- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-09
- Bylos Nr.
- 2-3/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Arno vila“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Arno vila“ prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arno vila“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 26 d. preliminarius sprendimu priteisė ieškovui AB „Panevėžio statybos trestas“ iš atsakovo UAB „Arno vila“ 1 515 166,86 Lt skolos, 170 716 Lt delspinigių, 15,21 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 10 429,41 Lt žyminio mokesčio. Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. galutiniu sprendimu 2009 m. gegužės 26 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir priteisė ieškovui iš atsakovo 229 786,26 Lt skolos, 33 180 Lt delspinigių, 15,21 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 1 629,99 Lt žyminio mokesčio.
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. galutinį sprendimą pakeitė ir įpareigojo ieškovą iki 2011 m. birželio 10 d. pateikti atsakovui šalių 2005 m. rugpjūčio 23 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 508231 12.4 straipsnio nuostatas atitinkantį draudimo įmonės laidavimo raštą 1 516 749 Lt sumai, galiosiantį 9 mėnesius nuo jo išdavimo dienos; priteisė iš atsakovo ieškovui 1 515 166,86 Lt dydžio įsiskolinimą; nustatė, kad atsakovui pareiga sumokėti įsiskolinimą ir 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už jį iki visiško įsiskolinimo sumokėjimo, atsiranda nuo nurodyto laidavimo rašto pateikimo dienos; priteisė iš atsakovo ieškovui 13 876 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, prašė sprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutarties) įvykdymą atidėti dešimčiai mėnesių. Prašymą argumentavo sunkia įmonės finansine padėtimi, nuostolinga veikla. Turimo nekilnojamojo turto realizavimas sudarytų sąlygas atsiskaitymui su ieškovu. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą, išieškojimas užsitęstų, turtas būtų parduotas žymiai mažesne kaina, dėl ko nukentėtų atsakovo interesai. Be to, dar vyksta ginčas pagal atsakovo ieškinį ieškovui dėl 2 800 000 Lt nuostolių atlyginimo, būsimo galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo atveju atsirastų galimybė priešpriešinių reikalavimų įskaitymui.
Ieškovas prašė atsakovo prašymą atmesti, nes sprendimo įvykdo atidėjimas gali tik apsunkinti sprendimo įvykdymą. Garantijų, jog atsakovas parduos turtą ir atsiskaitys su ieškovu, nėra. Nagrinėjama civilinė byla dėl 2 800 000 Lt nuostolių atlyginimo, neturi įtakos šiai bylai, nes net ir priėmus atsakovui palankų sprendimą, ieškovas nesunkiai jį įvykdytų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 14 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo tenkino iš dalies ir 2010 m. gegužės 10 d. teismo sprendimo vykdymą atidėjo 6 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos; taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimo, pagal 2010 m. gegužės 10 d. teismo sprendimą, vykdymą iki nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus apie šalių finansinę padėtį, padarė išvadą, jog atsakovo finansinė padėtis yra sunki, jis veikia nuostolingai, piniginių lėšų neturi, turi pakankamai nekilnojamojo turto, tačiau jis yra įkeistas arba areštuotas, jo realizavimas yra apsunkintas, ieškovo turtinė padėtis yra gera. Teismas, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį, į tai, kad priverstinis teismo sprendimo vykdymas dar labiau apsunkintų atsakovo turtinę padėtį, kas galėtų privesti įmonę prie bankroto, į ieškovo teisėtų lūkesčių principą, nusprendė teismo sprendimo vykdymą atidėti šešių mėnesių laikotarpiui nuo teismo nutarties priėmimo dienos. Teismas laikė pagrįstu atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti išieškojimą vykdymo procese) iki nutarties įsiteisėjimo dienos, nes antstoliui, vykdant išieškojimą, pardavus atsakovo turtą ar kitu būdu įvykdžius sprendimą, nebetektų prasmės teismo nutartis atidėti teismo sprendimo vykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas AB „Panevėžio statybos trestas“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Aplinkybė, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga, o esamas turtas yra areštuotas arba įkeistas, įrodo, jog šiai dienai teismo sprendimo įvykdymas pasunkėjęs. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pats turtą gali parduoti brangiau, negu vykdant priverstinį išieškojimą turtą parduodant iš varžytinių, prieštarauja byloje esantiem įrodymams. Dalis atsakovo turto yra areštuota, taigi jis jo parduoti negali. Kita dalis turto yra įkeista, todėl antstolis negali nukreipti į jį išieškojimą. Gautais iš turto pardavimo pinigais bus atsiskaitoma su bankais, o ne su apeliantu. Turtą pardavus brangiau, jokių garantijų, kad atsakovas likusiomis lėšomis atsiskaitys su apeliantu, nėra. Vykdant išieškojimą per antstolį, šis galėtų kontroliuoti atsakovo sudaromus sandorius ir įpareigoti bankus likusias pinigų sumas, kurios viršija paskolos sumą, pervesti į antstolio depozitą, taip užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas veikia nesąžiningai. Panaikinus byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jis didelę dalį savo turto pardavė, o pinigų už parduotą turtą jau nebeturi, veikia nuostolingai, todėl sumažėjo galimybės įvykdyti sprendimą.Atsakovo argumentai, kad jeigu turtą pardavinės antstolis, jis bus parduotas už mažesnę kainą, yra nepagrįsti. Jeigu antstolis turtą įvertins nepakankamai, atsakovas turi teisę skųsti antstolio veiksmus.Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog per atidėjimo terminą atsakovas turtą parduos, o gautomis lėšomis atsiskaitys su apeliantu.Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą jokiais įrodymais išvadą, jog teismo sprendimą vykdant antstoliui atsakovas gali būti privestas prie bankroto.Aplinkybė, jog apelianto turtinė padėtis yra gera, nesudaro prielaidos atidėti teismo sprendimo įvykdymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Arno vila“ prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi visa apimtimi, dėl skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepasisakė ir jų neginčijo.Atsakovas, prašydamas atidėti teismo sprendimo įvykdymą, pateikė teismui visus įrodymus, patvirtinančius, jog jo turtinė padėtis neleidžia iš karto įvykdyti teismo sprendimo. Priteista suma yra itin didelė, tokios sumos atsakovas neturi, jo veikla yra nuostolinga. Atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo turto, kurį realizavus per ilgesnį laikotarpį galima būtų atsiskaityti su apeliantu. Aplinkybė, kad dalis turto yra įkeista ar areštuota, nesudaro pagrindo teigti, jog toks turtas negali būti realizuojamas.Apelianto turtinė padėtis yra gera, todėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimas nėra neproporcingas jo atžvilgiu bei nepažeidžia jo teisių ar teisėtų interesų.Priverstinis išieškojimas iš atsakovo turto sukeltų įmonei sunkias pasekmes, realus apelianto reikalavimų patenkinimas užtruktų dėl įstatymo numatytų imperatyvių procedūrinių sprendimo vykdymo reikalavimų, gautina suma būtų mažesnė, negu ta, kurios pagrįstai galima tikėtis turtą parduodant ne priverstine tvarka.Atsakovas yra pareiškęs ieškinį apeliantui dėl nuostolių atlyginimo, byla šiuo metu nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Atsakovui palankaus teismo sprendimo atveju būtų galimas šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas CK 6.130 straipsnio pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo UAB „Arno vila“ prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, esant sunkiai skolininko turtinei padėčiai arba susidarius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo, aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.). Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais.
Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti įvertinta reali įmonės finansinė būklė ir turtinė padėtis, susiklosčiusi šio klausimo sprendimo momentu. Turtinę padėtį apibūdina ne tik įmonės periodinės pajamos, bet taip pat ir išlaidos, nuosavybės teise turimas turtas ir pan. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį, pagrįstai atsakovo prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą patenkino iš dalies, padaręs išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki.
Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį (pranešimą apie kasos likutį, pažymas apie kredito įstaigose esančias lėšas, pelno (nuostolių) ataskaitą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie turimą nekilnojamąjį turtą, 2 t., b. l. 151-200, 3 t., b. l. 2-19), teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas pagrįstai nustatė, jog apelianto finansinė padėtis yra pakankamai sunki ir komplikuota, kad jis galėtų iš karto atsiskaityti su apeliantu. Kolegijos nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad sprendimo įvykdymo atidėjimas atsakovui turi esminę reikšmę. Pažymėtina, jog apeliantas, nurodydamas argumentus, susijusius su šalių lygiateisiškumo pažeidimu, savo ruožtu nepateikė įrodymų, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas turėtų jam neadekvačiai neigiamų pasekmių (CPK 178 str.). Žinoma, skolos grąžinimo ar išieškojimo atidėjimas laiko atžvilgiu apeliantui nesukuria pridėtinės vertės, tačiau atsižvelgiant į atsakovo finansinius sunkumus, visuomenės interesą išlaikyti veikiančią įmonę, lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros principus, kolegijos nuomone, toks sprendimo įvykdymo atidėjimas yra pateisinamas (CPK 185 str.). Šią išvadą patvirtina ir tai, kad teismas atsakovo prašymą patenkino tik iš dalies ir teismo sprendimo vykdymą atidėjo ne dešimties, o šešių mėnesių laikotarpiui nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos. Taigi šios bylos nagrinėjimo metu sprendimo vykdymo atidėjimo terminas jau yra pasibaigęs. Jokių įrodymų, patvirtinančių atskirojo skundo teiginius apie atsakovo nesąžiningumą parduodant jam priklausiantį nekilnojamąjį turtą ar piniginių lėšų, gautų pardavus turtą, panaudojimą ne priteistos skolos grąžinimui, apeliantas teismui nepateikė (CPK 178 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą šioje byloje, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Apeliantas atskirajame skunde nepasisakė dėl skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jų neginčijo, todėl teisėjų kolegija dėl šios nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo nepasisako (CPK 320 str., 338 str.).
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išsakytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.