Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. B. su intensyvia priežiūra patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 17 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 3 metų 11 mėnesių 13 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. liepos 13 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, dalyvauja resocializacijos procese, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. B. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1, 2 punktus, paskirtas laisvės atėmimas 8 metai.

Bausmės pradžia – 2019 m. birželio 26 d., pabaiga – 2027 m. birželio 26 d.

Anksčiau teismo du kartus teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. – P. atsiliepimas, kuriuo prašoma Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo netvirtinti.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti R. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, drausmine tvarka nebaustas, penkis kartus skatintas, įkalinimo įstaigoje dirbo, tačiau šiuo metu nedirba, kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją dėl įsidarbinimo, įgijo staliaus specialybę, paleistas lygtinai turės darbą ir gyvenamą vietą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su kitais asmenimis, turi finansinių įsipareigojimų. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, R. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog nors R. B. bausmės atlikimo nepažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, penkis kartus skatintas, tačiau pagal „OASys“ metodiką R. B. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; skaitymo/rašymo ir/arba skaičiavimo problemos; skaitymo problemos; rašymo problemos; skaičiavimo problemos; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; mažas atsparumas stresui; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos, nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek R. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad R. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus ir nesunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau teismo ne kartą teistas, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto. Teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad savęs vertinimo anketoje nuteistasis nurodo, jog turi problemų su skaitymu, rašymu ir skaičiavimu. Nuteistojo oficiali darbo patirtis labai menka, o tai sudaro apie 1 m. laiko. Ankstesnio vertinimo metu paklaustas iš ko pragyvendavo, kai nedirbo, nuteistasis atsako „eidavau vogti, gaudavau pinigų iš nelegalių veiklų“ (konkrečiai neįvardija kokių). Pažymėtina, kad nors nenustatyta, jog nuteistasis turėtų finansinių sunkumų, susijusių su kompulsyviu elgesiu, tačiau vienas iš nuteistojo nusikaltimų yra susijęs su finansiniais motyvais - apiplėšė žmogų. Nuteistasis šiuo metu turi didelių finansinių įsipareigojimų, tačiau jis turi konkretų planą, kaip paskirstys skolų mokėjimą laisvėje. Visgi, nuteistasis laisvėje stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį, dažnai buvo išlaikomas valstybės, arba lėšas gaudavo nusikalstamu būdu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Prie jo kriminalinio gyvenimo būdo priskiriami ir asocialūs, kriminalinę patirtį turintys draugai. Nuteistasis kartu su draugais praeityje yra įvykdęs ir labai sunkų nusikaltimą - žmogžudystę sunkinančiomis aplinkybėmis. Tačiau nepaisant to, jis po bausmės atlikimo nepraėjus nei porai metų padarė naują nusikaltimą, už ką taip pat buvo nubaustas realia su laisvės atėmimu susijusia bausme. Veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, polinkis neatsakingam gyvenimo būdui, interesų, įpročių, poreikių deformacija pasireiškė nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Nuteistasis neneigia, kad anksčiau jis turėjo problemų, susijusių su piktnaudžiavimu nuo alkoholio. Visi nuteistojo nusikaltimai, yra susiję su alkoholio vartojimu. Nusikaltimai buvo atliekami naudojant smurtą apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis yra bandęs susidoroti su alkoholio vartojimo problema ir po antrosios su laisvės atėjimu susijusios bausmės gyveno ir gydėsi Reabilitacijos centre esančiame Senojoje Akmenėje. Tačiau po 9 mėn. centrą paliko - priežasčių pokalbio metu nenurodo. Šiuo metu nuteistasis įvardina, kad jis gali kontroliuoti save ir dėl to džiaugiasi. Įkalinimo įstaigoje alkoholio vartojimo faktų nefiksuota, baigė AA/AN užsiėmimų ciklą. Tačiau pažymėtina tai, kad nuteistajam yra būdingos psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo asocialaus gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio raiška. Šiuo metu stebima, jog nuteistasis demonstruoja dideles pastangas dalyvauti programose, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, jo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus gana didelė, tačiau reikalaujanti nuteistojo tolimesnio sąmoningumo, kurį išsako vertinamojo pokalbio metu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis pripažįsta, jog yra karštakošis, lengvai išprovokuojamas, ypač tuo metu, kai būna pavartojęs alkoholio. Ne kartą tarpusavio konfliktus yra sprendęs panaudojant smurtą kitų asmenų atžvilgiu. Nors savęs vertinimo anketoje pažymėjo, jog „savitvardos praradimas“ jam nėra problema, tačiau analizuojant nuteistojo nusikalstamas veikas matosi kitos tendencijos. Nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, savitvardos stoka (ypatingai, esant apsvaigus nuo alkoholio), agresyvus/kontroliuojantis elgesys, konkretus mąstymas bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Šiuo metu įkalinimo įstaigoje stebimas akivaizdus pokytis, nuteistasis neturi nei vienos nuobaudos, savo elgesiu ir veiksmais įrodo, jog siekia laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Tačiau nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus, net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. B. neatliktos bausmės dalis (3 metai 11 mėnesių 13 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis R. B. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.