Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas - 7 klasės, vedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2002-12-17 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 105 str. 8 p. - laisvės atėmimu 11 metų su turto konfiskavimu. 2003-10-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 2002-10-29 įstatymu Nr. IX-1162, veika perkvalifikuota iš LR BK 105 str. 8 p. į LR BK 129 str. 2 d. 9 p., bausmė nepakeista;

2) 2015-05-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1d. - laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. bei 284 str., padarymu;

R. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsilavinimas pradinis, išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2017-09-11 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, kuris 2018-04-17 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi pakeistas į 90 parų areštą, bausmę atlikęs;

2) 2019-06-07 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2019-07-10, pagal LR BK 281-1 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. bei 284 str., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. ir R. S. 2019 m. birželio 26 d., laikotarpyje nuo 18:30 val. iki 19:18 val., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, o R. B. ir narkotinių medžiagų, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio penktame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje, kitų asmenų akivaizdoje R. B. tyčia iš chuliganiškų paskatų ranka sudavus koridoriuje stovėjusiam nukentėjusiajam E. I. į veido sritį, o po to nukentėjusiajam E. I. grįžus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, veikdami bendrininkų grupėje, paėmę nukentėjusįjį už rankų nutempė į bendro naudojimo prausyklos patalpas, kuriose tyčia, iš chuliganiškų paskatų, bendrais veiksmais sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis ir metaline šluotos koto dalimi nukentėjusiajam E. I. į įvairias kūno vietas, padarydami plėštines-durtines žaizdas krūtinės ląstoje ir juosmenyje su kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, poodines kraujosruvas akių vokuose, odos nubrozdinimą kairiame skruoste bei nosies kaulų lūžį, taip tyčia sunkiai dėl chuliganiškų paskatų sutrikdė nukentėjusiojo E. I. sveikatą bei pažeidė viešąją tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Bylos įrodymai, veikų kvalifikavimas

Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2019 m. birželio 26 d. popietę iš N. Akmenės atvyko į Panevėžio m. pas savo seserį V. B., gyvenančią bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), penktame aukšte. Ten susipažino su sesers sugyventiniu R. S.. Apie 19 val., abu išgėrus apie pusantro 0,7 l. talpos degtinės butelio, jis nuėjo į tualetą, esantį bendro naudojimo koridoriuje. Tikriausiai dėl to, kad jis jau buvo apgirtęs, paskui atėjo ir R. S., kuris paklausė kaip jis (R. B.) jaučiasi. Atsakė, kad gerai, tik norėjo atsigaivinti, prausėsi nusirengęs iki pusės. Tuomet R. priėjo prie balkono, kur buvo jo kaimynai – kaip vėliau paaiškėjo nukentėjusysis, jo brolis, L., D., taip pat K. bei sesuo V.. Dar būdamas prie praustuvo išgirdo, kad nukentėjusysis E. R. S. pradėjo priekaištauti, kad jie, čigonai, ne tik naudojasi vandeniu, bet ir vedasi visą taborą. Pamatęs, kad nukentėjusysis su R. vos nesipeša, priėjo prie jų ir tuomet nukentėjusysis jam kumščiu sudavė į kairę akį. Jis atsakė smūgiu į akį E.. Tada prie jų priėjo R. bei kiti vyrai ir visi pradėjo stumdytis, griuvinėti. D. jį (R. B.) nustūmė, pargriovė ir laikė. Po to visi apsiramino ir jis su R. S. grįžo į savo kambarį. Jam bėgo kraujas, buvo susinervinęs ir dar išgėrė degtinės. Po kelių minučių jis, o paskui ir R., išėjo į koridorių. Jame, toje pačioje vietoje, pamatė beisbolo lazdą rankoje laikantį nukentėjusįjį. Beeidamas R. S. susikibo su nukentėjusiuoju, pagrasinusiu juos „apraminti“, abu tampėsi sugriebę už lazdos, nugriuvo. Ištraukęs iš R. S. lazdą nukentėjusysis puolė link jo (R. B.). Tada jis pagriebė prie prausyklos durų buvusią virš metro ilgio šluotą metaliniu kotu ir ja gynėsi. Nukentėjusysis jam du kartus į ranką bei koją sudavė turėta lazda, o jis nukentėjusiajam šluotos kotu. Po pirmo smūgio šluotos kotas lūžo, o tuomet likusiu apie metro ilgio metaliniu kotu nukentėjusiajam sudavė apie 5-6 smūgius į krūtinę, pilvą, taip pat koją. 2-3 kartus sudavė lyg durdamas. Matė, kad nukentėjusysis pradėjo labai kraujuoti, prisėdo ant suoliuko. Tai pamatęs ir jis numetė šluotos kotą. Sesuo pradėjo šaukti, kad jis sužalojo žmogų, ji bei R. S. liepė eiti į lauką, nes tuoj atvažiuos iškviesta policija. Buvo didelis triukšmas. Bandant išeiti iš įvykio vietos kažkokie vyrai laikė užrėmę duris, neišleido ir liepė laukti policijos, tad jie iššoko į lauką per balkoną, tačiau netrukus juos sulaikė policijos pareigūnai. Suduodamas smūgius nukentėjusiajam konkrečių pasekmių nesiekė, apie jas negalvojo. Pripažįsta, kad būtent jo veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Mano, kad būdamas blaivas taip nebūtų pasielgęs. Ar smūgius nukentėjusiajam sudavė ir R. S. nematė.

