- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- 2-975-516/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė (pirm.)
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rovė“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“, uždarajai akcinei bendrovei „Acumen“
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, BUAB "Rovė", VSDFV Klaipėdos skyrius
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija ir Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 7d. nutarties, kuria Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas dėl informacijos suteikimo tenkintas civilinėje byloje Nr. 2VP-758-459/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rovė“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Acumen“ dėl statinių pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2020 m. vasario 18 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) prašymas pateikti teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-285-123/2007, kuria nutarta, kad pinigai grąžintini V. Z.. Nurodė, kad ši informacija reikalinga išspręsti V. Z. paveldėtino turto klausimą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo D. Z. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad VMI prie FM prašymą siūlo tenkinti. Paaiškino, kad nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-285-123/2007 V. Z. buvo grąžinta 57 924,00 Eur suma. Ši suma buvo ir liko V. Z. asmeninės lėšos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi tenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl informacijos suteikimo ir nustatė, kad 2007 m. balandžio 6 d. 57 924,00 eurus (200 000 Lt) į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą už UAB „Rovė“ sumokėjo V. Z. ir juos grąžinti V. Z. (jo turto paveldėtojams).
4. Nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje yra 57 924,00 eurai (200 000 Lt), kuriuos kaip nuostolių atlyginimą į teismo depozitinę sąskaitą 2007 m. balandžio 6 d. už UAB „Rovė“ įnešė V. Z.. (duomenys neskelbtini) V. Z. mirė, o 2019 m. birželio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu UAB „Rovė“ pripažinta bankrutavusia ir baigusia veiklą.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje esančius 57 924,00 eurus (200 000 Lt) 2007m. balandžio 6 d. už UAB „Rovė“ sumokėjo būtent V. Z., kadangi V. Z. buvo vienintelis UAB „Rovė“ akcininkas ir nėra duomenų, kad minėtą sumą jis būtų sumokėjęs ne iš savo, o iš įmonės lėšų. Be to, suinteresuotas asmuo D. Z. atsiliepime į VMI prie FM prašymą taip pat patvirtino, kad 57 924,00 Eur (200 000 Lt) suma buvo ir liko V. Z. asmeninės lėšos.
6. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi UAB „Rovė“ iškelta bankroto byla, vėliau byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai. Nustačius, kad UAB „Rovė“ privalomai registruoto turto neturi, o kitokio turėto turto administratorius taip pat nenustatė, kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimu UAB „Rovė“ pripažinta bankrutavusia ir baigusia veiklą. Sprendė, kad šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog 2007 m. balandžio 6 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėta suma buvo sumokėta ne iš įmonės lėšų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas peržengė pateikto VMI prie FM prašymo nagrinėjimo ribas, nes VMI prie FM prašė tik pateikti teismo nutartį, kad pinigai grąžinti V. Z., tačiau neprašė teismo nustatyti fakto, jog pinigai yra grąžintini V. Z. ar jo paveldėtojams. Teismai, kurie nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-285-123/2007, iš viso nebuvo išsprendę klausimo dėl į teismo depozitinę įneštos 57 924,00 Eur (200 000 Lt) sumos grąžinimo. Vadinasi, teismas negalėjo patenkinti VMI prie FM prašymo dėl prašomos nutarties pateikimo, nes tokios nutarties civilinėje byloje nebuvo. Teismas savo nuožiūra nusprendęs nustatyti, kad pinigai grąžintini V. Z., pasisakė dėl byloje prašymo pagrindu nenurodytų faktų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalyje ir 320 straipsnyje įtvirtintas teisės normas.
7.2. Nei VMI prie FM, nei kiti asmenys, kuriuos teismas savo nuožiūra pripažino suinteresuotais asmenimis, nebuvo civilinės bylos Nr. 2-285-123/2007 šalimis ar dalyviais, taip pat nėra bylos šalių ar dalyvių teisių ir pareigų perėmėjai. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-285-123/2007 VMI prašomos nutarties nėra, teismas privalėjo apie tai informuoti pareiškėją.
7.3. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad 2007m. balandžio 6 d. į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą įnešta 57 924,00 Eur (200 000 Lt) suma buvo sumokėta iš V. Z. asmeninių lėšų. V. Z. buvo vienintelis bendrovės akcininkas, taip pat bendrovės vadovas, t.y. jis vienintelis asmuo, kuris be įgaliojimo turėjo teisę veikti UAB „Rovė“ vardu. Duomenų, patvirtinančių, kad 57 924,00 Eur suma buvo sumokėta iš V. Z. asmeninių lėšų, nėra, jų nepateikė ir D. Z., bei kiti suinteresuoti asmenys.
7.4. Jei V. Z. pinigus į teismo depozitinę sąskaitą už UAB „Rovė“ būtų sumokėjęs iš savo asmeninių lėšų, tai šis faktas būtų atsispindėjęs UAB „Rovė“ buhalterinėje apskaitoje ir V. Z. būtų tapęs UAB „Rovė“ kreditoriumi. Tačiau UAB „Rovė“ bankroto byloje nebuvo nustatyta, kad bendrovė būtų skolinga V. Z..
7.5. Paaiškėjus, kad UAB „Rovė“ turi turto, apie kurį nebuvo žinoma bankroto bylos nagrinėjimo metu, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. B2-33-613/2019 nurodyti kreditoriai įgijo teisę kreiptis į UAB „Rovė“ bankroto bylą nagrinėjusį teismą dėl naujai paaiškėjusio turto paskirstymo įmonės kreditoriams.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra.
