Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „ALJR Baltic“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį (patikslintą) atsakovei UAB ,,ALJR Baltic“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, Darbo ginčų komisijos 2015-01-05 sprendimo pakeitimo, komandiruočių išlaidų, kompensacinių ir kitų išmokų priteisimo, ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl dienpinigių ir avansinių išmokų permokos priteisimo bei UAB ,,ALJR Baltic“ ieškinį atsakovei A. G. dėl Darbo ginčų komisijos 2015-01-05 sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo pripažinti neteisėtu ieškovės 2014-09-29 atleidimą iš darbo pas atsakovę UAB ,,ALJR Baltic“ iš projektų lyderio pareigų; negrąžinti ieškovės į pirmesnį darbą į UAB ,,ALJR Baltic“ projektų lyderio pareigas; laikyti, jog darbo sutartis su ieškove nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį, atleidimo data laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo datą; priteisti iš atsakovės ieškovei 390,98 Eur vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos (2014-09-29) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, vieno mėnesio vidutinį darbo užmokesčio dydžio – 390,98 Eur išeitinę išmoką, apskaičiuotą atsižvelgiant į nepertraukiamąjį darbo stažą nuo 2014-01-20 iki ieškinio padavimo dienos (2014-10-29), ir likusią išeitinės išmokos dalį, apskaičiuotą atsižvelgiant į ieškovės nepertraukiamąjį darbo stažą nuo ieškinio padavimo dienos (2014-10-29) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 868,86 Eur neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą atleidimą iš darbo, sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (390,98 Eur) priteisimo nurodyti vykdyti skubiai; Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-01-05 sprendimo Nr. DGKS-8 dalį dėl ieškovės prašymo išieškoti lėšas, joje Komisija pasisakė, kad nėra kompetentinga spręsti skolų išieškojimo klausimų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, todėl šias ieškovės prašymo dalis atsisakė nagrinėti DK 290 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1481,70 Eur komandiruočių išlaidų, 751,69 Eur kitų kompensacinių išmokų, 18,57 Eur vidutinį vienos darbo dienos užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo Darbo ginčų komisijos 2015-01-05 sprendimo Nr. DGKS-8 paskelbimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos; 1331,10 Eur neturtinės žalos atlyginimą už visišką neatsiskaitymą su ieškove atleidimo iš darbo dieną (2014-09-29); priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog 2014-01-20 pradėjo dirbti pas atsakovę 2014-01-17 neterminuotos darbo sutarties Nr. 45 pagrindu projektų lyderiu. Darbo santykių metu darbdavio nusiskundimų jos darbu nebuvo. Darbo santykių pradžioje darbdavys tinkamai ir laiku atsiskaitydavo su ieškove, vėliau nuo 2014 m. gegužės mėn. atsiskaitymai ėmė strigti. 2014-09-22 tarp ieškovės ir atsakovės vadovo įvyko pokalbis, kurio metu jos buvo paklausta, ar nenorėtų išeiti iš sunkioje finansinėje padėtyje atsidūrusios bendrovės, tačiau ji nesutiko. Po pokalbio ieškovei buvo suteiktos kasmetinės atostogos iki 2014-09-29, tą pačią dieną buvo atjungtas jos darbinis telefonas bei el. paštas. Ieškovei grįžus į darbą po kasmetinių atostogų, atsakovės vadovas ją užsipuolė, jai buvo grasinama, ji buvo priversta pasirašyti dokumentus, tačiau dėl stipraus emocinio sukrėtimo tiksliai nepamena, kokius dokumentus pasirašė. 2014-09-30 ieškovei susisiekus su darbdaviu, jai buvo paaiškinta, jog ji atleidžiama iš darbo, turi atvykti pasiimti savo darbo sutarties egzempliorių, iš kurio ir sužinojo, jog darbo sutartis nutraukta DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (šiurkštus darbo pareigų pažeidimas). 2014-09-30 ieškovė pareikalavo su ja atsiskaityti ir pateikti jai dokumentų, kuriuos ji 2014-09-29 pasirašė, kopijas, jai buvo atsakyta, jog darbdavys nedelsiant su ja atsiskaitys, o dokumentų jai neduos, kadangi ji nebėra darbuotoja. Su ieškove nebuvo atsiskaityta nei paskutinę jos darbo dieną, nei vėliau, darbdavys tik fiktyviai deklaravo ieškovės draudžiamąsias pajamas už 2014 m. rugsėjo mėn., siekdamas išvengti įsiskolinimo valstybei. Ieškovė mano, jog nepadarė jokio pažeidimo, nuo 2014-09-22 iki 2014-09-29 paskirtos drausminės nuobaudos yra visiškos nepagrįstos, ieškovė vykdė darbdavio pavedimus, veikė bendrovės interesais ir pagal savo pareigas. Atsakovė jos nesupažindino su jokiais lokaliniais teisės aktais, pareiginėmis nuostatomis ar pareigų aprašais, tik darbo sutartyje buvo bendrai aptarta projektų lyderio veiklos specifika (koordinuoti projektus, stebėti ir užtikrinti tinkamą jų