Panevėžio apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei žemės ūkio bendrovei ( toliau tekste-ŽŪB) “Karužiškiai“ dėl 75964,72 Eur , 5 dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ūkininkas V. S. prašo priteisti iš atsakovės žemės ūkio bendrovės “Karužiškiai“ 75964,72 Eur , 5 dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, jog tarp ieškovo ir ŽŪB „Karužiškiai“ , atstovaujant direktoriui R. G., 2008-04-03 buvo pasirašyta preliminarioji pirkimo pardavimo sutartis , kurios pagrindu ŽŪB „Karužiškiai“ pardavė V. S. :1.grūdų sandėlį, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini); 2.svarstykles, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), 3.silosines, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Visas turtas parduotas už 220000 litų ( 63716,40 Eur). Pagal šią sutartį V. S. iškart sumokėjo 15000 Litų ( 4344,30 Eurai) avansą ir likusią sumą turėjo sumokėti iki 2012-02-09. Pagal sutarties 3 p. nuosavybė į perkamą turtą pereina sumokėjus ir pasirašius statinių pardavimo-priėmimo aktą. 2012-02-09 buvo pasirašytas patalpų perdavimo-priėmimo aktas. V. S. ŽŪB „Karužiškiai“ sumokėjo 2008-04-04 kvitu KAR Nr.000360 , 2008-04-23 kvitu KAR Nr.000376 ,2008-05-15 bankiniu pavedimu,2008-06-06 kvitu KAR Nr. 000401,2008-07-04 kvitu KAR Nr.000416,2008-10-29 kvitu KAR Nr.000474,2008-10-31 kvitu KAR Nr.000477, 2008-12-02 kvitu KAR Nr. 000493,2008-12-24 kvitu KAR Nr.000507, 2009-02-06 kvitu KAR Nr.000517,2009-02-13 kvitu KAR Nr. 000520,2009-04-29 kvitu KAR Nr.000546,2009-05-15 kvitu KAR Nr.000553,2009-06-16 kvitu KAR Nr. 000562,2009-08-27 kvitu KAR Nr. 000569, 2009-09-04 kvitu KAR Nr. 000572 ir 2012-02-09 kvitu KAR Nr. 000974 168000 Lt (48656,16Eur.) Pagal bendrovės direktoriaus prašymą buvo apmokėti ŽŪB „Karužiškiai“ įsiskolinimai UAB „Litagra“: 2009-03-06 kvitu BA Nr. 0161335-20 000 Lt, 2009-11-19 kvitu BUH Nr.2596314-20 000 Lt ir 2010-09-10 kvitu BUH Nr.2596350-12000 Lt.Viso 52000 Lt (15060,24 Eur.) Iš viso ŽŪB „Karužiškiai“ už pastatus pagal sutartį sumokėta 63716,40 Eurai ( 220 000 Lt.).

Pagal ŽŪB „Karužiškiai“ sutikimą bei esant perduotoms patalpos , pasirašytai preliminariai patalpų pirkimo-pardavimo sutarčiai, ieškovas 2008-20l0 metais tvarkė nupirktų pastatų stogus ( pakeista stogų danga, vėjalentės), atvedė elektros įvadus. Be šių pagerinimų pastatų eksploatacija buvo negalima, nes jie buvo avarinės būklės . Medžiagos remonto darbams buvo pirktos iš UAB „Plieniniai stogai“ už 42290,99 Lt (12248,32 Eur). Darbai atlikti ūkio būdu.

Siekiant įteisinti pardavimą ir užtikrinti ,kad turtas parduotas, ŽŪB „Karužiškiai“ perdavė valdyti turtą ir išrašė PVM sąskaitas faktūras už nupirktus pastatus, kurių apmokėjimai jau buvo įvykdyti : 2010-10-21 KAR Nr. 000480 - 180000 Lt,2010-10-21 KAR Nr. 000481 - 24000 Lt ir 2010-10-21 KAR Nr. 000482-16000 Lt. Viso išrašytų sąskaitų suma 220000 Lt ( 63 716,40 Eur). Suremontuotas turtas ŽŪB „Karužiškiai“ buvo perduotas valdyti 2012-02-09( patalpų perdavimo -priėmimo aktas). Ūkininko apskaitoje patalpos užregistruotas kaip ilgalaikis materialinis turtas. Šis turtas ieškovo kaip ūkininko eksploatuojamas, prižiūrimas ir naudojamas.

