Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1-64-354/2012

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-12-28
Bylos Nr.: 1-64-354/2012
Teisminio proceso Nr.: 1-73-2-00022-2011-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Nijolė Matuzevičienė
Civilinis ieškovas: BUAB „(duomenys neskelbtini)“
Kaltinamasis: V. P., D. P.
Advokatai: Petras Rimantas Brazys

Baudžiamoji byla Nr. 1-64-354/2012Teisminio proceso Nr. 1-73-2-00022-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.4.5; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.2.14.5.2; 1.2.14.6.2; 1.2.18.10; 1.2.20.3; 1.2.29.1; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.4; 2.1.15.3.3.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorei Vladai Buivydienei,gynėjams advokatams Petrui Rimantui Braziui, Gintarui Žičkui,

civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams – bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. G., įgaliotiesiems atstovams A. S., I. M.,

kaltinamiesiems V. P., D. P.,specialistei Vijoletai Balandienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 str. 1 d., 183 str. 2 d., 182 str. 2 d. 300 str. 3 d., ir

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorė, deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 233 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. P. apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Mažeikių r. (duomenys neskelbtini) k.) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, vienvaldiškai veikiantis įmonės vardu, atsakantis už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d. (bankroto bylos iškėlimo), veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalteres, nevykdė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurios nurodo, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kurie nurodo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 2 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų, kurios nurodo, kad apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas, 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, kurios nurodo, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, nevykdė 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kurie nurodo, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita, t. y. 2008 m. sausio mėn. avanso apyskaitoje bei atskaitingų asmenų registre apskaičiavo 12400 Lt mažesnį savo skolos likutį bendrovei, taip 2008 m. sausio mėn. buhalterinių sąskaitų suvestiniame registre Didžioji knyga 12400 Lt padidino atskaitingų asmenų sąskaitos kredito apyvartą ir tyrimui nepateikė pateisinančių apskaitos dokumentų; 2008 metais buhalterinės apskaitos registruose, nurašydamas ilgalaikio turto už 10513 Lt, nurašymo operacijoms įforminti nesurašė ilgalaikio turto nurašymo aktų; 2008 m. gruodžio mėn. į apskaitą neįtraukė ilgalaikio turto apskaitos operacijų už 16249 Lt ir joms įforminti nesurašė pirminių apskaitos dokumentų; būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pats su savimi, kaip su fiziniu asmeniu, 2006 m. rugpjūčio 1 d. sudarė fiktyvią ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinių nuomos sutartį Nr. 10/06, buhalterinėje apskaitoje fiksavo neįvykusias ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinių nuomos operacijas ir 244260 Lt išmokėjimo sau ūkines operacijas pagal 10 kasos išlaidų orderių, apskaičiavo ir į veiklos sąnaudas 2009 m. įrašė 9000 Lt brėžinių nuomos mokesčio, 2010 m. – 279000 Lt, ir šiomis sumomis padidino bendrovės veiklos rezultatą; 2009–2010 metais sudarė fiktyvius sandorius dėl ilgalaikio turto įsigijimo su 21 asmeniu ir įformino 243800 Lt grynų pinigų išmokėjimo operacijas, kurių duomenys apie ūkinės operacijos turinį neatitinka tikrovės, t. y. ūkines operacijas, įvykusias ne tomis sąlygomis, kurios nurodytos ilgalaikio turto pirkimo-pardavimo sutartyse ir kasos išlaidų orderiuose.

Dėl šių pažeidimų, atsiradusių V. P. apgaulingai organizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, kurie yra susiję su bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimais, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d.

Be to, kaltinamasis V. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, vienvaldiškai veikiantis įmonės vardu, atsakantis už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, ir kaltinamoji D. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja-kasininke, veikdami bendrininkų grupe, sumokėdami 50–100 Lt dydžio atlygį už fiktyvių dokumentų pasirašymą, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 14 d. iki 2010 m. sausio 8 d., D. P. parengus, V. P. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartis dėl įrenginių įsigijimo su 21 fiziniu asmeniu, o D. P. išrašė kasos išlaidų orderius, nors minėtose sutartyse nurodytas turtas realiai nebuvo perkamas ir kasos išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos nebuvo išmokėtos. Taip kaltinamieji V. P. ir D. P. suklastojo tikrus dokumentus – 31 pirkimo-pardavimo sutartį ir 31 kasos išlaidų orderį:

Eil.Nr.Vardas, pavardėPirkimo-pardavimo sutartiesKasos išlaidų orderioIšmokėta suma, Ltdatanumerisdatanumeris1A. J.2009-10-1468/092009-10-1445980002010-01-0808/102010-01-081080002R. N.2009-11-0351/092009-11-0541078503A. G.2009-11-0955/092009-11-0941880002010-01-0502/102010-01-050280004M. R.2009-11-0954/092009-11-0941778002010-01-0501/102010-01-050180005E. V.2009-11-1256/092009-11-1242280006G. G.2009-11-1657/102009-11-1642478002010-01-0503/102010-01-050380007M. B.2009-11-2659/092009-11-2643780002010-01-0805/102010-01-080780008R. N.2009-11-3060/092009-11-3044080009A. N.2009-12-0462/092009-12-04446790010I. R.2009-12-0863/092009-12-08448790011S. J.2009-12-1064/092009-12-1045076002010-01-1106/102010-01-1111800012J. V.2009-12-1066/092009-12-1045278002010-01-0807/102010-01-0809750013V. M.2009-12-1875/092009-12-18467800014V. M.2009-12-2176/092009-12-2146980002010-04-0216/102010-04-0287785015A. V.2009-12-2177/092009-12-21470775016D. S.2009-12-2178/092009-12-2147178002010-03-3114/102010-04-0688780017M. P.2009-12-2379/092009-12-23476800018J. B.2009-12-2382/092009-12-2347879002010-04-0617/102010-04-0789720019G. S.2009-12-2483/092009-12-24482800020R. N.2009-12-2885/092009-12-28484775021R. G.2010-01-0804/102010-01-08077600Iš viso:xxxX243800

Be to, kaltinamoji D. P. siekė paveikti liudytoją, kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o būtent:

D. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) k.) direktorės pavaduotoja-kasininke, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 14 d. iki 2010 m. sausio 8 d. V. P. ir D. P. sudarius fiktyvias pirkimo-pardavimo sutartis dėl įrenginių įsigijimo su 21 fiziniu asmeniu ir išrašius fiktyvius kasos išlaidų orderius, taip pat ir su J. V. neva sudarius 2009 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 66/09 ir 2010 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 07/10 bei pagal 2009 m. gruodžio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 452 neva išmokėjus 7800 Lt ir pagal 2010 m. sausio 8 d. kasos išlaidų orderį neva išmokėjus 7500 Lt, esant dėl šio fakto 2011 m. kovo 14 d. pradėtam ikiteisminiam tyrimui byloje Nr. 73-2-00022-11, 2010 m. balandžio 20 d. paskambino iš jai priklausančio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojai J. V. ir nurodė jai liudyti apie tai, jog pastaroji pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairius įrenginius ir gavo sutartyse nurodytus pinigus, 2010 m. balandžio 21 d. į J. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH-B100“, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), siuntė 2 SMS žinutes ir nurodė duoti melagingus parodymus apie tai, kokie ir kokiomis aplinkybėmis fiktyviose pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyti daiktai buvo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir taip vertė liudytoją J. V. duoti melagingus parodymus.

V. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d., t. y. kaltinamas tuo, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) k.) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, vienvaldiškai veikiantis įmonės vardu, atsakantis už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja-kasininke D. P., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, siekdamas pateisinti gautą kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo avansą, fiktyviai pats su savimi (kaip fizinis asmuo V. P. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku V. P.) sudaręs 2006-08-01 ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinių nuomos sutartį Nr. 10/06, žinodamas, kad minėtų brėžinių faktiškai nėra, todėl jie negalėjo būti naudojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. birželio 6 d. buhalterinėje apskaitoje fiksavo D. P. fiktyviai išrašytus 10 kasos išlaidų orderių, kuriuose užfiksuoti neįvykę pinigų mokėjimai fiziniam asmeniui V. P. už fiktyvią UZKU brėžinių nuomą: 2009-12-15 kasos išlaidų orderį Nr. 12/15, kad gavo 7110 Lt, 2010-01-19 kasos išlaidų orderį Nr. 01/19, kad gavo 7650 Lt; 2010-02-26 kasos išlaidų orderį Nr. 02/26, kad gavo 7650 Lt; 2010-03-15 kasos išlaidų orderį Nr. 03/15, kad gavo 7650 Lt; 2010-04-22 kasos išlaidų orderį Nr. 04/22, kad gavo 5900 Lt; 2010-05-11 kasos išlaidų orderį Nr. 05/11, kad gavo 22950 Lt; 2010-05-12 kasos išlaidų orderį Nr. 05/12, kad gavo 7650 Lt; 2010-05-24 kasos išlaidų orderį Nr. 05/24, kad gavo 45900 Lt; 2010-05-26 kasos išlaidų orderį Nr. 05/26, kad gavo 45900 Lt; 2010-06-04 kasos išlaidų orderį Nr. 06/04, kad gavo 45900 Lt, iš viso 244260 Lt.

Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P., padedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojai-kasininkei D. P., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 244260 Lt, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 244260 Lt dydžio turtinę žalą.

Be to, V. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., t. y. kaltinamas tuo, kad suklastojęs tikrus dokumentus apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

Tokiu būdu V. P. ir D. P., suklastodami tikrus dokumentus – 31 pirkimo-pardavimo sutartį ir 31 kasos išlaidų orderį, apgaule V. P. naudai užvaldė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės 243800 Lt dydžio turtą, ir tuo bendrais veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 243800 Lt dydžio turtinę žalą.

D. P. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d., 183 str. 2 d., t. y. kaltinama tuo, kad jog padėjo V. P. pasisavinti jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) k.) direktoriaus pavaduotoja-kasininke, veikdama kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. P., siekdama pateisinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. P. kaip atskaitingo asmens gautą avansą, žinodama, kad V. P. fiktyviai pats su savimi (kaip fizinis asmuo V. P. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku V. P.) yra sudaręs 2006-08-01 ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinių nuomos sutartį Nr. 10/06, žinodama, kad minėtų brėžinių faktiškai nėra, todėl jie negalėjo būti naudojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. birželio 6 d. išrašė 10 kasos išlaidų orderių, kuriuose užfiksuoti neįvykę pinigų mokėjimai fiziniam asmeniui V. P. už fiktyvią UZKU brėžinių nuomą: 2009-12-15 kasos išlaidų orderį Nr. 12/15, kad gavo 7110 Lt, 2010-01-19 kasos išlaidų orderį Nr. 01/19, kad gavo 7650 Lt; 2010-02-26 kasos išlaidų orderį Nr. 02/26, kad gavo 7650 Lt; 2010-03-15 kasos išlaidų orderį Nr. 03/15, kad gavo 7650 Lt; 2010-04-22 kasos išlaidų orderį Nr. 04/22, kad gavo 5900 Lt; 2010-05-11 kasos išlaidų orderį Nr. 05/11, kad gavo 22950 Lt; 2010-05-12 kasos išlaidų orderį Nr. 05/12, kad gavo 7650 Lt; 2010-05-24 kasos išlaidų orderį Nr. 05/24, kad gavo 45900 Lt; 2010-05-26 kasos išlaidų orderį Nr. 05/26, kad gavo 45900 Lt; 2010-06-04 kasos išlaidų orderį Nr. 06/04, kad gavo 45900 Lt, iš viso 244260 Lt.

Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja-kasininkė D. P. padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. P. pasisavinti jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 244260 Lt, ir tuo bendrais veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 244260 Lt dydžio turtinę žalą.

Be to, D. P. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., t. y. kaltinama tuo, kad suklastodama tikrus dokumentus apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) k.) direktoriaus pavaduotoja-kasininke, veikdama bendrininkų grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. P., turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, nurodydami tikrovės neatitinkantį dokumentų pasirašymo pagrindą arba piktnaudžiaudami pasitikėjimu, sumokėdami 50–100 Lt dydžio atlygį už fiktyvių dokumentų pasirašymą, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 14 d. iki 2010 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojai-kasininkei D. P. parengus, direktoriui V. P. pasirašius pirkimo-pardavimo sutartis dėl įrenginių įsigijimo su 21 fiziniu asmeniu, D. P. išrašė kasos išlaidų orderius, nors minėtose sutartyse nurodytas turtas realiai nebuvo perkamas ir kasos išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos nebuvo išmokėtos:

Tokiu būdu V. P. ir D. P., suklastodami tikrus dokumentus – 31 pirkimo-pardavimo sutartį ir 31 kasos išlaidų orderį, apgaule V. P. naudai užvaldė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės 243800 Lt dydžio turtą ir tuo bendrais veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 243800 Lt dydžio turtinę žalą.

Įrodymai

Apklaustas kaltinamuoju V. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad buhalterinę apskaitą vedė buhalterė, todėl jis nežino ir negali paaiškinti, kodėl nustatyta, kad jis nepateisino avansu gautų 12400 Lt, kodėl 2008 m. gruodžio mėn. į apskaitą neįtraukta ilgalaikio turto apskaitos operacijų už 16249 Lt ir joms įforminti nesurašyti pirminiai apskaitos dokumentai. Mano, jog tai yra buhalterės kaltė. Žino, kad yra atsakingas už viską bendrovėje, sutinka, kad privalėjo laikytis įstatymų ir kontroliuoti, pripažįsta, kad nepakankamai kontroliavo, tačiau jo tyčios nebuvo. Jis visada pasirašydavo turto nurašymo aktus, visus dokumentus, tačiau visą buhalterinę apskaitą vedė buhalterė. Sutinka, jeigu nebuvo rasta nurašymo aktų, vadinasi, jų nebuvo.

