- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- e2A-745-565/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Rūta Burdulienė, Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. K. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir pagal atsakovo V. K. priešieškinį dėl termino savavališkai statybai įteisti nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. K., prašydamas įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėn. po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą sodo pastatą bei sutvarkyti statybvietę; atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, suteikti ieškovui teisę nugriauti šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą sodo pastatą ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė apie 6 x 6,5 dydžio ir apie 7 m aukščio sodo pastatą. Atsakovui buvo nurodyta savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 20 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį bei sutvarkyti statybvietę, šis terminas atsakovo prašymu buvo pratęstas iki 2015 m. kovo 20 d. Tačiau 2015 m. balandžio 7 d. patikrinimo aktu buvo nustatyta, savavališkos statybos padariniai nepašalinti, taip pat ieškovui nebuvo pateiktas statybą leidžiantis dokumentas.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti atsakovui 12 mėn. terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, dėl kurių 2014 m. birželio 20 d. surašytas savavališkos statybos Nr. SSA-00-140620-00106.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Įpareigojo atsakovą savo lėšomis per 6 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą sodo pastatą ir sutvarkyti statybvietę, arba sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, gauti reikalingus leidimus iš valstybinių institucijų statyboms įteisinti; nustatė, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą sodo pastatą ir sutvarkyti statybvietę, pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas valstybinėje žemėje šalia jam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė apie 6 x 6,5 dydžio ir apie 7 m aukščio sodo pastatą. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas atsakovui 2014 m. birželio 20 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-140620-00106 ir privalomąjį nurodymą ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 20 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovo prašymu šis terminas buvo pratęstas iki 2015 m. kovo 20 d. 2015 m. balandžio 7 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu nustatyta, kad atsakovas nurodymo neįvykdė, t.y. sodo pastato neišgriovė ir statybvietė nesutvarkė.
6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas valstybinės žemės sklypo, kuriame pastatė sodo pastatą, nevaldė ir nenaudojo įstatymų nustatytu pagrindu, statybą atliko neinformuodamas apie tai žemės sklypo savininko ir neturėdamas jo rašytinio sutikimo, padarė išvadą, kad atsakovas negalėjo įgyvendinti statytojo teisių, todėl sodo pastato statybą valstybinėje žemėje pripažino savavališka statyba.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas laikėsi pozicijos, jog savavališkos statybos padarinių pašalinimas užsitęsė valstybinės institucijų kaltės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 16 d. įsakymu sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ buvo leista rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą šios bendrijos teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 2015 m. liepos 23 d. sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ išdavė projekto rengimo reikalavimus, tačiau projektas iki 2015 m. gruodžio 8 d. dar nebuvo parengtas. Liudytoja sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkė S. D. paaiškino, kad sodininkų bendrijoje buvo priimtas sprendimas dėl žemės sklypo, kuriame atsakovas yra savavališkai pastatęs sodo pastatą, nuomos ar pardavimo atsakovui po to, kai sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ parengs ir suderins projektą dėl valstybinės žemės išpirkimo ir valstybinė žemė bus išpirkta.
8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į galiojančias savavališkos statybos padarinių pašalinimą reglamentuojančias teisės normas, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas nuo sodo pastato statybų pradžios, t.y. per daugiau kaip 15 m., būtų ėmęsis teisės aktų nustatytų priemonių dėl savavališkos statybos įteisinimo, kilusios problemos dėl valstybinės žemės sklypo išpirkimo išsprendimo, įpareigojo atsakovą per 6 mėn. terminą nugriauti savavališkai valstybinėje žemėje pastatytą sodo pastatą ir sutvarkyti statybvietę arba sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, gauti reikalingus leidimus iš valstybinių institucijų statyboms įteisinti.
9. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą nustatyti 12 mėn. terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo atsakovui buvo pateiktas dar 2014 m., o atsakovas nenurodė jokių objektyvių, svarbių ir pateisinamų priežasčių, kodėl minėtas terminas turėtų būti pratęstas dar net 12 mėn. laikotarpiui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovas V. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimus – nustatyti atsakovui 12 mėn. terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, dėl kurių surašytas 2014 m. birželio 20 d. savavališkos statybos aktas, gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
10.1. Kasacinis teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014 pažymėjo, kad, esant ieškovo kreipimuisi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, teismas turi teisę priimti sprendimą leisti statytojui sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, jei statytojas įrodo, kad vykdyta savavališka statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų, kad ji atitinka statybos techninius reikalavimus ir kad dar neišnaudotos galimybės įteisinti savavališką statybą. Byloje nėra duomenų, kad gyvenamosios paskirties pastatų statyba teritorijoje, kurioje yra ginčo statinys, apskritai neleidžiama, todėl gali būti sprendžiamas nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijimo ir savavališkai pastatyto sodo pastato įteisinimo klausimas. Esant byloje nustatytam faktui, kad atsakovas turi visas teisines galimybes įgyti sklypo, ant kurio stovi sodo pastatas, naudojimo teises, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais privalėjo ne įpareigoti atsakovą nugriauti sodo pasatą, o nustatyti jo prašomą terminą įteisinti savavališkai statybai, gaunant statybą leidžiantį dokumentą.