Po šių operacijų ŽŪB „Karužiškiai“ direktorius nurodė ,kad sandoris įvykęs ir yra tik formalumas tai patvirtinti pirkimo -pardavimo sutartimi pas notarą. Jokių sąlygų trukdančių užbaigti preliminarią sutartį pirkimo pardavimo sutartimi ŽŪB „Karužiškiai“ direktorius nenurodė, bet pasiteisindavo, kad neturi laiko, formaliai neparuošti dokumentai, apie parduodamoms patalpoms taikomus apribojimus ( areštus ) neužsiminė. Vėliau ŽŪB „Karužiškiai“ direktorius pradėjo vengti pokalbio apie nupirktus pastatus ir taip pat vengė pasirašyti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, vis nurodydamas, kad tai bus atlikta vėliau ir atidėliodamas pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą.

2017-08-08 ieškovas pateikė pretenziją( raginimą) ŽŪB „Karužiškiai“ dėl pirkimo- pardavimo sandorio pabaigimo ,t.y. pasirašymo pas notarą, tačiau bendrovė į tai nereagavo. 2017-08-24 ieškovas kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl 2008-04-03 preliminarios sutarties pripažinimo pirkimo pardavimo sutartimi (civilinė byla Nr.e2-252-544/2018). Atsakovė ŽŪB „Karužiškiai“ sutiko su ieškiniu bei pasiūlė pasirašyti taikos sutartį, tačiau teismas atsisakė tvirtinti taikos sutartį,nes ginčo turtui buvo pritaikyti areštai, vienam iš pastatų taikoma priverstinė hipoteka. 2018-03-23 Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje V. S. ieškinį byloje Nr.e2-252-544/2018 atmetė, motyvuodamas, kad 2008-04-03 sutartis laikytina preliminariąja, o ne pagrindine sutartimi. Be to, teismas nurodė ,kad vertina, jog 2012-02-09, kada pagal Preliminarios sutarties 3 punktą šalys per 2 darbo dienas nuo galutinio atsiskaitymo pagal sutartį dienos buvo sutarę Ginčo turtą perduoti pirkėjui nuosavybėn pasirašant ir patvirtinant perdavimo — priėmimo aktą ir kada buvo surašytas Patalpų perdavimo - priėmimo aktas prie Preliminarios sutarties, pagal kurį atsakovė tą pačią dieną turtą perdavė ieškovui naudotis, ginčo turtui buvo ir tebėra pritaikyti areštai, apribojantys teisę disponuoti turtu bei hipoteka.

Atsakovė savo elgesiu, tai yra sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, pažeidžia 2008-04-03 Preliminariosios pastatų pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sudarydama sutartį, kiekviena šalis tikisi, kad bus patenkinti jos lūkesčiai, kurių ji turėjo sudarydama sutartį bei jos galiojimo metu, bei kad kita šalis laikysis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Šalių sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis yra sutartinė terminuota prievolė (CK 6.1, 6.2, 6.33 str.). CK. 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Ieškovas (Pirkėjas) įvykdė visas preliminariosios sutarties sąlygas, yra pilnai pasirengęs sudaryti pastatų pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau atsakovė (Pardavėjas) sutartį sudaryti atsisakė , bei visą tą laiką neinformavo apie tikrąsias priežastis dėl notarinės sutarties nepasirašymo, todėl pažeidė sutartinį įsipareigojimą sudaryti žemės pastatų pirkimo - pardavimo sutartį bei buvo nesąžininga šalis.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.165 straipsnio 4 dalis nustato, kad jei preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Normoje nurodytas šalių nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra naikinamasis -pagrindinės sutarties per šį terminą nesudarius, prievolė pasibaigia, o šalis, dėl kurios kaltės nebuvo sudaryta sutartis, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Esant nustatytam prievolės įvykdymo terminui, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jeigu, terminui pasibaigus, prievolė nėra įvykdyta. CK 6.205 straipsnis numato, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Teismų praktikoje suformuota, kad kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pinigai, perduoti pagal preliminariąją sutartį konkrečiam tikslui, kuris vėliau nepasiekiamas, laikytini pinigais, perduotais (gautais) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo (CK 6.237 str.), ir todėl turi būti grąžinami juos perdavusiam asmeniui . Pareiga grąžinti pirkėjui pagal preliminariąją sutartį atliktus piniginius mokėjimus, kurie įskaitomi į pagrindinės sutarties kainą, jeigu vėliau ta pagrindinė sutartis dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesudaroma, išplaukia iš CK 6.165 straipsnio nuostatų aiškinimo, o taip pat yra akcentuojama teismų praktikoje.