2019-08-21 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2019-06-26 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rasti ir paimti daiktai - dalis baltos spalvos plytos 8,8 cm x 11,8 cm x 8 cm dydžio. Plytos kraštai aptrupėję, vietomis nežymiai matyti šviesiai žalios spalvos dažai. Apžiūrėtas lygaus paviršiaus metalinis vamzdis, apie 59 cm ilgio. Vienoje vamzdžio pusių yra oranžinės spalvos plastikinė detalė. Vamzdis dviejose vietose įlenktas, vienoje lenkimo vietoje matyti įtrūkimas. Kitas vamzdžio galas yra dalinai sulenktas - deformuotas, plačiausioje vietoje skersmuo siekia apie 2,5 cm. Apžiūrėta apie 17 cm baltos spalvos tampri juostelė, ant kurios suverti 29 rudos spalvos akmenukai (t. 2, b. l. 52-58).

Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtus ir aukščiau išdėstytus duomenis teismas pripažįsta juos įrodymais ir jų pagrindu konstatuoja, kad kaltinamųjų R. B. bei R. S. veikos yra nusikalstamos, kvalifikuotos teisingai ir atitinka nusikaltimų, numatytų BK 135 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. 1 d., sudėtis. Teismo ištirti bei vertinami įrodymai, tai yra nukentėjusiojo E. I., taip pat liudytojų D. K., M. K., D. L. bei iš dalies V. B. parodymai, kaltinamųjų paaiškinimai, specialistų išvados patvirtina, kad kaltinamieji R. B. bei R. S., veikdami bendrai, pažeidė viešąją tvarką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Kaltinamieji šias aplinkybes iš esmės pripažįsta ir savo kaltės nurodytomis aplinkybėmis pažeidę viešąją tvarką neginčija.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Teismų praktikoje tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybe ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Šioje byloje nustatyta, kad konfliktas kilo bei smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo – bendrabučio koridoriuje ir bendro naudojimo patalpoje, matant toje pačioje vietoje buvusiems bei girdint savo gyvenamosiose patalpose likusiems gyventojams, buvo naudojamas kaip pretekstą panaudojant menkavertę dingstį – tariamą įžeidimą. Nukentėjusysis E. I. patvirtino, kad rūkymo vietoje koridoriuje, matydamas, kad pas kaimyną R. S. atvykęs ir tame bendrabutyje negyvenantis asmuo (R. B.) naudojasi prausyklos paslaugomis, atkreipė į tai greta buvusio R. S. dėmesį, tačiau jokių įžeidžiančių ar žeminančių žodžių nenaudojo. Vis tik R. S. tai nepatiko, o išgirdęs šį pokalbį R. B. priėjęs sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvą. Tik po to, atsakydamas į šiuos R. B. veiksmus, ir jis, tai yra nukentėjusysis, gindamasis sudavė smūgius atgal. Būtent tokią konflikto pradžios situaciją nurodė bei nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir įvykio vietoje buvę liudytojai D. K., M. K., D. L.. Tuo tarpu kaltinamasis R. S. tvirtino konflikto pradžios nematęs ir įvykio vietoje nebuvęs, o jau eidamas link jos pamatė, jog R. B. antakis prakirstas bei kraujuoja. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats R. B. iš esmės pripažino nukentėjusiojo bei liudytojų nurodytas įvykio aplinkybes, tai yra tai, kad būtent dar būdamas prie praustuvo išgirdo, kaip nukentėjusysis R. S. pradėjo priekaištauti dėl naudojamo vandens ir būtent tada jis priėjo prie E. I.. Kartu R. B. akcentavo tai, kad nukentėjusysis juos pavadino „čigonais“ ir pats jam pirmas sudavė smūgį, po ko ir prasidėjo grumtynės. Teismas tokius kaltinamųjų prieštaringus parodymus apie konflikto pradžią atmeta kaip prieštaraujančius tiek vieni kitiems, tiek nukentėjusiojo bei neutralių liudytojų, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, parodymams. Pastebėtina, kad net ir pripažįstant kaltinamojo R. B. nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusysis pavartojo žodį „čigonai“, tai, įvertinus bendrą kontekstą, tai yra kad nebuvo vartojami kitokie įžeidžiantys žodžiai, nesuponuoja įžeidimo, žeminimo situacijos. Pats savaime nurodomas terminas, apibūdinantis tautinę priklausomybę, yra vartojamas šnekamojoje kalboje ir nėra jokio pagrindo teigti, kad vertinamojoje situacijoje turėjo aiškiai išreikštą neigiamą prasmę.

