- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- T-857-1007/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Nuteistasis
- A. R.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. prašymą dėl priteistos neturtinės žalos ir proceso išlaidų mokėjimo išdėstymo dalimis baudžiamojoje byloje Nr. 1-156-1007/2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. R. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl I. L. nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės apribojimu 9 mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo E. G.) laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmes iš dalies sudedant, ir nuteistajam A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, A. R. įpareigotas bausmės vykdymo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį). Nuosprendžiu tenkintas iš dalies nukentėjusios V. B. civilinis ieškinys ir jai iš A. R. nuspręsta priteisti 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tenkintas nukentėjusios V. B. prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo, ir jai iš A. R. nuspręsta priteisti 1000 Eur išlaidas. Taip pat tenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo ir iš A. R. nuspręsta priteisti 819,30 Eur išlaidų valstybės naudai. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 26 d.
2. 2024 m. spalio 1 d. V. B. išduotas elektroninis vykdomasis raštas dėl žalos ir teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, bei Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroninis vykdomasis raštas dėl išlaidų atlyginimo (4 tomas, b. l. 155, 156).
3. 2024 m. spalio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas, teismo posėdžio metu patikslintas, nuteistojo A. R. prašymas dėl priteistos neturtinės žalos ir proceso išlaidų mokėjimo išdėstymo dalimis, per mėnesį mokant po 200 Eur. Prašyme nurodyta, kad nuteistasis gauna 1000 Eur darbo užmokestį. Kitų pajamų negauna. Iš banko paėmęs 12000 Eur paskolą. Paskolos mėnesinė įmoka 370 Eur. Nurodo, kad su nuteistuoju kartu gyvena jo 84 metų amžiaus mama, kuri iš Ukrainos Respublikos gauna 270 Eur pensiją. Kadangi jis išlaiko mamą, teismo prašo leisti jam priteistą sumą mokėti dalimis per mėnesį mokant po 200 Eur. Nurodo, kad ateityje ieškosis papildomo darbo tam, kad greičiau atlygintų priteistą sumą.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. R. teismui pateikė dokumentus iš banko apie jo turimą paskolą, pažymą apie darbo užmokestį ir mamos banko išrašą apie jos gaunamą pensiją. Nurodė, kad jis gyvena mamos bute kartu su mama. Paaiškino, kad mama pensiją gauna vieną kartą į ketvirtį. Nuteistasis bendrauja su nukentėjusiąja, tačiau bijo, kad vėliau ji gali pakeisti savo nuomonę dėl to, kad mažai jai moka. Nurodė, kad jis norėtų konkretumo. Nukentėjusiajai, kuriai sakė, kad mokės dalimis, dar nėra nieko sumokėjęs. Kas mėnesį nukentėjusiajai jis galėtų mokėti po 150-200 Eur.
5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo prašymo netenkinti. Nurodė, jog yra galimybė su nukentėjusiąja susitarti arba paimti paskolą ir nukentėjusiajai sumokėti.
Prašymas netenkinamas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis.
7. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-3-626-378/2015).
Motyvuojamoji dalis
9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl I. L. nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės apribojimu 9 mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo E. G.) laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmes iš dalies sudedant, ir nuteistajam A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams paskiriant įpareigojimus. Be to, iš dalies tenkintas nukentėjusios V. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš A. R. priteista 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1000 Eur išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios V. B. naudai. Taip pat tenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, ir iš A. R. priteista 819,30 Eur išlaidų valstybės naudai. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 26 d.
10. Iš nustatytų duomenų matyti, kad nuteistasis A. R. privalo atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, kurią padarė nukentėjusiajai savo nusikalstama veika, taip pat iš jo išieškotinos proceso išlaidos, kurias patyrė nukentėjusioji advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti.
11. Nuteistasis prašymą išdėstyti priteistos žalos atlygimą grindžia tuo, kad šiuo metu jo turtinė padėtis sunki – padeda garbaus amžiaus motinai, turi paėmęs paskolą, teismui pateikė tai pagrindžiančius dokumentus, todėl jo galimybės mokėti nukentėjusiajai priteistą žalą yra apribotos.
12. Minėta, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra galimas esant dviem atvejais – kuomet asmens finansinė padėtis tampa itin sunki, arba tuo atveju, kai susidaro itin nepalankios sąlygos šį sprendimą vykdyti.
13. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo neturtinei žalai bei atstovavimo išlaidoms atlyginti turėtų būti vykdymas atidedamas ir/ar sumos išdėstytos į mėnesį mokant po 150-200 Eur. Sprendimo vykdymą išdėstyti galima tik konstatavus itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį. Nors nuteistasis prašydamas išdėstyti neturtinės žalos, atstovavimo išlaidų mokėjimą dalimis nurodo, kad jo finansinė padėtis sunki: padeda garbaus amžiaus motinai, turimi bankui įsipareigojimai, tačiau teismo vertinimu, finansinė padėtis nėra tokia bloga, kuri sąlygotų būtinybę atidėti ar išdėstyti nuosprendžio dalį, susijusią su civilinio ieškinio vykdymu. Priešingai, teismas įvertinęs tai, kad A. R. yra darbingo amžiaus ir nėra duomenų apie jo darbinių galimybių ribojimus, gauna pastovias pajamas, atsižvelgęs į tai, jog nuteistojo motina taip pat gauna pensiją, išmokas, sprendžia, kad iš jo nukentėjusiajai priteista neturtinės žalos suma ir priteistos atstovavimo išlaidos nėra itin didelės, kurių nebūtų įmanoma sumokėti.
14. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog A. R. nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, dėl kurių būtų galima taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, teismo nuomone, neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų išieškojimo vykdymo išdėstymas labiau pažeistų nukentėjusiosios interesus gauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą bei dėl to vykdytame procese patirtų išlaidų atlyginimą ir neleistų pasiekti abiejų šalių interesų užtikrinimo pusiausvyros. Tai neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų, o reikštų kaltininko interesų iškėlimą aukščiau nukentėjusiojo interesų, norą pasirinkti sau palankiausią žalos atlyginimo tvarką, paneigtų nukentėjusiojo teisėtą lūkestį gauti dėl nusikalstamos veikos, susijusios su sveikatos sutrikdymu, padarytos žalos atlyginimą. Tačiau nuteistajam išaiškintina, jog dėl neturtinės žalos, patirtų išlaidų atlyginimo tvarkos, nuteistasis raštu ar žodžiu gali susitarti su nukentėjusiąja.
15. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nuteistojo A. R. prašymas išdėstyti nuosprendžiu priteistą neturtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimą dalimis yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimis, 364 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo A. R. prašymo dėl priteistos neturtinės žalos ir proceso išlaidų mokėjimo išdėstymo dalimis netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.