsiteisėjęs Nuosprendis. Esminė aplinkybė, kad atsakovės atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas, paaiškėjo tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Pareiškėjos teigimu įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad 2006-08-29 vartojimo kredito sutartis, iš kurios tariamai kilo pareiškėjos prievolė ieškovui bei buvo priteista skola, sudaryta be tikrosios valios išraiškos ir negali būti laikoma teisėta, bei sukurianti teisines pasekmes. Taigi, teismas civilinėje byloje iš esmės priėmė neteisėtą sprendimą, kuris yra priimtas neįvertinus naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. nusikalstamų veiksmų mano atžvilgiu. Pareiškėja taip pat nurodo, kad priimant Sprendimą teismas neįvertinęs Nuosprendyje nurodytų aplinkybių padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri ir turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Pareiškėja nurodo, kad ji nebuvo kredito sutarties šalimi. Pats ieškovas, būdamas profesionalas, vykdydamas savo veiklą veikė neapdairiai, nerūpestingai, nesiėmė veiksmų, kad įsitikintų jam teikiamos informacijos ir dokumentų teisingumu, veikiančių žmonių asmenybes ir pan. Nesant išreikštos tikrosios pareiškėjos valios išraiškos sudaryti 2006-08-29 vartojimo kredito sutartį, negali būti tenkinamas ir reikalavimas apginti ieškovo teises įpareigojant pareiškėją įvykdyti prievolę. Suinteresuotas asmuo AB ,,Swedbank“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodo, kad su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad iš pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio nėra aišku kokias aplinkybes pareiškėja laiko naujai paaiškėjusiomis, kadangi šioje civilinėje byloje pareiškėja teikė įrodymus bei paaiškinimus dėl neva prieš ją panaudotą apgaulę ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas Sprendimą tai vertino ir dėl šių argumentų įtakos sprendžiant šalių ginčą pasisakė, todėl nei prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) nuostatos, kurios pareiškėjos vertinimu nebuvo taikytos Sprendimą, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-19 nuosprendyje konstatuotos aplinkybės, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, kadangi jos egzistavo priimant Sprendimą, buvo šalims žinomos, dėl jų buvo duoti šalių paaiškinimai ir galiausiai – jos buvo teismo įvertintos. Pažymėjo, kad atsakovių nurodomos aplinkybės dėl baudžiamosios bylos savaime nedaro kredito bei laidavimo sutarčių negaliojančiomis ir neatleidžia atsakovių nuo pareigos vykdyti sutartines prievoles kitai sutarties šaliai. Nurodo, kad pareiškėjos pateiktuose 2018-02-13 paaiškinimuose, kuriuose detalizuojamas prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu turinys, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas Sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-313-541/2016, nesirėmė CK 6.156, 6.2, 6.3 straipsniais, 1.80 ir 1.81 straipsnių normomis, taip pat įvertino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-19 nuosprendyje nustatytų aplinkybių. Šioje civilinėje byloje buvo žinomos visos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės ir jos buvo vertintos priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-26 sprendimą. Taip pat akivaizdu, kad dėl objektyvių priežasčių teismas priimdamas sprendimą nesirėmė ir negalėjo remtis vėliau nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau bet kuriuo atveju nuosprendyje nėra nurodoma aplinkybių, kurios nebūtų žinomos nagrinėjant šią civilinę bylą ir kurioms paaiškėjus galėtų būti priimtas kitoks sprendimas šioje civilinėje byloje. Taip pat suinteresuotas asmuo nurodo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą prašymo pateikimo terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjos (atsakovės) M. K. prašymą ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-313-541/2016 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-39798-2014-2).Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad aplinkybė, jog priimtas nuosprendis, kuriuo pripažinta, kad buvo įvykdytas sukčiavimas pareiškėjos (atsakovės) atžvilgiu yra ta nauja aplinkybė, kuri nebuvo žinoma nei jai pačiai, nei teismui nagrinėjant bylą ir priimant Sprendimą. Aplinkybė, kad Sprendimo priėmimo metu dar nebuvo priimtas Nuosprendis, nėra reikšminga, nes pats Nuosprendžio priėmimo faktas šiuo atveju negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe proceso atnaujinimo (CPK 366 straipsnis) prasme, nes neatitiktų kito kriterijaus – aplinkybė egzistavo Sprendimo priėmimo momentu. Taigi proceso atnaujinimui svarbios faktinės aplinkybės (realūs gyvenimo faktai), kurie darytų reikšmingą įtaką Sprendimo priėmimui, o ne teisinis jų vertinimas, ir šios faktinė aplinkybės (galimas sukčiavimas atsakovių atžvilgiu) buvo įvertintos Sprendime. