- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- 2S-2280-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 22-68-3-35308-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Geri kaimynai“
- Kategorijos
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą procesinį sprendimą, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinius atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Geri kaimynai“ dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 12 d. sprendimu atmetė ieškovo A. S. ieškinius, tenkino atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Geri kaimynai“ prašymą, bei priteisė ieškovui 3000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos – 1500 Eur – paskiriant atsakovei UAB „Geri kaimynai“.
Šalies argumentai
2. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 4 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, kuriame prašė dėl ieškovo atstovo advokato V. G. 2023 m. gegužės 31 d. prašymo „Dėl civilinės bylos sustabdymo ir ieškovo dalyvavimo civiliniame procese“ priimti papildomą sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-187-1080/2023 pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 163 ir 166 straipsnių reglamentavimą.
3. Prašyme nurodė, kad ieškovas 2023 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-187-1080/2023 iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. I3-9906-331/2023 pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl atsakovės sprendimo atsisakyti tirti pareiškėjo A. S. 2023 m. kovo 28 d. skundą dėl atsakovės UAB „Geri kaimynai“ vykdomos statybos teisėtumo ir atsakovės įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus. Tačiau susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimu pamatė, kad dėl ieškovo atstovo advokato V. G. 2023 m. gegužės 11 d. prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo ir ieškovo dalyvavimo civiliniame procese teismas nepriėmė jokio procesinio sprendimo, nors pagal teisinį reglamentavimą teismas šalies prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo (ar atsisakymo sustabdyti civilinę bylą) privalo priimti motyvuotą nutartį, kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino ir atsisakė priimti papildomą sprendimą.
5. Teismas pažymėjo, jog 2023 m. gegužės 31 d. teisme gautas ieškovo atstovo prašymas dėl bylos sustabdymo ir ieškovo dalyvavimo civiliniame procese buvo išspręstas 2023 m. birželio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu. Teismas prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino protokoline nutartimi, nurodydamas motyvus, be to, kartu išsprendė ir kitus procesinius klausimus (dėl ieškovo dalyvavimo pripažinimo būtinu, liudytojų apklausos ir kt.), išnagrinėjo civilinę bylą iš esmės. Taigi priešingai nei nurodo ieškovas, pastarasis ieškovo prašymas buvo išspręstas teismo posėdžio metu.
6. Teismas nurodė, jog nutartis, kuria atsisakoma sustabdyti bylą, apeliacine tvarka neskundžiama, nes tokios galimybės nenumato CPK nuostatos, o tokios nutartys nėra laikomos užkertančios kelią proceso eigai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, prašydamas minėtą nutartį panaikinti ir perduoti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimu pastebėjo, jog teismas nepriėmė jokio procesinio sprendimo dėl ieškovo atstovo 2023 m. gegužės 31 d. prašymo. Kadangi prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo/atsisakymo stabdyti civilinę bylą pagal teisinį reglamentavimą turi būti išspręstas nutartimi, kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu, teismas šiuo atveju pažeidė proceso teisės normas;
Šalies argumentai
7.2. ieškovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo atmestas nepagrįstai, nurodant, kad prašymas išspręstas protokoline nutartimi 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdyje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 290 straipsnį teismo protokolinės nutartys neegzistuoja, todėl laikytina, kad teismo posėdžio metu nebuvo priimtas procesinis sprendimas, kas sudaro pagrindą spręsti papildomo sprendimo priėmimo klausimą.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo atskirojo skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, įvertinus visų šalių argumentų bei įrodymų visumą. Nurodo, kad:
Šalies argumentai
8.1. 2023 m. birželio 1 d. vykusiame teismo posėdyje buvo pateikta informacija apie pateiktą prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo ir pareiškėjo dalyvavimo civiliniame procese. Teismas, įvertinęs prašymo turinį bei šalių argumentus, protokoline nutartimi prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino, nurodė netenkinimo motyvus, taip pat išsprendė kitus procesinius klausimus ir civilinę bylą išnagrinėjo iš esmės;
8.2. teismas savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ar davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas. Papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu. Nagrinėjamu atveju, gi, teismas pareiškėjo prašymą išsprendė dar 2023 m. birželio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Geri kaimynai“ pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:
9.1. pareiškėjas neteisingai interpretuoja teisės normas ir nepagrįstai reikalauja, kad teismas dar kartą spręstų klausimą, kuris jau buvo išspręstas;