ŽŪB „Karužiškiai“ vadovas, pasirašydamas preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, pažeidė 2008-04-03 sutarties 4.1 -4.2 punktus , kuriuose Pardavėjas patvirtina, kad parduodamas Turtas šios Sutarties sudarymo dienai priklauso Pardavėjui nuosavybės teise, teisėtai įgytas bei tinkamai teisiškai įregistruotas ir Pardavėjas yra vienintelis ir teisėtas parduodamo Turto savininkas, užtikrina, kad yra priimti visi būtini sprendimai, reikalingi šios Sutarties pasirašymui ir jis pasirašydamas šią Sutartį turi visus įgaliojimus ją pasirašyti, nepažeidžia LR įstatymų, bendrovės įstatų ir kitų norminių aktų reikalavimų bei įsipareigoja atlyginti visus nuostolius, kurie gali atsirasti, jeigu šiame punkte pateikta informacija yra neteisinga ir netiksli. Nors pardavėjas 4.5. sutarties punktu pareiškė kad atliko visus teisinius veiksmus, būtinus šios Sutarties tinkamam sudarymui, jos galiojimui ir Sutarties sąlygų vykdymui, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų sutarties sąlygų įvykdymui, netgi nuslėpė esmines faktines aplinkybes apie pastatams taikytus areštus ir hipoteką, valdybos sutikimo parduoti pastatus nebuvimą. Iki sutarties sudarymo su atsakove jau buvo sudaręs kelis sandorius dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, tais atvejais taip pat buvo sudaroma preliminarioji sutartis, o paskui pats sandoris, todėl atsakove pasitikėjo.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl prašo jas priteisti.

Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu. CK 6.165 straipsnio 1 dalis nustato, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę sutartį. Tarp Ieškovo ir Atsakovės pagrindinė pirkimo- pardavimo sutartis dėl Turto nebuvo sudaryta, nuosavybės teisė nebuvo perleista Ieškovui. Taigi, tuo laikotarpiu, kuomet ieškovas naudojosi turtu, jis nuosavybės teise priklausė atsakovei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Be to, teismų praktikoje aiškinama, jog leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas iš esmės yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių, ir įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis). Nuomotojo (panaudos davėjo) leidimo atlikti daikto pagerinimą formai ir turinio detalumui gali turėti įtakos šalių tarpusavio asmeniniai ar verslo santykiai, ankstesnis bendradarbiavimas, nuomos (panaudos) santykių tęstinumas iki leidimo išdavimo ir numatoma trukmė po pagerinimo atlikimo, pasitikėjimas vienas kitu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė turtą perdavė naudoti ieškovui iki to momento, kuomet bus sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, laiko, jog tarp šalių susiklostė panaudos santykiai, t. y. atsakovė savo nuosavybės teise priklausantį daiktą perdavė neatlygintinai naudotis Ieškovui. Todėl, siekiant atlikti turto pagerinimus, ieškovas privalėjo gauti atsakovės sutikimą. Ieškovas nurodo, jog neva atsakovė davė žodinį sutikimą, tačiau atsakovė pažymi, jog tokio sutikimo niekada nėra davusi. Taigi, reikalavimas atlyginti Turto pagerinimo išlaidas, kurių vertė yra 12248.32 Eur yra nepagristas.

