Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-186/2008

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-05-12
Bylos Nr.: 2A-186/2008
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Artūras Driukas (pirm.), Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė (pran.)
Ieškovas: I. D., N. K.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“
Advokatai: Kristupas Ašmys, Vytautas Valašinas

Kategorijos

42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
45.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-186/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 42.4; 45.6

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,dalyvaujant ieškovėms I. D. , N. K. ,ieškovių atstovams advokatams Kristupui Ašmiui, Adomui Kunčiui,atsakovo atstovams advokatams Vytautui Valašinui, Rokui Stabiniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-35-48/2007 pagal ieškovių I. D. ir N. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Junesta“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. D. ir N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei jo patikslinimais atsakovui UAB ,,Junesta“ dėl nuostolių atlyginimo ir prašė priteisti iš atsakovo I. D. 317 823 Lt, o N. K. - 196 637 Lt. Ieškovė I. D. nurodė, kad 2004 m. spalio 29 d. sudarė su atsakovu preliminariąją buto statybos sutartį Nr. L-3/2-24 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pastatyti ir perduoti ieškovei nuosavybėn 3 kambarių 93,46 kv. m. bendro ploto butą penktame (arba mansardiniame) namo, esančio Lazdynėlių g., Vilniuje, aukšte, butas Nr. 23, bei 22,6 kv. m. ploto garažą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti už juos sumą, nustatytą Sutarties 2 p. Šalys susitarė, kad buto kvadratinio metro kaina nustatoma 2 400 Lt, garažo – 1 100 Lt, bendra Sutarties objekto kaina – 249 164 Lt. Ieškovė kainą turėjo sumokėti tokiais terminais: 5 000 Lt pasirašant sutartį, 70 000 Lt iki 2004 m. lapkričio 25 d., o 174 164 Lt iki 2005 m. rugpjūčio 30 d. Atsakovas įsipareigojo kokybiškai atlikti visus statybos darbus pagal projektą ir abiejų pusių suderintą atliekamų darbų sąrašą bei parengti visus dokumentus, reikalingus buto nuosavybės teisei perleisti ne vėliau, kaip iki 2005 m. spalio 1 d., o pačius statybos darbus pabaigti iki 2005 m. spalio 30 d. Ieškovė N. K. nurodė, kad ji su atsakovu sudarė dvi preliminariąsias sutartis – 2004 m. spalio 5 d. buto statybos sutartį Nr. L-3/3-14, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pastatyti ir perduoti ieškovei nuosavybėn 2 kambarių 59,46 kv. m. bendro ploto butą ketvirtame namo, esančio Lazdynėlių g., Vilniuje, aukšte, butas Nr. 12 su 3 kv. m. ploto rūsiu, bei 2004 m. lapkričio 10 d. požeminio parkingo statybos sutartį Nr.LP/14-23-2 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pastatyti ir perduoti ieškovei nuosavybėn tame pačiame name statomą požeminį parkingą. Šalių sutarimu, buto kvadratinio metro kaina buvo nustatyta 2 500 Lt, rūsio kvadratinio metro kaina – 800 Lt, bendra Sutarties objekto kaina 151 050 Lt, o požeminė automobilio parkavimo vieta įkainota 14 000 Lt. Ieškovė turėjo sumokėti tokiais terminais: už statomą butą 5 000 Lt pasirašant sutartį, 40 000 Lt iki 2004 m. spalio 22 d., o 106 050 Lt iki 2005 m. rugpjūčio 30 d.; už požeminę automobilio parkavimo vietą 3 000 Lt suma sumokama pasirašant sutartį, 4 000 Lt suma sumokama 2004 m. lapkričio 15 d., likusi 7 000 Lt suma sumokama iki 2005m. rugpjūčio 30 d. Atsakovas abiem ieškovėms įsipareigojo visus statybos darbus pagal projektą ir abiejų pusių suderintą atliekamų darbų sąrašą atlikti bei parengti visus dokumentus, reikalingus buto nuosavybės teisei perleisti ne vėliau, kaip iki 2005 m. spalio 1 d., o pačius statybos darbus pabaigti iki 2005 m. spalio 30 d. Ieškovės taip pat nurodė, kad atsakovas savo įsipareigojimų nei iki galutinės įmokos už statomą nekilnojamąjį turtą sumokėjimo dienos, nei iki sutarties termino įvykdymo dienos net nebuvo pradėjęs vykdyti, dėl ko jos sustabdė ir savo priešpriešinės prievolės atsakovui vykdymą – paskutiniosios įmokos nemokėjo. Netiesioginius nuostolius kildina iš negautų pajamų natūra, o apskaičiuoja juos remiamosios buvusių ir dabartinių butų, atsakovo statomų toje pačioje vietoje, kainų skirtumu. Taip pat nurodo patyrusios ir tiesioginius nuostolius – atliko turto vertinimus, mokėjo antstoliams už faktinių aplinkybių konstatavimą bei laikinųjų apsaugos priemonių nutarties vykdyti pateikimą. Ieškovių nuomone, atsakovas neįrodė aplinkybės, jog kompetentingos institucijos neįvykdė savo pareigų, išduodant leidimus statyboms, pats atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kurie sąlygotų tinkamą sutarčių vykdymą su ieškovėmis. Ieškovė I. D. paaiškino, kad pradinių įmokų sumokėjimo tikslu pardavė savo gyvenamąjį būstą, pasirašė banke kreditavimo sutartį ir tikėjosi, kad namas bus pastatytas per metus, kaip tai ir numatė sutartis. Tačiau atsakovas statyti nepradėjo, nors reikalavo visiškai atsiskaityti už perkamą turtą. Tam ji neturėjo lėšų, kadangi negalėjo įkeisti bankui perkamo turto. Mėgino spręsti kilusią problemą su atsakovu, tačiau šis jokių tinkamų alternatyvų nesiūlė. Ieškovė N. K. nurodė, jog su atsakovo sąlygomis turėjusi sutikti, nes atsakovas atsisakė jas keisti motyvuodamas