- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- 2-428-647/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02541-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- M. M.
- Trečiasis asmuo
- M. K., VĮ Registrų centras
dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei K.Bernadišiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei M. M., tretieji asmenys - M. K., VĮ Registrų centras, dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. M., prašydamas panaikinti atsakovės M. M. 2011-06-23 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą; panaikinti atsakovės M. M. 2011-06-23 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu atliktą ūkinio pastato 6I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. registraciją; įpareigoti atsakovę M. M. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); teismo sprendime nurodyti, kad atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nugriauti pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės.
Ieškovas ieškinyje (b.l. 1-4) nurodė, kad atsakovė M. M.. pažeisdama teisės aktų reikalavimus ir trečiųjų asmenų teises, (duomenys neskelbtini) pastatė 38 m³ užstatyto ploto (3,2 x 12 m) ūkini pastatą, kuris laikytinas I grupės nesudėtingu statiniu. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad teise būti statytoju gali būti įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje nurodoma, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Inspekcija atlikusi M. M. vykdomų statybų patikrinimą vietoje 2010-12-21 nustatė, kad pagalbinio ūkio paskirties ūkio pastatas statomas ant gretimo žemės sklypo ribos. Todėl padaryta išvada, kad atsakovė atliko savavališkos statybos darbus ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 23 straipsnio 28 dalies reikalavimus. 2010-11-11 buvo surašytas savavališkos aktas, surašytas reikalavimas nugriauti savavališkai pastatytą pastatą, tačiau atsakovė reikalavimo neįvykdė. Nors Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis atsakovei suteikia teisę atlikti savavališkos statybos įteisinimo procedūras, t. y. gauti statybą leidžiantį dokumentą ir po savavališkos statybos fakto nustatymo, bet statybą leidžiantis dokumentas Inspekcijai pateiktas nebuvo. VĮ Registrų centre ginčo pastatas - ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu 6I1 b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas kaip nuosavybės teisės objektas, įregistravimo pagrindas nurodyta 2011-06-23 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr.- 1. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Inspekcijai pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Naujo vieno ar dviejų butų .- namo ar nesudėtingo statinio statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Inspekcija. Nesudėtingų statinių statybos ir paprastojo remonto atveju deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimas Inspekcijai neprivalomas ir gali būti vykdomas, jei to pageidauja statytojas (užsakovas). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 ,,Statybos užbaigimas" 36 punkte nurodyta, kad deklaracija apie naujo nesudėtingo statinio statybos užbaigimą gali būti tvirtinama statytojo pageidavimu. Reglamento 41 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais kai deklaracija tik pateikiama, bet netvirtinama, ji Inspekcijoje tik užregistruojama. Ginčo atveju Inspekcija nei patvirtino, nei registravo deklaracijos apie statybos užbaigimą, todėl nekilnojamojo turto registre nesudėtingas statinys - ūkinis pastatas- buvo įregistruotas pačios statytojos užpildyto ir pasirašyto dokumento pagrindu. Teikdama nurodytą dokumentą, atsakovė pažeidė ne tik statybos teisinius santykius reglamentuojančias, bet taip pat ir civilinio kodekso nuostatas. LR CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra pagaminant naują daiktą. Tam, kad daiktas galėtų tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu, jis turi būti sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Todėl statinys nuosavybės teisės objektu gali būti tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka, nes kitaip savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo atveju savavališkas ūkinio pastato pastatymas negali būti laikomas teisėtu pagrindu nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą atsirasti ir ją įregistruoti, nes iš neteisėto negali kilti teisėta. Dėl nurodytų motyvų 2011-06-23 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1, bei ūkinio pastato registracija nekilnojamojo turto registre, atlikta minėtos deklaracijos pagrindu, turi būti naikinamos kaip neteisėtos ir šalinami savavališkos statybos padariniai. Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalis nustato, kad. jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą. Kadangi Inspekcijoje ginčijama deklaracija nebuvo nei registruojama, nei tvirtinama ir dėt to šis dokumentas ieškovo nėra saugomas, prašo deklaracijos tinkamai patvirtintą kopiją išreikalauti iš atsakovės.