Atsakovė pažymi, kad Preliminariąją sutartį laiko sudaryta tinkamai ir pagrįstai, sutinka, jog Turtas būtų perleistas Ieškovui pagal sudaromą pagrindinę pirkimo- pardavimo sutartį. Vien tai, kad pagrindinė sutartis iki šiol nesudaryta, nesudaro pagrindo teigti, jog Ieškovas sumokėjo 63716,40 Eur sumą Atsakovei nepagrįstai. Šalys turi pilną teisę sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, kai tik bus panaikinti laikini turto apribojimai.?Atsakovė niekada neatsisakė pagrindinės sutarties sudaryti. Ji buvo nesudaryta išimtinai dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių - turto arešto. Svarbiausia pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis buvo ta, kad pats ieškovas nenorėjo pastato galutinai pirkti, kadangi nesutarė su žemės, ant kurios pastatas stovi, savininkais dėl pardavimo. Ieškovas elgiasi nesąžiningai, kadangi prieš tai Panevėžio apygardos teisme pareiškęs ieškinį dėl preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine, tvirtino laikąs save savininku ir kad nuosavybės teisę į pastatą jis įgijo, tos nuosavybės siekia,o pastatu naudojasi kaip savo. Teismui ieškinį atmetus, ieškovas sugalvojo, kad pastato jam nebereikia ir pareiškė šį ieškinį, kuris negali būti vertinamas niekaip kitaip, kaip ieškovo nesąžiningas elgesys kontrahento (atsakovės) atžvilgiu - reikalavimas pinigų, nors aišku, jog ieškovui reikalingas pastatas, kurį jis įsirenginėjo savo poreikiams, o ne pinigai.

Ieškinys tenkinamas.

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei ŽŪB „Karužiškiai“ nuosavybės teise pagal 1992 -09-15 nuosavybės teisės liudijimą ir 1992-10-12 priėmimo – perdavimo aktą priklauso Pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas – svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kiti statiniai (inžinieriniai) – siloso tranšėja, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ten pat esantis žemės sklypas, ant kurio stovi minėti statiniai, nuosavybės teise priklauso ne atsakovei ( b.l.48-50).

2008-04-03 ieškovas ūkininkas V. S. (pirkėjas) ir atsakovė ŽŪB „Karužiškiai“ (pardavėja) sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo preliminariąją sutartį dėl Ginčo turto pirkimo už 63716,40 Eur (220000 Lt), kuriuos ieškovas turėjo sumokėti iki 2012-02-09. Pagal šios sutarties 3 punktą šalys susitarė minėtą turtą perduoti pirkėjui nuosavybėn pasirašius ir patvirtinus perdavimo – priėmimo aktą per 2 darbo dienas nuo galutinio atsiskaitymo pagal sutartį dienos. Ieškovas atsakovei arba pastarosios kreditorei UAB „Litagra“ už ginčo turtą pagal Preliminariąją sutartį per kelioliką mokėjimų sumokėjo 63716,40 Eur (220 000 Lt) laikotarpiu nuo 2008-04-03 iki 2012-02-09. 2010-10-21 atsakovė (pardavėja) ieškovui (pirkėjui) minėtus pastatus išrašė tris PVM sąskaitas – faktūras Nr. 000480, Nr. 000481, Nr. 000482 bendrai 63716,40 Eur sumai ir tuo metu apmokėjimas jau buvo iš dalies įvykdytas. Preliminariosios sutarties 4.2 punkte pardavėja (atsakovė) garantavo ir užtikrino, kad yra priimti visi būtini sprendimai, reikalingi sutarties pasirašymui ir kad pasirašydama sutartį turi tam visus įgaliojimus, nepažeidžia įstatymų, bendrovės įstatų ir kitų norminių aktų reikalavimų. 2012-02-09 šalys pasirašė Patalpų perdavimo – priėmimo aktą prie Preliminariosios sutarties, pagal kurį atsakovė tą pačią dieną perdavė ieškovui nuosavybės teise naudotis Ginčo turtą, pardavėjai priklausantį nuosavybės teise. Iki šiol notarine forma statiniai ieškovui( ar kitam asmeniui) nėra perleisti.

Byloje nustatyta, kad 2008 – 2010 metais ieškovas iš UAB „Plieniniai stogai“ pirko įvairias statybines medžiagas ir kitas prekes bendrai 12248,32 Eur sumai. Ieškovas paaiškino, kad minėtas medžiagas jis panaudojo būtent Ginčo turto remontui, o rangos darbus atliko ūkio būdu . 2010-10-21 minėti statiniai buvo apskaityti kaip ieškovo ūkininko ūkio ilgalaikis turtas ir pagal aktus įvesti į eksploataciją (inventoriniai Nr. 638 -643). Iš Registrų centras pažymėjimo matyti, jog nuo 2012-02-02 visas ginčo turtas yra teismo nutartimis areštuotas, o sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dar apsunkintas ir hipoteka.