10.2. Atsakovas 2011 m. lapkričio 17 d. buvo pateikęs prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl leidimo išpirkti įsiterpusios valstybinės žemės sklypą, ant kurio yra pastatytas ginčo statinys, tačiau jis buvo atmestas, nes minėtas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo kriterijų. Atsakovas buvo informuotas apie galimybę minėtą žemės sklypą išpirkti sodininkų bendrijai kaip bendro naudojimo objektą. Taigi atsakovas, kaip apdairus ir rūpestingas savininkas, jau daugiau kaip 4 m. stengiasi įteisinti sodo pastato statybą pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau, kadangi asmeniškai išpirkti valstybinės žemės Nacionalinė žemės tarnyba jam galimybės nesuteikė, šiuos veiksmus jis siekia atlikti per sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“.
11. Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
11.1. Atsakovo reikalavimas nustatyti 12 mėn. terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti pagrįstai buvo atmestinas, nes yra nepagrįstas ir neprotingas, be to, ieškovo reikalavimas pašalinti ginčo statybos padarinius atsakovui buvo pareikštas dar 2014 m. Atsakovas, prašydamas priešieškinyje atidėti įpareigojimo įvykdymą, nenurodė jokių objektyvių, svarbių ir pateisinamų priežasčių, kodėl minėtas terminas turėtų būti pratęstas net 12 mėn. laikotarpiui. Ieškovas, įvertinęs būtinų procedūrų statinio įteisinimui atlikimo terminą arba statinio nugriovimo terminą, sutiko gera valia pratęsti ieškinyje nurodytą 3 mėn. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 6 mėn. Kadangi ieškovas su atsakovu bandė ginčą išspręsti taikiai, atsakovas buvo pateikęs jau paruoštą, tik nesuderintą sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) “ teritorijos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl jo patvirtinimui ir kitų procedūrų atlikimui 6 mėn. terminas yra gana ilgas.
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
12.1. Valstybinės žemės sklypo dalyje, kurioje atsakovas atliko savavališką statybą, visiškai nėra galima tokia atsakovo atlikta statyba, kadangi miško žemėje galima statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrengimus (įrenginius), t.y. pagal Miškų įstatymą miško žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, numatytais Miškų įstatymo 11 str. 1 d.
12.2. Atsakovo savavališkai atliktų statybų faktas buvo konstatuotas 2014 m. birželio 20 d. savavališkos statybos aktu. Ieškovui 2014 m. birželio 20 d. surašius privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, atsakovas neatliko nei vieno veiksmo, nurodyto Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 4 d. Atsakovo trečiajam asmeniui 2011 m. lapkričio 17 d. pateiktas prašymas nelaikytinas veiksmu, įrodančiu siekį įteisinti savavališkas statybas, kadangi atsakovo atliktų savavališkų statybų faktas buvo konstatuotas tik 2014 m. birželio 20 d., be to, pagal tuo metu (2011 m. lapkričio 17 d.) galiojantį teisinį reglamentavimą savavališką statybą galėjo įteisinti savivaldybės administracija. 2008 m. atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, atsakovas sužinojo ir (ar) turėjo sužinoti ne tik savo žemės sklypo tikslias ribas, bet ir faktą, kad sodo pastatas yra pastatytas valstybinėje žemėje. Atsakovas nesielgė apdairiai ir rūpestingai, kadangi nuo 2008 m. žinodamas ir (ar) turėdamas žinoti apie neteisėtai atliktas statybas, kreipėsi į trečiąjį asmenį tik po 2011 m. spalio 18 d. atlikto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimo vietovėje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas tenkinamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas valstybinėje žemėje šalia atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė apie 6 x 6,5 ploto ir apie 7 m aukščio sodo pastatą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2014 m. birželio 20 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-140620-00106 ir privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-140620-00108, kuriuo nurodė atsakovui ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 20 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. 2014 m. gruodžio 9 d. atsakovo prašymu šis terminas buvo pratęstas iki 2015 m. kovo 20 d. 2015 m. balandžio 7 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu nustatyta, kad atsakovas nurodymo neįvykdė, t.y. sodo pastato nenugriovė ir statybvietės nesutvarkė.
16. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad sodo pastatas yra savavališka statyba. Pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. (savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusi redakcija) šio pastato, kuris yra I grupės nesudėtingas statinys (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. DI-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1 lentelės 4 eilutė (savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusi redakcija), statybą leidžiantis dokumentas yra sklypo savininko ar valdytojo sutikimas. Atsakovas sodo pastatą valstybinėje žemėje pastatė neturėdamas šią valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo.
17. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 str. 3 d.). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kreipimosi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo metu galiojusi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 17 str. 1 d. numatė, kad teismas, spręsdamas inspekcijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Taigi, esant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kreipimuisi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, teismas turi teisę priimti sprendimą leisti statytojui sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, jei statytojas įrodo, kad vykdyta savavališka statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, kad ji atitinka statybos techninius reikalavimus ir kad dar neišnaudotos galimybės įteisinti savavališką statybą. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl galimybės leisti statytojui (savininkui) įteisinti savavališką statybą, turėtų aiškintis, kada ir esant kokioms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms statytojas atliko statybos darbus, kokie faktiniai ir teisiniai pagrindai nulėmė jo veiksmus. Pagal nustatytas aplinkybes teismas turėtų spręsti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, dėl kokių priežasčių savavališka statyba nėra įteisinta ir ar statytojo nurodytos galimybės ją įteisinti yra realios, taip pat per kokį terminą statytojas galėtų sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją.
18. Šios bylos atveju atsakovas negali įteisinti savavališkai pastatyto sodo pastato, nes pastatas pastatytas valstybinėje žemėje. Tačiau atsakovas siekia įgyti šios žemės valdymo ir naudojimo, o vėliau – ir nuosavybės teises. Atsakovas 2011 m. lapkričio 17 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą pirkti iš valstybės 380 kv. m. valstybinės žemės sklypą, ant kurio pastatytas sodo pastatas. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. lapkričio 25 d. raštu atsakė, kad prašomas pirkti valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo požymių, todėl negali būti atsakovui parduotas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius paaiškino atsakovui, kad šis laisvos valstybinės žemės sklypas galėtų būti formuojamas ir parduodamas sodininkų bendrijai kaip bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypas bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, o sodininkų bendrija pagal Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas turi teisę spręsti bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio 3 d. rašto matyti, kad sodininkų bendrija yra parengusi du žemėtvarkos projektus dėl valstybinės žemės sklypų suformavimo ir pirkimo sodininkų bendrijos vardu. Vienas projektas jau yra patvirtintas ir vyksta žemės sklypų pirkimas. Antrasis projektas yra rengiamas, pagal jį numatoma sodininkų bendrijos vardu pirkti ir formuojamą valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi atsakovo pastatytas sodo pastatas. Bendrija dėl šio žemės sklypo nuomos sudarys su atsakovu ilgalaikę nuomos sutartį su galimybe šį žemės sklypą iš bendrijos pirkti. Iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių 2015 m. liepos 26 d. susirinkimo protokolo matyti, kad pagal antrąjį žemėtvarkos projektą yra suformuotas 3,5 arų žemės sklypas šalia atsakovui priklausančio žemės sklypo. Sodininkų bendrija nutarė šį žemės sklypą, nupirkus iš valstybės, išnuomoti atsakovui, o vėliau, esant galimybei, šį žemės sklypą atsakovui parduoti. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkė 2015 m. lapkričio 24 d. posėdyje pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad antrasis projektas rengimas dėl 32 žemės sklypų suformavimo ir pirkimo iš valstybės sodininkų bendrijos vardu, tame tarpe ir dėl 3,5 arų žemės sklypo, ant kurio stovi atsakovo pastatytas pastatas, suformavimo ir pirkimo. Projekto rengimas ir derinimas trunka ilgai dėl nuolat besikeičiančių teisės aktų, taip pat dėl kompetentingų institucijų delsimo priimti sprendimus. Patvirtinus projektą, žemės sklypas, ant kurio stovi atsakovo pastatytas pastatas, iš valstybės bus perkamas pirma eile. Sodininkų bendrija yra priėmusi sprendimą dėl šio žemės sklypo išnuomojimo ir pardavimo atsakovui, taip pat neprieštarauja, kad atsakovo pastatytas pastatas būtų įteisintas įstatymų nustatyta tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2015 m. liepos 16 d. priėmė įsakymą pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, numatantį žemės ūkio paskirties (sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai) valstybinės žemės sklypų suformavimą bei žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodo žemės sklypai) įsiterpusių valstybinės žemės sklypų suformavimą sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2015 m. liepos 23 d. pateikė reikalavimus formavimo ir pertvarkymo projektui.