savo geru vardu, taip pat tuo, kad visada pastato namą numatytais terminais, kad ieškovėms pateiktos standartinės sutarties sąlygos. Atsakovas įsipareigojimų nevykdė, tačiau iš jų reikalavo sumokėti visą nepastatyto būsto kainą, paskutiniąją įmoką sugrąžino tik praėjus 2,5 metams. Pažymėjo, kad analogiškose ginčuose su atsakovu, kuriuos inicijavo kiti butų negavę asmenys, atsakovo kaltės klausimas jau yra nustatytas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad butų statybos pradžia nepriklausė nuo atsakovo valios, savivaldybės institucijos neišdavė laiku reikiamų leidimų, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų bei kaltės dėl prievolės neįvykdymo sutartyje nustatytu terminu nėra. Paaiškino, jog buvo užvilkintas detaliojo plano tvirtinimas, be to, planuoto statyti 6 aukštų daugiabučio namo aukštingumas buvo sumažintas iki leidžiamo statyti 3 aukštų su mansarda, taigi nėra atsakovo kaltės dėl neįvykdytų įsipareigojimų ieškovėms. Ieškovės sutartimi buvo įpareigotos sumokėti visą statomo buto kainą iki tam tikro termino, šios savo prievolės neįvykdė, todėl sutartys buvo nutrauktos. Visos sumokėtos įmokos joms buvo geranoriškai grąžintos, nors pagal sutarties sąlygas atsakovas pradinę įmoką būtų galėjęs pasilikti kaip baudą. Atsakovo nuomone, gali būti atlyginti tik realūs nuostoliai, jų dydis per kainų skirtumo principą gali būti įrodinėjamas tik sudarius kitą, pakeičiančią neįvykdytąją sutartį, tačiau ieškovės tokių įrodymų nepateikė. Be to, ieškovės, sumokėjusios tik 30 proc. turto kainos, reikalauja atlyginti nuostolius už visą esą neįgytą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, Priteisė iš UAB „Junesta“ 220 831,84 Lt nuostoliams atlyginti ir 2 459,59 Lt bylinėjimosi išlaidų I. D. naudai bei 148 610,34 Lt nuostoliams atlyginti N. K. naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad patvirtindamos savo ketinimus įsigyti atsakovo statomus butus, ieškovės atliko būtinus veiksmus, t. y. pasirūpino finansavimu: pardavė esamą būstą, pasirūpino kreditų gavimu banke. Tačiau atsakovas jokių statybos darbų Sutarčių galiojimo laikotarpiu nevykdė, o tai reiškia, kad jokių būtinų veiksmų Sutartims bent pradėti vykdyti neatliko. Teismo nuomone, tokios faktinės aplinkybės nustatytos šalių tarpusavio susirašinėjimu dėl Sutarčių nevykdymo ir pretenzijomis, tokių aplinkybių neneigia ir pats atsakovas. Teismas pažymėjo, kad Sutarčių vykdymas šiuo atveju negali būti tapatinamas su veiksmais, kuriais buvo siekiama gauti leidimą namo statyboms ar detaliojo plano tvirtinimo procedūromis. Prieš pasirašant preliminariąsias statybos sutartis su ieškovėmis, atsakovas neturėjo patvirtinto žemės sklypo, kuriame turėjo būti statomas daugiabutis gyvenamasis namas, detaliojo plano, neturėjo ir statybos leidimo. Aplinkybė, kad bendrovė, šalia statydama kitus daugiabučius namus, tikėjosi, jog ir šio namo detalusis planas bus parengtas ir patvirtintas laiku, teismo nuomone, negali pateisinti atsakovo Sutarčių su ieškovėmis nevykdymo, nes pats atsakovas šiuo atveju prisiėmė galimų nuostolių atsiradimo riziką. Tokią teismo išvadą patvirtino ir faktas, kad atsakovas nepagrįstai tikėjosi statyti didesnio aukštingumo, nei vėliau jam buvo leista atitinkamais dokumentais, daugiabutį gyvenamąjį namą – tik 3 aukštų su mansarda, taigi ieškovės, kurioms būstai turėjo būti pastatyti penktame ( arba mansardiniame ) ir ketvirtame aukštuose, prarado net teorinę galimybę turėti butus statomame name. Teismas pažymėjo, kad teritorijų planavimas vyksta pagal teisės aktų nustatytas procedūras, o detalusis planas negali būti tvirtinamas, jeigu jo sprendiniai prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Taigi atsakovas iš pat pradžių pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnį, kuriame yra įtvirtinti teritorijų planavimo tikslai - suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus, atsižvelgiant į visuomenės poreikius, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises. Vadovaujantis Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintomis detaliųjų planų rengimo taisyklėmis, detaliojo plano organizatorius atsako už planavimo procesą, jam tenka visos dėl netinkamo planavimo atsiradusios pasekmės. Teismas konstatavo, jog pats atsakovas savo veiksmais preliminariosios sutarties įvykdymą joje nustatytu terminu padarė neįmanomu. Todėl ieškovės tokioje situacijoje galėjo pagal CK 6.46 straipsnio antrosios dalies nuostatas sustabdyti savo prievolės atsakovui vykdymą. Teismas padarė išvadą, jog tokio jų elgesio atsakovas vertinti kaip CK 6.217 straipsnyje numatytą esminį sutarties pažeidimą, skaičiuoti joms netesybas bei tuo pagrindu nutraukti sutartį negalėjo. Teismas taip pat pažymėjo, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo (CK 6.221 str. 2 d.). Atsakovo prisiimta rizika leido teismui spręsti apie atsakovo veiksmų neteisėtumą dėl sutartinių prievolių ieškovėms neįvykdymo bei atsakovo kaltės. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra įmonė (verslininkas), todėl už sutartinių prievolių neįvykdymą atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.256 str. 4 d.). Atsakovas teismui to, kad sutartis buvo neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos, neįrodė, todėl teismas pripažino, jog atsakovas turi pareigą kompensuoti ieškovėms patirtus tiesioginius nuostolius bei atlyginti netiesioginius jų nuostolius (CK 6.245 str., 6.249 str. 1 d.). Spręsdamas apie priežastinio ryšio buvimą su nuostoliais, kurie kildinami iš ieškovių negauto turto natūra ir siedamas tai su prarastosios galimybės verte, teismas nurodė, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšis – ieškovės turėjo pagrįstų lūkesčių bei finansinių galimybių už Sutartyse nustatytą kainą įgyti nekilnojamąjį turtą tuo laiku, kaip buvo sutarusios su atsakovu, bet dėl atsakovo neteisėtų veiksmų tokią galimybę nekilnojamajam turtui ženkliai pabrangus visiškai prarado. Teismas laikė, kad šiuo atveju būtent tokie nuostoliai yra atsakovo veiksmų rezultatas (CK 6.247 str.). Teismas, remdamasis suformuota teismų praktika, akcentavo, kad atsakovo argumentas, jog šiuo atveju kainų skirtumo principas galėtų būti taikomas tik pateikus kitą, neįvykdytą sutartį pakeičiančią sutartį, atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis CK 6.249 straipsnio penktosios dalies aiškinimo bei teismų praktikos aptariamos kategorijos bylose. CK 6.258 straipsnio penktoji dalis numato neįvykdytos sutarties pakeitimą kita kaip vieną iš alternatyvių galimybių ginti savo pažeistas teises tai sutarties šaliai, kurios iniciatyva sutartis buvo nutraukta. Apskaičiuodamas prarastos galimybės piniginę vertę, arba negautos naudos vertę, teismas atsižvelgė į tai, kad ji turėtų būti pagrįsta realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Teismas, nustatydamas nuostolius, atsižvelgė į byloje esantį 2007 m. sausio 22 d. įvertinimą. Reikalavimą priteisti ir tiesioginius nuostolius (turėtas išlaidas, susijusias su byla), teismas laikė iš esmės pagrįstu ir tenkintinu tiek, kiek tokias išlaidas patvirtina byloje esantys įrodymai (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.), priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgė į procentinį ieškovių reikalavimų patenkinimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Junesta“ prašo šį teismo sprendimą pakeisti, priteisti iš atsakovo ieškovei N. K. 21 432 Lt nuostoliams atlyginti ir 643 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje teismo sprendimą panaikinti ir ieškovių reikalavimų pagal jų ieškinį netenkinti. Taip pat prašo priteisti atsakovui iš ieškovių 7 800 Lt sumokėtą valstybei žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą. Skundą apeliantas grindžia tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pasirašytos su ieškovėmis Sutartys pagal turinį ir esmę atitinka CK 6.401 straipsnyje numatytai būsimo buto pirkimo pardavimo sutarčiai, nes šiose Sutartyse nenumatyta, kad ateityje bus sudaryta pagrindinė sutartis, kurios pagrindu bus parduoti ieškovėms butai. Sutarčių 7 straipsnis numato, kad atsakovui atlikus sulygtus Sutartyse darbus, bus pasirašomas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas. Būtent šio akto pagrindu ir turėjo būti perduodamas statybų objektas, už kurių statybą iš anksto ieškovės privalo sumokėti atsakovui, o ne parduodamas, pasirašant su ieškovėmis nekilnojamojo daikto notariškai patvirtintas daiktų pirkimo-pardavimo sutartis. Šiuo požymiu Sutartys neatitinka CK 6.401 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismas, pagrįsdamas atsakovo kaltę ir riziką susijusią su sutarčių vykdymų, nustatė kad atsakovas pažeidė CK 6.202 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes laiku negavo atitinkamų leidimų. Tačiau atsakovas Sutartyse neprisiėmė jokių įsipareigojimų atitinkamu laiku gauti leidimus atlikti darbus. Teismas netaikė CK 6.203 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur numatyta, kad jei per nustatytą ar protingą terminą privalomas leidimas nepaisant šalies būtinų pastangų negaunamas, bet ir nėra atsisakyta jį išduoti, tai abi sutarties šalys turi teisę nutraukti sutartį. Sprendime nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnis neturi nieko bendro su bylos išsprendimu, nes šioje normoje nurodoma tik minėto įstatymo paskirtis. Taip pat nepagrįstai teismo sprendime nurodomas Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239 patvirtintų detaliųjų planų rengimo taisyklių pažeidimas, nes netinkamo planavimo veiksmų atsakovas nepadarė, teismas nevertino atsakovo pateiktų į bylą įrodymų dėl planavimo procedūrų, tačiau nepagrįstai pripažino atsakovo kaltę. Atsakovas neįsipareigojo tarpininkauti ieškovėms gaunant paskolas bankuose, o paskolų gavimas ar negavimas negali būti sietinas su Sutarčių vykdymu. Be to, nepateikta įrodymų, kad atsakovas kuo nors būtų trukdęs ieškovėms įsigyti būstus pas kitus butų statytojus ar pardavėjus. Nutraukus Sutartis ieškovėms 2005 m. pabaigoje buvo grąžinti jų įmokėti pinigai. Tačiau ieškovės nesiekė 2005 m. pabaigoje įsigyti būstų, nes atgavusios pinigus jų neinvestavo kitų būstų įsigijimui.Teismas sprendime netiesioginius nuostolius įvardijo kaip prarastos galimybės vertės sumažėjimą. Tačiau 2006 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 yra pasisakyta, kad kiekvienu individualiu atveju reikia įvertinti ir nukentėjusios šalies elgesį. Nustačius, kad ši šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostoliu atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo. CK 6.258 straipsnio 5 