Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant (per ZOOM) ieškovei (kreditorei arba pareiškėjai) E. L. ir jos atstovei advokatei I. K. bei atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (kreditorės arba pareiškėjos) E. L. patikslintą ieškinį (pareiškimą) atsakovams A. M., J. M. ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriui (toliau ir – Bankas) dėl paveldimo turto (tretieji asmenys: (duomenys neskelbtini) notarė G. P. ir valstybės įmonė Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė 2022 m. sausio 3 d. ieškiniu, kuris teisme gautas 2022 m. sausio 4 d., kreipėsi į teismą, prašydama:

2) patvirtinti, kad kreditorės E. L. reikalavimas į paveldimą turtą po G. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties yra 43 851,25 Eur ir bankui mokėtinos kredito sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuotos palūkanos nuo negrąžintos 1/2 paskolos dalies iki kredito visiško grąžinimo,

3) nustatyti, jog 23 829,98 Eur apimtimi (sumokėta mirusiajam tenkanti kredito dalis ir nuo jos apskaičiuotos ir bankui sumokėtos palūkanos) ieškovė perėmė hipotekos kreditoriaus – atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus – hipotekos kreditoriaus teises į savo reikalavimo patenkinimą iš Banko naudai įkeisto turto mirusiajam bendraskoliui priklausiusios dalies.

Teismas 2022 m. sausio 7 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti. Procesiniai dokumentai Luminor Bank AS Lietuvos skyriui ir valstybės įmonei Turto bankui 2022 m. sausio 12 d. procesinius dokumentus įteikiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, trečiajam asmeniui notarei G. P. ir atsakovams A. M., J. M. – 2022 m. sausio 17 d.

2022 m. sausio 26 d. teisme gautas atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašoma ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovės priteisti atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nurodoma teismų praktika (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015) bei CK 6.50 ir 4.218 straipsniai, išimtinai siejami su trečiųjų asmenų (solidariosios prievolės atžvilgiu) galimybe įvykdyti prievolę už skolininką, nesuteikia solidariosios prievolės skolininkui, ginčo atvejui Ieškovei, teisės tapti hipotekos kreditoriumi. Banko vertinimu, negali būti laikoma, jog ieškovė vykdydama savo kaip solidariosios skolininkės prievolę grąžinti kreditą pagal (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal kurią ji yra laikoma visos prievolės šalimi, perėmė ar kitaip įgijo teisę į hipoteką. Pagal CK 4.185 straipsnio 3 dalį hipotekos sandorio šalys yra skolininkas, kreditorius ir įkaito davėjas. CK 4.171 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad daiktas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, gali būti įkeistas tik visų bendraturčių sutikimu. Taigi įkaito davėjas, sudarydamas hipotekos sandorį, išreiškia sutikimą, kad jam nuosavybės teise priklausantis turtas būtų įkeistas hipotekos kreditoriui. Vadinasi, nepriklausomai ar daiktas įkeičiamas pirmą kartą, ar antriniu įkeitimu, jis gali būti įkeistas esant bendraturčių sutikimui. Banko vertinimu, nesant tokio sutikimo pakartotinai įkeisti turtą yra negalima. Kadangi įstatymas nenumato solidariojo skolininko teisės tapti hipotekos kreditoriumi, dėl ko ieškovė negali būti laikoma įgijusi teisę į hipoteką, todėl ieškinys atmestinas.

2022 m. sausio 27 d. teisme gautas trečiojo asmens valstybės įmonės Turto banko atsiliepimas, kuriuo prašoma ieškovės ieškinį nagrinėti atsižvelgus į Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus poziciją, išdėstytą civilinėje byloje Nr. e2-3647-527/2022, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje.

