Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus atstovei Meilutei Saidienei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Laimučiui Vaškevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) V. K. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo pakeitimo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemė tarnyba prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Sodininkų bendrija "Bebrynė",

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sodininkų bendrija „Bebrynė“ nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į prašymą nepateikė, į posėdį neatvyko, pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis). CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Kasacinis teismas išaiškinęs, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-925/2002). Atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į šalių turtinę padėtį. Kadangi šio straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Teismo sprendimo vykdymą galima atidėti ar išdėstyti, kai skolininko padėtis sunki arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, išdėstydamas (atidėdamas) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui turi įsitikinti, kad bus užtikrintas jo įvykdymas ir nebus sumenkintas pats sprendimas bei pažeisti teisėti kreditoriaus interesai. Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu. Išdėstydamas (atidėdamas) teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui teismas turėtų konstatuoti, kad asmens turtinė padėtis yra ypač bloga, tačiau kartu turėtų būti duomenų, jog ateityje ji gerės. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3/2012). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį tenkino ir nustatė atsakovui 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkos statybos padarinius, priešieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-745-565/2017, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą pakeitė ir nustatė atsakovui 12 mėnesių terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti arba sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, gauti reikalingus leidimus iš valstybinių institucijų statyboms įteisinti. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2018 m. kovo mėn. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ į 2017-12-29 sodininkų bendrijoje „Bebrynė“ prašymą dėl valstybinės žemės sklypo (398 kv.m.), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Bebrynė“, išsipirkimo atsakė, kad atliekant valstybinės žemės sklypų kadastrinius matavimus < ... > minėtuose žemės sklypuose buvo nurodyti neregistruoti statiniai, kurie įsiteisėjusiu 2016-08-01 Vilniaus rajono teismo sprendimu turėjo būti nugriauti. Valstybinės žemės sklypo (389 kv.m.) pardavimo klausimas galės būti sprendžiamas tik tada, kai bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Nurodė, jog atsakymas gali būti skundžiamas LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2018-11-07 sodininkų bendrija „Bebrynė“ pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Bebrynė“, išpirkimo. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius 2018-11-21 rašte „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodė, kad tuo pačiu klausimu jau buvo kreiptasi į skyrių ir 2018-04-04 raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ buvo išsamiai atsakyta, todėl nepateikus naujų faktinių duomenų 2018-11-07 prašymas dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo paliktas nenagrinėtu. Pažymėjo, jog žemės sklypo plane yra pažymėtas savavališkai pastatytas pastatas, kuris patenka į miško žemę, o miško žemėje pagal imperatyvias LR miškų įstatymo nuostatas yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų sus mišku susijusių įrenginių statyba, todėl sodo pastato statyba, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra negalima. 2018-12-19 sodininkų bendrija „Bebrynė“ pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2018-11-21 rašto „Dėl prašymo nagrinėjimo“. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2019 m. sausio mėn. rašte „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2018-11-21 sprendimo“ nurodė, jog skyrius priėmė sprendimą neparduoti naujai suformuoto valstybinės žemės sklypo, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi pagrindo patenkinti skunde keliamo reikalavimo. Pažymėjo, jog minėtas sprendimas neparduoti naujai suformuoto valstybinės žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Bebrynė“, skundžiamas tiesiogiai teismui LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju atsakovas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-01 sprendimu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017-04-06 nutartimi, įpareigotas per 12 mėnesių pašalinti savavališkos statybos padarinius arba sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, gauti reikalingus leidimus iš valstybinių institucijų statyboms įteisinti. Teismas, nustatydamas nurodytą 12 mėnesių terminą, vertino, kad jis yra pakankamas reikalingiems veiksmams atlikti, atitinka protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovas, kreipdamasi į teismą dėl šio termino pratęsimo nurodo vienintelę priežastį – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos delsimas priimti reikalingus sprendimus.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, asmuo, prašantis atidėti sprendimo vykdymą, turi įrodyti ne tik savo sunkią turtinę padėtį šiuo metu, bet ir realias galimybes bei pastangas įvykdyti teismo sprendimą iki prašomo nustatyti termino (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki; kad jis dėjo visas pastangas įvykdyti teismo sprendimą per jame nustatytą terminą, ar kad yra realios galimybės įvykdyti teismo sprendimą iki prašomo termino. Atsakovas nurodo, jog 2017 m. gruodžio 29 d. Tarnybai buvo pateiktas prašymas leisti įsigyti naujai suformuotą žemės sklypą, kadastro Nr. 424/0504, kuriame yra pastatytas pareiškėjo pastatas, tačiau atsakymas nėra gautas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2018 m. kovo mėn. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ į 2017-12-29 sodininkų bendrijoje „Bebrynė“ prašymą dėl valstybinės žemės sklypo (398 kv.m.), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Bebrynė“, išsipirkimo atsakė, jog valstybinės žemės sklypo (389 kv.m.) pardavimo klausimas galės būti sprendžiamas tik tada, kai bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Byloje nėra duomenų, jog atsakymas buvo skundžiamas LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau 2018-11-07 sodininkų bendrija „Bebrynė“ vėl pateikė analogišką prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Bebrynė“, išpirkimo, kuris buvo paliktas nenagrinėtas. Minėtas atsakymas buvo apskųstas Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, tačiau reikalavimas nebuvo tenkintas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų, jog minėtas sprendimas neparduoti naujai suformuoto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Bebrynė“, buvo skundžiamas tiesiogiai teismui LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad per nustatytą 12 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo Vilniaus apygardos teismo 2017-04-06 nutarties priėmimo, atsakovas neatliko jokių veiksmų, išskyrus sodininkų bendrijos „Bebrynė“ pateiktus du analogiškus prašymus Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui, į kuriuos buvo atsakyta neigiamai, o sprendimas neparduoti naujai suformuoto valstybinės žemės sklypo, kaip anksčiau minėta, nebuvo skundžiamas teismui. Teismas pažymi, jog aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina ne tarnybos delsimą priimti reikalingus sprendimus, o paties atsakovo nesąžiningumą, nes atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kokias jis dėjo pastangas įvykdyti teismo sprendimą per jame nustatytą terminą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius 2018-11-21 rašte „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pažymėjo, jog žemės sklypo plane yra pažymėtas savavališkai pastatytas pastatas, kuris patenka į miško žemę, o miško žemėje pagal imperatyvias LR miškų įstatymo nuostatas yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba, todėl sodo pastato statyba, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra negalima. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, sukelia abejones, kad teismo sprendimo įvykdymas realiai yra įmanomas, net ir patenkinus atsakovo prašymą.

Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti ir tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai. Nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo atidėjimui prieštarauja suinteresuoti asmenys, t.y. tiek Nacionalinė žemė tarnyba prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius, tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nurodydami, kad teismui patenkinus pareiškėjo prašymą, būtų sudaryta galimybė nepagrįstai vilkinti teismo sprendimo vykdymą.

Be to, teismo vertinimu, šios bylos kontekste yra svarbus ne tik Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-08-01 sprendimu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017-04-06 nutartimi, nustatytas 12 mėnesių terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius arba sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, gauti reikalingus leidimus iš valstybinių institucijų statyboms įteisinti, tačiau ir terminas, kada buvo konstatuota, t.y. atsakovui tapo žinoma, jog statinys yra be statybą leidžiančių dokumentų. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas dėl atsakovo vykdytų statybos darbų surašė 2014-06-20 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-140620-00106, o 2014-06-20 atsakovui buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PRN-00-140620-00108, kuriuo atsakovui nurodyta savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2014-12-20 pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Taigi, jau nuo 2014 m. atsakovas žinojo, jog statinys yra be statybą leidžiančių dokumentų, tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kokie konkretūs darbai buvo atlikti dar nuo 2014 m., kad būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertindamas tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios taisyklės dėl galutinių teismo procesinių sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė nei vieno iš būtinųjų sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindų, o būtent, kad jo finansinė padėtis yra sunki; kad teismo sprendimas per nustatytą terminą nebuvo įvykdytas dėl objektyvių priežasčių, taip pat kad egzistuoja reali galimybė, jog jis bus įvykdytas pakartotinai atidėjus vykdymo terminą. Dėl šių priežasčių atsakovo prašymas atidėti sprendimo vykdymą netenkintinas.

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 284 straipsniu, 290 - 291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo (atsakovo) V. K. prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo pakeitimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.