Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo R. C. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“ ieškinį atsakovui R. C. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkinamas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ ir atsakovas R. C. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L11012018/0105, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis bei išsipirkti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartas lizingo įmokas. Kadangi atsakovas nemokėjo įmokų sutartyje numatyta tvarka, pradinis kreditorius 2018 m. kovo 19 d. vienašališkai nutraukė sutartį ir informavo apie tai atsakovą pranešimu. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas pradiniam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei ,,mogo LT“. Uždaroji akcinė bendrovė ,,mogo LT“ 2018 m. gegužės 29 d. pardavė minėtą automobilį už 5780,00 Eur ir šia suma sumažino atsakovo skolą. Po transporto priemonės pardavimo atsakovas liko skolingas 4581,67 Eur.

Pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė ,,mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimą į atsakovo skolą naujam kreditoriui ,,Risk Management Service“ OU. ,,Risk Management Service“ OU 2018 m. gegužės 31 d. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu reikalavimą į atsakovo skolą perleido uždarajai akcinei bendrovei ,,Gelvora“, ką patvirtinta 2019 m. sausio 16 d. perleidimo patvirtinimo aktas prie sutarties.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2018 m. rugpjūčio 27 d. pranešimu. Be to, įteikus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nemokėjo periodinių įmokų, dėl ko sutartis su atsakovu 2018 m. kovo 19 d. buvo nutraukta. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas pradiniam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei ,,mogo LT“ ir parduotas už 5780,00 Eur. Šia suma sumažinta atsakovo skola iki 4581,67 Eur.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1285,70 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 15 d. (kreipimosi į teismą dienos) ir 25,8 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 4581,67 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Savo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ieškovė kildina iš pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „mogo LT“ ir atsakovo 2018 m. sausio 11 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. L11012018/0105 7.1 punkto, kuriame numatyta lizingo gavėjo prievolė mokėti palūkanas nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos, įskaitant transporto priemonės likutinę (išperkamąją) vertę per visą lizingo terminą. Sutarties 7 punktas reglamentuoja lizingo terminą bei Lizingo (išperkamosios nuomos) įmokų dydį, tačiau minėta sutarties sąlyga nereglamentuoja lizingo gavėjo atsakomybės dėl netinkamo sutarties vykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį, t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą; lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis kaip savo nuosavybę pasilieka lizingo dalyką, nes daikto realizavimo kaina mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; 2017 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-684/2017; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją: lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015, išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu lizingo objektu buvusio turto vertė viršija lizingo davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, skirtumas turi būti grąžinamas lizingo gavėjui, nes priešingu atveju lizingo davėjas nepagrįstai praturtėtų. Be to, nors lizingo davėjas yra laisvas pasirinkti, ar turtą parduoti, kitaip perleisti, ar laikyti savo nuosavybe, tačiau tai neatleidžia jo nuo pirmiau nurodytos pareigos – grąžinti skirtumą lizingo gavėjui.

Taigi pagal aukščiau nurodytus teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.574 straipsnį) ir kasacinio teismo praktiką, lizingo davėjui pasinaudojus teise nutraukti lizingo sutartį prieš terminą lizingo davėjas neturi teisės reikalauti lizingo davėją toliau vykdyti sutartį, t. y. mokėti palūkanas, skaičiuojamas nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos. Lizingo davėjui nutraukus sutartį prieš terminą, jis įgyja teisę reikalauti lizingo gavėją sumokėti prieš terminą visas lizingo įmokas, į kurias yra įskaičiuotos ir palūkanos už visą lizingo sutarties laikotarpį bei kurios įskaičiuojamos į lizingo davėjo nuostolius, patirtus dėl netinkamo sutarties vykdymo, įskaitant ir negautas pajamas palūkanų forma. Vartojimo kredito sutarties atveju kredito davėjas neturi teisės reikalauti palūkanų už laikotarpį, kuomet kredito gavėjas nesinaudojo kreditu, todėl jis išsaugo savo teisę reikalauti skolininką sumokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas ir po sutarties nutraukimo iki visiško kredito sumos grąžinimo. Lizingo davėjo nuostoliai dėl netinkamo sutarties vykdymo nėra detalizuoti, t. y. nenumatyta, kiek lizingo davėjo skolos sudaro išperkamosios nuomos suma, kiek palūkanos už naudojimąsi finansavimu, kokią dalį palūkanos, kaip negautos pajamos. Taip pat nėra numatyta, kurios nuostolių dalies dengimui turi būti įskaičiuojama lizingo davėjo gauta nauda: lizingo gavėjo sumokėtos įmokos ir lizingo dalyko realizavimo suma. Todėl nagrinėjamu atveju lizingo davėjo nuostolius sudaro lizingo gavėjo mokėtinų įmokų, įskaitant palūkanas už visą sutarties laikotarpį suma, papildomos dėl sutarties nutraukimo patirtos išlaidos, iš jų atėmus lizingo gavėjo gautą naudą ir lizingo dalyko realizavimo sumą.