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad taip pat nėra pagrindo daryti išvadai, jog teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kadangi sprendime buvo įvertinta galimos apgaulės įtaka sutarčių galiojimui ir konstatuota, kad įtakos vartojimo kredito sutarties galiojimui nėra. Teismas vertino, kad pareiškėja (atsakovė) sudarė kredito sutartis ir pagal jas gautas lėšas perdavė kitiems asmenims, pareiškėja (atsakovė) kredito sutarčių ir neginčijo. Nuosprendyje taip pat konstatuota nusikalstama veika būtent prieš pareiškėją, t. y. pasikėsinimas į jos turtą (gautas kaip paskola lėšas), o ne į kreditą suteikusio asmens turtą. Pažymėjo, jog pareiškėjos argumentai vertintini tik tiek, kiek jie susiję su Nuosprendžio priėmimu kaip faktu, galinčiu sudaryti pagrindą atnaujinti procesą, nes kitaip reikėtų laikyti, kad praleistas 3 mėn. terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (CPK 368 straipsnis). Pats Nuosprendžio priėmimo faktas nesukūrė ir neatskleidė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja M. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 mm. kovo 6 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuosprendžio priėmimas, kuriuo konstatuota, jog apeliantės atžvilgiu buvo padarytas sukčiavimas, nėra laikoma nauja faktine aplinkybe, kuri egzistavo sprendimo priėmimo metu. Pažymi, jog šiuo atveju svarbu yra ne paties nuosprendžio priėmimas, o juo pripažinimas aplinkybės, jog apeliantės atžvilgiu, sudarant 2006-08-29 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudota apgaulė, kuri atitinka nusikalstamos veikos požymius. Nagrinėjant bylą iš esmės (sprendžiant skolos priteisimo klausimą) ši aplinkybė dar nebuvo įvertinta baudžiamuoju teisiniu aspektu, todėl ji ir negalėjo būti žinoma. Todėl priimant Sprendimą ši aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti įvertinta, priešingai nei teigiama nutartyje. Nuosprendyje nustačius, jog kredito sutartis yra akivaizdžiai ydinga, paaiškėjo, jog valios išraiška pagal tokią sutartį negali būti laikoma tinkama. O nagrinėjant bylą iš esmės, šios aplinkybės nebuvo žinomos, ir nei apeliantė, nei teismas jomis nesivadovavo, nevertino jų priimant sprendimą byloje. Teismas priimdamas nutartį nepagrįstai paties nuosprendžio priėmimo faktą susiejo su naujomis faktinėmis aplinkybėmis. Naujos faktinės aplinkybės yra nuosprendžiu nustatyti faktai (aplinkybės), kuriais pripažįstama, jog mano atžvilgiu buvo panaudoti nusikalstami veiksmai sudarant sutartį, ir šios aplinkybės nebuvo žinomos ir įvertintos priimant sprendimą byloje. Akivaizdu, jog šiuo atveju sprendimas civilinėje byloje priimtas, t. y. priteista apeliantei vykdyti piniginė prievolė pagal sutartį, kuri sudaryta panaudojus nusikalstamus veiksmus atsakovės atžvilgiu. O nutartimi, teismui neatnaujinus proceso, ir toliau palikta galioti sutartis, kuri iš esmės negali būti civilinėje apyvartoje dėl jos ydingumo. Nutartyje nepagrįstai teigiama, jog apeliantė perdavė lėšas pagal kredito sutartį kitiems asmenimis. Baudžiamojoje byloje aiškiai konstatuota (pripažinta), jog dokumentus ieškovo įstaigoje tvarkė nuteistoji su bendrininke, o ne apeliantė. Ir šiuo atveju realiai ji pinigais pagal kredito sutartį nedisponavo ir nebuvo kredito sutarties šalimi de facto. Nurodo, jog nesant atsakovės tikrosios valios išraiškos sudaryti 2006-08-29 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti tenkinamas ir reikalavimas apginti ieškovo teises, įpareigojant atsakovę įvykdyti prievoles (priteisiant skolą) iš minėtos sutarties, nes šiuo atveju nėra teisėto prievolių atsiradimo pagrindo. Ieškovas AB „Swedbank“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje buvo žinomos visos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės ir jos buvo vertintos priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-26 sprendimą. Bet kuriuo atveju, nuosprendyje nėra nurodoma aplinkybių, kurios nebūtų žinomos nagrinėjant šią civilinę bylą ir kurioms paaiškėjus galėtų būti priimtas kitoks sprendimas šioje civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą.Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. priimtu sprendimu ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai ieškovo naudai iš atsakovių M. K. ir A. J. 5 257,08 Eur negražinto kredito, 2 402,57 Eur nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, 473,14 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą, 216,23 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas, 9 proc. dydžio sutartinių palūkanų už negrąžintą 5 257,08 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8 349,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindais – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos. Pareiškėja (atsakovė) nauja aplinkybe laiko tai, kad teismo nuosprendžiu pripažinta, jog jos atžvilgiu buvo atliktos nusikalstamos veikos, bei teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį ir priteisdamas iš atsakovės paskolą (skolą), neįvertinęs nuosprendyje nurodytų aplinkybių (faktų), padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri ir turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-19 išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-205-932/2017, kurioje priėmė nuosprendį dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo aplinkybių, kuriuo J. R. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (dėl apgaule įgyto didelės vertės turto iš nukentėjusiosios M. K. (buvusios M.). Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-26 sprendime baudžiamosios bylos, kurioje buvo nagrinėjamos veikos prieš atsakovę, ir konkrečių galimų nusikalstamų veikų įtaka buvo įvertinta, teismas sprendime konstatavo, kad „net tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje kaltinamoji būtų buvus pripažinta kalta dėl sukčiavimo atsakovių atžvilgiu, šis faktas savaime neturėtų tiesioginės įtakos vartojimo kredito bei laidavimo sutarčių galiojimui“. Šios nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės atskirojo skundo argumentus, kad atsirado naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino proceso išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės AB ,,Swedbank“ ieškinį atsakovėms A. J. ir M. K. dėl skolos priteisimo, tinkamai nusprendęs, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ta aplinkybė, kad priimtas nuosprendis, kuriuo pripažintas sukčiavimas pareiškėjos (atsakovės) atžvilgiu, yra ta nauja aplinkybė, kuri nebuvo žinoma nei jai pačiai, nei teismui nagrinėjant bylą ir priimant Sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuosprendyje nėra nurodoma aplinkybių, kurios nebūtų žinomos nagrinėjant šią civilinę bylą ir kurioms paaiškėjus galėtų būti priimtas kitoks sprendimas civilinėje byloje dėl skolos priteisimo.Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, kad vartojimo kredito sutartis būtų panaikinta ar pripažinta suklastota, kaip matyti iš civilinėje byloje esančių duomenų, pareiškėja vartojimo kredito sutarties sudarymo fakto ir prašomų priteisti sumų dydžių neginčijo, CPK nustatyta tvarka neginčijo sudarytos vartojimo kredito sutarties, neprašė pripažinti jos negaliojančia, t. y. nekėlė ir teismo turimais duomenimis nekelia ginčo dėl sutarties teisėtumo, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, nenustatyta. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu, nors buvo nustatyta nusikalstama veika pareiškėjos atžvilgiu, tačiau įtakos priimto teismo sprendimui teisėtumui tai neturi.Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto normą, kadangi nutartimi teismui neatnaujinus proceso toliau lieka palikta galioti sutartis, kuri iš esmės negali būti civilinėje apyvartoje dėl jos ydingumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aiški teisės taikymo klaida, kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą, gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuosprendyje konstatuotos aplinkybės, jog prieš atsakovę buvo panaudota nusikalstama veika, t. y. pasikėsinimas į jos turtą (gautas kaip paskola lėšas), atsakovei civilinėje byloje kredito sutarčių neginčijus, nereiškia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame 2016 m. sausio 26 d. sprendime yra padaryta aiškių teisės klaidų, todėl procesas negalėjo būti atnaujintas ir šiuo pagrindu.Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.