Dėl kaltinimo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pats su savimi, kaip fiziniu asmeniu, 2006 m. rugpjūčio 1 d. sudarė fiktyvią ultragarsinių kavitacinių įrenginių brėžinių nuomos sutartį ir buhalterinėje apskaitoje fiksavo neįvykusias įrenginių brėžinių nuomos operacijas, jog išmokėjo sau 244260 Lt už ūkines operacijas pagal 10 kasos išlaidų orderių, paaiškina, kad tokia sutartis buvo sudaryta, malūno darbe brėžiniai buvo naudojami ilgą laiką, nuo 2004 m., o nuomos sutartis buvo sudaryta 2006 m. Jis buvo vienintelis akcininkas ir manė, kad tas malūnas yra jo, darė viską, kad malūnas tvirtėtų ir išgyventų. 2003 m. malūnas turėjo daugiau nei 300000 Lt nuostolių, praktiškai buvo prie bankroto ribos. 2004 m. jis išsinuomojo ultragarsinių kavitacinių įrenginių brėžinius iš Ukrainoje gyvenančio mokslininko, tuo metu brėžinius naudojo malūno veikloje nemokamai. Mokslininkas nesutiko išnuomoti brėžinių malūnui. Pagal tuos brėžinius įrenginius malūnui gamino trys firmos, o jis įrenginius realizavo Rusijoje. Ultragarsiniai kavitaciniai įrenginiai buvo gaminami nuo 2003 m. pabaigos iki 2006 m. gegužės 18 d., pardavimas vyko nuo 2004 m. kovo mėnesio iki 2007 m. rugpjūčio 16 d. Gauta 881104,80 Lt pelno, už gamybą sumokėta 83336,85 Lt, ir tuo laikotarpiu ukrainiečiui L. K. už brėžinių nuomą buvo išmokėta 132000 Lt, o jam – 111000 Lt. L. K. jis mokėjo asmeniškai, iš atsiskaitytinai paimtų pinigų. Tyrėjai jis pateikė brėžinius, sutartį su mokslininku iš Ukrainos, pavedimus, darytus per „(duomenys neskelbtini)“, čekius dėl pinigų išmokėjimo už brėžinių nuomą. Atskaičius išlaidas, malūnas iš šitų ultragarsinių kavitacinių įrenginių pardavimo gavo gryno pelno 640000 Lt, pinigus iš Rusijos, iš Lietuvos pirkėjų gavo pavedimais per banką. Pelnas buvo 2004–2007 metais, nes tada pavyko parduoti didesnius įrenginių kiekius. Tiesiogiai bendrovė su mokslininku iš Ukrainos neatsiskaitinėdavo, kadangi pastarasis neturėjo savo firmos, buvo senas žmogus, invalidas, dabar neseniai mirė. Mokslininkas norėjo dirbti tik su juo (kaltinamuoju). Jam reikėjo pateisinti išleistus pinigus, todėl 2006 m. sudarė sutartį, pagal kurią malūnas už brėžinių nuomą įsipareigojo mokėti jam po 9000 Lt per mėnesį. Iki tos sutarties sudarymo jis buvo išleidęs 170000–180000 Lt, kurie buvo paimti avansu iš malūno. Tuos išleistus pinigus pateisino tik 2008–2010 m., kai buhalterės patarimu padarė užskaitas, kad jis, kaip direktorius, grąžina pinigus į kasą, o fiziniam asmeniui V. P. išmokami pinigai už tų brėžinių nuomą. Jis norėjo, kad būtų padarytos užskaitos – malūnas skolingas jam, o jis, kaip direktorius, skolingas malūnui, tačiau buhalterė pasakė, kad taip bus negerai, nes liks nesumokėti mokesčiai valstybei, ir buhalterė jam įrodė, kad reikia daryti taip, kaip buvo padaryta. Mokesčiai valstybei buvo sumokėti. Bendrovė asmeniui, kuris nuomojo brėžinius, mokėjo pagal kasos išlaidų orderius, o direktorius grąžindavo pinigus į kasą iš atsiskaitytinai paimtų sumų. Buhalterė neteisingai padarė, nes orderyje nurodyta, jog sumokėta už brėžinių nuomą. Jo nuomone, reikėjo forminti du dokumentus – pinigų grąžinimą į bendrovę ir išmokėjimą fiziniam asmeniui. Dabar išėjo taip, kad jis tą pačią sumą sumokėjo ir kaip direktorius, ir pagal kasos išlaidų orderį sumokėjo bendrovė. Bet taip nebuvo, pinigus, paimtus avansu, jis sumokėjo tam ukrainiečiui, pats važiavo į komandiruotes, todėl kažkiek pinigų pasiimdavo ir sau. Jis nepasisavino 244000 Lt, negali būti, kad pinigai buvo du kartus išmokėti, nežino, kaip čia yra surašyta, bet tai yra neteisinga, jis suprato, kad jie daro užskaitą. Kai buvo sudaryta nuomos sutartis 2006 m. rugpjūčio 1 d., brėžiniai įmonės veikloje dar buvo naudojami gaminant ultragarsinius kavitacinius įrenginius. Pinigus už nuomą pradėjo gauti nuo 2006 m. už ketvirtį, o paskui yra bankiniai pavedimai, remiantis ta sutartimi. Vėliau, kadangi buvo pradėta malūno rekonstrukcija, nebuvo pinigų, jų mokėjimas buvo laikinai nutrauktas. Dvigubai pinigai nebuvo išmokėti, kadangi nebuvo įplaukų, ir nebuvo galimybės išmokėti tų pinigų. 2009–2010 metais jie jau beveik nebedirbo. Mokslininkui už brėžinius pateisino sumokėtus 132000 Lt, bet jis sumokėjo daugiau. Civilinėje byloje dėl brėžinių nuomos iš jo priteista 244000 Lt, nes buvo konstatuota, kad šitas sandoris buvo nenaudingas bendrovei, bet jis mano, jog tai yra neteisinga, nesupranta, kaip 640000 Lt gryno pelno gali būti nuostolinga, be to, tie pinigai leido „ištraukti“ malūną. Kai brėžiniai jau nebebuvo naudojami, už nuomą būdavo imami pinigai siekiant pateisinti avansinius pinigus, sumokėtus brėžinių autoriui ir išleistus komandiruotėms. Nepripažįsta, kad brėžinių nuomos sutartis buvo fiktyvus sandoris, yra tie brėžiniai, yra pardavimai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, Rokiškyje, Anykščiuose, Panevėžyje – realiai brėžinių nuoma buvo, įrenginiai buvo gaminami ir davė labai gerą pelną. Pagal byloje esančius kasos išlaidų orderius realiai iš kasos tokių pinigų sumų jis negavo, buvo daromos užskaitos pagal nuomos sutartį. Pinigus jis imdavo iš kasos tik avansu kaip direktorius.