dalis nustato pagrindus, kaip taikomas kainų skirtumo principas: kai per protingą terminą yra sudaroma nutrauktą sutartį pakeičianti sutartis. Teismas šią normą taikė neteisingai ir nepagrįstai kainų skirtumą išvedė tarp nekilnojamojo turto rinkos (butų) verčių nurodytų ieškovių pateiktoje UAB ,,Faulana“ ataskaitoje Nr.A07/054 ir Sutartyse su ieškovėmis nurodytų rengiamų pastatyti turto verčių. Ieškovėms 2005 m. pabaigoje atgavus pagrindines įmokas, jos įgijo teisę disponuoti savo pinigais. Nustatant kainų skirtumo dydį teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal sutartis atsakovas buvo įsipareigoję pastatyti ieškovėms neįrengtus butus, kuriuos ieškovės turėjo savo sąskaita įsirengti vėliau. Tai iš esmės mažina kainų skirtumą tarp jau pastatytų ir įrengtų 2007 m. pradžioje pateiktoje ataskaitoje įvardintų kitų butų ir neįrengtų butų, kuriuos buvo numatęs pastatyti atsakovas 2005 m. pabaigoje. Jau po teismo posėdžio atsakovui tapo žinoma, kad ieškovė I. D. 2006 m. birželio 19 d. nusipirko 1/2 dalį pastato esančio (duomenys neskelbiami), o N. K. 2007 m. birželio 6 d. nusipirko būstą (duomenys neskelbiami) ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai. Tokių būdu įrodoma, kad ieškovės sudarė sutartis pakeičiančias sutartis ir todėl galima spręsti apie realiai jų patirtų nuostolių dydžius. Iš turimų išrašų negalima spręsti, kiek už būstus faktiškai mokėjo ieškovės (pačias sutartis pateikti į bylą ieškovės atsisakė), tačiau išrašuose yra nurodytos būstų vidutinės rinkos kainos. Pagal šias vertes turėjo būti paskaičiuotas ieškovių faktiškai patirtų nuostolių dydis: N. K. įsigijo būsto 1 kv. m. vertė yra 3 741 Lt, t.y. kainos skirtumas - 1 241 Lt. Taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje numatytą kainų skirtumo principą, N. K. yra padaryta 21 432 Lt nuostolių. I. D. įsigijo būstą, kurio 1 kv. m. vertė yra 1 361 Lt, t. y. 1 039 Lt mažiau, negu ši ieškovė būtų sumokėjusi atsakovui, todėl nuostolių ji nepatyrė. Duomenų apie tai, kad ieškovės būtų įsigijusios rūsį, automobilio parkavimo vietą ar garažą nėra. Ši byla yra nagrinėjama išskirtinai ilgai, ieškovams buvo leidžiama pateikinėti naujus įrodymus, nors byla jau perėjo ne vieną bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją. Tai įrodo, kad buvo piktnaudžiaujama galimybe teikti naujus įrodymus, ko pasėkoje atsakovui, kiekvieną kartą teismui priimant vis naujus įrodymus, tapo sunkiau gintis nuo pateikto ieškinio, teismo procesas tapo ištęstas ir dekoncentruotas. Teismui pripažinus būsto kainų kilimą visiems žinoma aplinkybe, esant ištęstam teismo procesui, nors tam nebuvo jokių objektyvių priežasčių, susidariusios aplinkybės buvo palankios tik ieškovėms. Tai, kad teismas nevertino paminėtų aplinkybių netaikė CK 6.259 straipsnio nuostatų, sąlygojo neteisingo teismo sprendimo priėmimą. 2007 m. birželio 13 d. buvo priimta teismo nutartis dėl patikslinto ieškinio priėmimo. Atsakovas neturėjo teisės šios nutarties skųsti, todėl pasisako dėl šios nutarties priėmimo apeliaciniame skunde. Ieškovės padavė pareiškimą dėl ieškininio dalyko pakeitimo jau po to, kai byla iš esmės buvo nagrinėjama teismo posėdyje. Patikslindamos jos keitė ne tik nuostolių skaičiavimo metodika, bet ir atsisakė kai kurių savo ieškininių reikalavimų. Šio patikslinto ieškinio priėmimas nepagrįstai užvilkino teismo procesą (CPK 182 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės I. D. ir N. K. prašo jį atmesti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovių nekilnojamasis turtas, kurį jos nusipirko nėra pagrindas laikyti, kad pateiktu ieškiniu siekiama pasipelnyti atsakovo sąskaita, nes apelianto pateikti skaičiavimai apie gyvenamojo ploto kvadratinių metrų kainas ir kompensuotinas sumas yra nepagrįsti, lyginant ieškovės N. K. įsigytą bendrabučio tipo kambarį su bendrais patogumais su naujos statybos butu šalia miško, kurio ieškovės tikėjosi pasirašydamos sutartį su atsakovu. Kiti ieškovių pateikti argumentai tapatūs skundžiamame teismo sprendime išdėstytiems argumentams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nurodytų ribų.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad ieškovės dėl atsakovo veiksmų patyrė nuostolius, tačiau nepagrįstai priteisė per didelį nuostolių dydį. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčui tarp šalių atsirasti pagrindą sudarė tarp ieškovių ir atsakovo pasirašytos sutartys, kuriomis atsakovas įsipareigojo per nustatytą laiką pastatyti ir perduoti ieškovėms tam tikras patalpas (butus, garažą, sandėliuką, automobilių stovėjimo aikštelę), o ieškovės įsipareigojo šį nekilnojamąjį turtą priimti ir sumokėti Sutartyse nustatytą kainą. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Sutarčių sudarymo aplinkybes ir pagrįstai laikė jas preliminariosiomis sutartimis. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje visuomet egzistuoja turtinė vertybė, į kurią šalys arba viena iš šalių turi ir subjektinę teisę nuo pagrindinės sutarties sudarymo momento arba ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. prieš A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 str., 6.165 str. 1, 2 d., 1.73 str. 1 d. 7 p.). Dėl šio nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, susijusiais su teisiniu Sutarčių kvalifikavimu.