Kreditorė E. L. apie tai, jog jos bendraskolis G. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), sužinojo atsitiktinai, paskambinusi Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo skyriui 2021 m. rugpjūčio 27 d. išsiaiškinti, kodėl skaičiuojama skola už atliekų tvarkymą (pridedame telefono ekrano nuotraukas su užfiksuotu skambučiu). Pokalbio garso įrašas apie mirties fakto sužinojimą iš Vilniaus savivaldybės Atliekų valdymo skyriaus buvo gautas (duomenys neskelbtini) ir teikiamas kartu su šiuo ieškiniu. Ieškovė prašo atnaujinti terminą ieškiniui į paveldimą turtą pareikšti teisme, nes jis buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių – ieškovė nežinojo, jog jos bendraskolis mirė. Taip pat terminas atnaujintinas ir tuo aspektu, kad ieškovė nedelsiant susisiekė telefonu su mirusiojo motina J. M., siekdama pranešti apie savo kreditorinius reikalavimus ir norėdama įsitikinti, ar palikimo atsiradimo vietos notarų biure per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos buvo užvesta paveldėjimo byla. Žodžiu palikėjo įpėdiniai (jo tėvai) patvirtino, kad dėl palikimo priėmimo jie niekur nesikreipė ir neketina kreiptis. Sužinojusi nurodytą informaciją apie palikėjo įpėdinių ketinimus, per savo atstovę advokatę I. K. ieškovė informavo palikimo atsiradimo notarų biurą apie faktą, jog ji ketina pareikšti kreditorinius reikalavimus nedelsiant po to, kai surinks įrodymus apie tikslų jų dydį, ir gavo notarės atsakymą, kad dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė nei vienas įpėdinis ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Ieškovė taip pat bandė susisiekti su hipotekos kreditoriumi banku Luminor siekiant išsiaiškinti šio kreditoriaus poziciją, tačiau atsakymas labai vėluoja, dėl to į teismą kreipiamasi nesulaukus atsakymo. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog įpėdiniai per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, atnaujinus terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti nebus pažeista įpėdinių teisių apsauga, ir bus užtikrintas tokio teisinio reguliavimo tikslas – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir jų reikalavimų dydis. Dėl nurodytų priežasčių bei dėl to, jog dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima pareikšti kreditorinio reikalavimo anksčiau, prašoma teismo atnaujinti praleistą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą ir priimti šį ieškinį dėl paveldimo turto.

Ieškovė, sužinojusi apie palikėjo mirties faktą, nedelsiant įvykdė informavimo pareigą – telefonu paskambino palikėjo motinai J. M., siekdama pranešti apie savo, kaip solidariosios bendraskolės reikalavimus į palikėją, ir 2021 m. rugsėjo 8 d. raštu informavo palikimo atsiradimo vietos notarų biurą apie savo kreditorinį reikalavimą G. M., mirusiam (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Ieškovė kartu su G. M. banke (duomenys neskelbtini) buvo paėmę bendrą 63 716,40 Eur paskolą ir kaip bendraturčiai įsigiję butą (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį kiekvienas savo asmeninėn nuosavybėn. Kreditas buvo suteiktas (duomenys neskelbtini), galutinis kredito grąžinimo terminas – (duomenys neskelbtini) Pradinį įnašą įsigyjant bendrojon dalinėn nuosavybėn nurodytą nekilnojamąjį turtą sumokėjo ieškovė, taip pat nuo kredito išmokėjimo dienos visas paskolos grąžinimo įmokas ir palūkanas bankui mokėjo tik ieškovė (tai patvirtina banko sąskaitos išrašas ir Luminor banko pažyma apie sumokėtą kreditą, palūkanas ir likusią negrąžintą kredito dalį), ir dėl to ji, kaip solidarioji skolininkė, įvykdžiusi dalį G. M. prievolės, turi į jį atgręžtinį reikalavimą ir pareiškė kreditorinį reikalavimą palikimo atsiradimo vietos notarų biure. Notarų biurui informavus, jog paveldėjimo byla per įstatymų nustatytus terminus nebuvo užvesta, nes nei vienas įpėdinis nesikreipė į paveldėjimo vietos notarų biurą, ieškovė reiškia šį ieškinį dėl paveldimo turto teisme. Kadangi butas buvo įsigytas nustatant, jog kiekvieno bendraturčio dalis yra įsigyjama asmeninės nuosavybės teise po 1/2 buto dalį, o prievolė pagal paskolos sutartį yra solidarioji (pridedama paskolos sutarties), visas turtas įkeistas bankui hipoteka visos prievolės įvykdymui užtikrinti, tai taikoma prezumpcija, jog ieškovės kreditorinio reikalavimo paveldėjimo byloje dydis sudaro 1/2 jos sumokėtų ir mokėtinų sumų už šio turto įsigijimą, atėmus jai pačiai tenkančią 1/2 pardavėjui sumokėtos turto kainos dalies ir 1/2 įvykdytos ir likusios vykdyti prievolės bankui dalį: 1/2 dalis sumokėto pradinio įnašo 6 516,45 Eur, 1/2 dalis sumokėto kredito 18 237,94 Eur, 1/2 dalis sumokėtų palūkanų 5 592,04 Eur, 1/2 dalis likusio mokėti kredito 13 504,83 Eur, 1/2 dalis likusių mokėti palūkanų – bus apskaičiuojama vėliau, pagal faktą, nes paskolos palūkanos yra kintamos. Atsižvelgiant į nurodytus skaičiavimus ir pridedamus mokėjimo dokumentų išrašus, įrodančius, jog ieškovė savo lėšomis sumokėjo aukščiau nurodytus mokėjimus už 1/2 dalį G. M. priklausančio buto, esančio jų bendrąja daline nuosavybe, ieškovės kreditorinis reikalavimas į G. M. paveldimą turtą šio ieškinio pateikimo metu sudaro 43 851,25 Eur.