Nepripažįsta, kad suklastodamas 31 sutartį pasisavino 243000 Lt. Realiai tie sandoriai su nurodytais sutartyse asmenimis nebuvo sudaryti. Dėl sutarčių suklastojimo savo kaltę pripažįsta, jose surašyti neteisingi duomenys. Tas sutartis ruošė arba jo žmona, arba vyr. buhalterė. Jis tas sutartis pasirašė, žinodamas, kad realiai su tais asmenimis tokių sandorių nebuvo. Pripažįsta, kad suklastodamas 31 sandorį, tai yra sudarydamas sandorius ne tų asmenų vardu ir įtraukdamas tas sutartis į buhalterinę apskaitą, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų. Nepripažįsta, kad sudarius 31 fiktyvų sandorį, jis užvaldė bendrovės turto už 243800 Lt. Jie sudarė tokias sutartis todėl, kad Lietuvos rinka yra specifinė, ir Lietuvoje nėra kur nusipirkti naujos malūno įrangos, nėra tokios įmonės ar bendrovės, kuri užsiiminėtų malūno įrangos pardavimu. Malūno įrangą galima buvo nusipirkti tik Ukrainoje arba Rusijoje, taip pat jie stengėsi visą malūnui reikalingą įrangą pirkti iš Lietuvos bankrutavusių malūnų arba ieškoti žmonių, kurie galėjo turėti tokios įrangos. Stiprūs malūnai, tokie kaip Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, darydavo rekonstrukcijas, likdavo kažkokia įranga dar tinkama naudoti, tačiau jie seną įrangą vežė į metalo laužą, sunaikindavo, supjaustydavo, o konkurentui neparduodavo. Bankrutavus malūnui įrangą nusipirkti buvo galima. 2006 m. jie priėjo tokią ribą, kai jiems arba reikėjo uždaryti malūną, arba pradėti rekonstrukciją, nes beveik visos mažosios kepyklos, kurios pirkdavo iš jų miltus maišais, buvo bankrutavusios, todėl reikėjo keisti technologiją taip, kad galėtų gaminti betarius miltus. 2006 metais buvo pagerėjimas, jie pradėjo ieškoti įrangos. Malūne dirbo technologas A. Č., jie numatė, ką galima būtų padaryti, kad malūnas galėtų veikti toliau. Reikėjo bokštų, staklių, kompresorių, vamzdžių, ciklonų, variklių, reduktorių, šliužinių. Galimybės buvo neypatingai didelės, bet tuo momentu atrodė, kad tai yra geros perspektyvos, todėl jis užstatė savo gyvenamąjį namą, gavo paskolą, beveik 700000 Lt, iš jų 396000 Lt panaudojo malūnui. Savo asmenines lėšas pervedė į malūno sąskaitą ir panaudojo malūno reikmėms, daugiausia grūdams pirkti. Nutarė daryti rekonstrukciją, pradėjo ieškoti įrangos. Pinigai, panaudoti įrangai pirkti, nebuvo forminami jokiais dokumentais, buvo sumokama grynaisiais pinigais. Už 8 „bačkas“ iš (duomenys neskelbtini) malūno O. Ž. buvo sumokėti 27000 Lt, buvo pirkta iš R. K., iš Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“ malūnininko buvo nupirktas pneumodugnas, vibrodugnas, kompresorius, permetimo vožtuvas, atsiurbimo sistema ant bokšto, šliuzinės ir ciklonai, už tai buvo sumokėta apie 30000 Lt per 3–4 metus. Parsivežus „bačkas“, joms montuoti A. Č. rekomendavo brigadą iš Vilniaus, kuriai vadovavo V. P.. Pastarieji turėjo patentą, sudarė žodinę sutartį, už „bačkų“ sumontavimą (reikėjo pjauti, virinti, pastatyti ant pastolių, padaryti virš jų stogelį, padaryti kopėčias, padaryti kompresorių, vamzdyną) jis sumokėjo 33000 Lt, iš jų 21000 Lt pervedė iš asmeninių sąskaitų ir 12000 Lt per du kartus sumokėjo grynaisiais iš atsiskaitytinai paimtų pinigų. Kadangi keitėsi technologinė linija, vietoje vieno plokščiasiečio įvedė du, reikėjo daug reduktorių, šliužinių, vamzdynų, vožtuvų. Jam labai padėjo Z. R., pastarajam jis duodavo grynųjų pinigų, už kuriuos buvo nupirkta įvairios įrangos už 32000 Lt. E. S. už malūno valdymo procesoriaus padarymą jis sumokėjo 7600 Lt, iš J. P. nupirko panaudotą kompresorių už 5000 Lt, kai naujas kompresorius kainuoja apie 20000 Lt. Verslininkas iš Kauno R. M. pardavė porą norijų iš lentpjūvės, jos yra malūne pastatytos, sumokėta 12000 Lt. Metalo apdirbimo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams už tekinimo, suvirinimo darbus per 4 metus sumokėjo apie 22000 Lt. Jis ir pats pirko reikalingos smulkios įrangos, kurios parduotuvėse nebuvo. Tai atraminiai guoliai, guoliai staklėms, dirželiai, juostos, įvairūs kampai, vožtuvai, įvairūs varikliai. Rekonstrukcijos laikotarpiu, 2006–2009 metais, šitai įrangai jis išleido apie 40000–50000 Lt atsiskaitytinai paimtų pinigų. Pinigai kasos orderiuose, išrašytuose pagal 31 fiktyvų sandorį, buvo tik įforminti, jie nebuvo paimti iš kasos. Tų pinigų negavo nei sutartyse nurodyti asmenys, nei jis. Taip jie įformino be sutarčių nupirktai įrangai išleistus pinigus. Paimtus iš avansinės sąskaitos pinigus jis grąžindavo į kasą, tada iš kasos neva išmokėdavo. Per tris mėnesius su kasininke surašė 31 kasos išlaidų orderį, pateisinantį 243800 Lt panaudojimą, perkeldamas tų pinigų laiką – pinigai buvo išleisti įrangai pirkti, montuoti anksčiau, o pateisinti 2009–2010 metais. Kaip atskaitingas asmuo jis ėmė pinigus, bet pavėluotai užpildė dokumentus. Įforminus neįvykusias operacijas, buvo sumažintas avansinių pinigų likutis, jo nuomone, tų pinigų likučio neturėjo būti, o jeigu liko, vadinasi, kažkas buvo neteisingai surašyta. Pagal 31 fiktyvų sandorį buvo nupirktas turtas, to nupirkto turto nurodyta vertė atitiko realiai nupirkto daikto vertę. Už įrenginius, kurie nurodyti tose fiktyviose pirkimo-pardavimo sutartyse, neparodė didesnės sumos, nei realiai sumokėjo. Jie ieškodavo, kur pigiau nusipirkti, pirkdamas už grynuosius pinigus sumokėjo mažiau, nei būtų sumokėjęs pirkdamas su dokumentais. Fiktyvūs sandoriai buvo sudaryti su malūne dirbančiais ar ateinančiais laikinai padirbėti žmonėmis. Jis pasikviesdavo darbuotojus, pasakydavo, kad parsivežė įrangą, pasakydavo jos kainą ir paaiškindavo, kad negalėjo išrašyti dokumentų, nes pardavėjas nenorėjo pasirašyti, ir paprašydavo, kad jie pasirašytų, kad neva gavo iš jo tuos pinigus. Kai šitaip paaiškindavo, žmonės sutikdavo. Buvo mokama kitiems žmonėms po 50 Lt už sandorį. Jis nepasisavino nė vieno lito. Kai tikrino administratorius, realiai tas turtas buvo, nepripažįsta kaltės, kad užvaldė 243800 Lt. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Jis buvo „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, pardavė akcijas, gavo 2 mln. Lt. 1999 m. dviese įsigijo malūną, 2002 m. jis tapo vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Iš pradžių buhaltere ir kasininke buvo V. M., ji nebespėjo, tada D. P. buvo priimta dirbti kasininke, kad padėtų tvarkyti buhalteriją.

Apklausta kaltinamąja D. P. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2002 m., kai V. P. tapo vieninteliu akcininku, ji pradėjo dirbti malūne, buvo kasininkė ir direktoriaus pavaduotoja.

2006 m. rugpjūčio 1 d. V. P. sudaryta nuomos sutartis nebuvo fiktyvi, malūne brėžiniai buvo naudojami nuo 2004 m. iki 2007 m., 2006 m. buvo didžiausi įrengimų pardavimai. Nuomos sutartis buvo sudaryta, nes pinigai buvo mokami brėžinių autoriui arba jo žmonai. V. P. mokėjo brėžinių autoriui kaip privatus asmuo, nes sutartis buvo su fiziniu asmeniu. 2006 m. kurį laiką V. P. buvo mokami pinigai už brėžinių nuomą. Pagal 10 kasos išlaidų orderių V. P. pinigai realiai nebuvo išmokėti, kasoje pinigų nebuvo. Buhalterei D. V. patarus buvo išrašomas kasos orderis, tą pačią dieną sumokamas fizinių asmenų pajamų mokestis ir nurašoma pinigų suma. Dabar ji supranta, kad darė negerai. Tą visą procesą tvarkė D. V.. Nepripažįsta, kad padėjo pasisavinti pinigus, 244000 Lt, jų jau nebuvo kasoje, jie buvo paimti anksčiau ir išleisti. L. K. pinigai buvo mokami nuolat. Tuo periodu, 2004–2007 metais, V. P. daug važinėjo, veždavo pinigus L. K.. Komandiruotės buvo apmokamos iš įmonės lėšų, bet tie pinigai, kurie buvo mokami L. K., buvo mokami grynais. Nuomos sutartis tarp fizinio asmens V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta tam, kad būtų galima apmokėti brėžinių autoriui L. K. arba jo žmonai N. K.. 2008 metais pinigai už nuomą nebebuvo mokami. V. P. tuos pinigus, kuriuos pasiėmė iš avansinės sąskaitos, išleido generatoriams, paskui buvo periodas, kai trūko pinigų. 10 kasos išlaidų orderių pagal tą nuomos sutartį ji išrašė, realiai iš kasos pinigai nebuvo išmokėti. Nuo tos sumos, kuri išrašyta orderyje, buvo sumokėti mokesčiai valstybei ir tik tada iš avansinių pinigų nurašyta ta suma. Realiai du kartus ta pati suma išmokėta nebuvo. Tą visą procesą tvarkė buhalterė D. V..

Dėl kaltinimo klastojant pasisavinus 243800 Lt pagal 31 pardavimo sutartį paaiškina, kad sutartis jie suklastojo, tačiau įranga realiai tokiomis kainomis buvo nupirkta ir naudojama. Tikrieji įrangos pardavėjai turėjo priežasčių neforminti sandorių. V. P. pasiimdavo pinigų iš bendrovės kasos, augdavo avansinė skola. Kai kuriems asmenims, pasirašiusiems suklastotas sutartis, sumokėjo po 50, 100 Lt už pasirašymą, pinigai pagal jų pasirašytus kasos orderius nebuvo išmokėti. Tie pinigai realiai buvo paimti anksčiau, o po to, sudarius sutartis, jie atsidūrė avansinėje apyskaitoje. Kaltinime nurodytas turtas, įgytas pagal 31 sandorį, realiai buvo nupirktas 2005–2008 metais, kainos buvo surašytos realios. Nauja įranga yra labai brangi, o čia buvo pirkta 3–4 kartus pigiau. Nebuvo atvejų, kad turtas būtų nurašytas, o po to iš naujo įtrauktas į apskaitą. Buvo daroma rekonstrukcija, vyko statybos.