Preliminariąja sutartimi sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Prievolės šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 str.). CK 6.62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis prievolės pagal dvišalę sutartį nebegali įvykdyti dėl tokios aplinkybės, už kurią ji atsako, ir kitko nenumato įstatymai ar sutartis, antra šalis turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti visa, ką ji įvykdė, taip pat atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius. Preliminariosios sutarties specifinė rūšis yra CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartis.

Iš Sutarčių matyti, jog atsakovas abiem ieškovėms įsipareigojo atlikti visus statybos darbus pagal projektą ir abiejų pusių suderintą atliekamų darbų sąrašą bei parengti visus dokumentus, reikalingus buto nuosavybės teisei perleisti ne vėliau, kaip iki 2005 m. spalio 1 d., o pačius statybos darbus pabaigti iki 2005 m. spalio 30 d. (Sutarčių 6.1, 4.1 punktai). Byloje nustatyta, kad atsakovas nepastatė preliminariosiose sutartyse aptartų objektų. Dėl šios priežasties negalima įvykdyti iš preliminariosios sutarties kilusios prievolės – sudaryti butų ir kitų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį. Prievolės vykdymas yra prievolės šalių tikslų įgyvendinimas. Sąžiningumo prievoliniuose santykiuose reikalavimas reiškia pareigą vykdant prievolę būti pakankamai apdairiam ir rūpestingam, kad būtų pasiektas tikslas – prievolė tinkamai įvykdyta. Byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidė teisinę pareigą elgtis prievoliniuose santykiuose sąžiningai. Vykdydamas savo profesinę veiklą ir prisiimdamas prievolę pastatyti ir parduoti ieškovei gyvenamąją patalpą, jis turėjo žinoti būsto statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir jų paisyti. Pagal suformuotą teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. prieš UAB ,,Ginta ir partneriai , bylos Nr. 3K-3-72/2007), CK 6.401 straipsnyje reglamentuojami būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo santykiai pagal subjektinę sudėtį ir tikslą yra artimi iš vartojimo sutarčių atsiradusiems santykiams, kuriems keliami didesni sąžiningumo ir teisingumo reikalavimai, o tam tikros abejonės aiškinamos ekonomiškai silpnesnės šalies naudai (CK 6.188 str., 6.193 str. 4 d.). Dėl to, kas paminėta, negalima sutikti su apelianto argumentais, jog atsakovas Sutartyse neprisiėmė įsipareigojimų atitinkamu laiku gauti leidimus atlikti darbus bei kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo kaltę ir be pagrindo netaikė CK 6.203 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Akivaizdu, kad dėl atsakovo kaltės buvo pažeistas ieškovių teisėtų lūkesčių principas. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas imperatyvas atlyginti kitai šaliai nuostolius, kurie padaromi įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį nevykdymu. Tai reiškia, kad konstitucinio nuostolių atlyginimo principo turi būti laikomasi ir tokio pobūdžio ikisutartiniuose santykiuose.

