- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-517-264/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01570-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Aušra Baubienė (pran.), Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- L. Z.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Z. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1891-737/2014 pagal ieškovo L. Z. ieškinį Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimų ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas L. Z. ieškinyje prašė pripažinti pažeistas teises ir atlyginti 5 000 Lt neturtinę žalą patirtą dėl prokuratūros veiksmų. Taip pat prašė pripažinti, kad atsakovas pažeidė LR Konstitucijos 31 str. 1d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTPLAK) 6 str. 2 d., 8 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 181 str. 1 d., 2 d., 10 str. 2 d., 45 str., 161 str. 1d., 170 str. 2 d., Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 str. 1 d., 2 d., 11 str. 2 d. reikalavimus.
Ieškinyje nurodė, kad 2011-02-15 prasidėjus ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įtarimų pagal BK (duomenys neskelbtini), tyrėja A. Ž. 2011-09-15 šiurkščiai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principus teigdama, kad ieškovas jau padarė nusikalstamą veiką, oficialiame rašte patvirtindama žodžiais: „šiais savo veiksmais L. Z. padarė nusikalstamas veikas BK (duomenys neskelbtini)“. Prokuroras, kontroliuodamas bylą nesiėmė jokių veiksmų, dėl A. Ž. teiginių, neužtikrino įtariamojo teisių, tuo netinkamai vykdė savo pareigą. Prokuroras matė, žinojo apie tokius pažeidimus, tačiau savo darbą atliko aplaidžiai ir nerūpestingai, neapgintos ieškovo teisės. Analogiškai 2013-03-06 prokuroras toje pačioje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagarsinęs viešai pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pratęsimo, pakartotinai pažeidė LR Konstitucijos 31 str. 1 d., EŽTPLAK 6 str. 2 d., BPK 44 str. 6 d., tuo neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neužtikrino įtariamojo teisių (BPK 10 str. 2 d., 45 str.), (CK 6.246 str. 1 d.), pažeidė Prokuratūros įstatymo 3 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus.
2013-03-06 ieškovas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą pateikti 2013-03-06 prokuroro pareiškimo kopiją teisminei gynybai, įrodymams (CPK 177 str.), nes teismo posėdžio protokole visiškai išimtas prokuroro prašymo turinys, tam padaryta, kad neatspindėtų prokuroro pareiškimo esmė. Prokuroras tyčia suvaržė ieškovo teisę ir 2013-04-22 atsakė, jog kopija nebus pateikiama ir iki šios dienos jos nepateikė, nepateikė ir 2011-09-05 A. Ž. raštiško pasisakymo kopijos. Netenkindamas prašymo, atsakovas pažeidė ieškovo teises gauti kopiją teisminei gynybai, neužtikrino įtariamojo tuo metu teisių (BPK 181 str. 1 d., 2 d.), jas dirbtinai varžė, nenurodė apskundimo tvarkos, elgėsi nerūpestingai aplaidžiai, tai atitinka sąlygas jo civilinės atsakomybės klausimui spręsti, tokie veiksmai yra neteisėti. Minėti prašomi duomenys nebuvo draudžiami (BPK 181 str. 6 d.).
Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo taikyta BPK 160 str. priemonė – slaptas sekimas. Pasibaigus taikytai priemonei ir iki šios dienos prokuroras nepranešė apie taikytą priemonę byloje. Tai pažeidė BPK 161 str. 1d. reikalavimus, prokuroras savo darbą atliko aplaidžiai, nerūpestingai, pažeistos ieškovo teisės, prokuroras neužtikrino BPK garantuojamų teisių. Taip pat ieškovas buvo slaptai sekamas be teismo nutarties (BPK 161 str. 1 d.), tuo pažeidžiant ir EŽTPLAK 8 str. Prokuroras netinkamai kontroliavo ikiteisminį tyrimą, neužtikrino asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu (BPK 10 str. 2 d., BPK 45 str., BPK 44 str. 9 str.), buvo pažeista teisė į privatumą, asmens gyvenimą. Prokuroras pažeidė BPK 170 str. 2 d. reikalavimus. Baigus slaptą sekimą nepranešta apie taikytas priemones (BPK 161 str. 1 d.). Tarnybinis pranešimas apie šį sekimą tyrėjos D. S. surašytas tik 2011-02-22. Tokiu būdu pažeidžiant BPK 160¹ str. nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, jame pateiktais argumentais, motyvais bei reikalavimais ir laiko juos nepagrįstais. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, todėl negali kilti civilinė valstybės atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį. Vadovaujantis LR BPK 187 str. 2011-05-03 L. Z. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikaltimų, numatytų LR BK BK (duomenys neskelbtini), jis apklaustas įtariamuoju. Vėliau buvo pateikti dar nauji pranešimai apie įtarimą, jis apklaustas įtariamuoju. Taigi, nuo 2011-05-03 ikiteisminio tyrimo metu L. Z. procesinė padėtis - įtariamasis. Minėtame pranešime, ir visuose kituose esančiuose ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentuose, įvardinama L. Z. procesinė padėtis - įtariamasis. Ieškovo teiginiai apie tai, kad tyrėja, prokuroras ir teisėjai pažeisdami nekaltumo prezumpcijos nuostatą, pažeidė jo teises ir padarė žalą - yra nepagrįsti. Baudžiamosios bylos dokumentai (kaip ir visi kiti, surinkti ikiteisminio tyrimo metu) atspindi ikiteisminio tyrimo metu pareikšto asmeniui įtarimo dėl nusikalstamos veikos pagrįstumą. Ieškovo pateikti teiginiai, teisės aktų aiškinimai bei teismų praktikos pavyzdžiai yra absoliučiai nepagrįsti ir klaidingi.
Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei (BPK 181 str. l d.). Nėra pagrindų konstatuoti, kad prokuroras nepateikdamas ieškovui susipažinti 2013-03-05 prašymo pratęsti ikiteisminį tyrimą, pažeidė ieškovo teises - ieškovas pats dalyvavo teismo posėdyje, jis susipažino su 2013-03-07 teismo priimta nutartimi ir su jo skundą išnagrinėjusio Kauno apygardos teismo 2013-03-20 nutartimi, kita vertus visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo pateikta ieškovui, kuris turėjo visas galimybes susipažinti su baudžiamosios bylos dokumentais. Tai, kad ieškovas susipažino su baudžiamosios bylos dokumentais byloja jo išsamus prašymas, kuris buvo 2013-06-20 prokuroro nutarimu atmestas.
Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo taikomos procesinės prievartos priemonės. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės nėra tikslios - buvo taikytas ir slaptas sekimas, ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas (BPK 154 str.). Procesinės prievartos priemonės paskirtos teismo nutartimis. Ieškovo nurodytas faktas, kad 2011 metų gruodžio 17 ir 18 dienomis jam buvo taikytas slaptas sekimas - neatitinka tikrovės. Tai patvirtina ir pareigūnų, kurie tuo metu budėjo šiame miesto rajone, tarnybinis pranešimas. Ieškovas, cituodamas BPK 161 str. 1 d., neatsižvelgė į normoje įtvirtintą sąlygą, kad «.. Pranešti būtina iškart, kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei...». Taigi, pranešti ar ne - yra įstatymo suteikta ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui teisė. Nėra pagrindo teigti, kad prokuroras atliko neteisėtus veiksmus. Ieškinyje nurodytos aplinkybes, ieškovo pateikti argumentai ir motyvai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnės, prokuroro, teismo neteisėtų veiksmų, visiškai nepagrįsti. Tas faktas, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų, prokuroro bei teismo atlikti veiksmai ir priimti sprendimai nenaudingi ieškovui, nepagrindžia šių veiksmų ir sprendimų neteisėtumo.
Ieškovas neįrodė ne tik prokuroro, teismo procesinių veiksmų neteisėtumo, bet ir fakto, kad jam šiais veiksmais buvo padaryta konkreti reali žala, pagal įstatymą galinti būti vertinama neturtine. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Ginčijant pareigūnų, prokuroro, teismo neteisėtus veiksmus, ieškovas visiškai nepasisako dėl jam padarytos žalos. Neturtinės žalos dydis, anot ieškovo, yra 5 000 Lt. Ieškovo teiginiai ieškinyje yra deklaratyvūs, vien subjektyvaus pobūdžio. Nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, reikia vertinti ne žmogaus reakciją į neteisėtus veiksmus ir savo išgyvenimus, o pačius padarinius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo. Teismas vertindamas ištirtus įrodymus, sprendė, kad nors ieškovo minimuose procesiniuose dokumentuose tyrėja A. Ž. bei prokuroras A. Č., nurodydami veikų, kuriomis L. Z. buvo įtariamas, kvalifikaciją, teigia, kad L. Z. padarė nusikalstamas veikas, tačiau vertinant visą nurodytų procesinių dokumentų turinį, matyti, kad šie procesiniai dokumentai skirti ne L. Z. kaltei ar nekaltumui konstatuoti, o rinkti ikiteisminiam tyrimui reikalingus duomenis bei pratęsti procesinius terminus. Nurodytuose dokumentuose pareigūnai aiškiai apibrėžia L. Z., kaip įtariamojo procesinę padėtį. Apie savo procesinę padėtį L. Z. privalėjo žinoti ir ankščiau, nes jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas jau buvo atliekamas ne pirmą mėnesį. Pareigūnų nurodyti teiginiai, kuriais suformuluota įtarimų esmė ir pateikta veikos kvalifikacija, negali būti vertinami skyrium nuo viso procesinio dokumento turinio, todėl teismo nuomone, nei tyrėjos, nei prokuroro nurodyti veiksmai negali būti vertinami kaip pažeidžiantys nekaltumo prezumpcijos nuostatas ar ieškovo teises.
