Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Skundžiamu raštu atsakovė atsisakė pateikti prašomus dokumentus.

Pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, Skundžiamas raštas nepagrįstas ir neteisėtas, atsisakius pateikti prašomą informaciją, buvo pažeistos Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 6 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, Orhuso konvencijos 2 straipsnio 4, 5 dalių, 6 straipsnio 9 dalies, Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 punkto, Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 14 ir 15 dalių nuostatos, užtikrinančios teisę suinteresuotai visuomenei gauti informaciją aplinkos apsaugos klausimais. Pažymėjo, jog atsakovė atsisakė teikti informaciją iš esmės dėl to, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie jo teisę atstovauti suinteresuotai visuomenei. Toks teisės gauti informaciją ribojimas yra nepagrįstas. Pareiškėjas neprivalo kam nors atstovauti ir turi teisę kreiptis savo vardu. Pagal nacionalinį bei tarptautinį teisinį reguliavimą pats pareiškėjas yra suinteresuota visuomenė ir turi teisę gauti informaciją. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti jokie atsisakymo pateikti dokumentus pagrindai, numatyti Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl atsakovės veiksmai dėl atsisakymo teikti informaciją, dėl Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos nepaisymo, kai nustatomi prašymo netikslumai, turi piktnaudžiavimo ir biurokratizmo požymių.

Tvirtino, jog atsakovė nesilaiko teisės aktuose nustatytos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, pritarimo (nepritarimo) projektiniams pasiūlymams skelbimo tvarkos, o pritarimai (nepritarimai) projektiniams pasiūlymams atsakovės tinklalapyje apskritai nėra viešinami ir apie juos pareiškėjui atitinkamai nėra žinoma, todėl Savivaldybės administracijos nurodytos aplinkybės, jog projektinių pasiūlymų išvados yra viešos ir skelbiamos Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje, yra nepagrįstos. Prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 14 d. rašto Nr. (33.200)R-1502 „Dėl prašymo pateikti duomenis“ teisėtumo ir pagrįstumo, nesuteikiant prašomos informacijos.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas advokatas S. D. 2018 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymu, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 67 punkto ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, pateikti duomenis ir juos pagrindžiančių dokumentų kopijas apie Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio Savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, pritarimą (nepritarimą) projektiniams pasiūlymams dėl planuojamų rengti projektų, planų ir programų, susijusių su: (1) Kauno Ąžuolynu, (2) Dainų slėniu, (3) Kauno sporto hale, (4) S. D. ir S. G. stadionu, (5) naujo Lengvosios atletikos maniežo statyba, (6) Kauko laiptais, (7) Vienybės aikštės rekonstrukcija. Prašyme buvo nurodyta, jog duomenys reikalingi siekiant užtikrinti suinteresuotos visuomenės teises įgyvendinant pirmiau nurodytus projektus, planus ir programas ir pateikti teismui.

Teisę gauti informaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas, Įstatymas) (ginčui aktuali nuo 2017-04-01 iki 2018-09-01 galiojusi redakcija). Įstatymas valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas įpareigoja fiziniams ir juridiniams asmenims teikti savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją. Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (4 straipsnis).

Pagal Įstatyme įtvirtintas nuostatas, institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; 2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; 3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; 6) dokumentų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti dokumentus neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės dokumentų teikimo pareiškėjams sąlygos; 7) abipusio naudojimo – institucija pareiškėjui pateiktus dokumentus prireikus toliau pati juos naudoja (Įstatymo 6 straipsnis).

Įstatymo 15 straipsnyje numatyti atsisakymo pateikti dokumentus teisiniai pagrindai. Minėta teisės norma nustatyta, jog Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais (1 dalis).

Kauno miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, sudarančiomis prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis).

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai administracinio sprendimo turiniui, kuriame nurodyta, jog individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą ir administracinę jurisprudenciją, atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektu, turėjo pareigą per 20 darbo dienų nuo pareiškėjo prašymo gavimo institucijoje dienos pateikti jam objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis pagrįstą atsakymą į jo prašymą.

Pagal administracinę jurisprudenciją Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017, 2018 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2279-1062/2018).

VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad Viešojo administravimo įstatymas numato šias kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnio 3 dalis), o asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014, 2014 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-450/2014 ir kt.).