Preliminariosios sutarties nevykdymo atveju, kaip minėta, kaltoji šalis turi atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, kad būtų nustatytas sutartinės atsakomybės faktinis pagrindas pagal preliminariąją sutartį, būtina konstatuoti juridiškai reikšmingus faktus: sutarties šalies atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį faktą ir dėl to kitos šalies patirtų nuostolių faktą, kitos šalies veiksmus.

Konstatuotina, kad prievolės neįvykdymas yra pagrindas taikyti skolininkui civilinę atsakomybę (CK 6.256 str.). Sutartinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, nuostoliai, šių sąlygų priežastinis ryšys, taip pat žalą padariusio ir atsakingo asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 str.).

Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje V. Š. prieš A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006, dažnai nuostolius lemia ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai – valstybėje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., sparti ir ne visada prognozuojama kainų kaita, ypač nekilnojamojo turto rinkoje), tačiau vien tik šie veiksniai neturėtų būti pagrindas reikalauti piniginio atlygio už prarastą galimybę ir negalėtų būti vertinami kaip vieninteliai kriterijai, nustatant piniginę prarastos galimybės vertę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką, konstatuoja, kad teisinės preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmės (tarp jų ir prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimas) nustatomos atsižvelgiant į konkrečius preliminariosios sutarties ypatumus, tikslus, objektą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Dėl to pažymėtina, kad sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens – atsakovo, bet ir ieškovių veiksmus (CK 6.259 str.). Pirmosios instancijos teismas iš esmės akcentavo tik atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius nuostolių ieškovėms atsiradimą, tačiau neanalizavo ieškovių veiksmų, nutrūkus Sutartims, CK 6.259 straipsnio taikymo prasme. CK 6. 259 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šio įstatymo taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6. 259 str. 2 d.). Šioje byloje atsakovas pateikė įrodymus, jog jis siekė bendradarbiauti su ieškovėmis (t. 1, b. l. 69, 72, 74, t. 2, b. l. 19), ėmėsi priemonių, kad ieškovės galėtų įsigyti kitas gyvenamąsias patalpas – siūlė ieškovėms pirkti butus Justiniškių gatvėje, Vilniuje (t. 2, b. l. 135), tačiau ieškovės šiuos pasiūlymus atmetė.

Ieškovės, kaip minėta, savo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo grindė tuo, kad jos, atsakovui neperdavus Sutartyse numatyto turto, nekilnojamojo turto kainoms labai išaugus, prarado galimybę įsigyti analogiškas gyvenamąsias patalpas, kaip kad butai, esantys Lazdynėlių gatvėje, Vilniuje.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas dar 2005 m. balandžio 28 d. pranešė ieškovėms, kad iškilo pavojus, jog Sutartyse numatyti pastatyti butai nebus pastatyti (t. 1, b. l. 72, 74), o 2005 m. spalio mėnesį, atsakovui nutraukus Sutartis, ieškovės sužinojo, kad butai, esantys Lazdynėlių gatvėje, Vilniuje, nebus pastatyti ir joms perduoti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės atsakovo veiksmų nutraukiant Sutartis neginčijo, iš esmės su tuo sutiko. Pažymėtina, kad (ir šios aplinkybės iš esmės neginčijo nei viena iš šalių), po Sutarčių nutraukimo Lietuvoje nekilnojamojo turto rinkoje vyko staigus kainų kilimas. Šią aplinkybę patvirtina ir bylos aplinkybės. Iš ieškovių pateiktos UAB ,,Faulana“ 2005 m. rugsėjo 29 d. preliminarios išvados dėl nekilnojamojo turto vertės (t. 2, b. l. 11) matyti, kad 2004-2005 metais Lazdynėlių gatvėje, Vilniuje, statytų butų 1 kv. m. kainos svyravo nuo 3 600 Lt iki 3 800 Lt, garažo 1 kv. m. kaina svyravo nuo 1 000 iki 1 200 Lt, automobilio stovėjimo vienos vietos rinkos vertė svyravo nuo 12 000 Lt iki 15 000 Lt. Kartu pažymėtina, kad iš tos pačios UAB ,,Faulana“ 2007 m. sausio 22 d. turto vertės nustatymo pažymos Nr. A07/054 matyti, kad 2006-2007 metais Lazdynėlių gatvėje, Vilniuje, statytų 2 kambarių butų 1 kv. m. kainos buvo 4 779 Lt, 3 kambarių – 4 644 Lt, sandėliuko 1 kv. m. kaina buvo 1 854 Lt, garažo 1 kv. m. kaina buvo 1 591 Lt, automobilio stovėjimo vienos vietos rinkos vertė buvo 23 300 Lt. Šie duomenys patvirtina, kad per nepilnai 1 metus ir 4 mėnesius analogiško nekilnojamojo turto vertė gerokai išaugo. Todėl yra pagrindas pripažinti, jog dėl nuostolių padidėjimo yra ir pačių ieškovių kaltės. Kolegijos nuomone, aplinkybė, jog ieškovėms nesiėmus veiksmų nuostoliams, atsirandantiems dėl staigių kainų pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje, sumažinti gali būti pripažintas pagrindu mažinti skolininko (atsakovo) atsakomybę sprendžiant dėl priteistinų nuostolių dydžio.