Dėl LR BPK 181 str. 1 d. ir 2 d. pažeidimų. Teismo nuomone, susipažinimas su 2013-03-06 prokuroro prašymu ar jo kopijos gavimas niekaip negalėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Ieškovas L. Z. nenurodo, kokią žalą jam padarė nurodytų dokumentų kopijų negavimas. Tad vertinant šį prokuroro elgesį ieškovo teisių pažeidimo aspektu, atsižvelgtina į nustatytą faktinę aplinkybę, kad L. Z. dalyvavo teismo posėdyje, kurio metu buvo pagarsintas nurodytas prokuroro prašymas, taip pat į tai, kad ieškovui buvo įteiktas nurodyto teismo posėdžio protokolas. Ieškovui nurodyto prašymo kopijos negavimas nesutrukdė aktyviai ginti savo teisių. Pabaigus ikiteisminį tyrimą ieškovui buvo sudaryta galimybė susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pasidaryti pageidaujamų dokumentų kopijas. Teismo vertinimu, nors ir prokuroras A. Č. nepagrįstai atsisakė pateikti L. Z. prašomą procesinio dokumento kopiją, tačiau tokiais prokuroro veiksmais nebuvo ieškovui padaryta CK 6.250 str. įvardinta neturtinė žala. Tad neesant visų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, teismas L. Z. ieškinį šioje dalyje atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad prokuroras jam atsisakė pateikti ir tyrėjos A. Ž. raštiško pasisakymo kopiją, tačiau nei jis pats ieškinyje, nei atstovė teismo posėdžio metu nedetalizavo kokio konkretaus dokumento kopiją ir kada jam buvo atsisakyta pateikti, todėl šias aplinkybes teismas pripažino neįrodytomis.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl BPK 161 str. 1 d. pažeidimų taikant procesines prievartos priemones. Teismas nustatė, kad procesinės prievartos priemonės ieškovo atžvilgiu taikytos remiantis teismo nutartimis, todėl laikytina, kad jos taikytos pagrįstai, teismui pripažinus tokių prievartos priemonių taikymo būtinybę. Teismo vertinimu, esant būtinybei ikiteisminio tyrimo metu asmeniui taikyti eilę procesinių prievartos priemonių, apie taikytas priemones, siekiant nepakenkti tyrimo sėkmei, gali būti pranešama ir baigiamojoje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kai nebenumatoma asmens atžvilgiu atlikti kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų, ar taikyti procesinių prievartos priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad baigus ikiteisminį tyrimą įtariamajam buvo suteikta galimybė susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, tame tarpe ir su asmens atžvilgiu taikytų procesinių prievartos priemonių dokumentais, teismas laikė, kad buvo užtikrintas BPK 161 str.1 d. numatytos teisės žinoti apie taikytą procesinę prievartą realizavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negalima pripažintini neteisėtų valdžios institucijos veiksmų CK 6.271 str. 4 d. prasme, kurie būtų pakankamu pagrindu atlyginti neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.250 str.
Vertindamas 2011-02-22 tarnybinių pranešimų turinį, teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadai, kad tyrėja D. S. atliko L. Z. slaptą sekimą. D. S. tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, kad buvo sekamas L. Z., ar, kad ieškovo atžvilgiu buvo atliekamos kitos BPK numatytos procesinės prievartos priemonės, o akcentuojama, kad dirbant policijos darbą konkrečioje teritorijoje L. Z. nebuvo pastebėtas. Taigi, nurodyto tarnybinio pranešimo teismas nelaikė įrodymu, pagrindžiančiu, kad ieškovo atžvilgiu buvo atliekamas slaptas sekimas, o iš jo turinio darė priešingą išvadą, kad nurodyta pareigūnė slapta L. Z. nesekė, o dirbdama savo darbą stebėjo du daugiabučius namus ir nurodytoje teritorijoje ieškovo nepastebėjo, bei šią informaciją, kuri galimai reikšminga konkrečioje baudžiamojoje byloje, tarnybinio pranešimo forma pateikė bylą tiriančiam pareigūnui. Taigi, policijos pareigūnai atliko savo tarnybines funkcijas, kurių atlikimą numato Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas bei kiti norminiai aktai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie, ar ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras pažeidė BPK numatytus reikalavimus bei ieškovo teises.
Teismas darė išvada, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nepagrindė reikalaujamos priteisti neturtinės žalos, todėl ieškinį atmetė.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas L. Z. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, tenkinti ieškovo ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytą prašymą dėl pažeistų teisių ir žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Byloje buvo pakankamai duomenų, kad prokuroras neužtikrino L. Z. jam laiduojamų LR Konstitucijos 31 str. 1 d. teisių, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai į tai neatsižvelgė. Baudžiamojoje byloje, kuri pradėta 2011 m. teismas niekaip ieškovo negali nuteisti, nors atsakovas jau teigia, kad ieškovas padarė nusikalstamas veikas ir pažymi, kad tai jis atliko vienas. Tiek prokuroras, tiek A. Ž. perėmė teismo funkcijas ir nustatė, kad būtent ieškovas jau padarė vienas nusikaltimus, ieškovas tapo kaltu, neįrodžius jo kaltės iki šiol, tuo baudžiamajame procese buvo pažeidžiamos ieškovo teisės veikiant LR vardu. Įrodymų, kad ieškovas padarė šias veikas nepateikė iki šios dienos, todėl laikytina, kad jų neturi ir neturėjo, tačiau teigė, kad, kad ieškovas yra padaręs nusikalstamas veikas.