įgyvendinimą). Nurodė, jog darbdavys, skirdamas drausmines nuobaudas, nesilaikė tokių nuobaudų skyrimo procedūros, pažeidė jos, kaip darbuotojos, teises, paskirta drausminė nuobauda yra neadekvati, per griežta, ja darbdavys siekė atleisti darbuotoją neišmokant jai išeitinės kompensacijos. Kadangi atsakovė su ja neatsiskaitė, todėl ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir į teismą. Komisija 2015-01-05 iš dalies tenkino ieškovės prašymą ir nutarė išieškoti iš atsakovės neišmokėtas sumas, susijusias su darbo santykiais, tačiau netenkino jos prašymo išieškoti iš atsakovės lėšas, susijusias su tarnybinėmis komandiruotėmis, kitas išlaidas, susijusias su darbo santykiais, vidutinį vienos darbo dienos užmokestį už kiekvieną atsiskaityti dieną nuo sprendimo priėmimo iki visiško įvykdymo, neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su tokiu Darbo ginčų komisijos sprendimu dėl šios dalies nesutinka, nurodo, jog komandiruočių išlaidos priskiriamos kompensacijoms, kurias reglamentuoja DK XV skyriaus normos, patirtos komandiruočių išlaidos yra susijusios su darbo teisiniais santykiais, t. y. laikytinos kompensacinėmis išmokomis, todėl turi būti priteistos iš atsakovės. Ieškovė patyrė ir kitas kompensacines išlaidas 1477,78 Eur sumos, todėl prašo jas priteisti. Ieškovė taip pat nesutinka su Komisijos sprendimo dalimi, kurioje Komisija atliko įskaitymą ir priteisė iš atsakovės 4582,49 Lt sumą, kadangi toks Komisijos sprendimas prieštarauja išskaitų atlikimo tvarką ir pagrindus reglamentavusiam DK 224 straipsniui. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė neturtinės žalos, atsakovė su ja neatsiskaito net ir po 2015-01-05 Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas po 18,57 Eur vidutinį darbo dienos užmokestis už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.Atsakovė pateikė priešieškinį dėl dienpinigių ir avansinių išmokų permokos priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 951,62 Eur dienpinigių ir avanso išmokų permoką, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė apskaičiavo 385,85 Eur dienpinigių už komandiruotes. Kadangi realiai atsakovė išmokėjo ieškovei didesnes dienpinigių sumas, iš viso 2815,10 Eur, todėl buvo atliktas permokėtų dienpinigių užskaitymas už darbo užmokestį, kas atskirai atsispindi pažymoje. Tokiu būdu atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su darbuotoja ir nėra skolinga darbo užmokesčio, tačiau ieškovė liko skolinga atsakovei 181,93 Eur permokėtų dienpinigių. Atsakovė ieškovei taip pat avansu išmokėjo 2262,13 Eur, iš kurių ieškovė išnaudojo tik 1492,44 Eur, t. y. pateikė atsakovei ataskaitą apie išleistas lėšas, todėl dar liko skolinga 769,69 Eur. Ieškovė liko skolinga 951,62 Eur permoką. Vėliau patikslino priešieškinio reikalavimą, remdamasi anksčiau išdėstytais motyvai prašo priteisti iš ieškovės 2008,73 Eur.Prie šios civilinės bylos buvo pridėta civilinė byla pagal UAB ,,ALJR Baltic“ ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-01-05 sprendimą Nr. DGKS-8 darbo byloje Nr. APS-3-20978/2014, atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu. Darbdavys išmokėdamas didesnes dienpinigių sumas, atliko darbo užmokesčio ir dienpinigių užskaitymus. Kadangi didesnės, nei priskaityta išmokėjimui dienpinigių sumos buvo išmokėtos ieškovei anksčiau nei atlikti šių sumų užskaitymai į darbo užmokestį, todėl laikytina, jog darbdavys su darbuotoja atsiskaitė laiku. Dėl to nėra pagrindo ieškovei priteisti delspinigius už vėlavimą sumokėti darbo užmokestį bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti laiką. Kadangi ieškovė realiai atsakovei išmokėjo didesnes dienpinigių sumas, todėl buvo atliktas permokėtų dienpinigių užskaitymas už darbo užmokestį, tai atskirai pažymėta pažymoje, taigi atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove ir nėra skolinga jai darbo užmokestį už kovo–gegužės, rugpjūčio, rugsėjo mėn. Nurodė, jog Komisijos išvada dėl to, jog pirmasis darbo sutarties lapas galėjo būti pakeistas, kadangi ant jo nėra šalių parašų, yra nepagrįstas, o hipotetine galimybe tokius veiksmus atlikti negali būti paremtas ikiteisminio ginčų nagrinėjimo organo sprendimas. Taip pat prašo atnaujinti terminą ieškiniui dėl Komisijos sprendimo apskundimo pateikti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių, bendrovės vadovas buvo išvykęs į komandiruotę, iš kurios dėl oro sąlygų negalėjo grįžti į darbo bylos nagrinėjimą laiku, byla išnagrinėta be atsakovo, todėl su sprendimu susipažino tik 2015-01-12, kai gavo jį laišku.