Pareiškėjas, 2018 m. balandžio 12 d. kreipdamasis į Savivaldybės administraciją, neišdėstė aplinkybių su jo paties ir kitų asmenų subjektinių teisių pažeidimais, tik prašė pateikti informaciją pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 67 punkto nuostatas apie savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, pritarimą (nepritarimą) projektiniams pasiūlymams dėl prašyme nurodytų planuojamų rengti objektų projektų, planų, programų, todėl VAĮ 2 straipsnio prasme toks kreipimasis priskirtinas prašymų kategorijai. Prašymų viešojo administravimo subjektuose nagrinėjimo taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Pagal Taisyklių 25 punktą, prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Vadovaujantis Taisyklių 35.2. punktu, į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017, 2018 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2279-1062/2018).

Savivaldybės administracija šioje byloje Skundžiamu raštu atsisakė pareiškėjui suteikti prašomą informaciją iš esmės nurodydama dvi priežastis, t. y., kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie jo teisę atstovauti suinteresuotai visuomenei ir, kad projektinių pasiūlymų išvados yra viešos, skelbiamos Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje: http://www.kaunas.lt/urbanistika/statiniu- projektavimas/viesinami-statiniu-projektiniai-pasiulymai/.

Skundžiamame rašte nėra nurodytas teisinis atsisakymo teikti informaciją pagrindas, bet iš Skundžiamo rašto ir atsiliepimo spręstina, jog buvo atsisakyta teikti prašomus duomenis Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais (prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje ir nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo). Atsiliepime atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog institucija turėjo teisę atsisakyti teikti dokumentus pagal Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktą, nes pareiškėjas nepateikė duomenų apie jo tinkamą atstovavimą suinteresuotai visuomenei ar konkretiems asmenims.

Iš pareiškėjo prašymo, adresuoto Savivaldybės administracijai, turinio ir rekvizitų (pateiktas ant firminio S. D. advokato kontoros blanko, pasirašytas advokato S. D., su advokato kontoros antspaudu), teismo vertinimu, akivaizdu, jog jis kreipėsi ne kaip fizinis asmuo, o kaip tam tikros grupės asmenų atstovas, siekdamas gautus duomenis panaudoti teisme, ginant suinteresuotos visuomenės interesus, todėl sutiktina su atsakovės pozicija, jog konkrečiu atveju teikiant informaciją turėjo būti taikomos ne tik Teisės gauti informaciją įstatymo, bet ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) nuostatos, reglamentuojančios tokio pobūdžio informacijos gavimą.

Advokatūros įstatymo (nuo 2018-01-01 iki 2018-05-25 galiojusi įstatymo redakcija) 44 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato teises, įtvirtinta, jog advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti ( 1p.).

Tačiau, teismo vertinimu, Advokatūros įstatyme įtvirtintos nuostatos dėl prašymo turinio reikalavimų neatleidžia atsakovės, viešojo administravimo subjekto, nuo pareigos nagrinėjant šio pobūdžio prašymus laikytis viešojo administravimo subjektams teisės aktais įtvirtintų nuostatų, procedūrų, nagrinėjimo tvarkos, tokių duomenų teikimo principų. Atsakovės atsiliepime nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2017 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-471-756/2017, 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-12/2004) ginčai nėra analogiško pobūdžio, todėl jais remtis kaip precedentais teismui nėra pagrindo.

Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnyje, reglamentuojančiame prašymo pateikimą, nurodyta, jog pareiškėjas, norėdamas gauti dokumentus, kreipiasi į instituciją ir pateikia prašymą. Prašyme nurodo, kokius dokumentus ir kokiu būdu pageidauja gauti, savo vardą, pavardę, adresą (jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo) arba pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinės adresą, atstovo vardą ir pavardę (jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo) ir kontaktinius duomenis. Jeigu dėl dokumentų kreipiasi pareiškėjo atstovas, prašyme nurodoma, kokius dokumentus ir kokiu būdu pageidaujama gauti, atstovo vardas, pavardė, adresas (jeigu atstovas yra fizinis asmuo), pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas (jeigu atstovas yra juridinis asmuo), atstovavimą liudijantis dokumentas, pareiškėjas, kurio vardu jis kreipiasi, ir kontaktiniai duomenys. Prašymo formą institucija skelbia savo interneto svetainėje (1 d.).