Kadangi ieškovės advokatei I. K. 2021 m. rugsėjo 13 d. informavus apie esamą kreditorinį reikalavimą notarų biurą buvo gautas atsakymas, kad paveldėjimo byla nėra užvesta, (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas prašymas nesant paveldėjimo bylos ją užvesti ir įtraukti ją į paveldėjimo bylų registravimo knygą.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (LAT 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).

Kaip minėta, CK 6.9 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Taigi, CK 6.9 straipsnyje įtvirtinta bendraskolių prisidėjimo prie solidariosios prievolės vykdymo lygiomis dalimis taisyklė netaikoma tokiu atveju, jei kitokia tvarka yra nustatyta įstatyme arba šalių sudarytoje sutartyje.

Kadangi nėra jokio įstatymo ar susitarimo, kitaip reglamentuojančio ieškovės ir mirusiojo, kaip bendraskolių, tarpusavio santykius, nei CK 6.9 straipsnyje numatyta solidariosios prievolės vykdymo tvarkos (pvz. tvarkos pagal kurią mirusiajam būtų tekusi mažesnė nei 1/2 piniginės prievolės įvykdymo dalis), tai remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, nesant faktines aplinkybes apie galiojantį įstatymą, kitaip reglamentuojantį šalių tarpusavio santykius ar susitarimo sudarymą patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad mirusiojo, kaip solidariosios prievolės skolininko, pareiga prisidėti lygiomis dalimis su ieškove prie solidarios prievolės vykdymo, pakito ar pasibaigė.

Nustačius, kad ieškovę ir mirusįjį siejo pareiga lygiomis dalimis prisidėti prie solidarios prievolės vykdymo, ir šią pareigą 30 346,43 Eur apimtimi jau įvykdė ieškovė, viena mokėjusi pradinį įnašą už lygiomis dalimis perkamą turtą ir paskolos įmokas bei palūkanas bankui pagal paskolos sutartį, o atsakovas prie šios pareigos vykdymo neprisidėjo, ieškovė CK 6.9 straipsnio pagrindu įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo sumokėti 1/2 dalį sumos (t. y. 30 346,43 Eur), kurią ji sumokėjo vykdydamas solidariąją prievolę pagal kredito sutartį, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį.

Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.9 straipsnio 1 dalis solidariojo skolininko teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, sieja ne su visos prievolės įvykdymu, tačiau su konkrečios prievolės pagrindu atsiradusios pareigos įvykdymu. Prievolės sąvoka įtvirtinta CK 6.1 straipsnyje, pagal kurį prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Tuo tarpu pareiga yra prievolės turinio elementas, kuris išreiškia atitinkamus šalies įsipareigojimus. Pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma, taigi, kai įvykdomos visos prievolės pagrindu atsiradusios pareigos. Pažymėtina, kad prievolės pasibaigimas nėra tapatus prievolės pagrindu atsiradusios konkrečios vienos iš pareigų pasibaigimui. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, šaliai įvykdžius solidariosios prievolės pagrindu atsiradusią konkrečią pareigą ir tokiu būdu šiai pareigai pasibaigus, pareigą įvykdžiusi šalis įgyja teisę reikalauti iš kito solidaraus bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį.

Atkreiptinas dėmesys, kad kredito sutartimi šalys susitarė dėl tokio kredito su palūkanomis grąžinimo būdo, kai kredito gavėjai (ieškovė mirusysis) kredito įmokas moka dalimis periodinėmis įmokomis, taigi, kredito sutartimi buvo susitarta ne tik dėl galutinio kredito grąžinimo termino (2031 m. liepos 16 d.), tačiau ir dėl atskirų kredito įmokų mokėjimo terminų atitinkamais periodais (kas mėnesį). Tokiu būdu kredito sutarties pagrindu kredito gavėjams atsirado pareigos kas mėnesį nustatytais terminais mokėti kredito įmokas.

Kasacinis teismas šiame kontekste taip pat yra pasisakęs, kad terminuotos ilgalaikės kredito sutarties specifika lemia, kad pinigus skolininkas grąžina pagal sutarties šalių suderintą grafiką, kuriame nurodyti įmokų mokėjimo atidedamieji terminai (LAT 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018).

Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais bendraskoliais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (LAT 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018, 23 p. ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

LAT 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-77-684/2021 punkte 33 nurodė, kad bendraskolis, įvykdęs dalį solidariosios prievolės bankui pagal nustatytą įmokų mokėjimo grafiką, nors dar nėra suėjęs visas paskolos grąžinimo terminas ir visas kreditas dar nėra grąžintas, turi teisę įvykdytos prievolės apimtimi reikalauti iš bendraskolio dalies sumokėtų įmokų, atskaičius jam tenkančią įmokų dalį, tokiomis pat sąlygomis, kokiomis jis, kaip solidarusis bendraskolis, privalėjo šią prievolės dalį vykdyti bankui, o jos neįvykdžius, kaip būtų turėjęs teisę reikalauti ją (prievolės dalį) įvykdyti bankas. Priešingi argumentai yra teisiškai nepagrįsti.

Šioje byloje faktinės aplinkybės lemia tai, jog ieškinio į paveldimą turtą pareiškimo dieną pareiškėjos bendraskolis yra miręs, o jo įpėdiniai, kuriems pereitų jo įsipareigojimai pagal kredito sutartį, per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė. Likusi negrąžinta paskolos dalis pradinio ieškinio pareiškimo surašymo dieną sudarė 27 009,66 Eur, taigi, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį, laikytina, jog mirus solidariajam bendraskoliui ir nesant jo įpėdinių, priėmusių palikimą, Pareiškėja, kaip solidarioji skolininkė, kuriai vienai tenka pareiga mokėti bankui kredito įmokas ir palūkanas pagal grafiką, perėmė jo prievolę bankui 13 504,83 Eur apimtimi (1/2 dalis likusios negrąžintos paskolos), neįskaitant palūkanų, kurios yra kintamos ir prievolei esant su atidedamuoju terminu iki 2031 metų bus apskaičiuojamos ateityje, ir todėl tikslus jų dydis šiai dienai nėra žinomas ir bus tikslinamas sumokėjus bankui palūkanas pagal grafiką.