Ieškovo atstovė posėdyje ieškinį palaikė, papildomai nurodė, kad statyba yra savavališka, be leidimo, statiniu draudžiama naudotis. Atsakovė savavališkai atliko statinio registraciją Registrų centre, apie tai Inspekcija nežinojo. Nors šis statinys ir pastatytas seno statinio vietoje, jo statybai ar rekonstrukcijai, vis tiek būtų reikalingas kaimyno (3-iojo asmens) sutikimas. Kadangi šiuo atveju buvo vykdyta nauja statyba, reikėjo derinti su kaimynais.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 42-44), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad po motinos S. Š. mirties paveldėjo pagal įstatymą turtą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą, kuriame stovi paveldėti statiniai (plotas - 1748 kv.m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise pagal Valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2011-05-03 sutartį. Ginčo pastatas yra tarp paveldėtų statinių ir pažymėtas indeksu 6Jl/m, jo unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš ieškovo pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, šis pastatas buvo pastatytas 1940 metais, 2010 metais buvo pradėta jo rekonstrukcija, o 2011 metais ji buvo užbaigta. Šie duomenys užfiksuoti ir UAB „Baltijos matavimų organizacija" sudarytoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje. Pastato egzistavimo faktą patvirtina ir 1996 metais sudaryta sena inventorinė byla, vadinama gyvenamojo namo pasu, kuriame yra nurodyti visi paveldėti statiniai, o taip pat ir 2001 metų VĮ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro išrašas apie nuosavybės teisę į statinius. Ieškinyje ieškovo nurodomos aplinkybės - „naujo statinio statyba" - neatitinka įstatymų nuostatų bei neatitinka tikrovės. Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktą statinio rekonstravimas - tai statybos rūšis, kurios tikslas - perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Tai reiškia, kad rekonstruojant yra laikomasi išlikusių pamatų, nekeičiama pastato vieta, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Ginčo pastatas nuo pat 1940 metų stovėjo toje pačioje vietoje, kurioje stovi rekonstruotas ir dabar. Ieškovas ieškinyje remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" (Ž., 2011-05-21, Nr. 61-2915), nurodydamas, kad šio Reglamento (toliau -Reglamentas) 11 priedo 4 punktas nurodo, jog „rašytiniai gretimi} sklypų (teritorijų) savininkių ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra privalomi statant pastatus ar stogą turinčius inžinierinius statinius arčiau 3 m atstumu nuo sklypų ribos. Tačiau Reglamento 33.2 punktas nurodo, kad statinio rekonstravimo atveju besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, "jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių sklypų ribų; atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytoju rašytinius sutikimus, detalizuojami Reglamento 11 priede kalbama apie atvejus, kai vyksta nauja statyba, o ne rekonstrukcija. Taigi, remiantis šiuo metu galiojančiu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" atsakovė neprivalo pateikti gretimo sklypo savininkų (valdytojų) rašytinio sutikimo, kadangi esamas atstumas nuo rekonstruoto ūkinio pastato konstrukcijų iki besiribojančio kaimyninio sklypo ribos nemažinamas. Atsižvelgiant į tai, kad statybos leidimas ginčo pastato (nesudėtingo statinio) rekonstrukcijai nereikalingas, bei į tai, kad gretimo sklypo savininkų rašytinio sutikimo nereikia, o taip pat įvertinus tai, kad rekonstruotas ūkinis pastatas (nesudėtingas statinys) yra užbaigtas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip nuosavybės teisės objektas pagal 2011-06-23 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, ieškinio reikalavimas nugriauti visus teisės aktų reikalavimus atitinkantį ūkinį pastatą pažeistų tiek atsakovės teises, tiek protingumo principą.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad tai nėra nauja savavališka statyba. Atsakovė pastatė kitą, didesnį statinį, seno pastato vietoje, ji turėjo teisę statyti naują arba rekonstruoti pastatą be 3-iojo asmens sutikimo. Be to, ieškinyje netiksliai nurodyti pastato išmatavimai - 3,2 x 12 m., kadangi dokumentuose yra kiti išmatavimai. Naujas statinys kaimynui neigiamų pasekmių nesukėlė, neprotinga būtų griauti, turint teisę vėl statyti be kaimyno sutikimo.
Tretysis asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 35-36), kuriame nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre į ūkinį pastatą 6I1/b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota atsakovės M. M. nuosavybės teisė 1996-07-12 paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. l-3348,z ir 2011-06-23 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu. 2011-06-10 kadastro matavimų duomenimis, ginčo pastatas pastatytas 1940 m., o rekonstruotas 2010 - 2011 metais. M. M. nuosavybės teisė į pastatą įregistruota ne tik ginčijamos 2011-06-23 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1, bet ir 1996-07-12 paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. 1-3348, pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje prašoma panaikinti vieną iš pastato ir nuosavybės teisės į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindų - 2011-06-23 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, reikalavimas dėl šio dokumento pagrindu įregistruotų duomenų panaikinimo laikytinas išvestiniu iš reikalavimo dėl deklaracijos panaikinimo. Panaikinus 2011-06-23 deklaraciją apie statybos užbaigimą, Nr. 1, šio dokumento pagrindu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įraše Nr. 44/1422968 įrašyti duomenys taip pat naikintini, o atmetus reikalavimą dėl deklaracijos panaikinimo - paliktini galioti. Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto tvarkytojas nėra šio ginčo materialinių teisimų santykių subjektas ir suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, ieškinio reikalavimus prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens atstovas į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla nagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.).