Kadangi notarine tvarka nekilnojamojo turto perleidimo sutartis nebuvo sudaryta , ieškovas teisme inicijavo civilinę bylą ,kuria siekė , kad ginčo turtas būtų pripažintas jo nuosavybe.Byloje buvo pateikta šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje atsakovė pripažino, kad 2008-04-03 Preliminarioji sutartis dėl Ginčo turto pirkimo – pardavimo yra įvykdyta ir turi būti laikoma pagrindine pirkimo - pardavimo sutartimi bei sutiko, kad ginčo turtas taptų ieškovo nuosavybe. Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2018-01-22 nutartimi šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį atmestas, nes ją patvirtinus būtų pažeistos imperatyvios įstatymo normos, paneigtas įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria ginčo turtas areštuotas ir uždraustas juo disponavimas, privalomumo visiems asmenims principas, Ginčo turtui buvo ir tebėra pritaikyti areštai bei priverstinė hipoteka, kas reiškia, jog turtą uždrausta parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, keisti jo teisinę būklę (Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 straipsnio 3, 7 dalys, CPK 18 straipsnis, 42 straipsnio 2 dalis, CK 1.80 straipsnis).

Panevėžio apygardos teismo 2018-03-23 sprendime civilinėje byloje Nr.e2-252-544/2018, kuria ieškinys buvo atmestas, pasisakyta , kad tarp šalių buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kad ieškovas pilnai sumokėjo sutartą sutartimi kainą( 220000 Lt), atsakovės daiktinės ( nuosavybės) teisės į ginčo turtą yra apsunkintos suvaržymais ( turto areštas, hipoteka). Kadangi procese dalyvavo tos pačios šalys, sprendimas įsiteisėjęs, todėl šios teismo sprendimo išvados turi prejudicinę galią ir naujai nebenustatinėjamos ( CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsakovės atstovo paaiškinimu , Registrų centro pažymėjimu nustatyta, jog ginčo turtas areštuotas, dalis jo tebėra apsunkinta hipoteka.

Teismų praktikoje pripažįstama,jog preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje visuomet egzistuoja turtinė vertybė, į kurią šalys arba viena iš šalių turi ir subjektinę teisę nuo pagrindinės sutarties sudarymo momento arba ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Preliminariąja sutartimi sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Prievolės šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 str.).CK 6.62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis prievolės pagal dvišalę sutartį nebegali įvykdyti dėl tokios aplinkybės, už kurią ji atsako, ir kitko nenumato įstatymai ar sutartis, antra šalis turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti visa, ką ji įvykdė, taip pat atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius( Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-186/2008).

CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2010) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011).

Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Teismų praktikoje sprendžiama, jog jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis),išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009).

Byloje nėra ginčo, jog ieškovas pagal preliminarią sutartį sumokėjo už statinius 63716,40 Eur. Notarinė pastatų perleidimo sutartis nesudaryta. Kadangi nėra ginčo, jog lėšos buvo sumokėtos už ketintus įsigyti nuosavybėn pastatus, jos vertinamos kaip sumokėtas avansas. Dėl pasakyto iš atsakovės ieškovui priteistina jo sumokėta avanso suma 63716,40 Eur.

Atsakovės nesutikimas grąžinti šią sumą motyvuojant tuo, jog ji ir dabar neatsisako perleisti ieškovui ginčo turtą, vertinamas kaip teisiškai nereikšmingas. Teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas ir jis pasirinko pastangas susigrąžinti sumokėtas lėšas, o ne įgyti daiktines teises. Ieškovas nėra suvaržytas tokį teisių gynimo būdą pasirinkti. Preliminarioji sutartis nenumato termino per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Tokiu atveju, sutinkamai su CK 6.165 straipsnio 3 dalimi, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per vienerius metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Jos nesudarius, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį apskritai pasibaigė. Taigi, ieškovas nebėra saistomas preliminariosios sutarties sąlygų ir gali nebesiekti sudaryti pagrindinę sutartį ir taip įgyti turtą nuosavybėn. Be to, atsakovė, nepaisant deklaracijos apie norą sudaryti pagrindinę sutartį, to kol kas negali padaryti dėl objektyvių turto perleidimo suvaržymų. Tik nuo atsakovės pastangų priklauso ar šie suvaržymai bus panaikinti, bet iki šiol pastangos norimų ( deklaruotų) rezultatų nedavė.