Banko atstovė teismo posėdžio metu, ieškovei 2022 m. gegužės 30 d. sutikslinus ieškinio reikalavimus ir nebereiškiant trečiojo reikalavimo, dėl termino atnaujinimo ir kreditorinio reikalavimo pavirtinimo prašė spręsti teismo nuožiūra, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 13 504,83 Eur kredito ir palūkanos ieškovės dar nėra sumokėtas, todėl, atstovės nuomone, reikalavimas į šias sumas negalėtų būti tvirtinamas.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu išreiškė pritarimą tam, jog, egzistuojant tikimybei, jog ieškovė tam tikros iki šiol nesumokėtos kredito dalies ar/ir palūkanų gali ir nesumokėti, kaip ieškovės kreditorinis reikalavimas konkrečia pinigine išraiška nebūtų įvardijama ne tik likusios mokėti palūkanos nuo negrąžintos 1/2 paskolos dalies, bet ir 1/2 dalis likusio mokėti kredito.

Teismas konstatuoja:

Ieškovei atsisakius trečiojo reikalavimo, byla nagrinėtina pagal CPK XXXVIII skyriaus ,,Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo“ ir pagal XXXIX skyriaus tvarka, ieškovę laikant pareiškėja arba kreditore, o atsakovus – suinteresuotais asmenimis.

Vadovaujantis CPK 576–578 straipsniais, pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Pareiškimas paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas. Pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas žodinio proceso tvarka ir išsprendžiamas teismo nutartimi, dėl kurios gali būti duodamas atskirasis skundas.

CPK 579 straipsnis numato, jog Civiliniame kodekse numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu šis Kodeksas nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos.

Kaip nurodyta ieškinyje (pareiškime) ir ką patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėja kartu su G. M. banke (duomenys neskelbtini) buvo paėmę bendrą 63 716,40 Eur paskolą ir kaip bendraturčiai įsigiję butą (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį kiekvienas savo asmeninėn nuosavybėn. Pareiškėjos teigimu, kurios šioje byloje niekas neginčijo, pareiškėja viena nuo kredito išmokėjimo dienos mokėjo visas įmokas (taip pat ir už solidarųjį bendraskolį G. M.), todėl ji, kaip solidarioji skolininkė, įvykdžiusi dalį G. M. prievolės, turi į jį atgręžtinį reikalavimą (CK 6.9 straipsnio 1 dalis, 6.114 straipsnio 3 punktas).

Nustatyta, jog G. M. mirė (duomenys neskelbtini), apie ką pareiškėja teigia atsitiktinai sužinojusi tik 2021 m. rugpjūčio 27 d., todėl prašo atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams į paveldimą turtą pareikšti, praleistą dėl objektyvių priežasčių, nes ji pavėluotai sužinojo apie bendraskolio mirtį ir užtruko rinkdama įrodymus.

CK 5.63 straipsnis reglamentuoja palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y., kad prieš priimdami palikimą įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai.