Atsakovui nutraukus Sutartis, ieškovės, žinodamos, jog Sutartyse numatyti butai nebus pastatyti, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad įgytų kitą analogišką turtą artimiausiu metu, todėl prisiėmė riziką dėl staigaus nekilnojamojo turto kainų kilimo per laikotarpį nuo Sutarčių nutraukimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos matyti, jog bankai buvo priėmę sprendimus ieškovėms suteikti kreditus (t. 2, b. l. 210), taigi Sutartis nutraukus jos turėjo galimybę banko kreditus panaudoti kito nekilnojamojo turto įsigijimui. Teismas, nustatydamas nuostolių dydį, ieškovėms nepateikus įrodymų, negalėjo vertinti ir nevertino ieškovių išlaidų (pvz., bankui už kreditą sumokėtų palūkanų), kurias jos būtų patyrusios, kad įsigytų atitinkamą būstą (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijai pagrindą abejoti ieškovių veiksmais suteikia ir ta aplinkybė, jog, kaip matyti iš atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, ieškovė I. D. 2006 m. birželio 19 d. nusipirko 1/2 dalį pastato esančio (duomenys neskelbiami), o ieškovė N. K. 2007 m. birželio 6 d. nusipirko būstą (duomenys neskelbiami), tačiau teismui duomenų apie gyvenamosios vietos įsigijimą ieškovės nepateikė. Be to, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko du metus. Pažymėtina, kad šia aplinkybe neturi būti piktnaudžiaujama ir ji negali būti pagrindas reikalauti priteisti didesnius nuostolius, negu jie buvo realiai patirti. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo priteista suma gali būti mažinama (CPK 185 str.).

Kita vertus, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos (CK 6.249 str. 1 d.). Remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta jo nuostoliais. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, negavo leidimo Lazdynėlių gatvėje, Vilniuje, statyti aukštesnius negu 4 aukštų įskaitant mansardą gyvenamuosius namus (t. 2, b. l. 110), todėl akivaizdu, jog iš savo neteisėtų veiksmų atsakovas naudos negavo.

Įstatymas nustato, jog žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną (CK 6.249 str. 5 d.). Nagrinėjamoje byloje prievolė atlyginti žalą ieškovėms atsirado iš neteisėtų atsakovo veiksmų, jam nepastačius Sutartyse numatytų objektų – butų. Todėl prievolės esmė suponuoja išvadą, kad žala turi būti atlyginama tokios turto vertės, kokia ji būtų buvusi tuo metu, kai ieškovės sužinojo, jog realiai to turto įsigyti negalės (2005 m. rugsėjo mėn., atsakovui nutraukus sutartis), nes būtent tokios vertės turto ieškovės neteko. Taigi ieškovėms priteistinas skirtumas tarp kainų, kurias jos būtų mokėjusios pagal 2004 m. pabaigoje pasirašytas Sutartis ir kurias jos būtų sumokėjusios už analogišką turtą 2005 m. rugsėjo mėn. Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovėms netiesioginius nuostolius, nepagrįstai rėmėsi UAB ,,Faulana“ 2007 m. sausio 22 d. turto vertės nustatymo pažymos Nr. A07/054 duomenimis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė I. D. su atsakovu sudarė Sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo pastatyti ir perduoti ieškovei nuosavybėn 93,46 kv. m. butą, kurio 1 kv. m. kaina - 2 400 Lt bei 22,6 kv. m. ploto garažą, kurio 1 kv. m. kaina - 1 100 Lt, taigi šį turtą I. D. būtų įsigijusi už 249 164 Lt (93,46 x 2 400 + 22,6 x 1 100). Ieškovė N. K. su atsakovu sudarė Sutartis pagal kurias atsakovas įsipareigojo pastatyti ir perduoti ieškovei nuosavybėn 59,46 kv. m. butą, kurio 1 kv. m. kaina – 2 500 Lt, su 3 kv. m. ploto rūsiu, kurio 1 kv. m. kaina – 800 Lt, bei požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kurios kaina - 14 000 Lt. Visa N. K. pagal sutartis numatyto perduoto turto vertė – 165 050 Lt (59,46 x 2 500 + 3 x 800 + 14 000).