Vertinant tolesnius kaltinamųjų veiksmus konstatuotina, kad po nurodytų R. B. bei R. S. smurtinių veiksmų E. I. atžvilgiu viešosios tvarkos pažeidimas tęsėsi – nors trumpam kaltinamųjų veiksmai, įsiterpus įvykio vietoje buvusiems kitiems asmenims, baigėsi ir jie grįžo į savo kambarį, tačiau tuoj pat, nukentėjusiajam dar tvarkantis sužalotą vietą, R. B. bei R. S., pasiėmę žalojančius įrankius – plytos nuolaužą bei strypą, grįžo atgal, susigrūmė su nukentėjusiuoju ir jį nusitempę į bendro naudojimo patalpą, tai yra prausyklą, tęsė smurtinius veiksmus – R. S. susikibus su nukentėjusiuoju E. I. bei pargriuvus ir abiem vienas kitam suduodant smūgius, R. B. metaliniu strypu sudavė smūgius nukentėjusiam į krūtinę bei šonus. Šiais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti nesunkus bei sunkus sveikatos sutrikdymas. Nors nustatyta, kad betarpiškai sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus nukentėjusiajam padarė R. B., tačiau tiek šie, tiek nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai buvo padaryti bendrais abiejų kaltinamųjų veiksmais, tai yra R. B. bei R. S. veikė kaip nusikaltimo bendravykdytojai. Abu kaltinamieji, kuriuos sieja tam tikras artimas ryšys (R. B. svečiavosi pas savo seserį bei jos sugyventinį), kartu girtavo bei kartu atvyko į nusikaltimo vietą ir pasišalino iš jos, koordinavo savo veiksmus padėdami vienas kitam, matydami vienas kito veiksmus. Pirmąjį smurtinį veiksmą – smūgį nukentėjusiajam R. B. sudavė būtent reaguodamas į pastarojo pastabas R. S., grįždami kartu į konflikto vietą vėl veikė bendrai – abu tempė nukentėjusįjį nuo jo kambario, o smūgius E. I. metaliniu strypu R. B. sudavė būtent tuo momentu, kai pastarasis gynėsi nuo R. S., prieš tai plytos nuolauža daužiusio jo kambario duris bei, kaip tvirtina nuklentėjusysis, ja kėlusiu grėsmę ir pačiam E. I.. Kaltinamojo R. B. teiginius, jog jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo E. I., jį užpuolusio beisbolo lazda, teismas atmeta kaip prieštaraujančius nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms ir paneigtus nukentėjusiojo parodymais bei kitais bylos įrodymais. Vertinant kaltinamųjų parodymus teismas atkreipia dėmesį, kad jie viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi tiek vieni kitiems tarpusavyje, tiek nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais nustatytoms įvykio aplinkybėms ir dėl to juos atmeta bei vertina kaip pasirinktą gynybos būdą. Kartu teismas pripažįsta, kad ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai dėl tam tikrų detalių nebuvo nuoseklūs ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu ir jų pašalinti nepavyko, tačiau esminių prieštaravimų dėl įvykio aplinkybių, turinčių reikšmės vertinant kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus, jų apimtį, priežastinį ryšį bei pasekmes, tai yra galinčių turėti vertinant R. B. bei R. S. kaltę ir jų veikų kvalifikavimą, nėra.

