Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. B. ir D. Z. pareiškimus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje D. Z., notarė A. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujanti Lietuvos valstybę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja I. B. prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui, likusiam po jos tėvo V. Z. mirties, pagal įstatymą priimti.

2. Pareiškėjas D. Z. prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui, likusiam po jo tėvo V. Z. mirties, pagal testamentą priimti.

3. Tauragės apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2021 m. liepos 29 d. nutartimi civilinės bylos pagal pareiškėjos I. B. ir pareiškėjo D. Z. pareiškimus sujungtos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjų prašymai patenkinti iš dalies ir pareiškėjams I. B. ir D. Z. atnaujintas praleistas trijų mėnesių terminas palikimui, atsiradusiam po V. Z. mirties, priimti.

5. Teismas nustatė, kad V. Z. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai yra jo vaikai. Palikėjas V. Z. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, paliko sūnui D. Z. Mirusiojo V. Z. palikimo niekas nėra priėmęs nei faktiniu turto valdymu, nei kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais. Valstybinė mokesčių inspekcija Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. pranešimo civilinėje byloje Nr. 2-285-123/2007 pagrindu pradėjo paveldėjimo procedūrą dėl mirusio palikėjo galimo turto paveldėjimo valstybės vardu, tačiau iki šios dienos paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Šilutės rajono 1–ojo notarų biuro notarė A. R. informavo D. Z., I. B., A. M. Z., D. Z. apie tai, kad 2015 m. liepos 7 d. 11 val. notaro biure bus skelbiamas mirusiojo V. Z. testamentas. Paskelbiant testamentą dalyvavo A. M. Z., D. Z., D. Z.

6. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-758-459/2020, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-975-516/2020, konstatuota, kad 2007 m. balandžio 6 d. į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą civilinėje byloje Nr. 2-285-123/2007 už UAB „Rovė“ V. Z. sumokėjo 57 924 Eur (200 000 Lt) ir juos nuspręsta grąžinti V. Z. (jo turto paveldėtojams). Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi UAB „Rovė“ iškelta bankroto byla, o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimu UAB „Rovė“ pripažinta bankrutavusia ir baigusia veiklą. Valstybinė mokesčių inspekcija 2020 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (28.8-08-4) RNA informavo pareiškėją I. B., jog Inspekcija gavo Klaipėdos apygardos teismo pranešimą dėl galimo V. Z. turto paveldėjimo valstybės vardu. I. B. informavo Inspekciją bei Šilutės rajono 1–ąjį notaro biurą apie tai, jog sieks priimti palikimą pagal įstatymą.

7. Teismas nurodė, jog CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas nurodė, kad pareiškėja I. B. apie tai, jog yra likusio turto po jos tėvo mirties, sužinojo 2020 m. balandžio 15 d., gavusi informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie galimą turto paveldėjimą. Teismas vertino, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų savo paveldėjimo teisei realizuoti, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės iki 2021 m. kovo mėn. susirašinėjo su Valstybine mokesčių inspekcija prašydama pateikti papildomą informaciją, 2021 m. kovo 17 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, 2021 m. balandžio 2 d. kreipėsi į antstolių kontorą dėl informacijos, o antstolių kontorai 2021 m. balandžio 15 d. pateikus teismų nutartis, kuriomis konstatuota, kad V. Z. sumokėti pinigai į depozitinę sąskaitą yra jo asmeniniai pinigai, pareiškėja iš tikrųjų sužinojo apie po tėvo mirties likusį turtą ir 2021 m. gegužės 27 d. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjui D. Z. tėvo mirties dieną buvo tik 18 metų, nors jis 2015 m. liepos 7 d. dalyvavo notarei paskelbiant tėvo sudarytą testamentą, tikėtina, kad būdamas jauno amžiaus ir neturėdamas teisinių žinių, galėjo tinkamai nesuprasti apie savo teisę paveldėti turtą po tėvo mirties. Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių matyti, kad su testamentu iš tikrųjų jis susipažino 2021 m. liepos 25 d. radęs jį tarp kitų tėvo dokumentų. Po to pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. nedelsiant kreipėsi su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai rūpestingai ir sąžiningai naudojasi jiems priklausančiomis teisėmis paveldėti, nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių jie laiku neįgyvendino teisės į palikimo priėmimą. Teismas padarė išvadą, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis, todėl pareiškėjų pareiškimai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintini. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, palikimo priėmimo būdas neturi esminės reikšmės, todėl nenurodė, kokiu konkrečiu būdu palikimas turi būti priimamas (pagal testamentą ar pagal įstatymą).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Pareiškėja I. B. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo D. Z. pareiškimą dėl termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimo atmesti, o kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