Tretysis asmuo M. K. ir jos atstovas teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, atstovas paaiškino, kad STR reglamentas reikalauja kaimyno sutikimo, jeigu statinys arčiau nei 3 m. iki sklypo ribos. Sutikimo nereikia, jei nekeičiamas atstumas, o šiuo atveju atstumas pasikeitė. Dabar pastatas yra 5,5 m aukščio, o ankstesnis buvo 2 m aukščio. Pastatas buvo pastatytas be M. K. sutikimo, ji negali sodinti augalų. Tai yra piktnaudžiavimas teise. Atsakovė neturėjo teisės statyti šio pastato.
Liudytojas A. M. paaiškino, kad jis yra atsakovės sūnus. Senas statinys stovėjo toje pačioje vietoje, kur dabar ir stovi naujas, tik senas statinys buvo trumpesnis nei dabartinis. Seną pastatą išardė meistras, jis pats padėjo, tėvas padėjo. Kai statė naują pastatą, girdėjo, kad yra kaimynės sutikimas, o kai pradėjo dėti stogą, kaimynė pradėjo prieštarauti. Statydami matavo atstumą iki tvoros. pastatas prasiplėtė į kiemo pusę.
Liudytojas F. M. paaiškino, kad jis yra atsakovės vyras. Buvo nuėjęs pas M. K., be jos leidimo nieko nedarė. Naują pastatą pastatė seno vietoje. Naujas pastatas yra ilgesnis, jis stovi prie pat tvoros, kaip ir senasis stovėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovei M. M. priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-20). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-12-21 faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-1663 nustatyta, kad pastatas statomas ant atsakovei M. M. nuosavybės teise priklausančio minėto žemės sklypo ir trečiajam asmeniui M. K. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos (b.l. 10-11, 21-23), tai patvirtina ir UAB ,,Baltijos matavimų organizacija" 2011-06-20 sudarytas statinių išdėstymo planas (b.l. 16) bei ištrauka iš Valstybės įmonės Registrų centras duomenų bazės (b.l. 24).2010-11-11 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-101111-00076 (b.l. 5-9), 2011-01-27 reikalavimu Nr. REI-00-110127-00015 iš atsakovės pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius - iki 2011-07-01 nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę (b.l. 12-14), reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo 2011-07-19 aktu Nr. RPA-00-110719-00018 nustatyta, kad reikalavimas neįvykdytas (b.l. 15). 2011-06-23 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu (b.l. 45), ūkinis pastatas, unikalus Nr. 4191-7000-4066, plane pažymėtas indeksu 6I1b, VI Registrų centre užregistruotas kaip atsakovės M. M. nuosavybės teisės objektas.
LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. LR Statybos įstatymo 2 d. 71 p. ir 23 str. 1 d. numato, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 92 p. statybą leidžiantis dokumentas – tai leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos reglamento STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai" 11 priedo 4 punkte nurodyta, kad rašytiniai gretimų sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai(susitarimai) yra privalomi statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m. atstumu nuo sklypo ribos. Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. numato, kad net tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, turi būti šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ūkinis pastatas buvo statomas ant atsakovės ir 3-iojo asmens sklypų ribos, atsakovė, vykdydama ūkinio pastato statybas, privalėjo gauti gretimo sklypo savininkų (šiuo atveju - 3-iojo asmens M. K.) sutikimą. Atsakovė teigia, kad ji neprivalėjo gauti gretimo sklypo savininkų rašytinio sutikimo, kadangi pastatas buvo pastatytas 1940 m., o 2010 m. buvo pradėta jo rekonstrukcija, kuri 2011 m. buvo užbaigta. Kadangi nebuvo statomas naujas pastatas, o tik rekonstruotas senas, esamas atstumas nuo rekonstruoto ūkinio pastato konstrukcijų iki besiribojančio kaimyninio sklypo ribos nebuvo mažinamas, todėl kaimynų sutikimas nebuvo reikalingas. Šie atsakovės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jie prieštarauja aukščiau nurodytoms imperatyvioms įstatymų nuostatoms.
Kadangi sutikimas iš 3-iojo asmens M. K. pusės nebuvo duotas, remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte pateikiama savavališkos statybos sąvoka, konstatuotina, kad atsakovė atliko savavališkos statybos darbus ir tu pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 23 straipsnio 28 dalies reikalavimus.
Remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi atsakovė galėjo atlikti savavališkos statybos įteisinimo procedūras, t. y. gauti statybą leidžiantį dokumentą ir po savavališkos statybos fakto nustatymo, bet statybą leidžiantis dokumentas inspekcijai pateiktas nebuvo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-09-01 išrašo matyti, kad ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu 6I1 b, unikalus Nr. 4191-7000-4066, yra įregistruotas kaip nuosavybės teisės objektas, nekilnojamojo turto registre, įregistravimo pagrindas nurodyta 2011-06-23 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr.- 1. Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis numato, kad užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, inspekcijai pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Naujo vieno ar dviejų butų .- namo ar nesudėtingo statinio statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina inspekcija. Nesudėtingų statinių statybos ir jų remonto atveju deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimas inspekcijai neprivalomas ir gali būti vykdomas, jei to pageidauja statytojas (užsakovas). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 ,,Statybos užbaigimas" 36 punkte nurodyta, kad deklaracija apie naujo nesudėtingo statinio statybos užbaigimą gali būti tvirtinama statytojo pageidavimu. Reglamento 41 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais kai deklaracija tik pateikiama, bet netvirtinama, ji inspekcijoje tik užregistruojama. Šiuo atveju atsakovė į inspekciją nepateikė deklaracijos apie statybos užbaigimą, todėl nekilnojamojo turto registre nesudėtingas statinys - ūkinis pastatas- buvo įregistruotas pačios statytojos užpildyto ir pasirašyto dokumento pagrindu. LR CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra pagaminant naują daiktą. Tam, kad daiktas galėtų tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu, jis turi būti sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Todėl statinys nuosavybės teisės objektu gali būti tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka, nes kitaip savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, savavališkas atsakovės ūkinio pastato pastatymas negali būti laikomas teisėtu pagrindu nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą atsirasti ir ją įregistruoti. Todėl 2011-06-23 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1, bei ūkinio pastato registracija nekilnojamojo turto registre, atlikta minėtos deklaracijos pagrindu, naikintinos, kaip neteisėtos.
LR CK 4.103 str. 1 d. numato, kad jeigu statinys (ar jo dalis) pastatas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (ar jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama; koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai; 3 d. numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.. Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalis nustato, kad. jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą. Statybos įstatymo 35 str. 1 d. 5 p., 7 p. numato kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai, teismo sprendimu per teismo sprendime nustatytą terminą. Tai reiškia, kad jeigu statinys statomas ar pastatytas savavališkai, toks statinys turi būti nugriaunamas nepaliekant galimybės įteisinti savavališką statybą. Tokios sankcijos, taikomos esant neteisėtai statybai, tikslas yra užkirsti kelią savavališkoms statyboms bei kitiems pažeidimams statybos srityje, užtikrinti statybos proceso ir statinių kokybės kontrolę. Savavališkos statytos padarinių šalinimo efektyvumo užtikrinimas pagal galiojančias teisės normas yra viešas interesas.
Atsižvelgiant į galiojančias savavališkos statybos padarinių pašalinimą reglamentuojančias teisės normas, į byloje nustatytus atsakovės atliktos statybos neteisėtumo ir savavališkumo faktus, į tai, kad jokia kita sankcija šiuo atveju negali būti taikoma, taip pat turint omenyje tą aplinkybę, kad kad nei ieškovo surašyto savavališkos statybos akto, nei reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovė neskundė ir neginčijo administracine tvarka, atsakovė įpareigotina pašalinti savavališkos statybos objektą, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį priestatą. Taikydamas šią sankciją teismas vadovaujasi ir vienu pagrindinių teisės principų, jog iš neteisės teisė neatsiranda, taip pat atsižvelgia į atsakovės padaryto pažeidimo pobūdį, aplinkybes, ginamos teisės svarbą.
LR CPK 273 str. 1 d. numato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Atsižvelgiant į šias nuostatas, ieškovo reikalavimas suteikti teisę jam pačiam nugriauti atsakovės savavališkai pastatytus statinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės tuo atveju, jeigu atsakovė neįvykdytų teismo nustatyto įpareigojimo per nustatytą terminą, tenkintinas, kaip pagrįstas, atitinkantis protingumo reikalavimus bei būtinumą užtikrinti operatyvų savavališkos statybos padarinių pašalinimą vienokiu ar kitokiu būdu.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 139 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas bei 14,82 Lt pašto išlaidų (LR CPK 80 str. 1 d. 2 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Panaikinti atsakovės M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2011-06-23 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą, įpareigoti atsakovę M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, o atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą – suteikti teisę ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (kodas – 288600210, buveinė – A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius) pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pastatytą ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės.
Priteisti iš atsakovės M. M. 153,82 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt tris litus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.