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-09 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, UAB ,,ALJR“ ieškinį dėl Darbo ginčų komisijos 2015-01-05 sprendimo panaikinimo atmetė. Teismas pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžino jos į buvusias pareigas, nustatė, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta teismo sprendimu pagal Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį, atleidimo diena nurodant sprendimo įsiteisėjimo datą; priteisė ieškovei iš atsakovės 390,98 Eur vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo atleidimo iš darbo 2014-09-29 iki sprendimo priėmimo dienos ir 2 mėnesių (781,96 Eur) ieškovės vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką; priteisė 2199,78 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 1736,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; pakeitė Lietuvos Respublikos darbo ginčų komisijos 2015-01-05 sprendimą Nr. DGKS – 8 dalį dėl ieškovės prašymo išieškoti lėšas, joje Darbo ginčų komisija pasisakė, kad nėra kompetentinga spręsti skolų išieškojimo klausimų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, todėl ieškovės prašymą atsisakė nagrinėti Darbo kodekso 290 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1481,70 Eur komandiruočių išlaidų, 751,69 Eur kitų kompensacinių išmokų. Kitą reikalavimo dalį paliko nenagrinėtą; taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 131 Eur žyminio mokesčio.Teismas, pasisakydamas dėl darbo sutarties nutraukimo, drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo, drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir terminų pažeidimo nustatė, kad 2014-09-22 buvo skirtos 4 drausminės nuobaudos – papeikimai ir griežtas papeikimas už netinkamą darbo pareigų vykdymą dėl darbuotojo kaltės, 2014-09-29 skirtas dar vienas papeikimas už netinkamą darbo pareigų vykdymą dėl darbuotojo kaltės. Drausminių nuobaudų-papeikimų, paskirtų 2014-09-22, skyrimo priežastimis nurodytos aplinkybės, jog ieškovė savavališkai išrašė buhalterinės apskaitos dokumentus, be įgaliojimo pasirašė sutartį ir šį faktą nuslėpė, veiksmų nesuderino su bendrovės vadovu, padarė bendrovei žalos, aplaidžiai vedė projektus, neužsakė prekių (langų ir durų). Atsakovė aplinkybių, pagrindžiančių, jog ieškovė neturėjo teisės išrašyti PVM sąskaitos faktūros, byloje nepateikė. Nors atsakovė nurodė, jog dėl ieškovės veiksmų bendrovei buvo padaryta žala, tačiau byloje nėra pateikta šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, dėl to negalima daryti išvados, kad ieškovė, pasirašydama sutartį su UAB ,,Kelpa“, išrašydama buhalterinės apskaitos dokumentus, padarė žalos atsakovei. 2014-09-29 ieškovei buvo skirta dar viena nuobauda – papeikimas už netinkamą darbo pareigų vykdymą dėl darbuotojo kaltės už savavališką prekių užsakymą ir pirkimą skolon (gulekšniai ir skabės), nesuderinus su vadovu. Tačiau liudytojų, susijusių su paminėtų prekių užsakymu, paaiškinimais buvo nustatyta, kad visi užsakymai buvo atlikti žinant bendrovės vadovui.Byloje nebuvo pateikta jokių atsakovės darbo tvarkos taisyklių, ieškovės pareigų aprašymo ar kito vidaus norminio teisės akto, kuriame būtų aiškiai apibrėžtos ieškovės darbo pareigos, o šalių sudarytoje darbo sutartyje yra tik įvardijamos ieškovės pareigos –projektų lyderė, todėl nėra galimybės nustatyti, ar ieškovė atliko veiksmus, kurie viršijo pareigines funkcijas ir neatitiko darbdavio interesų, atliko pažeidimus, už kuriuos jai paskirtos drausminės nuobaudos. Atsakovė, paskirdama ieškovei 5 nuobaudas ieškovei, nesuteikė galimybės tinkamai įgyventi teisę teikti paaiškinimus, gintis nuo jai reiškiamų įtarimų. Atsakovė nesilaikė drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, neįrodė ieškovės pažeidimų pagrįstumo, dėl to konstatuota, jog ieškovei drausminės nuobaudos paskirtos neteisėtai. 2014-09-22 ir 2014-09-29 papeikimuose išvardyti ieškovės veiksmai nepatenka į Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalyje išvardytus atvejus, kada darbuotojo elgesys pripažįstamas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Nesant šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, konstatuota, kad šiuo pagrindu ieškovė iš darbo atleista neteisėtai. Kadangi ieškovės ir atsakovės santykiai yra itin konfliktiški, todėl ieškovę grąžinus į ankstesnes pareigas jai bus sudarytos nepalankios darbo sąlygos. Sprendžiant klausimą dėl priteistinos sumos už priverstinės pravaikštos laiką, atsižvelgta į tai, jog ieškovė iš darbo atleista pažeidžiant Darbo kodekse įtvirtintą drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, jai nepagrįstai skirtos drausminės nuobaudos už darbo pareigų netinkamą vykdymą, atsakovė neįrodė drausminių nuobaudų pagrįstumo, taip