- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-11
- Bylos Nr.
- e2-20203-807/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13741-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jankienė
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- V. T.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BnP Finance, AB ieškinį atsakovei V. T. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp UAB „Finverta“ ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 144,81 Eur kreditas 28 dienų terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą bei sumokėti 40,26 Eur kredito mokestį. Nurodo, kad atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. 2017 m. vasario 13 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis. Ieškovas apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovę informavo registruotu paštu išsiųstu pranešimu. Nurodo, jog atsakovė sutartinių įsipareigojimų ieškovui neįvykdė. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 144,81 Eur negrąžinto kredito, 40,26 Eur nesumokėto kredito mokesčio, 666,25 Eur delspinigių, 28,96 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2009 m. balandžio 23 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finverta“ ir atsakovės V. T. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis (toliau – Sutartis) pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 144,81 Eur kreditas 28 dienų terminui. Atsakovė įsipareigojo nustatytu terminu pagal įmokų mokėjimo grafiką grąžinti kreditą bei sumokėti 40,26 Eur dydžio kredito mokestį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. vasario 13 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finverta“ ir ieškovo buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 str. 1 d. pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises, kylančias iš Sutarties į atsakovės įsiskolinimą. Iš 2017 m. vasario 14 d. pranešimo dėl reikalavimo įvykdyti prievolę matyti, kad ieškovas registruotu laišku išsiuntė atsakovei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę. Kartu pažymėtina, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (LAT 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Ieškovo paskaičiavimu atsakovė liko skolinga ieškovui 144,81 Eur negrąžinto kredito ir 40,26 Eur nesumokėto kredito mokesčio. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu visiškai atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnį kredito gavėjas privalo grąžinti kreditoriui gautą sumą ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovė, pažeisdama savo prievolę, su ieškovu neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.886 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 144,81 Eur negrąžinto kredito ir 40,26 Eur nesumokėto kredito mokesčio.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (180 dienų) paskaičiuotus 2 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 666,25 Eur sumą bei 28,96 Eur baudą. Remiantis Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1. punktu, kredito gavėjas, neįvykdęs prievolės grąžinti kreditą kredito grąžinimo dieną, privalo apmokėti kreditoriui 2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.3. punktas nustato, kad jeigu kredito gavėjas delsia grąžinti kreditą ar jo dalį ir/ar kredito mokestį ilgiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų nuo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, kredito gavėjas privalo papildomai sumokėti kreditoriui 28,96 Eur (100,00 Lt) dydžio baudą.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Įstatyme nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba neprotingai didelės (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), teismas gali netesybas mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Akcentuotina, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Be to, teismas, spręsdamas klausimą, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas sumažinti sutartines netesybas, kai jos yra neprotingai didelės ar skolininkas įvykdė dalį pagrindinės prievolės, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Nagrinėjamu atveju su atsakove buvo sudaryta tipinė vartojimo kredito sutartis pagal ieškovo paruoštas sąlygas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Pažymėtina, kad ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma (666,25 Eur) kelis kartus viršija kredito sumą (144,81), be to, Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1. punkte nustatyti 2 procentų dydžio delspinigiai nuo laiku neapmokėtos kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną sudaro net 730 proc. per metus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, t. y. iki 16,66 Eur (185,07 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių.
Kaip minėta vienas iš pagrindinių netesybų nustatymo tikslų yra tas, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Nors šalys pačios gali susitarti dėl netesybų (baudos, delspinigių) dydžio, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis. Dėl šių priežasčių negalima situacija, kai už tos prievolės pažeidimą kreditorius skaičiuoja dvigubas netesybas (šiuo atveju 2 proc. delspinigius pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1. punktą, ir 28,96 Eur baudą pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.3. punktą), nes tokiu atveju netesybos nebeatliktų kompensuojamosios funkcijos ir sudarytų sąlygas nesąžiningam kreditoriaus praturtėjimui skolininkės sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 28,96 Eur dydžio bauda, į kurią yra įskaitoma 16,66 Eur delspinigių suma. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 214,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 4 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškovas byloje patyrė 20,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei 121,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 141,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 24,31 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistinos 34,28 Eur bylinėjimosi išlaidos (141,00 Eur x 24,31 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis bei 98 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui BnP Finance, AB, į.k. 302447985, iš atsakovės V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus ir 81 ct) negrąžinto kredito, 40,26 Eur (keturiasdešimt eurų ir 26 ct) kredito mokesčio, 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 96 ct) baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 214,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 34,28 Eur (trisdešimt keturis eurus ir 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.