Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 14 d. rašto Nr. (33.200)R-1502, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti jo prašomą informaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Rašto dalį dėl duomenų apie Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, pritarimą (nepritarimą) projektiniams pasiūlymams dėl planuojamų rengti projektų, planų ir programų, susijusių su Kauno Ąžuolynu, S. Dariaus ir S. Girėno stadionu, naujo Lengvosios atletikos maniežo statyba, Kauko laiptais, nepateikimo ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 12 d. prašymą dėl šių duomenų pateikimo, motyvuotai į jį atsakant, o kitą skundo dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas Rašte neišdėstė aiškių ir konkrečių aplinkybių, dėl kurių atsisakė teikti dalį prašytos informacijos, bei teisinio pagrindo, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Be to, pareiškėjui, kuris kreipdamasis į atsakovą dėl informacijos pateikimo veikė kaip advokatas, nepateikus atstovavimą liudijančio dokumento, atsakovas privalėjo vadovautis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi ir kreiptis į pareiškėją, kad šis patikslintų prašymą.

19. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkinta pareiškėjo skundo dalis, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad, jis vadovavosi Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies norma, pareiškėjo kreipimosi dėl informacijos suteikimo turinys sudarė pagrindą atsakovui manyti, kad jis kreipiasi dėl tos informacijos, kuri yra viešai skelbiama, ir prašomi pateikti duomenys buvo skelbti viešai.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

21. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas 2018 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (33.200)R-1502 atsisakė pareiškėjui pateikti jo prašomą informaciją, nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie jo teisę atstovauti suinteresuotai visuomenei, ir kad pareiškėjo prašoma pateikti informacija yra vieša, skelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto tinklalapyje. Tokio atsisakymo suteikti informaciją teisinio pagrindo Rašte atsakovas nenurodė.

22. Pareiškėjo Prašymo turinys patvirtina, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi kaip advokatas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju teikiant informaciją turėjo būti sistemiškai taikomos ne tik Teisės gauti informaciją įstatymo, bet ir Advokatūros įstatymo nuostatos, reglamentuojančios tokio pobūdžio informacijos gavimą.

23. Advokatūros įstatymo (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. galiojusi įstatymo redakcija) 44 straipsnyje įtvirtinta, jog advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti (1 p.).

24. Informacijos gavimo iš valstybės institucijų sąlygas ir tvarką reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d.). Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jis reglamentuoja asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas, įgyvendinimo priemones ir tvarką. Šis įstatymas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų (2 str. 1 d.). Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip.

25. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl prašymo turinio reikalavimų neatleidžia atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, nuo pareigos laikytis teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, procedūrų, prašymų nagrinėjimo tvarkos, todėl nagrinėjamoje situacijoje atsakovas privalėjo sistemiškai taikyti ne tik Advokatūros įstatymo, bet ir Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatas, be kita ko, šio įstatymo 12 straipsnį. Teisės gauti informaciją įstatymo 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas, norėdamas gauti dokumentus, kreipiasi į instituciją ir pateikia prašymą. Prašyme nurodo, kokius dokumentus ir kokiu būdu pageidauja gauti, savo vardą, pavardę, adresą (jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo) arba pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinės adresą, atstovo vardą ir pavardę (jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo) ir kontaktinius duomenis. Jeigu dėl dokumentų kreipiasi pareiškėjo atstovas, prašyme nurodoma, kokius dokumentus ir kokiu būdu pageidaujama gauti, atstovo vardas, pavardė, adresas (jeigu atstovas yra fizinis asmuo), pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas (jeigu atstovas yra juridinis asmuo), atstovavimą liudijantis dokumentas, pareiškėjas, kurio vardu jis kreipiasi, ir kontaktiniai duomenys. Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog institucija, nustačiusi, kad pareiškėjo prašyme nurodyti duomenys yra neišsamūs ar netikslūs, per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į pareiškėją, kad šis patikslintų prašymą, ir nurodo, kokių duomenų prašyme nepakanka ir kur juos gauti, o kai prašyme pateikti duomenys netikslūs, išaiškina pateiktų duomenų netikslumus ir kaip juos pašalinti. Taigi, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, tik tokių duomenų negavęs per nustatytą terminą, atsakovas turėjo teisę atsisakyti teikti informaciją, vadovaujantis Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punktu (kai pareiškėjas nepatikslino prašymo).

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis laikėsi Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, tačiau toks argumentas neatitinka byloje pateiktų duomenų. Iš skundžiamo rašto akivaizdu, kad juo buvo atsisakyta pareiškėjui suteikti informaciją, o ne paprašyta patikslinti Prašymą ir / ar pateikti atstovavimą pagrindžiančius dokumentus. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad atsakovas kokiu nors kitu raštu būtų nurodęs pareiškėjui patikslinti Prašymą ir pateikti jo atstovavimą pagrindžiančius dokumentus.