pat atsižvelgta į tai, jog civilinė byla pagal ieškovės ieškinį teisme pradėta 2014-10-30, kartu su prijungtomis bylomis teisme nagrinėta daugiau nei metus dėl atsakovės netinkamo procesinio elgesio, neteikiant bylai nagrinėti reikšmingų įrodymų ir duomenų ir ieškovės darbo sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu, ieškovei priteistinas 390,98 Eur vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos (2014-09-29) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalis numato, jog nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Ieškovės darbo stažas bendrovėje skaičiuotinas nuo pirmos jos darbo dienos 2014-01-20 iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2016-04-08, tai sudaro 26 mėn. nepertraukiamo darbo stažo UAB ,,ALJR Baltic“, todėl ieškovei priteista dviejų mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio (390,98 Eur) išeitinė išmoka. Teismas, pasisakydamas dėl Darbo ginčų Komisijos sprendimo pakeitimo ar panaikinimo nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014-02-18 iki 2014-08-28 ieškovei buvo išmokėtas darbo užmokestis už sausio, vasario mėn., birželio mėn., liepos mėn., iš viso 1012,55 Eur, taip pat per banko sąskaitas ieškovei buvo pervesta 3379,87 Eur suma dienpinigių avanso, 564,76 Eur dienpinigių avanso darbdaviui buvo grąžinta, šias aplinkybes pagrindžia byloje pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas. Atsakovė teismui pateikė 2014-12-01 pažymą apie ieškovės darbo užmokestį, dienpinigius ir avanso apyskaitas, joje nurodyta, jog ieškovė skolinga darbdaviui 1009,66 Eur, tačiau byloje nėra duomenų, pagrindžiančių pažymoje nurodytas buhalterinės apskaitos operacijas, nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovei piniginės lėšos buvo išmokėtos nurodytu būdu, byloje nėra duomenų, jog ieškovė gavo darbo užmokestį už kovo, balandžio, gegužės, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, nėra duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovei buvo permokėta dienpinigių suma, nėra darbdavio paaiškinimų, kaip ir dėl kokių priežasčių galėjo atsirasti dienpinigių permoka. Priešingai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovei darbo užmokestis buvo išmokėtas tik už sausio, vasario, birželio, liepos mėnesius, dėl to Darbo ginčų komisija pagrįstai ieškovei nusprendė išieškoti neišmokėtą darbo užmokestį bei delspinigius už vėlavimą atsiskaityti su darbuotoja.Pasisakydamas dėl ieškovei priteistinų kompensacinių išmokų, susijusių su vykimu darbo reikalais į užsienio valstybes, permoka, teismas nurodė, kad ieškovė darbo funkcijos atlikti buvo siunčiama į komandiruotes Norvegijos Karalystėje, per visą darbo laiką ten išbuvo 49 kalendorines dienas. Atsakovė nuo pat darbo santykių pradžios ieškovei mokėjo 57,92 Eur dienpinigių normą, šalių pasirašytos darbo sutarties pirmas lapas nėra pasirašytas šalių, todėl teismas pritarė Darbo ginčų komisijos pozicijai šią darbo sutarties nuostatą aiškinti darbuotojo, kaip silpnesniosios šalies, naudai. Minėta darbo sutarties nuostata numato minimalų mokėtinų dienpinigių dydį, tačiau nedraudžia darbdaviui išmokėti darbuotojai dienpinigius jų nemažinant. Tokiu būdu išmokėtos dienpinigių sumos negali būti vertinamos kaip permoka darbuotojai, kurią pastaroji turėtų grąžinti. Iš byloje pateiktų ieškovės banko sąskaitos išrašų, pažymos apie komandiruočių išlaidas nustatyta, jog ieškovė mokėjo už kelto bilietus, dengė transporto išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog komandiruočių išlaidoms skirtas dengti lėšas bendrovė pervesdavo į jos sąskaitą, iš kurių ji mokėjo tiek savo išlaidas, tiek su ja kartu į komandiruotę vykusio vadovo išlaidas, kadangi jo banko sąskaitos neretai buvo areštuotos. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas minėtų aplinkybių nepaneigė. Nors atsakovė nurodė, jog ieškovė bendrovei skolinga 2008,73 Eur permokėtų komandiruočių išlaidų, tačiau nepateikė jokių šias sumas pagrindžiančių įrodymų. Įvertinus pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, labiau tikėtina, jog ieškovė komandiruočių metu, kai į jas vyko kartu su vadovu, dengė ne tik savo, bet ir vadovo patirtas išlaidas. Tokiu būdu ieškovės patirtos išlaidos yra susijusios su darbo teisiniais santykiais, šios išlaidos vertintinos kaip kompensacinės išlaidos, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 1481,70 Eur komandiruočių išlaidų. Dėl ieškovės prašymo priteisti 751,69 Eur kompensacinių išlaidų teismas nurodė, kad ieškovė darbo funkcijoms atlikti patyrė išlaidas kurui, kelionėms, pirko medžiagas ir kt. DK 216 straipsnis numato, jog darbuotojams, kurių darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba kilnojamojo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos. Nors tokio pobūdžio išlaidų dydžiai šalių sudarytoje darbo sutartyje nėra aptarti, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė, atlikdama darbo funkcijas, tokias išlaidas patyrė, todėl jos kompensuotinos.Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 18,57 Eur vidutinį vienos dienos darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo paskelbimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos. Teismas šį reikalavimą paliko nenagrinėtą, nes konstatavo, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjo, todėl netapo priverstinai vykdytinu dokumentu, dėl to atsakovė iki ginčo išsprendimo teisme dienos ir teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neturėjo pareigos šio sprendimo vykdyti, dėl to nėra pagrindo pripažinti, jog yra uždelsta atsiskaityti su darbuotoju pagal teismo sprendimą.Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad ieškovė prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą atleidimą iš darbo ir už visišką neatsiskaitymą su ieškove atleidimo iš darbo dieną. Ieškovės atleidimas pripažintas neteisėtu, ieškovei per trumpą laikotarpį buvo paskirtos 5 drausminės nuobaudos, jos skirtos pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias drausminės atsakomybės skyrimo pagrindus ir tvarką. Byloje pateiktais VSDFV duomenimis nustatyta, jog po darbo teisinių santykių su atsakove pabaigos, ieškovė naujos darbo vietos nesusirado, pajamų negavo. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė teigia, kad ieškovė nepagrindė patirtos neturtinės žalos dydžio, neaiškus jos apskaičiavimo mechanizmas, nenurodyta, kodėl neturtinė žala dėl uždelsto atsiskaitymo yra didesnė nei žala dėl neteisėto atleidimo. Teismas taip pat nepakankamai argumentavo sprendimą priteisti visą prašomą neturtinę žalą, kuri yra akivaizdžiai per didelė.Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovei buvo priteista 1481,70 Eur komandiruočių ir 751,69 Eur kompensacinių išmokų, nes darbo ginčų komisijos sprendimo dalis dėl šių reikalavimų turi likti nepakeista. Darbo ginčų komisija teisingai nurodė, kad prašomos priteisti sumos nepriskirtinos prie su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Šiomis sumomis buvo dengiami šalių tarpusavio įsiskolinimai ir ieškovei permokėti dienpinigiai. Teismas nepagrįstai ieškovės atleidimą pripažino neteisėtu, nes ieškovei visos nuobaudos buvo paskirtos pagrįstai. Ieškovė neturėjo teisės išrašyti PVM sąskaitų faktūrų, nes atsakovės buhalterinę apskaitą tvarko kita įmonė, o ne ieškovė. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovei nebuvo sudarytos galimybės pasiaiškinti dėl skiriamų nuobaudų, nes ieškovė, nesutikdama su paskirtomis nuobaudomis, kiekviename įsakyme dėl papeikimo įrašė nesutikimo motyvus.Ieškovei buvo skirtos nuobaudos, kurių ji neginčija, o ginčija tik vienos nuobaudos – atleidimo iš darbo – pagrįstumą, o teismas pasisakė dėl visų nuobaudų pagrįstumo. Pažymėjo ir tai, kad aplinkybė, jog ieškovė nebuvo supažindinta su lokaliniais teisės aktais, darbo vidaus tvarkos taisyklėmis, nereiškia, jog ji galėjo veikti ne darbdavio interesais.Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta, kad kita reikalavimo dalis palikta nenagrinėta, ir nurodyti, kad kita Darbo ginčų komisijos 2015-01-05 sprendimo DGKS-8 dalis palikta nepakeista. Nurodo, kad ieškovė pagrindė neturtinės žalos atsiradimą, nes įrodė, jog su ja nebuvo atsiskaityta atleidimo dieną, ji nesusirado kito darbo, nuobaudos jai paskirtos nepagrįstai, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ji gyveno be darbo ir pajamų. Atsakovės skola ieškovei buvo itin reikšmingo dydžio.Apeliantės motyvas, kad kompensacinių išlaidų priteisimo klausimą ieškovė iškėlė tik teisme, jo neginčydama Darbo ginčų komisijoje, nepagrįstas, nes šis reikalavimas buvo pareikštas ir komisija atsisakė jį nagrinėti. Atsakovė neginčija Darbo ginčų komisijos sprendimo dėl kitų su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo, o skundė tik sprendimo dalį dėl kompensacinių ir komandiruočių išlaidų priteisimo. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė patyrė 1481,70 Eur komandiruočių išlaidų, nes apmokėjo kuro išlaidas, pinigų išgryninimo išlaidas, taip pat pirko Norvegijoje statybines medžiagas atsakovei, o visos šios išlaidos priskiriamos komandiruotės išlaidoms. Teismas pagrįstai priteisė ir 751,69 Eur kitų kompensacinių išmokų, nes nors šalys nebuvo sutarusios dėl padidėjusių išlaidų kompensuojamojo dydžio, tačiau dėl atsakovės vadovo sąskaitų areštų ieškovė nuolat iš savo asmeninių lėšų pirko kurą Lietuvoje, kelionės bilietus. Šias išlaidas pagrindžia ir atsakovės pateiktos avansinės apyskaitos, iš kurių nustatyta, kad atsakovė ieškovei kompensavo 740,6 Eur išlaidų ir liko skolinga 751,69 Eur kitų kompensacinių išlaidų. Šios išlaidos pagrįstai įvertintos kaip su darbo santykiais susijusios išlaidos.Apeliantė teigė, kad ji permokėjo ieškovei 769,69 Eur, tačiau nepateikė jokių tokias sumas pagrindžiančių įrodymų, o pateikti įrodymai buvo su esminiais trūkumais, kurie pagrįstai įvertinti kaip nepagrindžiantys atsakovės reikalavimų. Atsakovei net buvo paskirta bauda už teismo įpareigojimo pateikti jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus nepateikimą. Atsakovė teigė, kad išskaitomis iš dienpinigių ji mokėjo ieškovei darbo užmokestį, tačiau nebuvo įrodyta dienpinigių permoka.Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė neginčijo visų jai paskirtų drausminių nuobaudų pagrįstumo. Ieškovė ginčijo visas jai paskirtas nuobaudas, teismas pagrįstai vertino visų jai paskirtų nuobaudų teisėtumą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė nuobaudų skyrimo nepagrįstumo faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos bei tirtos pirmosios instancijos teisme, dėl to jos nebekartojamos. Ieškovė pažymėjo, kad ji visada veikė išskirtinai įmonės interesais, nepažeisdama jai priskirtų pareigų. Ieškovės nesutikimas su jai paskirtomis nuobaudomis pagrįstai nelaikytinas rašytiniu paaiškinimu dėl atsakovės nurodytų pažeidimų, nes atsakovė reikalaudama pateikti paaiškinimą turėjo suformuluoti, kokiu pažeidimu įtariama ieškovė, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, pateikti kaltės įrodymus ir nustatyti terminą paaiškinimams pateikti, tačiau to nebuvo padaryta. Visas šias aplinkybes teisingai nustatė ir įvertino pirmosios instancijos teismas.

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Byloje kilo ginčas dėl ieškovei paskirtų drausminių nuobaudų nepagrįstumo, neteisėto atleidimo, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino ieškovės reikalavimus ir atmetė atsakovės priešieškinį. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės teisės normas ir dėl to byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad CPK 306 straipsnis reglamentuoja apeliacinio skundo turinį. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau šių savo argumentų nedetalizuoja ir nepagrindžia, kaip konkrečiai pasireiškė jos nurodyti pažeidimai, tik apsiriboja teisės normų citavimu ir teigia, kad tie patys įrodymai turėtų būti įvertinti kitaip, t. y. palankiai atsakovei. Apeliantė, ginčydama visą teismo sprendimą, iš esmės nurodo tris apeliacinio skundo argumentus: nepagrįstai priteista neturtinė žala, komandiruočių ir kompensacinės išmokos, neteisingai įvertintos ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, bylą nagrinės tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų reikalavimų.Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovei buvo priteista 1481,70 Eur komandiruočių ir 751,69 Eur kompensacinių išmokų, ir teigia, kad tokio reikalavimo ieškovė nereiškė darbo ginčų komisijai, dėl to darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, kuria atsisakyta nagrinėti šiuos reikalavimus, turi likti nepakeista. Prašomos priteisti sumos nepriskirtinos prie su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, nes šiomis sumomis buvo dengiami šalių tarpusavio įsiskolinimai ir ieškovei permokėti dienpinigiai. Ši skundo nuostata nepagrįsta, nes ieškovė dėl šių sumų priteisimo kreipėsi ir į darbo ginčų komisiją, tačiau ši nusprendė, jog tai nėra išmokos, susijusios su darbo santykiais, ir šių reikalavimų nenagrinėjo. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai ir aiškiai pasisakė, kad šios sumos priskirtinos prie sumų, susijusių su darbo santykiais. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai pasisakė dėl prašomų priteisti sumų teisinio reglamentavimo, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su ieškovės darbu užsienyje, išlaidomis komandiruočių metu ir pagrįstai šias sumas priteisė iš atsakovės. Byloje taip pat buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė iš savo lėšų dengė kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, kurių dalį atsakovė ieškovei atlygino, tai patvirtina ir pačios atsakovės į bylą pateiktos 2014-02-28, 2014-03-31, 2014-04-30, 2014-05-31, 2014-06-30, 2014-07-31, 2014-08-30, 2014-09-26 avansinės apyskaitos bei kreditinės kortelės išrašai. Atsakovė, ginčydama šias aplinkybes, teigė, kad šiomis sumomis ieškovei buvo mokamas darbo užmokestis, kurio ji laiku