- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-22
- Bylos Nr.
- 2A-1267-653/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02541-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- M. M.
- Trečiasis asmuo
- M. K., VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. apeliacinį skundą dėl 2012-01-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei M. M., tretieji asmenys – M. K., VĮ Registrų centras, dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. M., prašydamas panaikinti atsakovės M. M. 2011-06-23 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą; panaikinti atsakovės M. M. 2011-06-23 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu atliktą ūkinio pastato 6I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)r. registraciją; įpareigoti atsakovę M. M. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini); teismo sprendime nurodyti, kad atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), nugriauti pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės.
Ieškovas nurodė, kad atsakovė M. M., pažeisdama teisės aktų reikalavimus ir trečiųjų asmenų teises, (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajone, žemės sklype kad.Nr. 4190/0600:151, pastatė 38 m³ užstatyto ploto (3,2 x 12 m) ūkinį pastatą, kuris laikytinas I grupės nesudėtingu statiniu, ant gretimo žemės sklypo ribos. VĮ Registrų centre ginčo pastatas - ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu 6I1 b, unikalus Nr. 4191-7000-4066, buvo įregistruotas kaip nuosavybės teisės objektas, įregistravimo pagrindas nurodyta 2011-06-23 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr.- 1, kuri nebuvo, nei patvirtinta, nei įregistruota Inspekcijoje. Nekilnojamojo turto registre nesudėtingas statinys - ūkinis pastatas- buvo įregistruotas pačios statytojos užpildyto ir pasirašyto dokumento pagrindu. Teikdama nurodytą dokumentą, atsakovė pažeidė ne tik statybos teisinius santykius reglamentuojančias, bet taip pat ir civilinio kodekso nuostatas. Savavališkas ūkinio pastato pastatymas negali būti laikomas teisėtu pagrindu nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą atsirasti ir ją įregistruoti, nes iš neteisėto negali kilti teisėta. Šiuo atveju buvo vykdyta nauja statyba, reikėjo derinti su kaimynais.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad po motinos S. Š. mirties paveldėjo pagal įstatymą turtą (duomenys neskelbtini). - gyvenamąjį namą (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), ūkinius pastatus, plane pažymėtus indeksu 2Jl/m (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), indeksu 3Jl/m (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), indeksu 4 JI/m (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), indeksu 5Jl/m (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), indeksu 6Jl/m (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) bei kiemo statinius - šulinį, lauko tualetą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypą, kuriame stovi paveldėti statiniai (plotas - 1748 kv.m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), įgijo asmeninės nuosavybės teise pagal Valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2011-05-03 sutartį. Ginčo pastatas yra tarp paveldėtų statinių ir pažymėtas indeksu 6Jl/m, jo unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš ieškovo pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, šis pastatas buvo pastatytas 1940 metais, 2010 metais buvo pradėta jo rekonstrukcija, o 2011 metais ji buvo užbaigta. Pastato egzistavimo faktą patvirtina ir 1996 metais sudaryta sena inventorinė byla, vadinama gyvenamojo namo pasu, kuriame yra nurodyti visi paveldėti statiniai, o taip pat ir 2001 metų VĮ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro išrašas apie nuosavybės teisę į statinius. Ieškinyje ieškovo nurodomos aplinkybės - „naujo statinio statyba" - neatitinka įstatymų nuostatų bei neatitinka tikrovės. Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktą statinio rekonstravimas - tai statybos rūšis, kurios tikslas - perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Tai reiškia, kad rekonstruojant yra laikomasi išlikusių pamatų, nekeičiama pastato vieta, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Ginčo pastatas nuo pat 1940 metų stovėjo toje pačioje vietoje, kurioje stovi rekonstruotas ir dabar. Ieškovas ieškinyje remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" (Ž., 2011-05-21, Nr. 61-2915), nurodydamas, kad šio Reglamento (toliau -Reglamentas) 11 priedo 4 punktas nurodo, jog rašytiniai gretimų sklypų (teritorijų) savininkių ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra privalomi statant pastatus ar stogą turinčius inžinierinius statinius arčiau 3 m atstumu nuo sklypų ribos. Tačiau Reglamento 33.2 punktas nurodo, kad statinio rekonstravimo atveju besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, "jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių sklypų ribų; atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytoju rašytinius sutikimus, detalizuojami Reglamento 11 priede kalbama apie atvejus, kai vyksta nauja statyba, o ne rekonstrukcija. Taigi, remiantis šiuo metu