2. Teismas byloje pažeidė CPK 3 str. 1 d. normą, nesilaikė LR Konstitucijos civilinio proceso metu, tarptautinių sutarčių, tuo buvo pažeistos ieškovo teisės nagrinėjant nekaltumo prezumpcijos klausimą, pažeista teisė į teisingą teismą (EŽTPLAK 6 str. 1 d.). Byloje net neminima, kad LR Konstitucijoje, jos 31 str. 1 d. laiduojama nekaltumo prezumpcijos teisė, kuri yra nustatoma vienareikšmiai. Byloje net nepaminima EŽTPLAK 6 str. 2 d. norma, tuo pažeidžiama LR Konstitucijos 138 str. 3 d., rodoma aiški nepagarba EŽTPLAK 1 str. LR ikiteisminio tyrimo teisėjai aplamai negali laiduoti BPK 44 str. 6 d. numatytos nekaltumo prezumpcijos, tai taip pat matyti iš įrodymų, pateiktų civiliniame ieškinyje, LR piliečiui laiduojama vienintelė teisė - atsirašinėti su ikiteisminio tyrimo įstaigomis. 2013-12-03 Kauno apylinkės teismo atsakovas buvo nušalintas dėl nekaltumo prezumpcijos principų nesilaikymo, jų pažeidimų, tai buvo įrodymas (CPK 177 str.), kad prokuroras yra šališkas ir linkęs pažeidinėti ieškovo teises, priešingu atveju teismas netenkintų ieškovo (įtariamojo) prašymo dėl nušalinimo, tačiau tai nesudomino pirmosios instancijos teismo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, akivaizdžiai matydamas, kad tiek prokuroras, tiek tyrėja A. Ž. nesilaiko nekaltumo prezumpcijos principų, o prokuroras viešai, teismo posėdžio metu išsako visiems proceso dalyviams, kad ieškovas jau yra kaltas ir atliko nusikalstamas veikas, nors byloje nėra jokių įrodymu, kad aplamai ieškovas buvo įvykio vietose, nėra jokių liudytojų, kitų įrodymų, pagrindžiančių patį ieškovo tariamos nusikalstamos veikos padarymą.
3. Pirmosios instancijos teismas, veikdamas LR vardu, visiškai netaikė CPK 3 str. 5 d. normų, kurios numato, kad LR Teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Iš EŽTT praktikos seka, kad nekaltumo prezumpcija būtų pažeista, jei, be kita ko, tam tikrų pareigūnų teiginiai ar elgesys atspindi nuomonę, kad asmuo yra kaltas, prieš tai, kai tai bus Įrodyta pagal Įstatymą (žr., inter alia, 2002-03-22 sprendimo Butkevičius prieš Lietuvą (pareišk. Nr. 48297/99) 49 punktą). EŽTT pažymėjo nekaltumo prezumpcijos principus ir sprendime Barber, Messegue ir Jabardo vs Ispanija (6 december 1988 § 77, Series A no, 146), tačiau pirmosios instancijos teismas nesirėmė EŽTT sprendimais, kurie turi reikšmės EŽTPLAK 6 str. 2 d. taikymui LR.
4. Pirmosios instancijos teismas teigia, kad reikėjo užtikrinti sėkmę tyrimui, tačiau neįrodė, kad tokia sėkmė aplamai galėjo būti užtikrinta nepranešus iki šios dienos apie taikytą slaptą sekimą. Teismas taikė prokurorui privilegiją matydamas, kad jis nevykdo savo pareigų ir CK prasme (CK 6. 246 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas neįrodė, tik išreiškė savo nuomone, kad susipažinus su bylos medžiaga nebuvo pažeistos BPK 161 str. 1 d. normos. Atsakovas turėjo pareigą ir privalėjo ją atlikti - pranešti apie pasibaigusį slaptą sekimą.
5. Nustatoma, jog buvo stebimas (duomenys neskelbtini) namas, kuris visiškai nesusietas nei su byloje turimais duomenimis, nei su įvykiu, nei su pareikštais įtarimais. Teismas nustato, kad pareigūnai šiaip sau stebėjo namus, tik kažkodėl tarnybinius pridėjo būtent prie minėtos baudžiamosios bylos susietos su L. Z.. Kad buvo sekamas ieškovas tai matyti ir iš tarnybinių - visur akcentuojama, kad L. Z. nebuvo pastebėtas. Užduotis buvo sekti L. Z., bet ne namus, stebint juos šiaip sau, be to nėra nurodyta sekti (duomenys neskelbtini) namą. Pasibaigus tokiems veiksmams privalėjo pranešti apie tai BPK nustatyta tvarka. Teismas net nenurodė kokiais teisiniais pagrindais, LR Seimo sugalvotų teisės aktų straipsniais pastarieji stebėjo namus, nes pagal LR Seimo sugalvotus įstatymus turi visi juos vykdyti, ypač tie asmenys, kurie yra maitinami iš biudžeto ir turėtų atsakyti už savo veiksmus, nes yra išlaikomi valstybės pavadinimu Lietuvos Respublika. Prokuroras pažeidė BPK 170 str. 2 d. reikalavimus. Baigus slaptą sekimą nepranešta apie taikytas priemones. Slaptą sekimą atliko D. S. ir E. T.. Jų tarnybinis pranešimas dėl 2011-12-17 pateiktas nuo 2011-02-17 praėjus daugiau nei 3 dienoms, faktiškai 5 dienos. Tai pažeidžia BPK 160¹ str. 1 d. BPK 160¹ str. 2 d. Neišaiškintas šių priemonių ( slapto sekimo) taikymo teisėtumas.
