Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrundais, priešieškinį prašė atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Parodė, jog ieškovas sutinka, kad atsakovui būtų nustatytas 6 mėn. savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminas, tačiau ne 12 mėn., kaip priešieškinyje prašo atsakovas, kadangi savavališkos statybos padarinių pašalinimo procesas jau tęsiasi ilgai, t. y. atsakovo prašymu 2015-01-07 sprendimu Nr. (23.5l)-RE-6 šis terminas atsakovui jau buvo pratęstas 3 mėn., tačiau reikalavimo atsakovas nesugebėjo įvykdyti. Reikalavimas priešieškinyje yra nekonkretus, nes jame nurodytas tik laiko terminas statybos padariniams pašalinti, bet konkrečiai, ko atsakovas prašo, nėra aišku.

Atsakovas sutiko su ieškiniu iš dalies, nurodydamas, kad savavališkai pastatė sodo namą valstybinėje žemėje, tačiau priešieškinyje ir teismo posėdyje palaikė poziciją, kad dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo užsitęsimo yra kaltos valstybinės institucijos. Nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015-07-16 įsakymu Nr. 48FPĮ-928-(14.48.123.) SB „Bėbrynė" leista rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą šios bendrijos teritorijoje, esančioje Vilniaus rajone, Dūkštų seniūnijoje, Brinkiškių kaime. 2015-07-23 Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė SB „Bėbrynė" Projekto rengimo reikalavimus FP-596-15. Bylos duomenimis, minėtas projektas iki 2015-12-08 dar nebuvo parengtas. Apklausta liudytoja SB „Bėbrynė“ valdybos pirmininkė S. D. teismo posėdyje parodė, kad sodininkų bendrijoje buvo priimtas sprendimas dėl žemės sklypo, kuriame atsakovas yra pastatęs sodo pastatą, išnuomavimo ar pardavimo atsakovui tada, kai SB „Bėbrynė“ parengs ir priduos projektą dėl valstybinės žemės išpirkimo ir minėta valstybinė žemė bus išpirkta. Minėta liudytoja parodė ir tai, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype sodininkų bendrijoje pastatų neturi, o valstybinėje žemėje, esančioje greta atsakovo sodo sklypo, yra pastatęs pirtelę.

Atsižvelgiant į tai, kad sodo pastatą valstybinėje žemėje atsakovas pastatė prieš daugiau nei penkiolika metų ir į tai, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog per šį laikotarpį atsakovas būtų aktyviai kreipęsis valstybines institucijas dėl statybos pražios leidimų ar žemės privatizavimo dokumentų išdavimo, darytina išvada, jog atsakovo teiginys, kad dėl savavališkų statybų padarinių pašalinimo užsitęsimo yra kaltos valstybinės institucijos, yra nepagrįstas. P. S. įstatymo 2 str. 17 d., naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Pagal LR Statybos įstatymo 2 str. 6 d., nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 kv. m , kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra didesnė kaip 80 kv. m ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukštų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Pagal LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. DI-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1 lentelės eil. Nr. 4 duomenis, sodo pastatas priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, todėl darytina išvada, jog atsakovo pastatytas sodo pastatas laikytinas I grupės nesudėtingu statiniu. P. S. įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktą, naujo nesudėtingo statinio statybai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, tačiau privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus.

LR Žemės įstatymo 5 str. 1 d. 8 p. numato, kad Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso kita įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių ir privačia nuosavybe neįgyta žemė. Kadangi žemė, kurioje atsakovas pastatė sodo pastatą, įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka nebuvo perleista ne savivaldybių nuosavybėn, nei įgytą privačių asmenų (įskaitant atsakovą), ji laikytina valstybine žeme. Bylos medžiaga rodo, kad atsakovas neturi jokių teisių, leidžiančių naudotis šiuo žemės plotu, t. y. žemė nėra atsakovui nei išnuomota, nei suteikta naudotis panaudos ar kitais pagrindais. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas sodo pastatą pastatė valstybinės žemės plote, į kurį jokių teisių neturėjo ir neturi, ir byloje nėra jokių duomenų, kad šis valstybinės žemės plotas būtų suteiktas atsakovui naudotis vienokiu ar kitokiu teisiniu pagrindu.

LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. LR Statybos įstatymo 2 d. 71 p. ir 23 str. 1 d. numato, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. P. S. įstatymo 2 str. 92 p. statybą leidžiantis dokumentas – tai leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą. Šio įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. numato, kad net tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, turi būti šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Nagrinėjamu atveju, keliamas reikalavimas turėti valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (LR Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.) raštišką sutikimą.

LR CK 4.103 str. 1 d. numato, kad jeigu statinys (ar jo dalis) pastatas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (ar jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama; koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai; CK 4.103 str. 3 d. numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.