neišmokėjo, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė pateikė 2014-12-01 pažymą apie tai, kad darbo užmokestis buvo mokamas išskaitų iš dienpinigių būdu, kuriuos atsakovė neva ieškovei permokėjo. Tačiau ši pažyma yra suformuota jau po to, kai ieškovė buvo atleista, dėl to negali būti vertinama kaip patikimas ir atsakovės argumentus pagrindžiantis įrodymas (CPK 185 straipsnis). Be to, kadangi byloje nebuvo įrodytas dienpinigių permokėjimo faktas, o darbo užmokesčio nemokėjimas negali būti pateisinamas neva permokėtais dienpinigiais, taip pat išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik DK 224 straipsnyje nustatytais pagrindais, darytina išvada, kad kompensacinės išlaidos ieškovei iš atsakovės priteistos pagrįstai.Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad nuobaudos ieškovei buvo paskirtos nepagrįstai, be to, teigia, kad ieškovė skundė tik vieną nuobaudą – atleidimą iš darbo, o teismas nepagrįstai revizavo visas ieškovei paskirtas nuobaudas. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos skundo argumentus, pažymi, jog priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė skundė visų jai paskirtų nuobaudų teisėtumą, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas visas ir vertino. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai yra akivaizdžiai priešingi bylos medžiagai, nes įvertinus ieškovės ieškinio turinį nustatyta, jog ieškovė kvestionavo visų jai paskirtų nuobaudų teisėtumą ir pagrįstumą. Kadangi ieškovei paskirtų penkių drausminių nuobaudų pagrindu buvo paskirta paskutinė nuobauda – atleidimas iš darbo – pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas jas ir vertino. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė nuobaudų skyrimo teisėtumą, o apeliantei teigiant, kad nuobaudos ieškovei buvo paskirtos pagrįstai, tačiau nenurodžius jokių naujų argumentų ir nepateikus jokių naujų įrodymų, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentacijai ir pateiktam aiškinimui ir jų iš naujo nebeatkartoja. Be to, ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).Apeliantė teigia, kad išlaikė įstatyme nustatytą nuobaudų ieškovei skyrimo tvarką, nes ieškovė dėl jai paskirtų nuobaudų pateikė paaiškinimus. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta. Darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys prieš skirdamas drausminę nuobaudą turi raštu pareikalauti, kad dėl darbo drausmės pažeidimo darbuotojas pasiaiškintų raštu. Taigi nuobaudos skyrimo procedūros teisėtumui būtinas rašytinis darbdavio reikalavimas pasiaiškinti ir raštiškas darbuotojo pasiaiškinimas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė prieš skirdama nuobaudas ieškovei būtų raštu pareikalavusi pasiaiškinti, kaip ir nėra duomenų, jog ieškovė tokius pasiaiškinimus atsakovei būtų teikusi. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės paaiškinimai buvo užrašyti jau ant įsakymų skirti nuobaudas (t. 1, b. l. 61–65). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad per vieną dieną ieškovei buvo paskirtos net keturios nuobaudos, nesilaikant įstatyme nustatytos nuobaudų skyrimo procedūros, vertintina kaip aiškus atsakovės siekis atleisti ieškovę iš darbo. Įvertinus ieškovės paaiškinimus dėl jau paskirtų nuobaudų bei atsižvelgiant į tai, kad jos paaiškinimuose nurodytas aplinkybes patvirtino ir su tuo susiję asmenys, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuobaudos ieškovei buvo paskirtos ne tik nesilaikant formalios nuobaudų skyrimo tvarkos, bet ir visiškai nepagrįstai.Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteista neturtinė žala už neteisėtą atleidimą ir už neatsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju ir teigia, kad neaiškus neturtinės žalos apskaičiavimo mechanizmas, nenurodyta, kodėl neturtinė žala dėl uždelsto atsiskaitymo su ieškove yra didesnė nei žala dėl neteisėto atleidimo, taip pat apeliantė mano, kad priteista neturtinė žala yra akivaizdžiai per didelė. Šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti 2199,78 Eur neturtinės žalos atlyginimą, t. y. 868,86 Eur už neteisėtą atleidimą ir 1331,10 Eur už neatsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju. Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą numato DK 250 straipsnis. Sprendžiant klausimą dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo darbuotojui, įvertinama tai, kad darbuotojas darbo santykiuose yra silpnesnioji teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresniajai darbo santykių šaliai, keliami griežtesni atsakomybės už darbo santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis kaip atleidimas iš darbo už darbo drausmės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014). Nagrinėjamoje byloje ieškovė be įspėjimo buvo neteisėtai atleista iš darbo už darbo pareigų pažeidimą, per vieną dieną paskyrus jai keturias drausmines nuobaudas ir po savaitės penktąją. Darbdavio įsakyme dėl sutarties nutraukimo nurodyta, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, o toks atleidimo pagrindas akivaizdžiai itin apsunkina naujo darbo susiradimą, kurio ieškovė nesusirado. Tokie atsakovės veiksmai ieškovei neabejotinai sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo bei neužtikrintumo savo ateitimi jausmą, atleidimo iš darbo pagrindas neigiamai ją charakterizuoja, įsidarbinant kitoje darbovietėje. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė iki bylos iškėlimo naujos darbo vietos nesusirado ir darbinių pajamų negavo, tai itin reikšminga turint omenyje faktą, jog ieškovė viena augina mažametį vaiką. Įvertinus tai, kad visos drausminės nuobaudos buvo pripažintos neteisėtomis ir nepagrįstomis, konstatuotina, kad neturtinė žala ieškovei priteista pagrįstai. Apeliantė teigia, jog teismo sprendime nenurodyta, kodėl ieškovės patirta neturtinė žala dėl uždelsto atsiskaitymo yra didesnė nei žala dėl neteisėto atleidimo. Taigi apeliantė neginčija aplinkybės, kad žalą ieškovė patyrė ir dėl neteisėto atleidimo, ir dėl uždelsto atsiskaitymo atleidžiant iš darbo. Teisėjų kolegija pažymi, kad neteisėtas ieškovės atleidimas pakankamai diskredituojančiu pagrindu vienareikšmiškai padarė ieškovei neturtinės žalos. Taigi ieškovė neteko darbinių pajamų, nesant tam teisėto pagrindo. Atleidimo dieną darbuotojas turi teisėtą lūkestį, kad su juo bus visiškai atsiskaityta. Tačiau atleidimo dieną atsakovė neatsiskaitė su ieškove tik už paskutinį dirbtą mėnesį, jai priklausančias atostogas, bet kelis gerokai iki atleidimo išdirbtus mėnesius. Tokie praradimai vertintini kaip itin reikšmingi, ypač turint omenyje faktą, kad dėl gerokai iki atleidimo uždirbto darbo užmokesčio priteisimo ieškovei teko kreiptis į teismą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio skirtumų, būtina vertinti ne tai, ar jie pagrįstai skiriasi, o tai, ar prašomi priteisti neturtinės žalos dydžiai adekvatūs, atitinkantys asmens patirtus neigiamus išgyvenimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė neturtinę žalą dėl visiško neatsiskaitymo įvertino didesne suma nei dėl neteisėto atleidimo, tačiau abu prašomi priteisti neturtinės žalos dydžiai yra visiškai adekvatūs ieškovės patirtiems neigiamiems išgyvenimams. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, sprendime nurodęs, kad kita ieškovės reikalavimo dalis dėl Darbo ginčų komisijos 2015-01-05 sprendimo palikta nenagrinėta. Ieškovė prašo šią klaidą ištaisyti ir nurodyti, kad kita Darbo ginčų komisijos 2015-01-05 sprendimo dalis paliktina nepakeista. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Darbo ginčų komisija priteisė ieškovei 1 225,84 Eur už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2014-09-30 iki 2015-01-05, t. y. po 18,57 Eur už 66 dienas. Ieškovė ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė pakeisti Darbo ginčų komisijos sprendimą dėl atsisakymo nagrinėti ieškovės prašymą dėl komandiruočių ir kitų kompensacinių išlaidų priteisimo ir šias išlaidas priteisti, taip pat priteisti 18,57 Eur vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo Darbo ginčų komisijos 2015-01-05 sprendimo paskelbimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reikalavimą dėl 18,57 Eur vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nuo Darbo ginčų komisijos 2015-01-05 sprendimo paskelbimo ieškovė galėtų pareikšti, jeigu Darbo ginčų komisijos sprendimas būtų įsiteisėjęs. Tačiau jį apskundus abiem šalims, sprendimas neįsiteisėjo, o atsakovė neturėjo pareigos jį vykdyti, dėl to šioje stadijoje ir reikalavimas dėl 18,57 Eur priteisimo už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2015-01-05 sprendimo paskelbimo iki visiško atsiskaitymo pagrįstai paliktas nenagrinėtas. Ieškovė su aptartu reikalavimu galėtų kreiptis į teismą ir prašyti priimti nutartį dėl įsiteisėjusio Darbo ginčų komisijos sprendimo ar teismo sprendimo nevykdymo po to, kai toks sprendimas būtų nevykdomas (DK 303 straipsnis), nes ši teisės norma yra sankcija darbdaviui už sprendimo nevykdymą, ji negali būti taikoma į ateitį.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 400 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, dėl to iš atsakovės ieškovei priteistina 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „ALJR Baltic“ ieškovei A. G. 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.