galiojančiu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" atsakovė neprivalo pateikti gretimo sklypo savininkų (valdytojų) rašytinio sutikimo, kadangi esamas atstumas nuo rekonstruoto ūkinio pastato konstrukcijų iki besiribojančio kaimyninio sklypo ribos nemažinamas. Atsižvelgiant į tai, kad statybos leidimas ginčo pastato (nesudėtingo statinio) rekonstrukcijai nereikalingas, bei į tai, kad gretimo sklypo savininkų rašytinio sutikimo nereikia, o taip pat įvertinus tai, kad rekonstruotas ūkinis pastatas (nesudėtingas statinys) yra užbaigtas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip nuosavybės teisės objektas pagal 2011-06-23 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, ieškinio reikalavimas nugriauti visus teisės aktų reikalavimus atitinkantį ūkinį pastatą pažeistų tiek atsakovės teises, tiek protingumo principą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre į ūkinį pastatą 6I1/b (unikalus Nr. 4191-7000-4066), esantį (duomenys neskelbtini). sav., įregistruota atsakovės M. M. nuosavybės teisė 1996-07-12 paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. l-3348,z ir 2011-06-23 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu. 2011-06-10 kadastro matavimų duomenimis, ginčo pastatas pastatytas 1940 m., o rekonstruotas 2010 - 2011 metais. M. M. nuosavybės teisė į pastatą įregistruota ne tik ginčijamos 2011-06-23 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1, bet ir 1996-07-12 paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. 1-3348, pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje prašoma panaikinti vieną iš pastato ir nuosavybės teisės į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindų - 2011-06-23 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, reikalavimas dėl šio dokumento pagrindu įregistruotų duomenų panaikinimo laikytinas išvestiniu iš reikalavimo dėl deklaracijos panaikinimo. Panaikinus 2011-06-23 deklaraciją apie statybos užbaigimą, Nr. 1, šio dokumento pagrindu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įraše Nr. 44/1422968 įrašyti duomenys taip pat naikintini, o atmetus reikalavimą dėl deklaracijos panaikinimo - paliktini galioti. Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto tvarkytojas nėra šio ginčo materialinių teisimų santykių subjektas ir suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, ieškinio reikalavimus prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo M. K. su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad dabar pastatas yra 5,5 m aukščio, o ankstesnis buvo 2 m aukščio. Pastatas buvo pastatytas be M. K. sutikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2012-01-13 Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti: panaikinti atsakovės 2011-06-23 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą, įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, o atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą – suteikti teisę ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės.
Teismas nustatė, kad atsakovei M. M. priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. N r. (duomenys neskelbtini). Pastatas pastatytas ant atsakovei M. M. nuosavybės teise priklausančio minėto ir trečiajam asmeniui M. K. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos.
2011-06-23 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu ūkinis pastatas, unikalus Nr. 4191-7000-4066, plane pažymėtas indeksu 6I1b, VI Registrų centre užregistruotas kaip atsakovės M. M. nuosavybės teisės objektas.
Remdamasis LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d., 23 str. 1 d., 2 str. 92 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos reglamento STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai" 11 priedo 4 punkte, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės ūkinis pastatas buvo statomas ant atsakovės ir trečiojo asmens sklypų ribos, teismas padarė išvadą, kad atsakovė, vykdydama ūkinio pastato statybas, privalėjo gauti gretimo sklypo savininko (M. K.) sutikimą. Kadangi toks sutikimas nebuvo duotas, teismas, remdamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktu konstatavo, kad atsakovė atliko savavališkos statybos darbus ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 23 straipsnio 28 dalies reikalavimus.
Teismas nustatė, kad remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi atsakovė galėjo atlikti savavališkos statybos įteisinimo procedūras, t. y. gauti statybą leidžiantį dokumentą ir po savavališkos statybos fakto nustatymo, bet statybą leidžiantis dokumentas inspekcijai pateiktas nebuvo. Atsakovė į inspekciją nepateikė deklaracijos apie statybos užbaigimą, todėl nekilnojamojo turto registre nesudėtingas statinys - ūkinis pastatas- buvo įregistruotas pačios statytojos užpildyto ir pasirašyto dokumento pagrindu. Teismas konstatavo, kad savavališkas atsakovės ūkinio pastato pastatymas negali būti laikomas teisėtu pagrindu nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą atsirasti ir ją įregistruoti, todėl 2011-06-23 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1, bei ūkinio pastato registracija nekilnojamojo turto registre, atlikta minėtos deklaracijos pagrindu, naikintinos, kaip neteisėtos.