Sutinkamai su CK 6.240 straipsnio 2 dalimi, jeigu be pagrindo įgydamas turtą asmuo sąžiningai klydo, jis savo ruožtu turi teisę reikalauti, kad būtų atlygintos jo turėtos būtinos išlaidos be pagrindo įgytam turtui per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką išlaikyti. Į išlaidų atlyginimą asmuo netenka teisės, jeigu turintis teisę išreikalauti turtą asmuo šios teisės atsisako ir palieka turtą nepagrįstai jį gavusiam asmeniui.

Ieškovas nurodė, jog įgytą turtą jis tvarkė( uždėjo skardos stogą, įvedė elektrą) ir tokiu būdu investavo į šį turtą ne mažiau 12248,32 Eur ( b.l.67-72). Atsakovė neginčija nei investuotų lėšų fakto, nei jų dydžio, išlaidų dydį ieškovas įrodo ir pateiktais dokumentais, todėl teismas sprendžia esant įrodytu, kad ieškovas patyrė tokio dydžio išlaidas. Atsakovė nesutinka šių išlaidų kompensuoti, nes teigia nedavusi tam sutikimo. Šį argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą .Stogo dangos uždėjimas ( pakeitimas) buvo būtina galimybės naudoti pastatus pagal jų paskirtį sąlyga. Negyvenimiška , kad ieškovas būtų siekęs įgyti statinius, kurių nebūtų galėjęs naudoti.Nors atsakovė neigia davusi sutikimą statiniams pagerinti, teismo vertinimu, toks aiškinimas mažai tikėtinas. Atsakovė siekė perleisti statinius ieškovui, suprantama, jog ji suprato, kad siekdamas naudoti statinius, šis investuos į pastatus. Kadangi ji siekė pastatus perleisti, suprantama, jog neturėjo teisinio intereso trukdyti investicijas. Statinių išoriniai pokyčiai buvo akivaizdūs( keista stogo danga,vėjalentės), nėra duomenų, jog atsakovė būtų prieštaravusi dėl jų atlikimo, kas leidžia vertinti, jog statinių būklės pakeitimai vyko su atsakovės žinia. Pastebima, jog CK 6.240 straipsnis nustato būtinų be pagrindo įgyto turto išlaikymui išlaidų atlyginimą, nesiejant to su turto savininko sutikimu ar nesutikimu.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-283/2012, ir joje nurodytą praktiką).Taigi,viena iš procesinių palūkanų paskirčių yra kompensuoti kreditoriaus nuostolius, patiriamus nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo dėl laiku neįvykdytos prievolės(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015), todėl jos iš atsakovės priteisiamos. Ieškinį patenkinus, ieškovas turi teisę reikalauti jo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo ( CPK 98 straipsnis ). Ieškovas prašo priteisti 1700 Eur atstovavimo išlaidų ( b.l.46,145). Spręsdamas dėl jų dydžio pagrįstumo, teismas atsižvelgia į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose( toliau- Rekomendacijos). Pagal jas ieškovo patirtos išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, teisinė pagalba buvo suteikta ,todėl jos atlygintinos. Ieškovas sumokėjo 1364 Eur žyminio mokesčio, kuris priteistinas iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš žemės ūkio bendrovės “Karužiškiai“, j.a.kodas 168559125, V. S.,a.k(duomenys neskelbtini) naudai 75964,72 Eur ( septyniasdešimt penkis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 72 ct) , 5 dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atstovavimo išlaidų 1700 Eur ( vieną tūkstantį septynis šimtus) ir 1364 Eur ( vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt keturis) bylinėjimosi ( žyminio mokesčio) išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui pateikiant skundą apygardos teisme.