Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J. P. ir Ž. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

– BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– BK 300 straipsnio 1 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– BK 137 straipsnio 1 dalį vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. J. P. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Paskirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Ž. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Paskirti įpareigojimai bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš A. J. P. ir Ž. R. solidariai nukentėjusiajam M. Č. priteista 4236,38 Eur turtinei žalai atlyginti ir 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. J. P. ir Ž. R. solidariai Valstybinei ligonių kasai priteista 1553,13 Eur gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. J. P. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. balandžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, siekdamas apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su V. Š. (Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015 m. spalio 15 d. nutarimu atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), suklastojo eismo įvykio deklaraciją, įrašydamas į ją melagingą informaciją, neva 2015 m. balandžio 7 d., 19.35 val., Varnių g., Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu draustas automobilis „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. J. P., važiavęs iš galo atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį „BMW 725“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. Š. (Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015 m. spalio 15 d. nutarimu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), dėl ko šis automobilis kelio posūkyje atsitrenkė į kelio bortelį, ir šią suklastotą eismo įvykio deklaraciją, kurią abu pasirašė, V. Š. (Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015 m. spalio 15 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) 2015 m. balandžio 8 d. pateikė AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu išmokėti draudimo išmoką už eismo įvykio deklaracijoje nurodyto eismo įvykio metu sugadintą automobilį ,,BMW 725“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) nors iš tikrųjų minėtas automobilis buvo sugadintas kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis, tokiu būdu pasikėsino apgaulės būdu V. Š. (Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015 m. spalio 15 d. nutarimu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) naudai įgyti draudimo išmoką iš AB „Lietuvos draudimas“ už melagingai nurodytą eismo įvykį.

2. A. J. P. ir Ž. R. nuteisti už tai, kad jie 2016 m. balandžio 16 d., apie 22.10 val., veikdami bendrai, bandant išsiaiškinti dėl E. M. šuniuko sumušimo, kilusio konflikto metu, M. Č. atidarius savo buto, esančio (duomenys neskelbtini) duris, Ž. R. suėmus jį už rūbų ir išsitraukus į bendrojo naudojimo koridorių, ten abu kartu sudavė nenustatytą skaičių smūgių į galvą ir įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajam dengiantis nuo smūgių bei traukiantis atbulam, praradus pusiausvyrą ir dėl to iškritus per atidarytą trečio aukšto langą, taip bendrais veiksmais padarė M. Č. dešinės gūžduobės, dešiniojo gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų, dešiniojo sėdynkaulio, dešiniojo klubakaulio sparno, kairiojo šlaunikaulio kaklelio lūžimus bei žaizdas galvoje, tai yra dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistųjų A. J. P. ir Ž. R. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl BK 137 straipsnio 1 dalies taikymo

7.1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir pripažindamas A. J. P. ir Ž. R. kaltais veikiant kartu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

8. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 16 d. apie 22.24 val. prie namo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), rastas galimai pro namo trečio aukšto bendro naudojimo koridoriaus langą iškritęs M. Č. (t. 2, b.l. 1-3). 2016 m. gegužės 20 d. specialisto išvadoje Nr. G371/2016(09) konstatuota, kad M. Č. padaryti dešinės gūžduobės, dešiniojo gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų, dešiniojo sėdynkaulio, dešiniojo klubakaulio sparno, kairiojo šlaunikaulio kaklelio lūžimai, o taip pat žaizdos galvoje. M. Č. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2016 m. balandžio 16 d., vienmomentiškai arba artimu vienas kitam metu kontaktuojant su žalojančiais paviršiais (t. 2, b. l. 84). 2016 m. liepos 8 d. specialisto išvadoje Nr. G.470/2016(09) nurodyta, kad galima manyti, jog M. Č. kliniškai konstatuotas dešinės gūžduobės, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų, dešinio sėdynkaulio, dešinio klubakaulio sparno, kairiojo šlaunikaulio kaklelio lūžimai buvo padaryti krentant iš aukštumos, o žaizdos galvoje – tiek krentant iš aukštumos, tiek suduodant lazdomis (t. 2, b. l. 87). 2018 m. balandžio 23 d. atlikto eksperimento metu buvo nustatyta, kad M. Č. prisiartinęs prie atviro lango, stovėdamas į jį nugara, galėjo pro jį iškristi (t. 5 b. l., 165-170). Be to, tokias aplinkybes, kad nukentėjusysis nuo suduodamų smūgių traukdamasis link lango pro jį iškrito.