J. V. pasirašė sutartį ir kasos orderį aiškiai žinodama, ką pasirašo, nes V. P. su visais darbuotojais kalbėjo ir visiems paaiškino. Kai prasidėjo tyrimas, ji paaiškino J. V., kad pastaroji kviečiama apklausai dėl pasirašytos sutarties. J. V. pasakė, kad sutarties neturi. Tada ji pasisiūlė J. V. išvardyti sutartyje nurodytą įrangą SMS žinutėje, J. V. sutiko. Ji (D. P.) nusiuntė SMS žinutę J. V.. Kalbėdama telefonu J. V. jai nesakė, kad nežino, apie ką kalbama. Ir ji skambino J. V., ir pastaroji jai skambino. Jokio poveikio J. V. ji nedarė, nepripažįsta savo kaltės. SMS žinutėje J. V. rašydama, kad „Pinigus gavai, smulkmenų neprisimeni“, turėjo mintyje, kad pastaroji gavo 100 Lt už tos sutarties pasirašymą.

Su 243800 Lt dydžio ieškiniu nesutinka, pinigai buvo išleisti malūno reikmėms, nepasisavinti. Kasos orderius išrašydavo ir pasirašydavo ir ji, ir D. V..

Civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo A. G. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorius. Jis dalyvavo perduodant turtą, pinigines lėšas bankroto administratoriui. Buvo sudaryta komisija, dalyvavo 4 jų įmonės darbuotojai, buvo didelės apimties turtas ir dokumentų nemažai, dalyvavo perimant tiek dokumentus, tiek įmonės turtą. Priėmimo-perdavimo akte yra jo parašas, jie pažymėjo kiekvieną daiktą, jiems buvo aktualu, kad visi tie daiktai būtų, viskas atitiko. Akte nesimato materialaus turto pagaminimo datų, nurodyta tik įsigijimo data ir įsigijimo kaina. Visų įrengimų pasų patikrinti neturėjo galimybės. Yra pareikšti kaltinimai, kad buvo pasisavintas turtas, įgytas pagal fiktyvias suklastotas sutartis, kurias jie pateikė prokuratūrai. Jie negali teigti, kad tie dokumentai suklastoti ar ne, todėl perdavė teisėsaugai, nes kai kurie įmonės kreditoriai tvirtino, kad malūne įrengimai tokie, kokius jie perėmė, buvo visą laiką, niekas jų nekeitė. Turtas pagal buhalterinius dokumentus ir iš tiesų esantis turtas atitiko, nieko netrūko, visas turtas perduotas. Jie iš pradžių manė, kad turtas buvo nurašytas ir vėl iš naujo užpajamuotas, todėl jokio trūkumo nerado. Nustatyti, ar tikrai nurašytas turtas buvo vėl užpajamuotas, būtų galima, jeigu būtų pateikti nurašyto turto įsigijimo dokumentai ir būtų pateikti naujai įsigyto turto dokumentai. O kadangi nei tų, nei tų dokumentų jiems nepateikta, o perduotuose dokumentuose nesimato identifikavimo numerių, jie rėmėsi tais parodymais, tuo manymu ir todėl kreipėsi į prokuratūrą. Turbūt neįmanoma nustatyti, ar tas pats turtas buvo nurašytas ir neva naujai įsigytas. Turto trūkumo nebuvo, pagal buhalterinius dokumentus visas materialus ir nematerialus turtas buvo perduotas. Ar malūno įranga buvo įsigyta iš kitur, o ne iš asmenų, kurie nurodyti sutartyse, apie tai jiems nieko nežinoma. Įsigijimo dokumentuose pagaminimo datos nenurodytos, jokie techniniai įrengimų pasai jiems neperduoti. Bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną yra sudaromas balansas, todėl jie rėmėsi tais dokumentais. Balansą sudarė įmonės vadovas. Balansas turėjo būti sudarytas 2010-09-26. Pirminių dokumentų jie nekėlė, būtų labai sudėtinga. Turto perėmimo metu jiems apie 2009-10-31 nurašymo aktą nebuvo žinoma. Tik vėliau, kai tikrino sandorius, buhalteriją, tada tik paaiškėjo tie dalykai. Turtas dabar dar neparduotas, kadangi kreditoriai nusprendė parduoti visą turtą kaip kompleksą, kas priskirta prie malūno įrangos. Turto dalis, nesusijusi su pačia gamyba, yra parduota. Iš kreditorių aktyvūs buvo ūkininkai, kurie pristatydavo produkciją, lankydavosi tame malūne ir situaciją matė. Galėtų paliudyti A. V., kuris yra išrinktas į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių komitetą. 2009-10-31 ilgalaikio turto nurašymo akto paaiškinti negali, nes ne jie nurašinėjo tą turtą. Įvardyti nors vieną „(duomenys neskelbtini)“ daiktą, kuris buvo nurašytas ir vėl buvo įvestas į eksploataciją, negali. Jie nenustatinėjo konkrečių daiktų, kas buvo nurašyta ir iš naujo užpajamuota, nes neturėjo su kuo palyginti, o eiti ir apklausinėti liudytojus ar dar kažką daryti negali, nes tai ne jų kompetencija, tuo labiau, kad byla jau buvo perduota prokuratūrai. Jokie kavitacinių įrenginių brėžiniai, jokie dokumentai jiems nebuvo perduoti, jie kreipėsi su civiliniu ieškiniu į teismą, nes manė, kad tais veiksmais įmonei buvo padaryta žala. Iš tų brėžinių panaudojimo „(duomenys neskelbtini)“ nauda gal anksčiau ir buvo, bet jie čia konstatavo patį faktą šioje stadijoje. Jie nustatė, kad po kavitacinių brėžinių nuomos sutarties sudarymo tarp V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokie kavitaciniai įrengimai pagal tuos brėžinius nebuvo gaminami. Dabar civilinį ieškinį šioje byloje jie sumažino, kad nesidubliuotų sumos. Nežino, kodėl nebuvo perimta „(duomenys neskelbtini)“ programa. Dalyvavo du jų buhalteriai, ką jiems perdavė, tą jie perėmė. Jiems buvo aiškinama, kad „(duomenys neskelbtini)“ programa yra kompiuteriuose, kuriuos jie perėmė. Ar be tos 31 suklastotos sutarties yra dar kiti tos pačios įrangos įsigijimo dokumentai, nesiaiškino, atidavė dokumentus specialistams ir tikėjo, kad bus viskas patikrinta.

Civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. S. paaiškino, kad jis yra bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri administruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, juristas. 2010 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Įsiteisėjus šiai nutarčiai, buvo patikrinti buhalteriniai dokumentai ir paaiškėjo, kad yra sandorių, kuriuos reikia ginčyti teisme, būtent tuos sandorius, kurie susiję su kavitacinių įrenginių nuoma. 2011 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu sandoris pripažintas negaliojančiu ir už kavitacinių įrenginių neteisėtą nuomą bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš V. P. priteista 244260 Lt suma. Šiuo metu vyksta apeliacinis procesas, kadangi atsakovas V. P. šį sprendimą apskundė. Mano, jiems derėtų, kad nesidubliuotų, sumažinti ieškinį ta suma šioje baudžiamojoje byloje. Taip pat jie pateikė visus dokumentus prokuratūrai dėl fiktyviai išrašytų kasos išlaidų orderių, kad neva buvo perkami malūnui įrenginiai ir sumokėti už juos pinigai, bet, kaip paaiškėjo proceso metu, dokumentai buvo suklastoti. Todėl dėl tos sumos, 243800 Lt, reiškia civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje. Perimant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą jis nedalyvavo. Rastas turtas buvo perduotas pagal priėmimo-perdavimo aktus. V. P. buvo pateikęs byloje kažkokias sutartis dėl ultragarsinių gravitacinių brėžinių nuomos su tuo asmeniu, iš kurio jis tuos brėžinius buvo paėmęs. Bet ta sutartis buvo sudaryta asmeniškai su V. P., o ne su įmone. Kiek prisimena, sutartys buvo pateiktos tik teismo proceso metu. Remiantis dokumentais nustatė, kad buvo pagaminti keli kavitaciniai įrenginiai pagal tuos brėžinius. Nors pats kaltinamasis teigia, kad iš to buvo uždirbta 800 tūkstančių litų, tačiau pagal buhalterinius dokumentus matosi, kad viskas ėjo į nuostolį, ir kada atsirado nuostoliai, kada reikėjo mokėti kreditoriams, jis mokėjo nuomą sau už tuos kavitacinius įrenginius. Naudos bendrovei tų brėžinių nuoma nedavė. Kad turtas buvo įsigytas iš kitų asmenų, ne iš tų, kurių pavardės nurodytos pirkimo-pardavimo sutartyse, nieko apie tai nežino. Jie priiminėjo turtą pagal buhalterinius dokumentus ir nesidomėjo, iš ko turtas buvo įsigytas. Daugiau turto, nei nurodyta buhalteriniuose dokumentuose, nebuvo rasta. V. P. pinigus išmokėjo sau, o ne kreditoriams, tuo padarydamas žalą ir kreditoriams, ir įmonei. Malūnas galėjo veikti, bet kur dingo pagal suklastotas sutartis pirkti įrengimai, nežino, jie nesiaiškino, vadovavosi buhalteriniais dokumentais ir tuo, ką išsiaiškino teisėsauga. Ar yra turto, nurodyto 2010-09-17 priėmimo-perdavimo akte Nr. 4, kuris būtų įsigytas pagal tą 31 sutartį, negali tiksliai pasakyti, kadangi įrengimai yra specifiniai ir jie kartojasi. Gali būti, kad tie įrenginiai įsigyti ne pagal tuos sandorius. Daugiau galėtų paaiškinti bankroto administratorius A. G..