6. 2013-03-06 ieškovas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą pateikti 2013-03-06 prokuroro pareiškimo kopiją teisminei gynybai, įrodymams (CPK 177 str.). Netenkindamas prašymo, atsakovas pažeidė ieškovo teises gauti kopiją teisminei gynybai, neužtikrino įtariamojo tuo metu teisių (BPK 181 str. 1 d., 2 d.), jas dirbtinai varžė, nenurodė apskundimo tvarkos, elgėsi nerūpestingai aplaidžiai, tai atitinka sąlygas jo civilinės atsakomybės klausimui spręsti, tokie veiksmai yra neteisėti. Minėti prašomi duomenys nebuvo draudžiami (BPK 181 str. 6 d.). Pirmosios instancijos teismas taikė privilegiją atsakovui, nes akivaizdžiai buvo suvaržytos ieškovo teisės baudžiamojo proceso metu, o ieškiniu neapgintos. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai nebuvo įvertinti procesiniai pažeidimai, ieškovo teisių dirbtinis suvaržymas, nors ieškovas pateikė visus turimus įrodymus, todėl sprendimas neteisėtas iš esmės.
7. Pirmosios instancijos teismas visiškai netenkino ieškovo prašymo - nei pripažino pažeistų teisių, ne atlygino žalą. Teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad atsakovas pažeidinėjo ieškovo teises, nevykdė savo pareigos, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principus, tuo ieškovas patyrė nepatogumus ir pažeminimą būdamas LR piliečiu, jam nebuvo užtikrintos nei vietinės, nei tarptautinės teisės baudžiamojo proceso metu, iki šios dienos jo kaltė neįrodyta, byloje dingo prašymas, atlikti ir anksčiau neteisėti veiksmai, kurie jau tapo tradicija šioje baudžiamojoje byloje. Buvo pažeistas iš esmės CPK 2 str. nustatytas principas, atlikti kiti pažeidimai, neteisingai taikytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas (CPK 270 str. 2 d. 4 p., CPK 185 str. 1 d.), teismas nesugebėjo pateikti nei vieno įrodymo, patvirtinančio prokuroro teiginius, kad L. Z. atliko nusikalstamas veikas, ir L. Z. kaltę patvirtinančias faktines aplinkybes, įsiteisėjusį teismo nuosprendį, EŽTT sprendimą įrodantį, kad lietuviškas teismas buvo teisingas, tačiau ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių prokuroro neteisėtus veiksmus, netinkamai taikytos apeliaciniame skunde nurodytos teisės normos.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu. Apelianto argumentai dėl teismo 2014-11-11 sprendimo neteisėtumo - nepagrįsti ir apeliacinis skundas atmestinas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovas neįrodė visų sąlygų būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nepagrindė reikalaujamos priteisti neturtinės žalos, todėl ieškinys pagrįstai atmestas. Nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė apelianto išvardintus apeliaciniame skunde teisės aktus, t.y. LR Konstitucijos 31 str. 1 d., EŽTPLAK 6 str. 2 d., BPK 44 str. 6 d., BPK 10 str. 2 d.,.45 str., CK 6.246 str. 1 d., Prokuratūros įstatymo 3 str. 1 d. ir 2d. reikalavimai. Pažymėtina, kad apeliantas savo skunde daug dėmesio skiria aplinkybėm nesusijusiems su šia civiline byla: dėl įrodymų tyrimo bei vertinimo nagrinėjamoje Kauno apylinkės teisme baudžiamojoje byloje, dėl kvalifikacijos nusikalstamos veikos minėtoje baudžiamojoje byloje ir pan. Taip pat, apeliantas apeliaciniame skunde pateikia naujas aplinkybes dėl anot apelianto teismų ir teisėjų neteisėtų ir nepagrįstų procesinių veiksmų jo atžvilgiu. Atkreiptinas ypatingas dėmesys, kad kai kurie apelianto samprotavimai bei padarytos išvados yra žeidžiančio pobūdžio.
2. Vertinant visą procesinių dokumentų turinį, matyti, kad šie procesiniai dokumentai skirti ne L. Z. kaltei ar nekaltumui konstatuoti, o rinkti ikiteisminiam tyrimui reikalingus duomenis, bei pratęsti procesinius terminus. Nurodytuose dokumentuose pareigūnai aiškiai apibrėžia L. Z., kaip įtariamojo procesinę padėtį. Vėliau buvo pateikti dar nauji pranešimai apie įtarimą, jis apklaustas įtariamuoju. Taigi, nuo 2011-05-03 ikiteisminio tyrimo metu L. Z. procesinė padėtis - įtariamasis. Kitaip tariant, apeliantas apie savo procesinę padėtį privalėjo žinoti ir žinojo, todėl kyla klausimas - kokius nepatogumus ir išgyvenimus jis patyrė ir dėl ko. LR generalinio prokuroro 2003-04-11 įsakymu Nr.I-51 (Valst.žin., 2003-04-25, Nr.39-1806) patvirtinti baudžiamojo proceso dokumentų blankų pavyzdžiai. Šiuo įsakymu patvirtintas ir pranešimo apie įtarimą blankas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir minėtame pranešime, ir visuose kituose esančiuose ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentuose, įvardinama L. Z. procesinė padėtis - įtariamasis. Teismo išvada, kad pareigūnų nurodyti teiginiai, kuriais suformuluota įtarimų esmė ir pateikta veikos kvalifikacija, negali būti vertinami skyrium nuo viso procesinio dokumento turinio - yra visiškai pagrįsta. Būtent todėl nei tyrėjos, nei prokuroro nurodyti veiksmai negali būti vertinami kaip pažeidžiantys nekaltumo prezumpcijos nuostatas ar ieškovo teises.