Kreditorės E. L. pateikti įrodymai (telefono ekrano nuotrauka su užfiksuotu skambučiu bei iš Vilniaus savivaldybės Atliekų valdymo skyriaus buvo gautas (duomenys neskelbtini) pokalbio garso įrašas apie mirties fakto sužinojimą), teismo nuomone, patvirtina, jog kreditorė apie tai, kad jos bendraskolis G. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ji sužinojo atsitiktinai, paskambinusi Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo skyriui (duomenys neskelbtini) išsiaiškinti, kodėl skaičiuojama skola už atliekų tvarkymą. Be to, kreditorės rašytinis paaiškinimas ieškinyje, kurio J. M. teisme neužginčijo, patvirtina ir tai, kad ji, sužinojusi apie palikėjo mirties faktą, nedelsiant įvykdė informavimo pareigą – telefonu paskambino palikėjo motinai J. M., siekdama pranešti apie savo, kaip solidariosios bendraskolės reikalavimus į palikėją. Be to, pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pranešimas dėl kreditorinių reikalavimų paveldėjimo byloje, patvirtina tai, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) raštu informavo palikimo atsiradimo vietos notarų biurą apie savo kreditorinį reikalavimą G. M., mirusiam (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nurodžiusi, jog šiuo metu LUMINOR bankas tikslina, kokio dydžio prievolę E. L. yra įvykdžiusi už G. M., bei kokio dydžio prievolė yra likusi, ir šią informaciją pateiks papildomai. Be to, (duomenys neskelbtini) raštas patvirtina tai, jog pareiškėjos advokatė buvo informuota apie tai, jog po G. M. mirties jokie įpėdiniai nesikreipė dėl paveldėjimo ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Be to, (duomenys neskelbtini) pareiškėjos advokatės pranešimas dėl kreditorinių reikalavimų dydžio paveldėjimo byloje patvirtina, jog buvo pateiktas pareiškėjos (per atstovę) prašymas nesant paveldėjimo bylos ją užvesti ir įtraukti ją į paveldėjimo bylų registravimo knygą. Pareiškėja nurodė, kad jos kreditorinis reikalavimas G. M. paveldėjimo byloje šio pranešimo surašymo metu sudaro 43 851,25 Eur.

Šie rašytiniai įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, jog pareiškėja, kaip G. M. kreditorė, savo reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams (kurių, kaip paaiškėjo iš notarės atsakymo, tuo metu nebuvo) pareiškė ne per tris mėnesius po palikėjo mirties, t. y. ne iki (duomenys neskelbtini), o tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog ji įstatyme numatytą terminą yra praleidusi. Kadangi šis terminas yra praleistas dėl prieš tai aptartų priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, be to, terminas praleistas nežymiai, o nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis), teismas praleistą terminą atnaujina.

Notarų biurui informavus, jog paveldėjimo byla per įstatymų nustatytus terminus nebuvo užvesta, nes nei vienas įpėdinis nesikreipė į paveldėjimo vietos notarų biurą, pareiškėja ieškinyje nurodė reiškianti šį ieškinį dėl paveldimo turto teisme.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditorės pareiškimas teismui laikytinas pareiškimu dėl paveldėjimo procedūrų taikymo, teismo nuomone, laikytinas informacinio pobūdžio pareiškimu ir nagrinėtinas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, teismas palikėjo skolos pagrįstumo klausimo nenagrinėja, o tik patvirtina faktą apie kreditorės reiškiamą turtinį reikalavimą palikėjo įpėdiniams (CK 5.63 straipsnis). Jeigu įpėdinis (–iai), kurie šiuo metu teismui nėra žinomi, tokio reikalavimo netenkins, nepripažins, kreditorė tik tuomet turės teisę pareikšti ieškinį įpėdiniui (–iams) dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (LAT 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006).

Pareiškėja nurodė, kad ji kartu su G. M. Banke buvo paėmę bendrą 63 716,40 Eur paskolą ir kaip bendraturčiai įsigiję butą (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį kiekvienas savo asmeninėn nuosavybėn. Kreditas buvo suteiktas (duomenys neskelbtini), galutinis kredito grąžinimo terminas – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, ji viena sumokėjo pradinį įnašą įsigyjant bendrojon dalinėn nuosavybėn nurodytą nekilnojamąjį turtą, taip pat nuo kredito išmokėjimo dienos viena mokėjo visas paskolos grąžinimo įmokas ir palūkanas Bankui (ką patvirtina ir Banko sąskaitos išrašas ir Luminor banko pažyma apie sumokėtą kreditą, palūkanas ir likusią negrąžintą kredito dalį), dėl to ji, kaip solidarioji skolininkė, įvykdžiusi dalį G. M. prievolės, turi į jį atgręžtinį reikalavimą ir pareiškė kreditorinį reikalavimą palikimo atsiradimo vietos notarų biure.