Liudytoja V. M. parodė, kad yra pasirašiusi kažkokius dokumentus su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet neskaitė, kas ten buvo parašyta. Jos draugė A. V. telefonu paklausė, gal reikia pinigų, o jai atsakius, jog gerai būtų, pasakė, kad duos telefono numerį. Tada ji paskambino A. V. duotu telefono numeriu, kalbėjo su jai nepažįstama moterimi, kuri pasakė, kad reikės paso ir tik pasirašyti, daugiau nieko. Po to, joms susitikus Mažeikiuose, ji padavė savo pasą. Ta moteris paklausė, gal ji (liudytoja) žinanti, kas dar norėtų pinigų. Už pasirašymą pasiūlė 50 Lt. Tada jos namuose buvo brolis, sesuo ir keli draugai, ji pastariesiems paskambino, paklausė, gal jie irgi nori pinigų, ir pasakė, kad atneštų pasus. Taip ji dar įkalbėjo pasirašyti D. S., V. M., J. B. ir jos draugą G. S.. Ji paėmė pastarųjų pasus ir padavė tai moteriai. Ta moteris po to atvežė vokelį, o ji namuose davė visiems pasirašyti. Kokius dokumentus pasirašė, nežino, neskaitė. Žino, kad daug dokumentų pasirašė. Už pasirašymą kiekvienas gavo po 50 Lt. Parodytuose dokumentuose yra jos parašai. Ji tik pasirašė, jokio turto nepardavė, negavo tokių sumų, už kurias pasirašė. Neprisimena tos moters, todėl negali atsakyti, ar ši dabar yra salėje. Visa tai galėjo tai būti 2009-12-21, žino, kad buvo prieš šventes.

Liudytoja J. B. parodė, kad 2009 m. gruodžio mėnesį su draugais buvo pas V. M., pastaroji pasiūlė jiems užsidirbti pinigų – po 50 Lt už dokumentų pasirašymą. Sakė, kad reikės tik pasirašyti sutartį, kad kažką pardavė. Jie sutiko ir pasirašė dokumentus. Sutartis jiems pateikė V. M.. Kas pastarajai tuos dokumentus padavė, nežino, nematė. Realiai ji nieko nepardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Pinigų sumos, nurodytos dokumentuose, kuriuose pasirašė, negavo. Parodytuose dokumentuose yra jos parašai. 50 Lt gavo už tai, kad pasirašė.

Liudytojas V. M. parodė, kad jo sesuo V. M. pasiūlė užsidirbti pinigų, reikėjo pasirašyti kažkokius dokumentus, susijusius su turto pardavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pasirašė sutartyse, tačiau nieko niekam nepardavė, nurodytos orderyje pinigų sumos negavo. Už pasirašymą gavo 50 Lt. Parodytuose dokumentuose yra jo parašai. Tai galėjo būti 2009 m. gruodžio mėnesį. Kas V. M. tas sutartis padavė, jis neklausė.

Liudytoja J. V. parodė, kad ji yra dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo neilgai, po kelias dienas, kai trūkdavo darbininkų, tada pakviesdavo. Jokio turto ji neturi ir nieko kaltinamiesiems nepardavė. Kažkokius dokumentus D. P. davė pasirašyti, pasakė, kad reikia pasirašyti dėl inventorizavimo. Kiek pamena, pasirašė du kartus, ne vienu metu, tarp pasirašymų galėjo būti metų laiko tarpas. Galėjo būti tie dokumentai pasirašomi anksčiau nei 2009 m. gruodį. Parodytuose dokumentuose yra jos parašai. Dokumentuose nurodytos pinigų sumos ji negavo. Už pasirašymą gavo 100 Lt. Po to jai paskambino D. P., prisistatė ir pasakė, kad už paliudijimus, kad pardavė daiktus pagal pasirašytas sutartis ir kad gavo pinigus, duos siūlų kuodelį. Ji nesutiko taip liudyti, nes nieko nepardavė. D. P. skambino vieną kartą ir dar atsiuntė dvi SMS žinutes, kurias iki šiol turi išsaugojusi savo telefone. Gavusi tas SMS žinutes ji išsigando, kad yra kažkur įvelta, skambino tuo numeriu, iš kurio gavo žinutes, tačiau į jos skambutį niekas neatsakė. Iš gautų žinučių suprato, kad jos prašo melagingai liudyti. D. P. jai skambino 2011 m. balandžio 20 d., apie 16–17 val., SMS žinutes pastebėjo tik kitą, 21 dieną, o jau 22 dieną gavo kvietimą į policiją. Policijoje ji iš karto pasakė, kad gavo tokias SMS žinutes.