Taigi, kaltinamieji R. B. bei R. S., įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, bendrais veiksmais suduodami smūgius rankomis ir metaliniu strypu nukentėjusiajam E. I. į įvairias kūno vietas, padarė jam nežymų, nesunkų bei sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų bei pažeidė viešąją tvarką. Suduodami nukentėjusiajam smūgius rankomis bei strypu į įvairias kūno vietas numatė, kad jų smurtinių veiksmų išdavoje gali atsirasti įvairūs padariniai, tai yra bet kokio sunkumo sveikatos sutrikdymas ar net nukentėjusiojo mirtis, tačiau šių padarinių savo sąmonėje nekonkretizavo, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia ir jų veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, tai yra kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. B. padarė tyčinius, baigtus, nesunkių bei labai sunkių kategorijoms priskiriamus nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 6 d.). Jis nusikalto jau būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų, tarp jų ir labai sunkaus (BK 129 str. 2 d. 9 p.), padarymą, baustas administracine tvarka, nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi šeimą, mažamečius vaikus (t.3, b. l. 70-103). Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors teismo posėdyje kaltinamasis ir deklaravo pripažįstantis savo kaltę, besigailintis dėl savo veiksmų bei atsiprašė nukentėjusiojo už jam padarytą žalą, tačiau kartu iš esmės paneigė esmines įvykio aplinkybes ir tvirtino tik gynęsis nuo nukentėjusiojo bei atsakęs į jo veiksmus. Toks formalus kaltės pripažinimas ir gailėjimasis negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. Kaltinamojo R. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, o tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Sveikatos sutrikimų, galinčių turėti reikšmės skiriant bausmę R. B., nenustatyta (t. 3 b. l. 132). Įvertinus išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių (nenustatyta) bei ją sunkinančių (dvi) aplinkybių santykį, darytina išvada, kad R. B. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti jam už atskiras nusikalstamas veikas skiriant laisvės atėmimo bausmes, savo trukme viršijančias sankcijose numatytų bausmių trukmės vidurkius. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai bei labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, už jas skiriamos bausmės bendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p.).

Kaltinamasis R. S. taip pat padarė tyčinius, baigtus, nesunkių bei labai sunkių kategorijoms priskiriamus nusikalstamus (BK 11 str. 3 d., 6 d.). Nusikalstamas veikas jis padarė Lietuvos Respublikoje nebūdamas teistas, tačiau jau padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, taip pat baudžiamąjį nusižengimą, buvo baustas administracine tvarka (administracinius nusižengimus darė ir po šiuo nuosprendžiu nustatytų nusikaltimų padarymo, esant paskirtoms kardomosioms priemonėms) (t. 4 b. l. 3-57). Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Sveikatos sutrikimų, galinčių turėti reikšmės skiriant bausmę R. S., nenustatyta (t. 4 b. l. 64). Atsižvelgęs į nurodytas bei kitas bausmės skyrimui reikšmės turinčias bylos aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamajam R. S. už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, savo trukme artimos sankcijose numatytų bausmių trukmės vidurkiams. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai bei labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, už jas skiriamos bausmės bendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p.). Be to, šiuo nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas R. S. padarė dar neįsiteisėjus jo atžvilgiu priimtam 2019-06-07 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamajam įsakymui, kuris įsiteisėjo 2019-07-10, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bendrinama su 2019-06-07 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymu R. S. pagal BK 281¹str. 1 d. paskirta 40 parų arešto bausme jas apimant (padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 str.).

Nukentėjusysis E. I. dėl nusikaltimu jam padarytos neturtinės žalos pareiškė 6000 Eur civilinį ieškinį. Kaltinamasis R. B. ieškinį pripažino iš dalies, o R. S. ieškinio nepripažino.