9.2. tuo atveju, jeigu proceso teisės normos nenumato, jog atitinkamas klausimas turi būti išsprendžiamas skundžiama nutartimi, bylą nagrinėjantis teismas gali priimti žodines nutartis, kurios įrašomos į posėdžio protokolą. CPK 165 straipsnis numato, kad gali būti skundžiamos tik nutartys, kuriomis byla buvo sustabdyta, ir priešingai, neįtvirtina, kad gali būti skundžiamos nutartys, kuriomis atsisakoma stabdyti bylą;
Šalies argumentai
9.3. teismas jau išsprendė pareiškėjo prašymą dėl bylos sustabdymo ir jo netenkino, apie tai padarydamas įrašą posėdžio protokolu. Pareiškėjas jau po bylos išnagrinėjimo pakartotinai kreipėsi į teismą prašydamas spręsti klausimą dėl bylos sustabdymo, nors pirmos instancijos teismas bylą jau išnagrinėjo ir kartu su apeliaciniu skundu perdavė nagrinėti aukštesnės instancijos teismui. Kadangi bylos sustabdymo klausimas jau buvo išspręstas teismo posėdžio metu, teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti papildomą sprendimą dėl bylos sustabdymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas priimti papildomą sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsisakė tenkinti apelianto prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nurodydamas, jog be kita ko toks ieškovo prašymas jau buvo išspręstas 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi, prašymo sustabdyti civilinę bylą netenkinant, todėl nėra pagrindo šiuo atveju priimti papildomą sprendimą.
14. Apeliantas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, remdamasis tokiais aspektais: 1) įstatymas nenumato protokolinių nutarčių galimybės, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo neišsprendė; 2) kadangi prašymas, kuriuo išspręstas civilinės bylos sustabdymo ar atsisakymo sustabdyti klausimas turi būti išspręstas skundžiama nutartimi, o pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendime šiuo klausimu nepasisakyta, apylinkės teismo nutartis nepagrįsta.
15. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ar davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje išaiškinta, papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
17. Taigi papildomo sprendimo priėmimo galimybė siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu. Nors apeliantas įrodinėja, kad jo atstovo advokato V. G. 2023 m. gegužės 31 d. prašymas „Dėl civilinės bylos sustabdymo ir ieškovo dalyvavimo civiliniame procese“ nebuvo išspręstas, kas sudaro pagrindą papildomam sprendimui priimti, apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka.
18. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdyje sprendė ieškovo atstovo prašymus dėl bylos sustabdymo ir ieškovo dalyvavimo civiliniame procese buvo išspręstas 2023 m. birželio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu, ir prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo netenkino, nurodydamas tokio sprendimo argumentus. Taigi, teismas ieškovo atstovo prašymą išsprendė protokoline nutartimi.
19. Nors apeliantas įrodinėja, kad protokolinės nutartys proceso normose nėra įtvirtintos, tačiau tokiam argumentui nėra pagrindo pritarti. CPK 290 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal šį Kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taigi, kaip matyti, priešingai nei teigia apeliantas, žodinių nutarčių priėmimo galimybė įtvirtinta įstatyme, o tokios žodinės nutartys įrašomos į teismo posėdžio protokolą, kas teismų praktikoje ir laikoma protokolinėmis nutartimis.
20. Pažymėtina ir tai, kad CPK 165 straipsnyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Europos Žmogaus Teisių Teismą, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymu numatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti tik teismo nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą.
21. Tačiau minėtas straipsnis nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria nutarta atsisakyti sustabdyti bylą. Taigi nutartis atmesti prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo pagal savo pobūdį neužkerta galimybės tolimesnei proceso eigai, todėl ji negali būti skundžiama CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Tokia pozicija dėl nutarčių atsisakyti sustabdyti bylą apskundimo aiškiai nurodoma ir teismų praktikoje (pavyzdžiui Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-186/2017 ir joje nurodyta teismų praktika). Išnagrinėjus bylą iš esmės, nesutikimo su nutartimi, kuria atsisakyta sustabdyti bylą, motyvai gali būti įtraukti į apeliacinį skundą, jei jis pateikiamas.
22. Taigi, nustatyta faktinė aplinkybė, jog apelianto prašymas jau spręstas 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdyje ir civilinę bylą atsisakyta sustabdyti, suponuoja išvadą, kad apelianto prašymas priimti papildomą sprendimą iš esmės neatitinka CPK 277 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų bei aukščiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų papildomam sprendimui priimti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
23. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai pritaikius procesinės teisės normas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apelianto atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.