Liudytoja V. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo buhaltere nuo pat bendrovės įkūrimo, nuo 1998 m. rugpjūčio iki 2008 m. rudens. Ji tvarkė bendrovės buhalteriją, kasos, grynų pinigų netvarkė, kasininkė buvo direktoriaus pavaduotoja D. P.. Dokumentus, kuriuos reikėdavo įtraukti į buhalterinę apskaitą, jai pateikdavo abu P.. V. P. būdavo išduodami pinigai avansu, juos išduodavo kasininkė D. P.. Ji (liudytoja) pasižymėdavo, jeigu sumos būdavo imtos atsiskaitytinai, tai matydavosi buhalterinėje apskaitoje. Tuo metu buhalterinė apskaita buvo popieriniu variantu. Kodėl 2008 m. sausio mėn. avanso apyskaitoje bei atskaitingų asmenų registre buvo apskaičiuotas 12400 Lt mažesnis V. P. skolos likutis bendrovei, negali paaiškinti, neprisimena skaičių, kas buvo prieš tiek metų. Ar buvo kokių neatitikimų, neprisimena. Apyskaitas, registrus, suvestines darydavo pagal esančius dokumentus. Turtas buvo nurašinėjamas pagal ilgalaikio turto nurašymo aktą, o mažavertis turtas buvo nurašinėjamas kiekvieną mėnesį arba kai sulūždavo. Buhalterinės apskaitos registruose buvo turto nurašymo aktai, nurašydavo turtą pagal aktus. Neprisimena, kad būtų nurašytas turtas be aktų. 2008 m. dar dirbo, išėjo iš darbo tų metų pabaigoje. Inventorizacija būdavo daroma metų pabaigoje, tada būdavo daromi pagrindiniai nurašymai, jei reikėdavo, nurašydavo ir kitu laiku. Kodėl tais metais buvo nurašyta turto už 10500 Lt, bet nebuvo nurašymo aktų dėl tos sumos, negali atsakyti, nes metų pabaigoje inventorizacijos ji nebeatliko. Visas įvykusias ūkines operacijas, turto apskaitos operacijas įtraukdavo į apskaitą. Kad 2008 m. gruodžio mėnesį į apskaitą neįtraukta ilgalaikio turto apskaitos operacijų už 16249 Lt ir joms įforminti nesurašyti pirminiai apskaitos dokumentai, nieko pasakyti negali, ji tada jau nebedirbo. Bendrovėje buvo ultragarsinių kavitacinių įrenginių brėžinių nuomos sutartis, bet apie jos vykdymą, ar kas nors buvo daroma, nieko nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ brėžinius pirko iš direktoriaus, kažkokia sutartis buvo, nuomos sutartis irgi kažkokia buvo. Ar kitos įmonės gamino ką nors bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal tuos brėžinius, nežino, nebeprisimena. Pagal nuomos sutartį direktoriui pinigus išmokėjo gal tik kartą. Buvo pinigų stygius, reikėjo jų gamybai. Pagal sutartį reikėjo mokėti, bet tuo metu nebuvo laisvų pinigų, stengėsi vykdyti apyvartą. Avansinę apyskaitą tvarkė kasininkė D. P.. Ji iš darbo išėjo, nes malūnui prasidėjo negeri laikai – didėjo skolos ūkininkams, už miltus skolos irgi buvo, blogėjo bendrovės padėtis, ji ataskaitas darė, matė viską. Gal ir nebesugebėjo dirbti, nes reikėjo buhalteriją jau vesti kompiuteriniu variantu. Išeidama buhalterinius dokumentus paliko, o ar perduodama dokumentus pasirašė, neprisimena. Ji su nauja buhaltere nesusitiko, kažkokia praktikantė buvo, bet ar pastaroji liko dirbti buhaltere bendrovėje, nežino. Nepamena, ar brėžinių nuomos sutartį matė, ar tik apie ją girdėjo, bet žino, kad tokia kalba buvo. Ar buvo ta nuomos sutartis įtraukta į registrą, neprisimena. Kokia pinigų suma buvo išduota V. P., kaip atskaitingam asmeniui, pagal atskaitingo asmens avansinę skolą, konkrečiai neprisimena. Pamena tik tiek, kad, jai išeinant iš darbo, skaičiai buvo dideli. Skolą pateisinančių dokumentų buhalterinėje apskaitoje, vadinasi, nebuvo, nes kitaip ir tokios skolos nebūtų. „(duomenys neskelbtini)“ buhalterine programa ji nedirbo. V. P. dažnai važiuodavo į Rusiją, į Ukrainą, į Kamčiatką ir ten pardavinėdavo kavitatorius. V. P. kelionės į užsienį buvo forminamos kaip įmonės reikalais, ne asmeniniais. Ar visos kelionės buvo įmonės sąskaita, nežino. Įforminama buvo kaip komandiruotės, apmokama būdavo grįžus. Sunku jai dabar prisiminti, kokios tos išlaidos būdavo apmokamos. Kiek pamena, buvo apmokami kelionės bilietai. Kai V. P. važiavo į Kamčiatką, buvo negeri metai, iš miltų bendrovė jau nieko nebeuždirbo, ėjo į nuostolį, tai iš tų gautų pinigų pirko įrengimus, linijas tvarkė. Tų kavitacinių įrenginių pardavimas malūnui buvo pelningas. Buvo keli kavitacinių įrenginių pelningi pardavimai, tai tęsėsi kelis metus. Koks pelnas iš to buvo, reikia žiūrėti dokumentuose, neprisimena. Jei ne papildoma veikla su tais kavitaciniais įrengimais, malūnas seniai jau būtų bankrutavęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo žemės ūkio produktų pirkimas ir perdirbimas. Kavitatorių pardavimas buvo numatytas įmonės registravimo pažymėjime. Pagrindinės pajamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ateidavo nuo miltų gamybos, o tais metais, kai buvo didesnės sumos – iš kavitatorių pardavimo. Sumos, gautos už kavitacinių įrengimų pardavimą, buvo reikšmingos malūnui. Malūne buvo padarytos miltų linijos, įvairūs patobulinimai, tai buvo daroma ne iš miltų gamybos gautų pinigų. Kaip vyko kavitacinių įrenginių gamyba, nieko nežino. Tie įrengimai būdavo užpajamuojami ir juos išveždavo, tiek prisimena. Kavitacinių įrenginių gamybos procesą organizavo direktorius V. P.. Ji kasos netvarkė, todėl nežino, ar direktorius imdavo grynų pinigų kavitacinių įrenginių gamybai. Kiek buvo kavitacinių įrenginių eksporto atvejų, neprisimena, gal dešimt, gal daugiau. Jai būdavo pateikiama sąskaita faktūra, pirkėjas būdavo nurodytas iš Rusijos, ji įtraukdavo į pardavimus, su kavitatoriaus gamyba susijusias sąskaitas įtraukdavo į išlaidas. Kavitacinių įrenginių pardavimai ir gamyba vyko 2006 ir 2007 metais, neprisimena visko. Iki 2008 m. ji viena tvarkė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Be šitos įmonės tuo pačiu metu tvarkė ir kitų įmonių buhalterinę apskaitą. Po jos į bendrovę dirbti buhaltere atėjo V. B., kuriai ji neperdavė dokumentų, jos nesusitiko.

Liudytoja V. B. parodė, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo buhaltere nuo 2008-12-15 iki 2009-04-24. Kai atėjo dirbti į bendrovę, visa buhalterinė apskaita buvo tvarkoma popieriniu variantu. Tada jau buvo nupirkta „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos programa ir viską reikėjo suvesti į tą programą. Jai dokumentų niekas neperdavė, iki jos dirbusi buhalterė jau keli mėnesiai nebedirbo. Jokio buhalterinių dokumentų priėmimo-perdavimo akto nepasirašė, pradinius dokumentus rado spintoje, stalčiuose, pagal aprašus jokių dokumentų neperėmė. Pradėjusi dirbti suvedė buhalterinius dokumentus į „(duomenys neskelbtini)“ programą. Iš pradžių ji nelabai suprato tą programą, labai daug kartų suvedinėjo viską iš naujo, jai D. P. daug padėjo. Kai darė 2008 m. suvestines, ilgalaikio turto nenurašinėjo. Kokie buvo dokumentai, tuos suvedė, ar buvo kokių neatitikimų, dabar jau neprisimena. Neprisimena, kad būtų nustatytas 16249 Lt skirtumas dėl ilgalaikio turto nurašymo be tai patvirtinančių dokumentų. Kitų brangių daiktų už 7900 Lt, norijų nenurašinėjo. Ultragarsinių kavitacinių įrenginių brėžinių nuomos sutartis gal ir buvo, bet ji nežino, kas tai yra. Su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ V. P. buvo sudaręs kažkokią sutartį, tačiau ne pirkimo-pardavimo sutartį, kitokią. Apie avansines išmokas direktoriui V. P. nieko nežino, kasininkė buvo D. P., ji viską darydavo, suvestines taip pat. Visus piniginius reikalus tvarkė pastaroji. Tuo laiku, kai ji dirbo, kokios buvo direktoriaus skolos pagal avansines išmokas, negali įvardyti, nes matydavo tik bendrą sumą. Ar buvo kokių neatitikimų 2008 m. ir 2009 sausio mėnesį, neprisimena. Pagal specialistės išvadą, kad 2008 m. gruodį į apskaitą neįtraukta ilgalaikio turto apskaitos operacijų už 16249 Lt ir joms įforminti neišrašyti pirminiai apskaitos dokumentai, gali pasakyti tiek, kad, jei nebuvo pirminiai dokumentai įforminti, tai nebuvo jie įtraukti ir į apskaitą. Visus dokumentus išeidama iš darbo perdavė D. P., nes nauja buhalterė dar nebuvo įdarbinta. Dokumentus perdavė be jokių aprašų – kaip atėjusi dirbti rado, taip ir atidavė nepasirašydama, nes nebuvo ir kam pasirašyti to perdavimo akto. Turto įvedimo į eksploataciją aktais „(duomenys neskelbtini)“ programoje buvo forminamas turimas ilgalaikis turtas – jei tai buvo anksčiau nupirktas turtas, į programą jį reikėjo suvesti iš užvestų kortelių, naujai įgytas ilgalaikis turtas buvo įvedamas į programą pagal įsigijimo dokumentą. Programoje tai vadinosi „Sąskaitų planas“. Jai parodyti atspausdinti turto įvedimo į eksploataciją aktai gali būti atspausdinti iš „(duomenys neskelbtini)“ programos. Ta programa labai „mandri“, buvo galima ja vienu metu daug ką padaryti. Nupirktą turtą įvesdavo į „(duomenys neskelbtini)“ programą pagal pirkimo dokumentą – pirkimo-pardavimo sutartį arba sąskaitą faktūrą. Programoje jis taip ir vadinosi – „Sąskaitų planas“. Ten reikėdavo suvesti pavadinimą, nustatyti, kiek metų jis galioja, kam jis priskiriamas, ir toliau programa pati užpildo, ką reikia. Užtekdavo nupirktą daiktą įvesti į programą ir nuo tos dienos programa automatiškai pradėdavo skaičiuoti to daikto eksploatacijos laiką. Nuo to momento laikoma, kad daiktas įvedamas į eksploataciją. Programoje galima pasižiūrėti, nuo kada kas įvesta į eksploataciją ir kada baigiasi jo eksploatacijos laikas. Ar V. P., kaip atskaitingam asmeniui, buvo išmokami pinigai, nežino, nes avansinė apyskaita buvo, bet kam konkrečiai buvo išmokėti pinigai – ar D. P., ar V. P., ar dar kam nors, to nesimato, matosi bendra suma. Į „(duomenys neskelbtini)“ programą pradėjo suvedinėti dokumentus apie sausio vidurį. Suvedė visus dokumentus nuo tos datos, kai buvo pabaigta buhalterinė apskaita popieriniu variantu. Mano, kad buhalterinės apskaitos popierinis variantas baigėsi tada, kai buvo įsigyta „(duomenys neskelbtini)“ programa. Kai ji atėjo dirbti į bendrovę, „(duomenys neskelbtini)“ dar nebuvo įdiegta.