12. Nurodo, kad teismas privalo argumentuoti, kodėl jis priima vienokį ar kitokį sprendimą, pagrįsti jį įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo D. Z. pareiškimą, savo išvadų nepagrindė įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis, t. y. teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus bei netinkamai pritaikė įstatymo normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, apsiribojo tik pareiškėjo pareiškimo teiginių perrašymu ir neatsakė į jos argumentus.

13. Pažymi, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Argumentuoja, kad teismo išvada, jog D. Z. su tėvo testamentu realiai susipažino 2021 m. liepos 25 d. radęs jį tarp kitų dokumentų, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes brolis 2015 m. dalyvavo paskelbiant testamentą ir būdamas veiksnus, sąmoningai atvykęs pas notarę, negalėjo nesuprasti koks veiksmas yra atliekamas. CK 1.6 straipsnis nustato, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Teigia, jog labiau tikėtina, kad D. Z. nepriėmė palikimo arba dėl kreditorių buvimo, arba dėl to, kad nežinojo apie ginčo turtą, nors viso paveldimo turto nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti.

14. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad palikimo priėmimo būdas (pagal įstatymą ar pagal testamentą) neturi esminės reikšmės. Toks teismo sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teigia, kad neprieštarautų, jeigu terminas abiem pareiškėjams būtų atnaujintas palikimui priimti pagal įstatymą, nes jie galėtų lygiomis dalimis priimti palikimą. Šiuo atveju, nors teismas ir iš dalies patenkino jos pareiškimą, teismo procesinis sprendimas yra išimtinai palankus tik broliui, kuris gali priimti visą palikimą pagal testamentą ir nieko nepalikti jai, nors ji elgėsi apdairiai, sąžiningai, rūpestingai ir dėl šio proceso inicijavimo patyrė tiek laiko, tiek ir materialinių išlaidų.

15. Pareiškėjas D. Z. atsiliepimu prašo skundžiamą nutarties dalį palikti nepakeistą, o apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisingą ir teisėtą nutartį, išsamiai išnagrinėjo bylą, pilnai ir visapusiškai išdėstė visus argumentus ir motyvus, kuriais rėmėsi atnaujindamas praleistą terminą palikimui priimti, o apeliantės atskirojo skundo motyvai dėl argumentų nepagrįstumo ar nepakankamumo yra deklaratyvūs.

16. Nurodo, jog abu seserimi praleido terminą palikimui priimti, nes jokio palikimo nebuvo. Po tėvo mirties liko tik ginklai, kuriuos motina D. Z. pridavė Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Vidaus reikalų ministerijos, o asmeninius daiktus atidavė labdaros organizacijai, jis pasiėmė tėvui priklausiusį laikrodį ir auksinę grandinėlę, kito turto nebuvo, todėl į notarą priimti palikimo niekas nesikreipė. Teigia, jog tik iš teismo gavęs sesers pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir procesinius dokumentus suprato, kad yra likusio turto ir sužinojo apie tėvo testamentą, kurį surado tik 2021 m. liepos 25 d. Iki tol palikimu nesidomėjo, nes žinojo, kad jokio turto nėra. Teigia, kad visą laiką po tėvo mirties dirbo užsienyje, į Lietuvą grįžta kiekvienais metais, laiką praleidžia su mama, tačiau ji apie jokius teisminius procesus nėra pasakojusi ir jis nieko nežinojo, su tėvu buvo artimas, tėvo mirtis jį labai stipriai paveikė, todėl leido mamai spęsti visus klausimus, o ji stengėsi jį apsaugoti nuo bet kokių negatyvių žinių apie tėvą. Mano, kad įgyvendindamas tėvo valią privalo kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą ir palikimą priimti, kaip to norėjo tėvas.