Šalies argumentai
3. L. Z. prašė kopijos dokumento, kuriuo buvo kreiptas į teismą dėl procesinio termino pratęsimo, todėl sutinktina su teismo nuomone, kad susipažinimas su šiuo dokumentu ar jo kopijos gavimas negalėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Taigi, prašomo dokumento kopijos ieškovui prokuroras nepateikė nepagrįstai. Ieškovas nenurodė, nepaaiškino ir neįrodė - kokią žalą jam padarė nurodytų dokumentų kopijų negavimas. Nurodyto prokuroro prašymo turinys ieškovui buvo žinomas nuo pat jo pagarsinimo teisme dienos, t.y. 2013-03-06, kadangi jis pats dalyvavo posėdyje. Kritiškai vertinami apelianto teiginiai, kad nurodyto prašymo kopija jam reikalinga teisminei gynybai, kadangi nurodyto prašymo kopijos negavimas nesutrukdė aktyviai ginti savo teisių. Pabaigus ikiteisminį tyrimą ieškovui buvo sudaryta galimybė susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pasidaryti pageidaujamų dokumentų kopijas. Faktinės bylos aplinkybės įrodo, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2013-05-27 iki 2013-06-13 susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga ir pateikė prokurorui prašymą iš aštuoniolikos punktų. 2013-06-20 Nutarimu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras atmetė visus aštuoniolika ieškovo prašymų. Teismo padaryta išvada, kad nors ir prokuroras A. Č. nepagrįstai atsisakė pateikti L. Z. prašomą procesinio dokumento kopiją, tačiau tokiais prokuroro veiksmais nebuvo ieškovui padaryta CK 6.250 str. įvardinta neturtinė žala, teisėta ir pagrįsta.
4. Apeliantas teigia, kad atsakovas pažeidė jo teises, neinformuodamas apie procesinių prievartos priemonių taikymą. 2011-05-03 nutartimi paskirtas L. Z. slaptas sekimas. Ieškovas, cituodamas BPK 161 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į normoje įtvirtintą sąlygą, kad «.. Pranešti būtina iškart, kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei...». Taigi, pranešti ar ne - yra įstatymo suteikta ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui teisė. Nėra pagrindo teigti, kad prokuroras atliko neteisėtus veiksmus. Kita vertus, ieškovas su visa bylos medžiaga susipažino, tuomet, kai buvo rašomas kaltinamasis aktas. Vadinasi, BPK 161 str. l d. numatytos teisės žinoti apie taikytą procesinę prievartą realizavimas buvo užtikrintas. Apeliantas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad su byla yra susipažinęs, tačiau jis klaidingai mano, kad šiuo atveju būtina buvo jam pranešti apie taikytą slaptą sekimą, o susipažinimas yra visai kita įtariamojo teisė. Kaip jau minėta, įstatymas nereikalauja apie prievartos priemonių taikymą pranešti nedelsiant, pranešti „būtina iš kart, kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei.“ Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negalima pripažintini neteisėtų valdžios institucijos veiksmų CK 6.271 str. 4 d. prasme, kurie būtų pakankamu pagrindu atlyginti neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.250 straipsni.
5. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad pareigūnų jis buvo sekamas ir 2013 m. vasario 17-18 dienomis, neatitinka tikrovės, nes pareigūnai neturėjo užduoties sekti L. Z., o tiesiog dirbo savo, kaip policijos pareigūnų darbą ir patvirtino, kad dirbdami savo darbą L. Z. konkrečioje vietoje nepastebėjo. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, konstatuotina, kad policijos pareigūnai ypatingą dėmesį skyrė nukentėjusiųjų gyvenamosioms vietoms, o būtent daugiabučių namams nurodytais tarnybiniame pranešime adresais. Būtent šių daugiabučių namų laiptinėse sistemingai buvo randami žeminančio pobūdžio užrašai nukentėjusiųjų atžvilgiu. Teismas pagrįstai nelaikė šį faktą įrodymu, pagrindžiančiu, kad ieškovo atžvilgiu buvo atliekamas slaptas sekimas. Iš tiesų, atliekant slaptą sekimą fiksuojama, kur sekimo objektas yra, o ne nurodomos vietos, kur jo nėra. D. S. tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, kad buvo sekamas L. Z., ar, kad ieškovo atžvilgiu buvo atliekamos kitos BPK numatytos procesinės prievartos priemonės, o akcentuojama, kad dirbant policijos darbą konkrečioje teritorijoje L. Z. nebuvo pastebėtas. Taigi, policijos pareigūnai atliko savo tarnybines funkcijas, kurių atlikimą numato Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas bei kiti norminiai aktai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie, ar ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras pažeidė BPK numatytus reikalavimus bei ieškovo teises, negalima pripažintini neteisėtų valdžios institucijos veiksmų CK 6.271 str. 4 d. prasme, kurie būtų pakankamu pagrindu atlyginti neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.250 str. Taigi, ir šiuo atveju negalima pripažintini neteisėtų valdžios institucijos veiksmų CK 6.271 str. 4 d. prasme, kurie būtų pakankamu pagrindu atlyginti neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.250 str.
6. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, t.y., asmeniui patyrusiam žalą turi būti atlyginta realiai patirta žala, o ne galimybė gauti pelną. Ieškovui neįrodžius, kad egzistuoja visos privalomos sąlygos deliktinei valstybės atsakomybei kilti, taip pat įrodymais nepagrindus patirtų neigiamų pasekmių, ieškinys dėl žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo, pagrįstai teismo buvo atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl įrodymų vertinimo.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.
CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Dėl tokią atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo ne kartą pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi valstybės pareiga atlyginti žalą ir ją patyrusio asmens teisė į žalos atlyginimą atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, t. y. civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007).Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
Dėl nekaltumo prezumpcijos.
Apeliantas nurodo, kad tiek prokuroras, tiek A. Ž. nustatė, kad būtent ieškovas jau padarė vienas nusikaltimus, ieškovas tapo kaltu, neįrodžius jo kaltės iki šiol, tuo baudžiamajame procese buvo pažeidžiamos ieškovo teisės veikiant LR vardu. Teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius laiko nepagrįstais, neįrodytais ir nesudarančiais pagrindo pakeisti pirmos instancijos teismo spendimą. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 str. 1 d., BPK 2 str.). Tačiau ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-4/2014; kt.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos 2011-02-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje L. Z. buvo įtariamas nusikalstamų veikų padarymu. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK tyrėja A. Ž. 2011-09-15 užduotyje atlikti informacinių technologijų tyrimą aprašydama veikas, nurodė, kad L. Z. savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) (b.l.86-87). 2013-03-05 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras A. Č. prašyme pratęsti ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminą (b.l.80, 97) nurodė, kad nusikalstamas veikas „padarė vienas ir tas pats asmuo: L. Z.“. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodyti dokumentai bei jų turinys skirti ne L. Z. kaltei ar nekaltumui konstatuoti, o rinkti ikiteisminiam tyrimui reikalingus duomenis, bei pratęsti procesinius terminus. Nurodytuose dokumentuose pareigūnai aiškiai apibrėžia L. Z., kaip įtariamojo procesinę padėtį. Minėtuose dokumentuose bei visuose kituose byloje esančiuose dokumentuose įvardinama L. Z. procesinė padėtis - įtariamasis. Asmens procesinės padėties nurodymas jokiu būdu negali būti laikomas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuos tyrėjos ir prokuroro teiginius ieškovas L. Z. skundė Kauno apylinkės prokuratūrai, o 2013-06-20 nutarimu skundai buvo atmesti (b.l.137-138).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareigūnų nurodyti teiginiai, kuriais suformuluota įtarimų esmė ir pateikta veikos kvalifikacija, negali būti vertinami skyrium nuo viso procesinio dokumento turinio, todėl nei tyrėjos, nei prokuroro nurodyti veiksmai negali būti vertinami kaip pažeidžiantys nekaltumo prezumpcijos nuostatas ar ieškovo teises.
Dėl LR BPK 181 str. 1 d. ir 2 d. pažeidimų.
Nesutiktina su apelianto argumentais, kad netenkindamas prašymo, atsakovas pažeidė ieškovo teises gauti kopiją teisminei gynybai, neužtikrino įtariamojo tuo metu teisių (BPK 181 str. 1 d., 2 d.), jas dirbtinai varžė, nenurodė apskundimo tvarkos, elgėsi nerūpestingai aplaidžiai, tai atitinka sąlygas jo civilinės atsakomybės klausimui spręsti, tokie veiksmai yra neteisėti, teismas taikė privilegiją atsakovui, nes akivaizdžiai buvo suvaržytos ieškovo teisės baudžiamojo proceso metu, o ieškiniu neapgintos.
Kaip matyti iš bylos medžiagos 2013-03-07 Kauno miesto apylinkės teisme ( b. l. 17 – 19) buvo išnagrinėtas prokuroro prašymas ( b. l. 80 – 81) dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) termino pratęsimo trims mėnesiams. L. Z. dalyvavo teismo posėdyje, kurio metu buvo pagarsintas nurodytas prokuroro prašymas, kas neabejotinai sąlygoja, kad nurodyto prokuroro prašymo turinys ieškovui buvo žinomas. LR BPK 181 str. 1 d. numatyta, kad prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Be to, LR PBK nenumato įtariamajam pateikti prokuroro prašymo pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą baudžiamojoje byloje kopijos. Kauno apylinkės prokuratūros 2013-04-17 rašte ( b. l. 128) nurodyta, kad 2013-03-06 teisme pateiktas L. Z. prašymas, teisėjos S. M. buvo persiųstas į prokuratūrą ir šis prašymas 2013-03-22 buvo išnagrinėtas (b. l. 135) ir apie tai pranešta pareiškėjui L. Z.. LR BPK 181 str. 1 d. taip pat numatyta, kad atsisakydamas leisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat atsisakydamas leisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, prokuroras privalo surašyti motyvuotą nutarimą. Šis nutarimas per septynias dienas nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nesutikdamas su prokuroro nutarimu būtų jį apskundęs. LR BPK 181 str. 2 d. numatyta, kad prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, jei ikiteisminis tyrimas baigtas ir yra rašomas kaltinamasis aktas. Nagrinėjamu atveju buvo pateiktas prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, vadinasi ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas, kas sąlygotų LR BPK 181 str. 2 d. nustatytos sąlygos egzistavimą. Nors pirmos instancijos teismas ir pripažino, kad prašomo dokumento kopijos ieškovui prokuroras nepateikė nepagrįstai, tačiau, kaip jau minėta, teisėjų kolegija pažymi, kad deliktinei atsakomybei atsirasti būtina atsakomybės sąlygų visuma: turi būti nustatyta žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, ko konkrečiu atveju ieškovas nenurodė, nepaaiškino ir neįrodė kokią žalą jam padarė nurodytų dokumentų kopijų negavimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nors ir prokuroras A. Č. atsisakė pateikti L. Z. prašomą procesinio dokumento kopiją, tačiau tokiais prokuroro veiksmais nebuvo ieškovui padaryta CK 6.250 str. įvardinta neturtinė žala.