12.2. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. J. P. ir Ž. R. kaltais padarius BK 137 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, pagrįstai vadovavosi liudytojų R. I. , E. J. , J. J. ir K. V. parodymais. Kaip matyti, šių liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa ir patvirtina nukentėjusiojo M. Č. ir liudytojos E. Č. parodymus. Minėti liudytojai patys tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė, tačiau visi jie esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes sužinojo iš tų pačių asmenų, tai yra M. Č. ir E. Č. , skirtingose vietose ir skirtingomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad minėti asmenys ne vieną kartą skirtingiems asmenims ir skirtingomis aplinkybėmis pasakojo, kad M. Č. sumušė du asmenys, o ne vienas Ž. R. kaip teigė nuteistieji. R. I. , E. J. , J. J. ir K. V. pirmosios instancijos teisme buvo apklausti kaip liudytojai, parodymus davė įstatymų nustatyta tvarka, jie patvirtino apie surašytų parodymų teisingumą, todėl jų parodymai vertinami kaip patikimi įrodymų šaltiniai, kurie kartu su kitais įrodymais yra pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Iš tiesų liudytojo G. P. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai skyrėsi dėl jo atvykimo laiko į tiriamo įvykio vietą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tiriamo įvykio dieną buvusias aplinkybes (buvo ne vienas konfliktas, į įvykio vietą pareigūnai buvo kviesti ir vyko kelis kartus), teisėjų kolegijos nuomone, neturi esminės reikšmės įrodymų visumos vertinimui, nes kaip pirmiau buvo paminėta aptarti byloje apklaustų kitų liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir yra pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įvykio aplinkybių vaizdas laikui bėgant žmogaus atmintyje kinta priklausomai nuo naujos informacijos gavimo ir apdorojimo, kitų aplinkybių, ypač atsižvelgiant į pareigūnų darbo pobūdį, kur pareigūnai darbo metu per dieną net kelis ar keliolika kartų vyksta į įvairiausius iškvietimus ir įvykius. G. P. pirmą kartą buvo apklaustas 2016 m. gegužės 25 d., tai yra nuo tiriamo įvykio praėjus daugiau nei mėnesiui (t. 2, b.l. 79-81). Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad kuris nors iš pareigūnų, būtų šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi ir veiktų priešingai nuteistųjų interesams.

13. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad namo esančio (duomenys neskelbtini), kieme rasta raudonos spalvos skysčio dėmė. Namo trečio aukšto laiptinėje, prie buto durų, kuris pažymėtas 25 numeriu, rasta raudonos spalvos skysčio dėmių. Ant nurodytame aukšte koridoriaus gale esančio lango išorinės palangės, dešinėje lango pusėje, ant sienos, apie 120 cm aukštyje, ant grindų prie lango rasta raudonos spalvos skysčio dėmių (t. 2, b.l. 4-15). Papildomos įvykio vietos apžiūros 2018 m. balandžio 17 d. protokole nurodyta, kad papildomai apžiūrėjus įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nuo buto, kurio numeris 25 iki koridoriaus galo, kur yra langas, yra 14,8 m atstumas. Koridoriaus plotis 1,48 m, tačiau likus iki lango 2,77 m atstumui yra praplatėjimas, šioje vietoje koridoriaus plotis 2,70 m (t. 5, b. l. 135-144). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio vietos apžiūros protokole pateikti duomenys iš esmės paneigia nuteistojo A. J. P. ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme ir parodymų patikrinimo vietoje metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 148-155) apie tai, kad girdėdamas triukšmą jis pakilo į namo trečią aukštą ir apie vieno metro atstumu nuo 25 buto durų, pamatęs susikibusius M. Č. ir Ž. R. , pastarąjį atitraukęs nuo M. Č. , M. Č. palikę stovėti iš įvykio vietos pasišalino (t. 5 b. l. 148-155). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad nukentėjusysis, nuteistiesiems iš tiriamo įvykio vietos pasišalinus, pats netyčia galėjo iškristi pro langą, juo labiau kad ir pats nuteistasis Ž. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad nukentėjusysis traukdamasis iškrito pro langą. Taigi įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys dėl namo trečiame aukšte rastų kraujo dėmių vietų (ant grindų, ant išorinės palangės ir ant sienos dešinėje pusėje) patvirtina, kad smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti iš karto nukentėjusįjį ištraukus iš buto, taip pat ir vėliau koridoriumi judant lango link, o tai patvirtina nukentėjusiojo M. Č. ir liudytojos E. Č. parodymus. Šių įrodymų visuma sudaro nuoseklią duomenų grandinę, kuri leidžia įrodymus vertinti, kaip pagrindžiančius tiek Ž. R. , tiek A. J. P. nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį M. Č. .

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent dėl Ž. R. ir A. J. P. nusikalstamų veiksmų – abiejų nuteistųjų dėl suduodamų smūgiu nukentėjusiajam traukiantis nuo užpuolikų ir esant atviram langui nukentėjusiajam siekiant išvengti nuteistųjų smūgių jis iškrito pro langą iš namo trečio aukšto. Taigi būtent dėl nuteistųjų atliekamų smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų duomenų visuma patvirtina tiek Ž. R. , tiek A. J. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje, tai yra kad Ž. R. ir A. J. P. atlikdami smurtinius veiksmus prieš M. Č. nenumatė, jog dėl jų veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes Ž. R. ir A. J. P. baudžiamasis įstatymas – BK 137 straipsnio 1 dalis – taikytas tinkamai, todėl nėra įstatyminio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų.

15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Ž. R. ir A. J. P. nusikalstamus veiksmus atliko veikdami bendrininkų grupe. Pagal suformuotą teismų praktiką susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad Ž. R. ir A. J. P. smurtinius veiksmus prieš M. Č. suduodami smūgius, atliko veikdami bendrai ir tyčia (matė vienas kito smurtinius veiksmus ir jiems pritarė), tik pasekmės dėl abiejų nuteistųjų atliktų veiksmų kilo neatsargiai (jie nenumatė, kad jų veiksmai gali sukelti nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau, pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu būtų buvę apdairesni bei atsargesni). Nekelia abejonių ir tai, kad nukentėjusiojo galimybės pasipriešinti prieš du smurtautojus buvo kur kas mažesnės, negu būtų tuo atveju, jei prieš nukentėjusįjį būtų veikęs tik vienas kaltinamasis, o neigiamų pasekmių nukentėjusiajam kilimui bendras kaltininkų veikimas turėjo tiesioginę įtaką. Todėl nuteistųjų prieš nukentėjusįjį atlikti veiksmai vertintini kaip padaryti grupės susitarusių asmenų ir nėra teisinio pagrindo panaikinti pripažintą nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Dėl bausmės

16. Apeliaciniame skunde Ž. R. nurodo, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę neteisingai taikė BK 54 ir 55 straipsnių nuostatas, tai yra pirmą kartą teisiamam asmeniui netinkamai parinko skiriamos bausmės rūšį, taip pat atsižvelgė ne į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

17. BK 137 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas Ž. R. už BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrė dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra didesnę bausmę nei numatytas bausmės vidurkis (bausmės vidurkis yra vieneri metai ir septyni su puse mėnesio), o A. J. P. – vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šiek tiek didesnę bausmę nei numatytas bausmės vidurkis.