17. Mano, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes nei jis, nei kas nors kitas nežinojo egzistuojant palikimą iki Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties paskelbimo. Pažymi, kad nutarties niekada nematė, ji tik paminėta sesers pareiškime, prie elektroninės bylos nėra prijungtas ir negali su dokumentu susipažinti, tačiau tiki pareiškėja ir jos atstovais, todėl ir laiko, kad būtent jie ir informavo jį apie atsiradusį palikimą.

18. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog jis buvo jauno amžiaus, nors ir pilnametis, tačiau tik sukakęs aštuoniolikos, mokėsi mokykloje ir elgsena tebebuvo kaip vaiko, praradęs tėvą tikrai nesugebėjo susiorientuoti, kad reikėtų kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, be to, žinojo, kad jokio palikimo nebuvo. Kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, apie palikimą sužinojo tik gavęs procesinius dokumentus, tada suprato, kad yra testamentas, jo pradėjo ieškoti ir tikrai surado. Pažymi, kad palikimo negalima priimti dalimis, o jis yra priėmęs ginklus ir juos perdavęs Ginklų fondui, tai yra disponavo jais kaip su savo nuosavybe, nes juos perdavė realizavimui, be to disponavo asmeniniais tėvo daiktais, auksiniais papuošalais, t. y. faktiškai palikimą priėmė ir jį valdo, todėl atsiradus kitam turtui turi teisę į jį.

19. Suinteresuotas asmuo D. Z. atsiliepimu prašo skundžiamą nutarties dalį palikti nepakeistą, o apeliantės atskirąjį skundą atmesti.

20. Nurodo, kad abu pareiškėjai praleido terminą palikimui priimti, nes jokio palikimo nebuvo, ji nieko nežinojau apie pinigų sumas, esančias depozitinėje sąskaitoje. Teigia, kad jai apmaudu, jog apeliantė I. B. kaltina nesąžiningumu pareiškėją D. Z., kai pati siekia gauti ir užvaldyti netikėtai atsiradusį tėvo palikimą. Pažymi, kad jos miręs vyras dukteriai padovanojo butą (duomenys neskelbtini), nupirko automobilį, davė dideles pinigų sumos buto įrengimui ir baldams pirkti, sumokėjo už jos mokslus ir ją pilnai išlaikė, tačiau apeliantė šantažavo tėvą, reikalavo išsiskirti teigdama, kad tik taip leis jam bendrauti su anūke. Tai jos vyrą V. Z. labai įžeidė, supykdė, jis išvarė dukrą ir dėl to išgyveno, o vėliau mirė nesusitaikęs su dukra. Pažymi, kad sūnus visada buvo lojalus seseriai, kuri su juo nebendrauja, tikino, kad pasidalins palikimu su seserimi, taičau iš apeliacinio skundo matyti, kad sesuo nori visko tik sau vienai. Tai nėra teisinga ir sąžininga.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

22. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

23. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjui D. Z. atnaujintas praleistas terminas palikimui, atsiradusiam po tėvo V. Z. mirties (duomenys neskelbtini), priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Apeliacinės instancijos teismas su sutinka pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutarties dalyje išdėstytų aplinkybių vertinimu ir, atsižvelgęs į ginčo situacijai aktualų teisinį reguliavimą bei civilinės bylos duomenų visetą, apeliantės atskirąjį skundą pripažįsta nepagrįstu.

25. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šiuo požiūriu kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

27. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir teisingai įvertino pareiškėjo D. Z. pareiškime nurodytas termino palikimui, atsiradusiam po jo tėvo mirties, priimti praleidimo priežastis, t. y. nors ir pilnametis jis buvo jauno amžiaus, ilgą laiką faktiškai dirbo užsienyje, žinojo, kad po tėvo mirties nėra jokio palikimo ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek apeliantės, tiek pareiškėjo D. Z. nurodytos termino praleidimo priežastys pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos labai išsamiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog po V. Z. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimo nei pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, nei pagal įstatymą niekas nepriėmė, ir kaip nurodo patys pareiškėjai, jie buvo įsitikinę, kad jokio turto nėra, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. pranešimo civilinėje byloje Nr. 2-285-123/2007 pagrindu pradėjus paveldėjimo procedūrą dėl mirusio palikėjo turto paveldėjimo valstybės vardu, paaiškėjo, kad 2007 m. balandžio 6 d. į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą civilinėje byloje Nr. 2-285-123/2007 už UAB „Rovė“ V. Z. buvo sumokėjęs 57 924 Eur (200 000 Lt). Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-758-459/2020, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-975-516/2020, konstatuota, kad nurodyta suma priklausė V. Z. ir nuspręsta ją grąžinti jo turto paveldėtojams (CPK 18 straipsnis). Kaip matyti iš faktinės situacijos, paaiškėjus aplinkybei, kad po palikėjo mirties atsirado paveldėtino turto, Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai informavo pareiškėją I. B., kuri kreipėsi į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti, o gavęs jos pareiškimą ir procesinius dokumentus į teismą dėl praleisto termino kreipėsi ir D. Z. Taigi, abu pareiškėjai, sužinoję apie realiai egzistuojantį palikimą, išreiškė valią paveldėti turtą, likusį po jų tėvo mirties ir atliko aktyvius veiksmus siekdami šią valią įgyvendinti.

28. Apeliantei argumentuojant, jog terminas broliui negalėjo būti atnaujintas, nes jis dalyvavo 2015 m. notarei skelbiant testamentą ir būdamas veiksnus ir sąmoningas negalėjo nesuprasti, koks veiksmas yra atliekamas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apie testamento skelbimo laiką ir vietą lygiai taip pat buvo informuota ir apeliantė, tačiau pasirinko nedalyvauti šioje procedūroje. Apeliantė procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė žinojusi apie testamentą, kuriuo tėvas visą turtą paliko broliui, todėl paveldėjimo klausimais nesidomėjusi, tuo tarpu, kaip minėta, pareiškėjas D. Z. teigė, jog visa šeima žinojo, kad jokio paveldimo turto nėra, todėl taip pat paveldėjimu nesirūpinęs. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors nagrinėjamu atveju termino praleidimą iš esmės lėmė subjektyvios priežastys, t. y. pačių pareiškėjų nesidomėjimas ir aktyvių veiksmų neatlikimas, tačiau atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos procesiniuose dokumentuose išreikštą poziciją, kuria ji neprieštarauja, kad atsiradęs turtas liktų šeimoje, konstatuotina, kad abu pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl panašių priežasčių ir šiuo metu abu yra vienodoje teisinėje padėtyje. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebūtų teisinga, protinga ir sąžininga panaikinti skundžiamos nutarties dalį ir neatnaujinti praleisto termino palikimui priimti vienam iš pareiškėjų, kaip siekia apeliantė.

29. Iš atskirojo skundo taip pat matyti, jog apeliantė iš esmės ginčija ne tai, kad terminas atnaujintas jai ir broliui, bet labiau tai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė palikimo priėmimo būdo – pagal įstatymą ar pagal testamentą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad sprendžiant klausimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, nėra svarbus palikimo priėmimo būdas, ypač kai terminas palikimui priimti tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą yra tas pats ir nesiskiria. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sulygino abiejų pareiškėjų teisinę padėtį. Apeliantė atskirajame skunde modeliuoja galbūt ateityje kilsiančią situaciją, kelia hipotezes ir iš esmės kelia ginčą priekį, kurį siekia išspręsti nagrinėjamoje byloje, tačiau šiuo metu buvo aktualus ir sprendžiamas tik klausimas, ar terminas palikimui priimti pareiškėjams iš viso gali būti atnaujintas, o ne palikimo priėmimo būdo ir paveldimo turto dalių nustatymo klausimas. Jeigu šie klausimai ar ginčai tarp pareiškėjų kils ateityje, apeliantė turės teisę pasinaudoti savo, jos manymu, pažeistų teisių ir interesų gynybos priemonėmis, tačiau šiuo metu ginčą kelia per anksti.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.