Atsižvelgdamas į galiojančias savavališkos statybos padarinių pašalinimą reglamentuojančias teisės normas, į byloje nustatytus atsakovės atliktos statybos neteisėtumo ir savavališkumo faktus, į tai, kad jokia kita sankcija šiuo atveju negali būti taikoma, taip pat į tai, kad nei ieškovo surašyto savavališkos statybos akto, nei reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovė neskundė ir neginčijo administracine tvarka, teismas nusprendė įpareigoti atsakovę pašalinti savavališkos statybos objektą, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį priestatą. Taikydamas šią sankciją teismas vadovaujasi teisės principų, jog iš neteisės teisė neatsiranda, taip pat atsižvelgė į atsakovės padaryto pažeidimo pobūdį, aplinkybes, ginamos teisės svarbą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė M. M. apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliantė nurodė, jog ginčo pastatas yra nesudėtingas statinys, pastatytas 1940 m. Žemės sklypas, kuriame yra ginčo statinys, yra buvusiame rėžiniame kaime. Istoriškai susiklostė, kad atkūrus nuosavybės teises į žemę ir joje esančius statinius, juos rekonstruojant, faktiškai nėra galimybės išlaikyti reikalaujamų atstumų. Trečiajam asmeniui priklausantis gyvenamasis namas stovi ne tik ant atsakovės žemės sklypo ribos, bet faktiškai dalis namo stovi ant dalies atsakovei priklausančio žemės sklypo, bet dėl to atsakovė nekėlė jokių pretenzijų. Apeliantė rėmėsi STR 1.07.01:2010 „Statyba leidžiantys dokumentai“ ir nurodė, kad jai priklausantis nesudėtingas statinys nėra nauja statyba, jis buvo rekonstruotas ant tų pačių pamatų, nekeičiant atstumo, jo nemažinant, kaip buvo 1940 m. teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl to nepasisakė.
Trečiasis asmuo M. K. niekada neprieštaravo seno ūkinio pastato rekonstravimui toje pačioje vietoje ant tų pačių pamatų, matė kaip vyksta rekonstrukcija, su ja buvo derinta stogo konstrukcija, bet pradėjo reikšti pretenzijas, reikalauti kompensacijos tik po pastato įregistravimo. Žodinį sutikimą M. K. buvo davusi. Šią aplinkybę apeliantė siekia pagrįsti liudytojo Z. V. parodymais, kurį prašė iškviesti ir pirmosios instancijos teisme, bet teismas tokį prašymą nemotyvuotai atmetė. Tik baigiamosiose kalbose trečiasis asmuo pareiškė, jog rekonstruotas pastatas jai trukdo, nes nuo to pastato laša vanduo ant jos namo stogo. Apeliantė su tuo nesutinka ir dėl to prašo prijungti pastato išdėstymo schemą ir fotonuotraukas.
Atsiliepimas
Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti ir nepateikė jokių įrodymų apie senojo statinio dislokacijos vietą, t.y. jo išsidėstymą sklypo ribų atžvilgiu. Palyginus skirtingų laikotarpiu nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašus, kadastrinių matavimų byloje esančius duomenis (žemės sklypo planą, pagalbinio pastato kadastro duomenų aprašymą) matyti, kad statybos metu buvo sukurtas kokybiškai naujas nekilnojamasis daiktas. Iš šių įrodymų matyti, kad pastatytas statinis yra trigubai didesnis, ilgesnis ir platesnis nei buvo, pastatytas iš kitokių medžiagų. Ieškovas nurodė, kad atsakovė vykdė naujo pastato statybą, kurios tikslas yra statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statytinį (LR Statybos įstatymo 2 str. 17 d.). Ieškovė pažeidė ne tik imperatyvias teisės aktų nuostatas, bet ir trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus. Atsakovė privalėjo turėti gretimo sklypo savininkų sutikimą. Atsakovės veiksmai atitinka savavališkos statybos sampratą, pagal kurią tai statinio statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento.
