Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. S. paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2020 m. spalio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir S. S. paskirta galutinė – 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas S. S. sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo (duomenys neskelbtini) dienos – (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo H. M. pareikštas ieškinys dėl 1 300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš S. S. nukentėjusiojo H. M. naudai priteista 1 000 (vienas tūkstantis) eurų turtinės žalos, o likusioje dalyje dėl 300 (trijų šimtų) eurų civilinį ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo – atmestas.

Nukentėjusiojo H. M. pareikštas ieškinys dėl 300 (trijų šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintas ir iš S. S. priteista 300 (trys šimtai) eurų neturtinės žalos nukentėjusiojo H. M. naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. S. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

6. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

7. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas galutinę bausmę nuteistajam S. S., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (baigta nusikalstama veika) bei kaltininko asmenybę: šiuo metu (duomenys neskelbtini) kartus teistas, vyrauja (duomenys neskelbtini) (paskutiniu 2020 m. spalio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 78-82)), nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, t. y. 2021 m. liepos 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymas pasiunčiant jį atlikti 2020 m. spalio 16 d. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 164, 166), teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 151-170; 2 t., b. l. 154-164), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 172-174; 2 t., b. l. 167-173), Užimtumo tarnyboje (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 176), Sodros duomenimis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 177; 2 t., b. l. 176). Apeliacinės instancijos teisme ir apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna atlyginimą, moka antstoliams (3 t., b. l. 37). Pažymėtina, kad nuteistajam kitose baudžiamosiose bylose ne kartą buvo skelbiamos paieškos (1 t., b. l. 147-150). (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Dobiliausko nutarimu paskelbta S. S. paieška (1 t., b. l. 199). 2020 m. gruodžio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi nuteistajam nagrinėjant teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo buvo paskelbta S. S. paieška (2 t., b. l. 2-3). 2021 m. liepos 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi S. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas be termino (1 t., b. l. 179-181; 2 t., b. l. 48-49). (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodyta, jog S. S. sulaikytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje (2 t., b. l. 23). 2021 m. liepos 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi S. S. nenustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas (2 t., b. l. 62-64). Visa tai rodo, kad S. S. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – S. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatė vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ? kaltininkas nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios materialinės padėties, t. y., mano, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

9. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – veikos padarymo dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje pripažįstamas tada, kai kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (pvz., priverstinis nedarbas, turto praradimas, jo ar šeimos nario sunki liga ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014 ir kt.). Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinio veikimo ar neveikimo, BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113/2011, 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531-2014). Taigi, beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyviai susiklosčiusios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikalstamų veikų darymo metu S. S. neturėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 146), anot paties apylinkės teisme nuteistojo duotų parodymų, jis įsibrovė į namą, nes (duomenys neskelbtini) (jį su jo (duomenys neskelbtini) išvarė iš (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 149-150). Ikiteisminiame tyrime nuteistasis nenurodė, kad į namą jis įsibrovė dėl sunkios materialinės padėties (1 t., b. l. 37-38). Nuteistasis „Sodros“ duomenimis ((duomenys neskelbtini)), nuteistojo parodymais jis dirbdavo (duomenys neskelbtini), šiuo metu būdamas (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šį teiginį pagrindžiančių duomenų apeliantas aukštesnės instancijos teismui nepateikė. Nors nuteistasis teigia, kad šiuo metu dirba, veikos padarymo metu turėjo pinigų, kad galėtų (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 149), tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų stengęsis (nedarant nusikalstamos veikos) susirasti kitą būstą ((duomenys neskelbtini)). Iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad S. S. yra (duomenys neskelbtini) kartus teistas, vyrauja (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teistas ir už (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamu atveju tyčia, kartu su savo (duomenys neskelbtini) įsibrovė į svetimą jam nepriklausantį namą. Pažymėtina, jog įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nuteistasis (duomenys neskelbtini) prarado dėl savo paties tyčinių veiksmų ((duomenys neskelbtini)), oficialiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į Užimtumo tarnybą, net ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), todėl daroma išvada, kad nusikaltimų darymas yra nuteistajam būdingo elgesio modelis siekiant greitai ir lengvai pasipelnyti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistojo turtinė padėtis, nors ir nebuvo gera, tačiau nebuvo ir beviltiška. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

11. Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas S. S. skyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jo terminą numatydamas mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Atsižvelgęs į tai, kad byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, apylinkės teismas vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis pripažino savo kaltę, gailėjosi padaręs nusikaltimą. Be to, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y., kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dokumentų patvirtinančių šį faktą apeliacinės instancijos teismui nepateikė), atsiprašė nukentėjusiojo, prižada atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo ir nėra pagrindas švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad nuteistajam pagrįstai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi (nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis nebuvo atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės) nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2020 m. spalio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi S. S. paskiriant galutinę – 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat, vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas S. S. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 23-24).

13. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimus, prisiima ir galimas pasekmes, įskaitant ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

14. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant S. S. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę subendrintą – 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. S. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsnis), todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1-788/2021, 8 punktas). BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi (3 t., b. l. 29) nuteistajam buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta gynėja. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, jog S. S. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 95 (devyniasdešimt penkių) eurų sumą (3 t., b. l. 31-35). Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kad teismo posėdyje dalyvavo nuteistojo gynėja, į tai, kad baudžiamoji byla yra nesudėtinga, ją sudaro (duomenys neskelbtini) tomai, su kuriais susipažinti nebūtina skirti daug laiko ((duomenys neskelbtini)), nuteistojo gynėja iš jos ginamojo prašo nepriteisti proceso išlaidų (3 t., b. l. 37), teisėjų kolegija nutaria iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų – nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. S. apeliacinį skundą.

Nepriteisti iš nuteistojo S. S. valstybės naudai 95 (devyniasdešimt penkis) eurus valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.