Konkrečiu atveju matyti, jog pareiškėjas, nors ir nurodė, kad yra tam tikrų asmenų (suinteresuotos visuomenės) atstovas, tačiau duomenų šiai aplinkybei pagrįsti (atstovavimą liudijančio dokumento) nepateikė, nenurodė atstovaujamų asmenų kontaktinių duomenų. Taigi jo prašymas buvo neišsamus, netikslus. Esant šioms aplinkybėms, atsakovė privalėjo taikyti Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies normą, kurioje įtvirtinta, jog institucija, nustačiusi, kad pareiškėjo prašyme nurodyti duomenys yra neišsamūs ar netikslūs, per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į pareiškėją, kad šis patikslintų prašymą, ir nurodo, kokių duomenų prašyme nepakanka ir kur juos gauti, o kai prašyme pateikti duomenys netikslūs, išaiškina pateiktų duomenų netikslumus ir kaip juos pašalinti. Tik tokių duomenų negavusi per nustatytą terminą, atsakovė turėjo teisę atsisakyti teikti informaciją pagal Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintą pagrindą (kai pareiškėjas nepatikslino prašymo).

Teismas pažymi, jog pareiškėjas 2018 m. balandžio 12 d. prašymą dėl duomenų gavimo grindė Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. Dl-738, 67 punktu. Vertinant prašymo turinį, darytina išvada, jog buvo prašoma informacijos, nurodytos Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriame įtvirtinta, jog apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 37 straipsnyje nurodyta, jog savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras. Ši tvarka yra nustatyta minėtame STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018-03-31 iki 2018-07-13), kurio 67 punkte reglamentuota, kad savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, per 5 darbo dienas po 66 punkte nurodyto prašymo ir kitų dokumentų gavimo dienos: pritaria arba motyvuotai nepritaria projektiniams pasiūlymams, apie tai paskelbia IS „Infostatyba“, paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje ir informuoja statytoją; projektinius pasiūlymus, kuriems pritarta, paskelbia IS „Infostatyba“ ir paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje. Jei 66 punkte nurodytas prašymas pateiktas per IS „Infostatyba“, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, apie pritarimą (nepritarimą) projektiniams pasiūlymams ir projektinius pasiūlymus, kuriems pritarta, paskelbia šioje informacinėje sistemoje, paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje ir informuoja statytoją.

Atsakovė Skundžiamu raštu atsisakė teikti prašomą informaciją, nurodydama, jog projektinių pasiūlymų, dėl kurių buvo prašoma informacijos, išvados apie Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio Savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, pritarimą (nepritarimą) projektiniams pasiūlymams skelbiamos viešai Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje:http://www.kaunas.lt/urbanistika/statiniu-projektavimas/viesinami-statiniu-projektiniai-pasiulymai/.

Susipažinus su Skundžiamame rašte atsakovės nurodytu Kauno miesto savivaldybės tinklalapio adresu ir nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog viešai buvo paskelbta tik dalis informacijos, t. y. duomenys apie Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio Savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, pritarimą (nepritarimą) projektiniams pasiūlymams dėl planuojamų rengti projektų, planų ir programų, susijusių su Dainų slėniu, Kauno sporto hale, Vienybės aikštės rekonstrukcija. Tai patvirtina teismui pateikti atsakovės duomenys – Skundžiamame rašte nurodyto tinklalapio ekrano vaizdo kopijos bei atsakovės atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu. Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu tvirtino, jog dalis duomenų nebuvo viešai skelbiama dėl to, kad pagal teisės aktus nebuvo privalomas jų viešas paskelbimas, nurodė, jog prašoma pateikti informacija buvo skelbiama viešai kituose Savivaldybės administracijos tinklalapiuose, be to, pareiškėjui dalis prašomos informacijos buvo žinoma iš Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI-1239-422/2018, tačiau aiškių ir konkrečių aplinkybių, dėl kurių buvo atsisakoma teikti informaciją, Skundžiamame rašte neišdėstė, nenurodė jame atsisakymo teikti informaciją priežasčių. Skundžiamame rašte nenurodytas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą ir po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 14 d. raštas Nr. (33.200)2-1502 neatitinka VAĮ 1 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 35 punkto reikalavimų, Teisės gauti informaciją įstatymo 6 straipsnio 1punkte, VAĮ 3 straipsnio 13 punkte numatytų teikiamų dokumentų išsamumo bei gero administravimo principų, nes yra teisiškai nepagrįstas, jame neišreikšta atsakovės pozicija dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų, t. y. nesuteikta visa prašoma informacija ar nenurodytos atsisakymo ją teikti bei atlikti prašomus veiksmus priežastys. Konstatuotina, kad Savivaldybės administracija netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. balandžio 12 d. prašymą, todėl jo skundas iš dalies tenkintinas ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 12 d. prašymą dėl duomenų pateikimo, motyvuotai atsakant į prašymą pateikti duomenis apie savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio Savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, pritarimą (nepritarimą) projektiniams pasiūlymams dėl planuojamų rengti projektų, planų ir programų, susijusių su Kauno Ąžuolynu, S. D. ir S. G. stadionu, naujo Lengvosios atletikos maniežo statyba, Kauko laiptais, dėl šios dalies Skundžiamą raštą panaikinant.