Kadangi butas buvo įsigytas nustatant, jog kiekvieno bendraturčio dalis yra įsigyjama asmeninės nuosavybės teise po 1/2 buto dalį, o prievolė pagal paskolos sutartį yra solidarioji, visas turtas įkeistas Bankui hipoteka visos prievolės įvykdymui užtikrinti, tai, pareiškėjos teigimu, taikoma prezumpcija, jog pareiškėjos kreditorinio reikalavimo paveldėjimo byloje dydis sudaro 1/2 jos sumokėtų ir mokėtinų sumų už šio turto įsigijimą, atėmus jai pačiai tenkančią 1/2 pardavėjui sumokėtos turto kainos dalies ir 1/2 įvykdytos ir likusios vykdyti prievolės bankui dalį: 1/2 dalis sumokėto pradinio įnašo 6 516,45 Eur, 1/2 dalis sumokėto kredito 18 237,94 Eur, 1/2 dalis sumokėtų palūkanų 5 592,04 Eur, 1/2 dalis likusio mokėti kredito 13 504,83 Eur, 1/2 dalis likusių mokėti palūkanų – bus apskaičiuojama vėliau, pagal faktą, nes paskolos palūkanos yra kintamos.

Atsižvelgiant į pareiškime nurodytus skaičiavimus bei įvertinus Banko argumentus apie tai, kad 1/2 dalies likusio mokėti kredito, t. y. 13 504,83 Eur, pareiškėja dar nėra sumokėjusi ir nėra šimtaprocentinės garantijos, kad ši visa kredito dalis neabejotinai pareiškėjos bus sumokėta, teismas, nors ir neprivalėdamas vertinti pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo, tačiau įvertinęs ir pačios pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę dėl pritarimo Banko atstovės argumentams, pareiškimą tenkina tik iš dalies ir patvirtina, kad kreditorės E. L. reiškiamas reikalavimas į paveldimą turtą po G. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties yra:

2) likusio mokėti kredito (jeigu ieškovė jį sumokės) 1/2 dalis, kuri negali būti didesnė kaip 13 504,83 Eur,

3) likusios sumokėti Kredito sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuotos palūkanos (jeigu ieškovė jas sumokės) nuo negrąžintos 1/2 paskolos dalies iki kredito visiško grąžinimo.

Pareiškėja šioje byloje sumokėjo 85 Eur žyminį mokestį.

Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatęs žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva.

Kadangi teismas sprendė, jog ši byla pagal pareikštus ir galutinai sutikslintus reikalavimus nagrinėtina ne ginčo, o pagal ypatingosios teisenos taisykles, kai pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktą tik už reikalavimą dėl termino atnaujinimo tokiose bylose mokamas 63 Eur žyminis mokestis (pritaikius indeksaciją 47 Eur), vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjai grąžinamas jos sumokėto žyminio mokesčio dalis – 38 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578, 579 straipsniu, 582 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti ieškovei E. L., gim. (duomenys neskelbtini), terminą kreditoriaus reikalavimams į paveldimą turtą po G. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pareikšti.

Patvirtinti, kad kreditorės E. L., gim. (duomenys neskelbtini), reiškiamas reikalavimas įpėdiniams (o jų neatsiradus – Lietuvos Respublikai, kuri atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės) į paveldimą turtą po G. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties yra:

2) likusio mokėti kredito (jeigu E. L. jį sumokės) 1/2 dalis, kuri visiško sumokėjimo atveju negali būti didesnė kaip 13 504,83 Eur,

3) likusios sumokėti Kredito sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuotos palūkanos (jeigu E. L. jas sumokės) nuo negrąžintos 1/2 paskolos dalies iki kredito visiško grąžinimo.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai E. L., gim. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB 2022 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11 sumokėto žyminio mokesčio dalį – 38 (trisdešimt aštuonis)Eur.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti (duomenys neskelbtini) notaro biurui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.