Kaip jau minėta, ieškovės teismui pateikė UAB ,,Faulana“ 2005 m. rugsėjo 29 d. pažymą su preliminariomis išvadomis dėl nekilnojamojo turto vertės (t. 2, b. l. 11), šios pažymos šalys neginčijo. Kadangi nenurodyta konkreti vertė, teisėjų kolegija laiko, kad atlyginant ieškovėms padarytą žalą tikslinga priteisti skirtumą apskaičiuojant nurodytų kainų vidurkį. Pagal minėtą pažymą tuo metu Lazdynėlių gatvėje, Vilniuje, vidutinė buto 1 kv. m. kaina buvo 3 700 Lt, garažo 1 kv. m. kaina - 1 100 Lt, automobilio stovėjimo vietos rinkos vertė - 14 000 Lt. Pagal šią pažymą nėra duomenų, kokia 2005 m. rugsėjo mėn. buvo rūsio 1 kv. m. kaina. Todėl ji apskaičiuotina atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. buto 1 kv. m. kaina lyginant su Sutartyje su ieškove N. K. (kadangi tik ši ieškovė ketino įsigyti butą su rūsiu) nustatyta kaina, pakilo 48 proc. Tokiu būdu laikytina, kad rūsio 1 kv. m. kaina – 1 184 Lt. Tokiu būdu ieškovė I. D. , 2005 m. rugsėjo mėn. pirkdama Sutartyse numatytą turtą būtų sumokėjusi 370 662 Lt (93,46 x 3 700 + 22,6 x 1 100), o ieškovė N. K. – 237 554 Lt (59,46 x 3 700 + 3 x 1 184 + 14 000). Taigi I. D. priteistinas skirtumas tarp Sutartyse nustatytos ir 2005 m. rugsėjo mėn. analogiško turto vertės sudarytų 121 498 Lt (370 662 – 249 164), o N. K. – 72 504 Lt (237 554 -165 050). Apeliantui neskundžiant tiesioginių nuostolių priteisimo, ši sprendimo dalis paliekama nepakeista. Remiantis išdėstytais paskaičiavimais, pirmosios instancijos teismo ieškovėms priteistos sumos mažinamos, nurodant, kad ieškovei I. D. priteisiama 121 498 Lt, o ieškovei N. K. - 72 504 Lt netiesioginių nuostolių, iš viso ieškovei I. D. priteisiama 121 589 Lt, o ieškovei N. K. – 73 143 Lt.

Iš dalies tenkindama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 93 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Mažindama ieškovėms iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas, kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovės I. D. patenkinta 38,25 proc. ieškinio reikalavimų, o ieškovės N. K. – 37,2 proc. ieškinio reikalavimų. Todėl atstovavimo išlaidos, pirmosios instancijos teismo priteistos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei I. D. sumažinamos iki 1 354,40 Lt. Žyminis mokestis valstybei priteistinas iš kiekvienos šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl iš ieškovės I. D. valstybei priteistinas žyminis mokestis padidinamas iki 4 425 Lt, o iš ieškovės N. K. valstybei priteistinas žyminis mokestis padidinamas iki 2 970 Lt (CPK 96 str. 2 d.). Iš atsakovo priteistinas valstybei žyminis mokestis už ieškinį sumažintinas iki 4 895 Lt (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu sprendžia, kad priteistina iš ieškovės I. D. 2 055 Lt bei iš ieškovės N. K. 1 237 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų apie išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais ir atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies bei į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ieškovių atstovų advokatų darbo bei laiko sąnaudas, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo ieškovei I. D. 1 100 Lt išlaidų bei ieškovei N. K. 862,50 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 93, 96 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš atsakovo valstybei 6,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo ir priteistina iš ieškovių valstybei po 2 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Kolegija nustatė, kad paduodamas teismui apeliacinį skundą, atsakovas sumokėjo žyminio mokesčio 320 Lt daugiau, negu numato įstatymas (t. 3, b. l. 109, CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.). Todėl ši mokesčio dalis apeliantui turi būti grąžinama (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Junesta“ (į. k.121925217) priteistą nuostolių atlyginimą ieškovei I. D. iki 121 589 Lt (vieno šimto dvidešimt vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniasdešimt devynių litų) Lt ir bylinėjimosi išlaidas iki 1 354,40 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt keturių litų 40 ct).

Sumažinti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Junesta“ (į. k.121925217) priteistą nuostolių atlyginimą ieškovei N. K. iki 73 143 Lt (septyniasdešimt trijų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt trijų litų).

Sumažinti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Junesta“ (į. k.121925217) priteistą žyminį iki 4 895 Lt (keturių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt penkių litų).

Padidinti valstybei iš ieškovės I. D. priteistą žyminį mokestį iki 4 425 Lt (keturių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt penkių litų).

Padidinti valstybei iš ieškovės N. K. priteistą žyminį mokestį iki 2 970 Lt (dviejų tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt litų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Junesta“ (į. k.121925217) ieškovei I. D. 1 100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Junesta“ (į. k.121925217) ieškovei N. K. 862,50 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt du litus 50 centų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Junesta“ (į. k.121925217) valstybei 6,05 Lt (šešis litus 5 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės I. D. atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Junesta“ (į. k.121925217) 2 055 Lt (du tūkstančius penkiasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės I. D. valstybei 2 Lt (du litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės N. K. atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Junesta“ (į. k.121925217) 1 237 Lt (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt septynis litus) žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės N. K. valstybei 2 Lt (du litus) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Junesta“ (į. k.121925217) 320 Lt (tris šimtus dvidešimt litų) permokėto žyminio mokesčio, 2007 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1208.

Teisėjai Artūras DriukasAudronė JarackaitėNijolė Piškinaitė.