9. Suinteresuotas asmuo BUAB „Rovė“ nemokumo administratorė UAB „Valeksa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo sprendimą dėl antstolio A. S. atskirojo skundo priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad bankroto administratorė neturėjo jokių duomenų apie buvusio UAB „Rovė“ vadovo V. Z. už bendrovę sumokėtas lėšas. Nei V. Z., nei jo įpėdiniai bankroto byloje kreditorinių reikalavimų nebuvo pareiškę. Kadangi UAB „Rovė“ bankroto byla yra pasibaigusi, o pati įmonė išregistruota, todėl UAB „Valeksa“, kaip BUAB „Rovė“ administratorė, jokio suinteresuotumo bylos baigtimi nebeturi.
10. Pareiškėja VMI prie FM atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Apeliantas pakankamais įrodymais nepagrindė, kad 57 924,00 Eur suma nebuvo asmeninės V. Z. lėšos.
10.2. Nustačius piniginių lėšų savininką net ir nesant atitinkamų prašymų, teismo sprendimas grąžinti šias lėšas savininkui – šiuo atveju V. Z. (jo turto paveldėtojams), yra logiškas, teisingas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas dėl informacijos suteikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas peržengė pateikto VMI prie FM prašymo nagrinėjimo ribas, nes VMI prie FM prašė tik pateikti teismo nutartį, kad pinigai grąžinti V. Z., tačiau neprašė teismo nustatyti fakto, jog pinigai yra grąžintini V. Z. ar jo paveldėtojams. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
14. Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. kovo 29 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-285-123/2007 ir iš dalies patenkino atsakovės UAB „Acumen“ prašymą dėl jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo. Įpareigojo ieškovę UAB ,,Rovė“ iki 2007 m. balandžio 6 d. įskaitytinai pateikti atsakovės UAB ,,Acumen“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, įmokant į Klaipėdos apygardos teismo specialiąją sąskaitą 200 000 Lt arba pateikiant nurodytai sumai banko garantiją. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje yra 57 924,00 eurai (200 000 Lt), kuriuos kaip nuostolių atlyginimą į teismo depozitinę sąskaitą 2007m. balandžio 6 d. už UAB „Rovė“ įnešė V. Z..
15. Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. kovo 16 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-285-123/2007 pagal ieškovės UAB „Rovė“ ieškinį atsakovėms UAB „Serneta“ ir UAB „Acumen“ dėl statinių pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir priėmė joje sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Rovė“ apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-285-123/2007 atmetė, o Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimą, paliko nepakeistą.
16. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė UAB „Acumen“ per keturiolika dienų po teismo sprendimo dėl ginčo esmės įsiteisėjimo dienos (CPK 146 straipsnio 2 dalis), būtų reikalavusi priteisti nuostolius, patirtus dėl ieškovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nors bylą laimėjo ir byloje buvo užtikrintas jos nuostolių atlyginimo užtikrinimas, todėl pirmosios instancijos teismas ex officio (pats, pagal pareigas) turėjo spręsti klausimą dėl taikytų nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių panaikinimo. Tokia nutartis iki 2020 m. vasario 18 d. VMI prie FM prašymo pateikimo nebuvo priimta, t. y. lėšų grąžinimo klausimas jas įmokėjusiam asmeniui nebuvo išspręstas. Teismui gavus prašymą pateikti teismo nutartį, kuria nutarta, kad pinigai grąžintini V. Z., pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pasisakė būtent dėl į teismo depozitinę sąskaitą įneštos sumos grąžinimo, ir VMI prie FM prašymo ribų neperžengė. Taigi, sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies ir 320 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.
17. Apeliantas taip pat nurodo, kad nei VMI prie FM, nei kiti asmenys, kuriuos teismas savo nuožiūra pripažino suinteresuotais asmenimis, nebuvo civilinės bylos Nr. 2-285-123/2007 šalimis ar dalyviais, taip pat nėra bylos šalių ar dalyvių teisių ir pareigų perėmėjai.
18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo grąžinimo, į prašymo nagrinėjimą įtraukė visus suinteresuotus asmenis: tiek asmenis, suinteresuotus mirusio V. Z. turto paveldėjimu, tiek BUAB „Rovė“ bankroto administratorių bei kreditorius, todėl tai, kad minėti asmenys nebuvo bylos šalys, nekeičia jų suinteresuotumo nagrinėjant klausimą dėl 57 924,00 Eur sumos grąžinimo, nes situacija šiuo metu yra pasikeitusi –V. Z. miręs, o UAB „Rovė“ 2019 m. birželio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu pripažinta bankrutavusia ir baigusia veiklą.
19. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad 2007 m. balandžio 6 d. į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą įnešta 57 924,00 Eur (200 000 Lt) suma buvo sumokėta iš V. Z. asmeninių lėšų. Su šiuo apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad V. Z. 57 924,00 Eur (200 000 Lt) sumą sumokėjo iš savo asmeninės banko sąskaitos, nurodydamas, kad moka už UAB „Rovė“ pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 29 d. nutartį, todėl teigti, kad minėta suma nebuvo sumokėta iš V. Z. asmeninių lėšų nėra pagrindo. Apeliantas jokių įrodymų, kad 57 924,00 Eur suma buvo bendrovės „Rovė“ lėšos nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 57 924,00 Eur sumą grąžino V. Z. (jo paveldėtojams), nes būtent jis ir buvo ją sumokėjęs.
20. Bankroto administratorė taip pat nurodė, kad UAB „Rovė“ bankroto byloje neturėjo jokių duomenų apie buvusio UAB „Rovė“ vadovo V. Z. už bendrovę sumokėtas lėšas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad 2007m. balandžio 6 d. į teismo depozitinę sąskaitą įnešta suma buvo sumokėta ne iš įmonės lėšų, nes priešingu atveju bankroto administratorė šias aplinkybes būtų išsiaiškinusi bankroto proceso eigoje.
21. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl suinteresuoto asmens antstolio A. S. atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu,337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.