Dėl BPK 161 str. 1 d. pažeidimų taikant procesines prievartos priemones.
Apeliantas nurodo, kad prokuroras pažeidė BPK 161 str. 1 d. reikalavimus, kadangi baigus slaptą sekimą nepranešta apie taikytas priemones. Bylos medžiaga patvirtina, jog Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-05-03 nutartimi (b. l. 69) paskirtas L. Z. slaptas sekimas nuo 2011-05-03 iki 2011-05-05, slapto sekimo metu leista daryti garso ir vaizdo įrašą. Taip pat 2011-02-14, 2011-03-14, 2011-05-23, 2012-10-12 teismo nutartimis buvo suteikta teisė baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) klausytis L. Z. telefoninių pokalbių (b.l.65-68, 73-74, 88-89, 93-94, 112). Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos D. S. tarnybiniu pranešimu surašytu 2011-02-22 nustatyta, kad 2011-02-17 jai dirbant su pareigūnu V. S. buvo stebimi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namai. Prie minėtų namų pil.L. Z. nebuvo pastebėta. Taip pat dirbant 2011-02-18 prie (duomenys neskelbtini) namo L. Z. nebuvo pastebėta (b.l.70, 91). Taigi, informacijos rinkimas buvo pradėtas teisėtai, esant tokiems veiksmas atlikti priimtiems teismo procesiniams dokumentams. Iš į bylą pateiktų atsakovės paaiškinimų taip pat matyti, kad ieškovas su visa bylos medžiaga susipažino, tuomet, kai buvo rašomas kaltinamasis aktas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad buvo užtikrintas BPK 161 str.1 d. numatytos teisės žinoti apie taikytą procesinę prievartą realizavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad pareigūnai 2011-02-22 tarnybiniame pranešime ( b. l. 70) nurodė, jog dirbdami savo darbą 2011-02-17, 2011-02-18 L. Z. nepastebėjo, neįrodo fakto, kad minėtam asmeniui tuo metu buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – slaptas sekimas. Iš pranešimo turinio matyti, kad pareigūnai neturėjo užduoties sekti L. Z., o tiesiog dirbo savo, kaip policijos pareigūnų darbą ir patvirtino, kad dirbdami savo darbą L. Z. konkrečioje vietoje nepastebėjo. Policijos pareigūnai ypatingą dėmesį skyrė nukentėjusiųjų gyvenamosioms vietoms, o būtent daugiabučių namams nurodytais tarnybiniame pranešime adresais. Būtent šių daugiabučių namų laiptinėse sistemingai buvo randami žeminančio pobūdžio užrašai nukentėjusiųjų atžvilgiu. Sutiktina su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad policijos pareigūnai atliko savo tarnybines funkcijas, kurių atlikimą numato Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas bei kiti norminiai aktai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie, ar ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras pažeidė BPK numatytus reikalavimus bei ieškovo teises.
Dėl neturtinės žalos. Apeliantas ieškiniu prašė priteisti iš valstybės 5000 Lt moralinės žalos atlyginimo. Įstatyme numatyta, kad neturtinė žala gali pasireikšti dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų nukentėjusiojo patirtais neigiamais vidiniais išgyvenimais, fiziniu skausmu, reputacijos pablogėjimu ir kitais panašiais būdais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.
Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2010, kt.). Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju apelianto teiginiai apie jo patirtus neturtinio pobūdžio nepatogumus yra deklaratyvūs, neturtinė žala kildinama tik iš tam tikrų specifinių procedūrinių taisyklių galimų pažeidimų baudžiamajame procese. Atsižvelgiant į bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų patyrė kokių nors bent žymesnių ar išskirtinių neigiamų dvasinių išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, pažeminimų ar kita, kurie galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala. Kadangi nenustatytas neturtinės žalos padarymo faktas, tai kitos civilinės atsakomybės sąlygos (priežastinis ryšys) nustatymas yra neaktualus, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustačius žalos fakto, kaip vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei CK 6.272 straipsnio tvarka kilti, apelianto prašymas atlyginti neturtinę žalą pagrįstai pirmos instancijos teismo netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su tariamai neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui byloje, nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir remdamasis bylos medžiaga pagrįstai nustatė, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nepagrindė reikalaujamos priteisti neturtinės žalos, todėl pagrįstai apelianto ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas 2014 m. lapkričio 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.