19. Taigi, yra galimybė, sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ nupirkus formuojamą 3,5 arų valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi atsakovo pastatytas sodo pastatas, atsakovui įgyti šio žemės sklypo valdytojo ir naudotojo, o vėliau – ir savininko teises. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo savavališkai pastatytas sodo pastatas esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus ar neatitinka statybos techninių reikalavimų.
20. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad valstybinės žemės sklypas, ant kurio stovi atsakovo pastatytas pastatas, negali būti parduotas sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, nes sodininkų bendrija šį žemės sklypą perka ne bendrojo naudojimo tikslais ar rekreacijai, o turėdama tikslą žemės sklypą išnuomoti ir parduoti atsakovui, kas prieštarauja imperatyviems Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. ir Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, 3.2.1. ir 3.2.2. p.p. nustatytiems valstybinės žemės pardavimo sodininkų bendrijoms tikslams – naudoti šią žemę bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai vykdyti. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 16 d. įsakymo pagrindu rengtą žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypų suformavimo bei žemės ūkio paskirties įsiterpusių valstybinės žemės sklypų suformavimo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje projektą atsisakyta tvirtinti dalyje dėl formuojamo 3,5 arų valstybinės žemės sklypo, ant kurio stovi atsakovo pastatytas pastatas. Pagal Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 15 p. išimtinei sodininkų bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priklauso spręsti bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus, taigi, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis narių susirinkimas turi teisę priimti sprendimą dėl iš valstybės nupirkto žemės sklypo nuomos ar pardavimo atsakovui. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. lapkričio 25 d. raštu atsakovui taip pat nurodė galimybę, kad laisvos valstybinės žemės sklypas, ant kurio stovi atsakovo pastatytas pastatas, galėtų būti formuojamas ir parduodamas sodininkų bendrijai kaip bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypas bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, o sodininkų bendrija pagal Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas turi teisę spręsti bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.
21. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad atsakovo savavališkai pastatas sodo pastatas patenka į miško žemę, o miško žemėje pagal imperatyvias Miškų įstatymo nuostatas yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba, todėl sodo pastato statyba, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, negalės būti įteisinta. Šios trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės trečiojo asmens nebuvo nurodytos ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovui 2014 m. birželio 20 d. surašytame savavališkos statybos akte Nr. SSA-140620-00106 kaip savavališkos statybos pagrindas nėra nurodyta aplinkybė, kad pastato statyba nėra galima, nes pastatas pastatytas miško žemėje. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2015 m. liepos 16 d. priėmė įsakymą pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, numatantį žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypų suformavimą bei žemės ūkio paskirties įsiterpusių valstybinės žemės sklypų suformavimą sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkė posėdyje pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad šio įsakymo pagrindu rengiamas projektas apima ir 3,5 arų valstybinės žemės sklypo, ant kurio pastatytas atsakovo sodo pastatas, suformavimą, kas leidžia daryti išvadą, kad šis žemė sklypas yra žemės ūkio paskirties. Pažymėtina, kad Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. numato galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis bendrojo naudojimo teritorijoms formuoti. Be to, nei ieškovas, nei trečiasis asmuo neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovui buvo nustatytas 6 mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, gauti reikalingus leidimus iš valstybinių institucijų statyboms įteisinti.
22. Nesant duomenų, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 16 d. įsakymo pagrindu pradėto rengti formavimo ir pertvarkymo projekto, numatančio žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypų suformavimą bei žemės ūkio paskirties įsiterpusių valstybinės žemės sklypų suformavimą sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, rengimo ar tvirtinimo procesas yra nutrauktas, atsižvelgiant į tai, kad projekto rengimo ir tvirtinimo trukmė nepriklauso nuo atsakovo valios, kad atsakovo prašomas nustatyti terminas savavališkai statybai įteisinti yra tik 6 mėnesiais ilgesnes nei nustatytas pirmosios instancijos teismo, yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti ir nustatyti atsakovui 12 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savavališkai statybai įteisinti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
23. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Priešieškinį patenkinus, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamas 30,75 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, o iš atsakovo ieškovo naudai priteistos 125,19 Eur bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki 62,59 Eur (CPK 93 str. 1 d.). Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 31,84 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
24. Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamas 30,75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimu atsakovui V. K. nustatytą 6 mėnesių terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti arba sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, gauti reikalingus leidimus iš valstybinių institucijų statyboms įteisinti pailginti iki 12 mėnesių.
Iš atsakovo V. K. ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 62,59 Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovo V. K. naudai 30,75 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.