Ieškinys tenkintinas visiškai. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo padarinius, šią žalą padariusių asmenų kaltę bei kitas, turinčias reikšmės šiai bylai išspręsti, aplinkybes, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdu, kad kaltinamųjų R. B. bei R. S. padaryta nusikalstama veika nukentėjusiajam sukėlė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus. Nukentėjusysis patyrė didelį šoką, stresą ir baimę. Tam tikras fizines pasekmes (likę didelį randai), skausmą krūtinės srityje nukentėjusysis jaučia iki šiol. Įvertinus visas byloje nustatytas bei nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, taip pat susiformavusią teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo prašomas neturtinės žalos dydis visiškai pagrįstas ir atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Žala padaryta bendrais kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais ir jie privalo ją solidariai atlyginti (CK 6.263 str. 2 d.).

Byloje pareikštas ir 1037,35 Eur Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (t. 1 b. l. 150-154). Ieškiniu prašomas priteisti išlaidas sudaro E. I. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. E. I. gydymo išlaidos atsirado dėl bendrų neteisėtų R. B. bei R. S. veiksmų ir jie privalo jas solidariai atlyginti Valstybinei ligonių kasai (CK 6.263 str.).

daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam E. I. teisinę pagalbą teikė, tai yra jo interesams atstovavo, advokatė E. Norkienė. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos patikslintos pažymos Nr. (12.36) PT-4955 (t. 5 b. l. 77) matyti, kad E. I. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 478.51 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nukentėjusiajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos bylos nagrinėjimo metu valstybė patyrė 478.51 Eur išlaidas, į tai, kad tinkamai užtikrinti nukentėjusiojo interesams šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam buvo būtina atstovo advokato pagalba, į tai, kad kaltinamieji yra pakankamai jauno amžiaus, darbingi, valstybės išlaidos už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos valstybės naudai iš nuteistųjų lygiomis dalimis.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – beisbolo lazda, šortai, marškinėliai, kelnės bei papuošalo dalis (kvitai Nr. 0006232, Nr. 0005774, Nr. 0005772, Nr. 0005771), perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą, gražintini šių daiktų savininkams, o DNR lyginamieji pavyzdžiai, daktiloplokštelės, dėmių pavyzdžiai, plytos dalis bei vamzdžio dalis (kvitas Nr. 0005771) - sunaikintini (BPK 94 str. 1 d.).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariate į depozitinę sąskaitą pagal kvitą Nr. 002076 perduoti iš R. B. paimti 3 Eur 20 ct bei pagal kvitą Nr. 002075 perduoti iš R. S. paimti 63 Eur 60 ct perduotini E. I. civiliniam ieškiniui padengti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. ir jam paskirti bausmes:

- pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimą aštuoneriems metams;

- pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

Į bausmę įskaityti R. B. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2021 m. vasario 24 d., o bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2021 m. vasario 25 d.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. ir jam paskirti bausmes:

- pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimą šešeriems metams;

- pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir R. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme ir R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaityti R. S. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-06-26 19.30 val. iki 2019-06-28 16.24 val. (dvi dienas) bei atliktą bausmę, paskirtą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. S. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Priteisti iš R. B. ir R. S. solidariai šešis tūkstančius eurų (6000 Eur) E. I. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. B. ir R. S. solidariai vieną tūkstantį trisdešimt septynis eurus 35 ct (1037,35 Eur) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajam E. I. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Priteisti iš R. B. ir R. S. valstybės naudai po du šimtus trisdešimt devynis eurus 25 ct už nukentėjusiajam E. I. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariate į depozitinę sąskaitą pagal kvitą Nr. 002076 perduotus iš R. B. paimtus 3 Eur 20 ct bei pagal kvitą Nr. 002075 perduotus iš R. S. paimtus 63 Eur 60 ct perduoti E. I. civiliniam ieškiniui padengti;

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje saugomus:

- beisbolo lazdą (kvitas Nr.0006232) gražinti E. I.;

- šortus (kvitas Nr. 0005774) bei papuošalo dalį (kvitas Nr. 0005771) gražinti R. B.;

- marškinėlius ir kelnes (kvitas Nr. 0005772) gražinti R. S.;

- DNR lyginamuosius pavyzdžius, daktiloplokšteles, dėmių pavyzdžius, plytos dalį bei vamzdžio dalį (kvitas Nr. 0005771) – sunaikinti.

R. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo pradėjimo vykdyti palikti kardomąją priemonę suėmimą.

R. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo pradėjimo vykdyti palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o R. B. – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.