Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. S. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. S. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2021 m. spalio 6 d., bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 4 d.

4. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis pateikė skundą teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi skundas atmestas, konstatavus, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šiuo metu dar nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. S. skundas atmetamas.

7. Teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

8. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato BVK ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Taisyklės). BVK 84 straipsnio 1 dalyje, o ne 164 straipsnio 1 dalyje, kaip nurodo nuteistasis (manytina, kad nuteistasis remiasi neaktualia BVK redakcija), įtvirtinta, kad sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo priimti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įsakymu sudaroma (sudaromos) ne mažiau kaip septynių narių lygtinio paleidimo komisija (komisijos). Lygtinio paleidimo komisijos nariais asmenys skiriami dvejų metų laikotarpiui. Taisyklių 227 punkte nustatyta, kad kai lygtinio paleidimo komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, ši komisija gali posėdžiauti, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Taigi, svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, dalyvavo 4 Komisijos nariai iš 7, t. y. pakankamas Komisijos narių skaičius, todėl atmetamas nuteistojo skundo argumentas, kad svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą, turėjo būti paskirti kiti trys Komisijos nariai.

9. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistojo teiginį, kad pagal BVK 157 straipsnį (manytina, kad nuteistasis remiasi neaktualia BVK redakcija), jo atžvilgiu lygtinio paleidimo klausimas turėjo būti svarstomas komisijoje 2022 m. gruodžio mėn., kaip ir priklauso pagal įstatymą – kas pusę metų, o ne vėliau. Pažymėtina, kad BVK 85 straipsnio 5 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog kai lygtinio paleidimo komisija priima nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos <...>, lygtinio paleidimo komisija nutarimu pateikia laisvės atėmimo vietų įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali vykti vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos <...> priėmimo dienos. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. S. Komisijai buvo pristatytas 2023 m. gegužės 18 d. pirmą kartą, tą pačią dieną buvo priimtas ir Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Minėtame Komisijos nutarime nurodoma, kad sekantis svarstymas dėl nuteistojo S. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos bus svarstomas po 6 mėnesių, t. y. 2023 m. lapkričio 18 d. Taigi, įvertinus išdėstytą, spręstina, kad svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo pažeistos jokis BVK normos bei jose įtvirtinti terminai.

10. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų S. S. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.

12. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

13. Įvertinus S. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teismui nekyla. Komisijos nutarime nurodoma, kad šiuo metu stebimas nuteistojo teigiamas požiūris į darbinę veiklą, bausmės atlikimo metu (nuo 2021 m. spalio 20 d.) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2022 m. lapkričio 15 d. nuteistasis pradėjo užsiimti papildoma veikla (duomenys neskelbtini) studijoje, 2023 m. balandžio 17 d. priimtas sprendimas dėl S. S. užimtumo veiklos prilyginti darbinei veiklai. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini) specialybės, lanko (duomenys neskelbtini) studiją, gamina įvairius gaminius. Asmens sveikatos istorijoje duomenų apie žalingą narkotinių medžiagų vartojimą ar priklausomybės nuo jų nėra, (duomenys neskelbtini) kalėjime nebuvo fiksuota narkotikų vartojimo faktų, (duomenys neskelbtini) kalėjime alkoholio vartojimų atvejų nefiksuota. Nuteistasis S. S. bausmės atlikimo laikotarpiu lankė kalėjimo siūlomą programą „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, paskatintas 2 kartus už darbą 2022 m. gegužės 23 d. ir 2022 m. spalio 5 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo S. S. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakanka daryti išvadai, kad S. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

14. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam S. S. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

15. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyti duomenys, jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam S. S., kuris ne pilna apimtimi vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyta eilė kriminogeninių veiksnių: gyvenimo stilius ir draugai; gyvenimo sąlygos; mąstymas ir elgesys; nuostatos; ryšiai. Minėtoje socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad analizuojant S. S. pasirinktą gyvenimo būdą laisvėje, matyti, kad vyrauja asocialaus elgesio nuostatos, kurios susiformavę paauglystėje, asmuo nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas 16 metų, teistas 16 kartų, administracine tvarka baustas 12 kartų. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimai praeityje rodo, kad nuteistasis linkęs nepaisyti visuomenėje nustatytų taisyklių, jas pažeidinėja ir tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Tai, kad 3 kartus teistas už smurtinį elgesį artimoje aplinkoje, t. y. prieš sugyventinę, leidžia teigti, kad nuteistasis nepakankamai geba atsiriboti nuo rizikingų situacijų ir nebando keisti savo gyvenimo būdo. Nusikaltimai įvykdyti jo vieno, tačiau nuteistasis nurodė, kad praeityje tam tikros įtakos nusikalstamam elgesiui turėjo draugų aplinka, kurioje gyveno. Nuteistasis nėra pateikęs jokių dokumentų, kad turės gyvenamą vietą po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, išvadoje nurodoma, kad nuteistasis, spręsdamas problemas, daugiau linkęs vadovautis emocijomis, todėl sprendimai dažnai padaromi skubotai ir neapsvarsčius visų alternatyvų, nuteistasis dažnai kartoja tas pačias klaidas, neįvertina savo elgesio pasekmių. Apžvelgiant nuteistojo ryšius, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad šiuo metu nuteistasis palaiko ryšius su drauge, teigia, kad turi dukrą ir sūnų, bet su jais ryšių nepalaiko, tėvai mirę, su buvusia sugyventine ryšiai nutrūkę, kriminalinėje istorijoje yra duomenų apie smurtą prieš buvusią sugyventinę, šiuo metu S. S. yra vienišas.

16. Taigi nors nuteistasis ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, iš dalies vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dirbdamas, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, jam nustatomas vis dar reikšmingas galinčių būti pašalintais, kriminogeninių veiksnių skaičius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis gana didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

17. Komisija, priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam S. S. lygtinio paleidimo, taip pat įvertino aplinkybes, kad nuteistajam laisvėje pagrindiniu pajamų šaltiniu buvo nelegalus darbas statybose, Administracinių nusižengimų registro duomenimis ne kartą baustas už buvimą neblaiviu viešoje vietoje bei dviračio vairavimą, esant apsvaigus nuo alkoholio, praktiškai visi administracinės teisės pažeidimai yra padaryti būnant nuteistajam apsvaigus nuo alkoholio. Šiuo metu įstaigoje vedamų programų nelanko, nelankė ir socialinės reabilitacijos plane numatytų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ programų bei priklausomybių ligų AA grupių, nuosavo būsto neturi, nėra pateikęs jokių dokumentų, kad turės gyvenamą vietą po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos (vagystės) rodo, kad nuteistojo nuostatos į darbą priešiškos, stokoja motyvacijos siekti legalaus pragyvenimo šaltinio. Nuteistasis šiuo metu yra nedirbantis, pažymos, kad po paleidimo iš įkalinimo įstaigos turės galimybę įsidarbinti nepateikė Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis (vagystės) rodo teigiamą nuostatą į neteisėtus praturtėjimo būdus, esant finansiniam nestabilumui. Nuteistasis turi nesumokėtų baudų už (duomenys neskelbtini) Eur, yra gavęs du vykdomuosius patvarkymus dėl skolos išieškojimo, bendra ieškinių suma – (duomenys neskelbtini) Eur, ieškiniai nepadengti. 2021 m. gruodžio 21 d. atliktas pirminis nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OASys metodiką ir nustatyta aukšta rizika. 2022 m. birželio 17 d. pakartotinio vertinimo metu pagal OASys metodiką nustatytas rizikos didėjimas ir aukšta rizika. 2023 m. sausio 17 d. atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OASys metodiką ir nustatyta mažėjant aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

18. Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą S. S. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teistumai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybes, jog nuteistasis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už trijų nusikalstamų veikų, apysunkio ir dvejų nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarymą, anksčiau teistas 15 kartų, jo atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis ir toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas, kas neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje, jo pažangą pataisos proceso metu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą netaikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

19. Teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo S. S. elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

20. Analizuojamu atveju S. S. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika aukšta, taip pat nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant šią riziką, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teismo vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.