Atsakovės iniciatyva teismo posėdis buvo kelis kartus atidėtas, atsakovė turėjo galimybę teikti prašymą dėl liudytojo iškvietimo dar pirmame teismo posėdyje, tačiau toks prašymas buvo pareikštas tik nagrinėjant bylą iš esmės. Atsakovė nenurodė kokias esmines bylos aplinkybes galėtų patvirtinti liudytojas, atsakovė pirmos instancijos tesime neatsikirtinėjo į ieškinį tuo, kad turėjo savininko žodinį sutikimą, tuo tarpu trečiasis asmuo laikėsi nuoseklios pozicijos, kad sutikimo nebuvo davęs.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo M. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su skundu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog senasis pastatas pagal sklypo perimetrą užėmė tik 3 metrų atstumą, tuo tarpu po rekonstrukcijos pastato ilgis tapo 12,75 metro, t.y. 4 kartu didesnis. ¾ rekonstruoto pastato dalys yra ant visiškai naujų pamatų. Tokia pastato rekonstrukcija pažeidžia trečiojo asmens teises, nes beveik 10 metrų atkarpoje statybos atstumas iki trečiojo asmens sklypo ribos sumažintas. Iki rekonstrukcijos buvo 1,09 m. iki trečiojo asmens sklypo ribos, po rekonstrukcijos – ¾ statinio buvo priartinti iki sklypo ribos mažesniu atstumu taip, kad šiaurės rytinio statinio kampo iki sklypo ribos iš vis teliko 32 m., neįskaitant stogo rekonstrukcijos. Toje vietoje statinio arčiau kaip 3 metrai iki sklypo ribos nebuvo. Jeigu buvęs statinys būtų buvęs atstatytas tik ant buvusių pamatų, problemų nebūtų, tačiau kai statinys pailgintas beveik 10 metrų ir virš jo pastatytas dar ir antras aukštas, tai toks statinys užstoja saulę. Trečiasis asmuo nurodo, kad jo sutikimas rekonstrukcijai buvo būtinas, tačiau atsakovė neprašė ir negavo sutikimo statinio rekonstrukcijai arčiau kaip 3 metrai iki sklypo ribos. Tokio sutikimo nėra ir nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės turėti trečiojo asmens M. K., kaip gretimo sklypo savininkės, sutikimą, atliekant statinio - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. 4190/0600:151 – statybos darbus. Byloje neginčijamai nustatyta, kad minėtas pastatas pastatytas ant atsakovei M. M. nuosavybės teise priklausančio ir trečiajam asmeniui M. K. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos; atsakovė neginčijo fakto, jog minėtas pastatas išdėstytas arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos.
Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ bei LR Statybos įstatymo 2 str. 92 p., 23 str. 1 d. 5 p., kai pagal teisės aktų nuostatas privalo gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, turi būti šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Taigi, būtent rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantys dokumentai. Dėl to apeliantės prašomas apklausti liudytojas Z. V. nepatvirtintų bylai reikšmingų aplinkybių (CPK 180 str.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovė turėjo galimybę šį įrodymą pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau šia procesine teise pasinaudojo pavėluotai – jau nagrinėjant bylą iš esmės, įrodymų tyrimo stadijoje, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti šį atsakovės prašymą (CPK 181 str. 2 d., 227 str. 2 d.) . Dėl išdėstyto bei vadovaujantis CPK 314 str. apeliantės prašymas apklausti liudytoją atmestinas.
Lietuvos Aukščiausias teismas, formuojantis teismų praktiką, išaiškino, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad būtina skirti negatorinį ieškinį, reiškiamą CK 4.99 straipsnio pagrindu siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, ir ieškinį dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo, reiškiamą CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises: pirmuoju atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, o antruoju, minėta, – vien teisės aktų reikalavimų pažeidimas (LAT 2010 m. liepos mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).
Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas būtent CK 4.103 str. pagrindu, todėl apeliantės nurodytos aplinkybės apie tai, kad statinio statyba nepažeidė trečiojo asmens teisių ir šioms aplinkybėms pagrįsti pateikti nauji įrodymai (pastato išdėstymo schema ir fotonuotraukos ) neturi teisinės reikšmės, sprendžiant kilusį ginčą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako ir atsisako priimti naujus įrodymus (CPK 314 str.).