27. Atsakovo nurodytuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-471-756/2017 ir 2004 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-12/2004 pateiktos teisės aiškinimo taisyklės nepaneigia šios nutarties 25 pastraipoje išdėstytų išvadų – nors advokato teisė gauti informaciją nėra absoliuti ir advokatas turi pateikti duomenis, pagrindžiančius prašomų dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, valstybės ar savivaldybės institucija, nagrinėdama prašymus suteikti informaciją, privalo vadovautis ir Teisės gauti informaciją įstatymu, be kita ko, jo 12 straipsnio 4 dalimi. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose nagrinėtų ginčų situacijos nėra panašios į šioje byloje nagrinėjamą situaciją, todėl jomis remtis nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.

28. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-438/2019).

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo Rašto turinį, bylos šalių pateiktus argumentus ir kitus byloje pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, kad skundžiamas Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, VAĮ 3 straipsnio 13 punkte įtvirtinto išsamumo principo bei Taisyklių 35 punkto reikalavimų, nes yra teisiškai nepagrįstas, jame nenurodytos visos Prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybės ir konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis atsakovas rėmėsi.

30. Pastebėtina, kad VAĮ 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtis, tačiau nėra suformuluota tam tikra elgesio taisyklė, kuria privalo vadovautis pareiškėjas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog Raštas neatitinka VAĮ 1 straipsnio reikalavimų. Be to, byloje konstatavus, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi kaip advokatas ir atsakovas nepagrįstai nesikreipė į pareiškėją, kad šis patikslintų savo Prašymą ir / ar pateiktų atstovavimą pagrindžiančius dokumentus bei duomenis, įrodančius prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu, byloje nesant šių duomenų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo Prašymas atitinka Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Kaip minėta, advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti (Advokatūros įstatymo 44 str. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Raštas neatitinka Taisyklių 35 punkto reikalavimų ir Teisės gauti informaciją įstatymo 6 straipsnio 1 punkte įtvirtinto dokumentų išsamumo principo, nes jame nesuteikta visa prašoma informacija.

31. Vis dėlto, nurodyti teismo sprendimo trūkumai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kadangi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Raštas neatitinka šios nutarties 29 punkte nurodytų teisės aktų nuostatų ir kad atsakovas privalėjo vadovaudamasis Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi kreiptis į pareiškėją, kad šis patikslintų Prašymą, ir tik šiam nepatikslinus duomenų, galėjo atsisakyti suteikti prašomą informaciją, o tai sudaro pakankamą savarankišką pagrindą naikinti individualų administracinį aktą.

32. Dėl atsakovo argumentų, kad pareiškėjas, Prašyme pasiremdamas STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 67 punktu, sudarė pagrindą atsakovui manyti, kad jis kreipiasi dėl tos informacijos, kuri yra viešai skelbiama, pažymėtina, jog pareiškėjas Prašyme aiškiai nurodė, kad jis prašo pateikti duomenis ir juos pagrindžiančių dokumentų kopijas apie Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio Savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, pritarimą (nepritarimą) projektiniams pasiūlymams dėl planuojamų rengti projektų, planų ir programų, susijusių su Kauno Ąžuolynu, Dainų slėniu, Kauno sporto hale, S. Dariaus ir S. Girėno stadionu, naujo Lengvosios atletikos maniežo statyba, Kauko laiptais, Vienybės aikštės rekonstrukcija. Taigi iš Prašymo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas prašė informacijos, susijusios su visais, konkrečiai Prašyme nurodytais, objektais.

33. Dėl atsakovo argumentų, kad dalis pareiškėjo prašytų pateikti duomenų jam buvo žinomi iš administracinės bylos Nr. eI-1239-422/2018, dalis – buvo skelbti viešai, be to, dėl naujo Lengvosios atletikos maniežo statybos pareiškėjas nenurodė duomenų, apie kokį konkrečiai maniežą jis prašo informacijos, pažymėtina, kad atsisakymo teikti prašomą informaciją motyvai, teisinis ir faktinis pagrindas privalo būti nurodytas pačiame individualiame administraciniame akte. Atsakovui Rašte nenurodžius aiškių ir konkrečių aplinkybių, dėl kurių buvo atsisakoma teikti informaciją, taip pat Rašte nenurodžius atsisakymo suteikti prašomą informaciją teisinio pagrindo, teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose nurodomos atsisakymo teikti priežastys negali paneigti aplinkybės, kad Raštas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų administracinio sprendimo turiniui.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.