18. Pirmosios instancijos teismas Ž. R. ir A. J. P. parinko griežčiausią sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį, tai yra pirmąkart teisiamiems asmenims paskyrė griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš BK 55 straipsnio dispozicijos formuluotės, joje pavartotas žodis „paprastai“ bei nurodytas reikalavimas teismui, skiriančiam laisvės atėmimo bausmę pirmą kartą teisiamam asmeniui, motyvuoti savo sprendimą. Dėl bausmės rūšies parinkimo ši norma nėra imperatyvi, teismas gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, tačiau, parinkęs laisvės atėmimo bausmės rūšį, privalo vykdyti imperatyvųjį reikalavimą motyvuoti tokį savo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-87/2014). Taigi ši įstatymo nuostata neįpareigoja teismo pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimą neskirti laisvės atėmimo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-303/2015).

19. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jų dydžius nuteistiesiems Ž. R. ir A. J. P. pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nuteistieji padarė neatsargų nusikaltimą, nustatytą jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje padarė veikdami bendrininkų grupe), tai, kad nenustatyta A. J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pripažinta Ž. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Įvertino Ž. R. vaidmenį nusikaltimo padaryme (jis buvo smurto iniciatorius prieš M. Č. ), nusikaltimo pasekmes (M. Č. įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas). Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų Ž. R. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas (t. 3, b.l. 37-38), ne kartą baustas administracine tvarka (t. 3, b.l. 39-52), jauno amžiaus (t. 3, b.l. 36), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (t. 3, b.l. 56). A. J. P. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas (t. 3, b.l. 82-83), ne kartą baustas administracine tvarka (t. 3, b.l. 84-92), jauno amžiaus (t. 3, b.l. 36), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (t. 3, b.l. 96), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b.l. 79), turi mažametį vaiką (t. 4, b.l. 76). Įvertinęs visumą aptartų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, nuteistųjų asmenybes, taip pat įvertinęs neigiamas asmens sveikatai kilusias ilgalaikes pasekmes, nuteistųjų elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, tai yra po to kai nukentėjusysis iškrito pro langą, nuteistieji neabejotinai suvokdami, kad dėl jų atliktų neteisėtų veiksmų ir po to sekusių įvykių nukentėjusysis patyrė sunkias traukas iš įvykio vietos pasišalino, nesirūpino nukentėjusiojo sveikata, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aukščiau minėtų, šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad Ž. R. ir A. J. P. parinkta sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas ir nuteistiesiems nustatyti bausmių dydžiai, kurie yra didesni nei sankcijos vidurkis, taip pat padaryta išvada dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir įpareigojimų parinkimo, nėra aiškiai per griežti, yra adekvatūs (proporcingi) nusikalstamai veikai ir nuteistųjų asmenybėms, atitinka teisingumo principą, todėl keisti apygardos teismo nuosprendį nėra įstatyminio pagrindo.

20. Apeliantas Ž. R. apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl skirtinos bausmės rūšies ir dydžio nepagrįstai remiasi Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-539-245/2016, nes jis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi buvo panaikintas ir byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2017).

Dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos

21. Nuteistasis Ž. R. taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria buvo išspręstas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. Č. . Prašo šią nuosprendžio dalį pakeisti ir sumažinti nukentėjusiajam priteistą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

21.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo M. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies ir iš A. J. P. ir Ž. R. solidariai nukentėjusiajam M. Č. priteisė 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš nuteistųjų solidariai nukentėjusiajam priteisė 4236,38 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti. Nuosprendžio dalis dėl priteistos turtinės žalos dydžio neginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

22. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis M. Č. pareiškė 30000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 4, b.l. 10-17). Nukentėjusysis nurodė, kad dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Dėl patirtų sužalojimų jis nuo 2016 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. buvo gydytas stacionariai – buvo susiūta galva ir atlikta operacija. Po to buvo išrašytas ambulatorinis gydymas – nustatytas dviejų mėnesių gulimas režimas, keturis mėnesius buvo nustatyta neminti kojų. Nuo 2016 m. liepos 4 d. buvo paskirta reabilitacija. Dėl patirtų sužalojimų jis ilgą laiką negalėjo vaikščioti, dirbti, rūpintis šeima. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl nuteistųjų veiksmų jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nes nuolat jautė baimę ir įtampą. Po padaryto sužalojimo iš esmės pasikeitė jo gyvenimas, jis sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol. Vis jaučia skausmus, nebegali užsiimti iki tol vykdyta veikla – baldų gamyba, nebegali sportuoti.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su M. Č. sunkiu sveikatos sutrikdymu, padarytu nuteistųjų neatsargiais veiksmais ir šio sveikatos sutrikdymo pasekmėmis, turinčiomis įtakos nukentėjusiojo gyvenimui. Teisingai įvertino šių aplinkybių sunkumą, padarinius, galimybę palengvinti sukeltas pasekmes, padarydamas išvadą, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala gali būti kompensuota 15000 Eur dydžio atlyginimu, nes nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, be ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

23.1. Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiojo naudai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, būtina įvertinti tai, kad nukentėjusysis M. Č. dėl nuteistųjų smurtinių veiksmų, patyrė didelę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G371/2016(09) nukentėjusysis M. Č. tiriamo įvykio metu patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Neabejotina tiek įvykio metu, tiek gydymo metu, tiek po to paskirtos reabilitacijos eigoje patyrė didelį fizinį skausmą, nes po tiriamo įvykio nukentėjusysis buvo operuotas, gulėjo ligoninėje, vėliau buvo taikytas ambulatorinis gydymas ir reabilitacija (t. 4, b.l. 21-30). Be to, nukentėjusysis teigė, kad dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo ir praėjus nemažam laiko tarpui po nusikalstamos veikos padarymo yra išlikę liekamieji sveikatos sutrikdymo reiškiniai dėl ko nuolat jaučia fizinį skausmą. Be patirtų fizinio pobūdžio padarinių reikia atsižvelgti ir į nukentėjusiojo dėl patirtų sužalojimų patirtus dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusysis M. Č. buvo sužalotas būdamas jauno amžiaus (30 metų), turėdamas šeimą, du nepilnamečius vaikus, kuriems buvo ir yra būtina tėvo pagalba ir priežiūra. Tuo tarpu dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gana ilgą laiką negalėjo vaikščioti, tinkamai rūpintis šeima ir vaikais, dirbti bei tinkamai išlaikyti šeimą, užsiimti mėgstama fizine veikla. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad dėl nukentėjusiojo atžvilgiu padaryto nusikaltimo ir dėl to kilusių sunkių ilgalaikių sveikatos padarinių, M. Č. neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, stresą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad M. Č. patirta neturtinė žala išties yra didelė. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šias ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-370/2012, Nr. 2K-195/2014, Nr. 2K-364-696/2015). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Tai, kad nuteistojo Ž. R. apeliaciniame skunde nurodytose baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems buvo priteisti mažesni neturtinės žalos atlyginimo dydžiai, neleidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisdamas 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, nukrypo nuo teismų formuojamos vieningos praktikos panašaus pobūdžio bylose, nes kiekvienu atveju nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį įvertinamos konkrečioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nusikaltimo padarymo pobūdis, kilę paradiniai, sveikatos sutrikdymo liekamieji reiškiniai ir pan.

23.2. Apibendrinus tai, kas paminėta, konstatuojama, kad spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrino protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusių asmenų interesų paisymo. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl M. Č. priteistos neturtinės žalos dydžio nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. J. P. ir Ž. R. apeliacinius skundus atmesti.