Šioje byloje nėra sprendžiamas trečiojo asmens gyvenamojo namo statybos teisėtumo klausimas, tuo labiau, kad atsakovė nurodė, jog dėl to pretenzijų nekelia. Aukščiau minėtos teisės normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Taigi, statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Teismų praktikoje teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas. Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovė ir gretimo sklypo savininkė M. K. buvo susitarusios dėl minėtų privalomųjų atstumų sumažinimo, tuo labiau, kad ginčas kilo dar tebevykstant statybos darbams (b.l. 7-9). Dėl to, bei esant privalomam rašytinio sutikimo buvimo reikalavimui, apelianto nurodytos aplinkybės apie trečiojo asmens gyvenamojo namo išsidėstymą, žemės sklypo buvimo vietą nėra reikšmingos, sprendžiant atsakovės statinio statybos, vykdytos laikotarpiu 2010-2011 metais, teisėtumo klausimą.
Apeliantė nurodė, jog ginčo statinys – ūkinis pastatas - nėra nauja statyba, jis buvo rekonstruotas ant tų pačių pamatų, nekeičiant atstumo, jo nemažinant, kaip buvo 1940 m. Šias aplinkybes paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – pagalbinio pastato, jo dalių kadastro duomenys, užfiksuoti 2011 m. ir 1996 m. (b.l. 49,54, ), išrašai iš nekilnojamojo turto registro (b.l. 18, 56), iš kurių matyti, jog po atsakovės atliktų statybos darbų 2010-2011 m. žymiai pasikeitė (padidėjo) statinio užstatytas plotas (nuo 12,67 kv.m. iki 46 kv.m.), tūris (nuo 25 kub.m. iki 129 kub.m.), taip pat pasikeitė sienų medžiagos (buvo pastatytos iš lentų, šiuo metu – iš blokelių). Byloje esantys statinių išdėstymo planai (b.l. 48, 53) ir juose užfiksuoti statinio išmatavimai (minėtas padidėjęs ilgis, plotis, užstatymo plotas) neleidžia daryti išvados, jog ginčo statinys buvo rekonstruotas ant tų pačių pamatų ir dėl to nepasikeitė (nesumažėjo) atstumas iki žemės sklypo ribos, lyginant su situacija 1940 m. Esant nustatytam faktui, jog imperatyvusis teisės akto reikalavimas dėl atstumo yra pažeistas, taip pat esant duomenims apie esminį statinio, buvusio 1940 m., matmenų neatitikimą, atsakovui nepateikus įrodymų apie senojo pastato išsidėstymą sklypo ribų atžvilgiu, apie tikslų buvusį atstumą tarp 1940 m. buvusio statinio iki besiribojančio žemės sklypo ribų, apeliantės argumentas, jog pastatas buvo rekonstruotas nekeičiant atstumo, jo nemažinant, atmestinas kaip neįrodytas. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog šiuo atveju STR 1.07.01:2010 „Statyba leidžiantys dokumentai“ 11 priede numatyti reikalavimai turėti gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimą statinio rekonstravimo atveju netaikytinas.
Sprendžiant ar pastatas buvo rekonstruotas, ar pastatytas kaip naujas, atsižvelgtina ne tik į minėtus esminius statinio pasikeitimus (tą patvirtina ir apeliantės pateikta senojo statinio nuotrauka, ją palyginus su naujoje statinio užfiksuotu vaizdu – b.l. 119,7-9), bet ir į teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. M. ir F. M. parodymus, kurie paaiškino, jog senas pastatas buvo nugriautas, išardytas, o naujas pastatas buvo pastatytas senojo pastato vietoje. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog atlikti statybos darbai pagal savo esmę ir tikslą priskirtini ne statybos rekonstrukcijos, o naujo statinio statybos darbams (LR Statybos įstatymo 2 str. 17 d.). Iš to seka, kad atsakovė, nugriovus senąjį statinį, vykdydama naujo statinio statybą arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose, privalėjo turėti rašytinį trečiojo asmens sutikimą.
Dėl minėtų motyvų pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog atsakovė privalėjo gauti gretimo sklypo savininko (M. K.) sutikimą, o kadangi toks sutikimas nebuvo duotas, atsakovė atliko savavališkos statybos darbus ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 23 straipsnio 28 dalies reikalavimus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Trečiasis asmuo prašė priteisti iš apeliantės bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas turi nustatyti, ar šios bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos (CPK 98 str. 1 d., 88 str.). Šiuo atveju trečiasis asmuo įrodymų, patvirtinančių, kad apmokėjo už advokato paslaugas, t.y. realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas, nepateikė, todėl prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė
2012 m. sausio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.