Dėl kitos reikalavimų dalies pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nustačius, jog kita prašoma informacija (duomenys apie Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio Savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, pritarimą (nepritarimą) projektiniams pasiūlymams dėl planuojamų rengti projektų, planų ir programų, susijusių su Dainų slėniu, Kauno sporto hale, Vienybės aikštės rekonstrukcija) buvo skelbta viešai Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje:http://www.kaunas.lt/urbanistika/statiniu-projektavimas/viesinami-statiniu-projektiniai-pasiulymai/, kuris buvo nurodytas Skundžiamame rašte. Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje apibrėžta dokumento teikimo sąvoka (dokumento teikimas – tai dokumento atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant jį prieinamą pareiškėjui ar jo atstovui jų prašymu) leidžia teigti, jog viešo paskelbimo šaltinio nurodymas, kuriame yra prašoma informacija, padarė jį prieinamą pareiškėjui, tai nustatyta ir teismo posėdžio metu, todėl atsakovė minėtą informaciją pateikė tinkamu būdu. Teismas daro išvadą, kad, nors ir nesilaikant Įstatymo 15 straipsnio 2 punkte nurodyto termino (per 3 darbo dienas), tačiau minėta informacija pareiškėjui buvo suteikta, todėl nėra pagrindo šia apimtimi skundo tenkinimui.

Teismas pažymi, jog administracinėje byloje nėra reiškiami reikalavimai dėl savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų atliekant teisės aktais nustatytas funkcijas teritorijų planavimo procese, todėl pareiškėjo šio pobūdžio argumentai ir į bylą pateikti duomenys, susiję su pareiškėjo ir kitų asmenų pastabomis, pasiūlymais ir pan. projektų, planų ir programų rengimo procese, nėra reikšmingi šiai bylai.

Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl teismas, įpareigodamas atsakovę pirmiau nurodyta apimtimi iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, neturi pagrindo nurodyti atsakovei, kokį sprendimą ji turėtų priimti. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo suteikti prašomą informaciją netenkinamas. Atsakovei iš naujo išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, neužkertamas kelias pareiškėjui vėl kreiptis į teismą.

Pareiškėjas skunde prašo priteisti jam patirtas bylinėjimo išlaidas.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ((toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas S. D. už skundą teismui 2018 m. gegužės 18 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per AB SEB banką sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012; 2014-06-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-326/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo skundo reikalavimai buvo patenkinti ½ dalimi, todėl jam iš atsakovės priteistina 11,25 Eur byloje turėtų ir įrodymais pagrįstų teismo išlaidų (ABTĮ 40 ir 41 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniais, 88 straipsnio 1–4 punktais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo S. D. skundą iš dalies tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 14 d. rašto Nr. (33.200)R-1502 „Dėl prašymo pateikti duomenis“ dalį dėl duomenų apie Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, pritarimą (nepritarimą) projektiniams pasiūlymams dėl planuojamų rengti projektų, planų ir programų, susijusių su Kauno Ąžuolynu, S. D. ir S. G. stadionu, naujo Lengvosios atletikos maniežo statyba, Kauko laiptais, nepateikimo.

Įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 12 d. prašymą dėl duomenų pateikimo, motyvuotai atsakant į prašymą pateikti duomenis apie Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, pritarimą (nepritarimą) projektiniams pasiūlymams dėl planuojamų rengti projektų, planų ir programų, susijusių su Kauno Ąžuolynu, S. D. ir S. G. stadionu, naujo Lengvosios atletikos maniežo statyba, Kauko laiptais.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui S. D. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 11,25 Eur teismo išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.