Nagrinėjamu atveju visų pagal lizingo sutartį lizingo gavėjo mokėtinų įmokų suma sudaro 17429,37 EUR, taip pat lizingo davėjo papildomos išlaidos, patirtos po sutarties nutraukimo, sudarančios 1542,94 EUR. Atėmus lizingo dalyko realizavimo kainą - 5780,00 Eur, likusi lizingo gavėjo negautų įmokų pagal lizingo sutartį suma sudaro 11649,37 EUR. Taigi, ieškovės reikalaujama priteisti suma, įskaitant palūkanas, neviršija lizingo davėjo nuostolių, taip kaip juos apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.574 straipsnis bei aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika.

Iš pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „mogo LT“ 2018 m. birželio 6 d. pranešimo po transporto priemonės pardavimo matyti, jog į atsakovo 4581,67 EUR skolos sumą yra įtraukta ne tik nesumokėta finansavimo dalis, tačiau ir 413,66 EUR nesumokėta palūkanų dalis sutarties nutraukimo dienai, 5,07 EUR papildomos palūkanos už vėlavimą, taip pat 1542,94 EUR papildomos išlaidos, patirtos po sutarties nutraukimo (e.b.l. 26). Sutarties 7.1 punktas numato lizingo gavėjo prievolę mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas tik nuo finansavimo sumos. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų ir įrodymų, patvirtinančių likusią nepadengtą finansavimo sumą, o iš aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų matyti, kad 4581,67 EUR atsakovo skolą sudaro ne vien tik finansavimo suma. Be to, pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, nutraukus lizingo sutartį prieš terminą, lizingo gavėjo prievolė mokėti palūkanas pasibaigia, o lizingo davėjas įgyja teisę reikalauti iš lizingo gavėjo nuostolių atlyginimo. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 25,8 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 4581,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo atmetamas.

Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Lizingo gavėjo mokėtinų netesybų dydį, nutraukus lizingo sutartį prieš terminą dėl lizingo gavėjo kaltės, reglamentuoja Sutarties bendrųjų sąlygų 13.5 punktas, kuris numato, kad jei sutartis nutraukiama dėl lizingo gavėjo kaltės, lizingo gavėjas privalo mokėti 5 proc. dydžio netesybas nuo transporto priemonės pirkimo kainos. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja Sutarties bendrųjų sąlygų 13.2. punkte numatytų netesybų, kurios taikytinos lizingo gavėjui laiku nesumokėjus Sutartyje numatytų mokėjimų ir yra 0,05 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 412,35 Eur delspinigių (4581,67 Eur x 0,05 proc. x 180 d., už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 15 d.). Pagal sutarties 13.5 punktą mokėtinų netesybų dydis sudaro 420,00 EUR, skaičiuojant 5 proc. nuo transporto priemonės pirkimo kainos – 8400,00 EUR (Sutarties pagrindinių nuostatų I dalies 2 punktas). Kadangi ieškovo reikalaujamos netesybos neviršija Sutarties bendrųjų sąlygų 13.5 punkte numatytų netesybų, taikytinų nutraukus prieš terminą lizingo sutartį dėl lizingo gavėjo kaltės, dydžio, ieškovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo tenkinamas visiškai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies, todėl ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 141,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis; 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi visi ieškovės reikalavimai, už kuriuos turi būti mokamas žyminis mokestis, patenkinti visiškai, o atmestas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas reikalavimas, iš atsakovo ieškovei priteisiamas visas pastarosios sumokėtas žyminis mokestis.

Byloje susidarė 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

priimti atsakovo R. C. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. C. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“ naudai 4581,67 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą šešiasdešimt septynis euro centus) skolos, 1285,70 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus septyniasdešimt euro centų) palūkanų, 412,35 Eur (keturis šimtus dvylika eurų trisdešimt penkis euro centus) delspinigių, iš viso 6279,72 Eur (šešis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt devynis eurus septyniasdešimt du euro centus).

Priteisti iš atsakovo R. C. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“ naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 6279,72 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. C. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“ naudai bylinėjimosi išlaidas – 141,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo R. C. valstybės naudai 3,58 Eur (tris eurus penkiasdešimt aštuonis euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.