Liudytoja D. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo buhaltere nuo 2009 m. balandžio pabaigos iki pat bankroto bylos iškėlimo. Ji tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, grynų pinigų, kasos netvarkė, avansinių išmokų neišmokėjo, bendrovės kasininkė buvo D. P.. Ji dirbo „(duomenys neskelbtini)“ programa. Suvedinėdavo į tą programą visus pirminės apskaitos dokumentus, jie dažniausiai būdavo jai sudėti ant stalo. Tą, ką pateikdavo, tą ir suvesdavo. Apie kavitacinių įrenginių brėžinius žino, direktorius jai rodė nuomos sutartį, ir, jei gerai pamena, pagal tą sutartį kiekvieną mėnesį turėjo būti išmokama direktoriui po 9000 Lt. Pagal sutartį nuomotojas buvo fizinis asmuo, V. P., o nuomininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Ar pagal šitą sutartį buvo atliekami darbai, susiję su tų įrenginių gamyba, ji nežino. Jai dirbant, nuomos mokestis buvo išmokėtas už kelis metus, tos sumos buvo įskaitytos pagal avansines apyskaitas. 2009 m. pabaigoje ir 2010 m. buvo daroma užskaita su avansinėmis apyskaitomis, tai yra grynų pinigų V. P. neišmokėdavo, nes avansinėje apyskaitoje buvo pakankamai didelė skola, būdavo rodoma, kad V. P. sumokama, tokiu būdu ta suma sumažėdavo skola avansinėje apyskaitoje. Kaip priklauso pagal įstatymą, buvo atimamas gyventojų pajamų mokestis, pervedamas mokesčių inspekcijai, o likusia suma buvo mažinama skola. Iš kur ta atskaitingo asmens skola susidarė, nežino, bet, kai atėjo dirbti, ta suma jau buvo labai didelė. Ji nepamena tiksliai, bet 200–300 tūkstančių litų jau tikrai buvo. Ji pamena vieną vienintelį sandorį su užsieniu, kai buvo nupirkta mediena, iš Ukrainos ar Rusijos, bet ten buvo tik nupirkta ir iš karto parduota, daugiau nieko. Apie fiktyviai sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis ji jau daug ką dabar žino, todėl sudėtinga atrinkti, ką žinojo tada ir ką sužinojo vėliau per apklausas. Ji visas tas sutartis vedė į „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Tos sutartys, kaip ir visi pirminiai dokumentai, buvo paliekamos jai ant stalo, kasos išlaidų orderiai irgi. Kasos išlaidų orderius ji pasirašė, nes tai įeina į jos pareigas – turi būti vadovo ir vyr. finansininko parašai. Taip išeina, kad pasirašydama kasos išlaidų orderius, ji patvirtino, jog buvo išmokėti pinigai. Ar tie pinigai iš tikrųjų buvo išmokėti, nežino, pinigų išmokėjimo fakto nematė, nematė nei fizinių asmenų, su kuriais tos sutartys buvo sudarytos. Buhalteriškai taip buvo mažinama avansinė apyskaita. Tų neva pagal sutartis įsigytų daiktų realiai nematė, nežino, ar tikrai buvo įsigyti tie daiktai pagal sutartis. Ilgalaikį turtą nurašydavo pagal jai pateiktą sąrašą, kadangi nežinojo, kokie tie įrengimai yra. Sąraše būdavo nurodyta, ką konkrečiai reikia nurašyti. Nurašymo aktus jai pateikdavo, jau būdavo įvesta į programą ir atspausdinta, ji tik juose pasirašydavo. Realiai netikrindavo, ar tikrai turtas būdavo nurašomas, ji tvarkė tik dokumentus. Jai dirbant bendrovėje nebuvo atlikta nė viena inventorizacija. Kiek žino, prieš pat bankrotą vadovai patys atliko inventorizaciją. Ar turtas, išrašytas fiktyviose pardavimo sutartyse, realiai buvo pirktas iš kažko, ar realiai tas turtas buvo bendrovėje, jai nežinoma. Kai bankroto administratorius atėjo perimti turto, ji tame priėmime-perdavime nedalyvavo ir netikrino, ar pagal dokumentus yra visas turtas, bet vėliau matė, kad tame priėmimo-perdavimo akte buvo bankroto administratoriaus parašas, kad jis priėmė tuos daiktus, būtent įsigytus pagal fiktyvias sutartis. „(duomenys neskelbtini)“ programa dirbant galima patikrinti, ar yra kažkoks daiktas įvestas, iš ko jis buvo įsigytas, kada įvestas į eksploataciją ir koks yra jo nusidėvėjimas, tai apskaičiuoja programa. „(duomenys neskelbtini)“ programoje yra toks įvedimo į eksploataciją aktas. Jai parodyti turto įvedimo į eksploataciją aktai yra iš „(duomenys neskelbtini)“ programos, programa pati tokius aktus atspausdina, čia matosi, iš ko pirkta ir koks yra nusidėvėjimas. Įėjus į programą galima patikrinti, ar tokie aktai yra įvesti į programą. Bankroto administratoriui buhalterinės apskaitos popierinio varianto perduoti nereikėjo, visi duomenys buvo suvesti į programą. Ji pati pardavė bendrovei biuro baldus, pinigus, galėjo būti 7900 Lt, už baldus gavo, turi visus dokumentus. Bankrutuojant malūnui, tie baldai bendrovėje buvo. Kokiu tikslu buvo sudarinėjamos tos fiktyvios sutartys, pagal kurias realiai sandoriai neįvyko, nesigilino, tai yra įmonės vadovo darbas. Ar fiktyviose sutartyse nurodytas turtas buvo perkamas iš kitų asmenų, nežino, bet, jei bankroto administratorius pasirašė, kad tuos daiktus gavo, vadinasi, tas turtas bendrovėje buvo. Jeigu į „(duomenys neskelbtini)“ tie daiktai buvo įtraukti, tada ir realiai jie turėjo būti. Turto perdavimo aktas yra sudarytas pagal „(duomenys neskelbtini)“ programą, tik „(duomenys neskelbtini)“ spausdina sudėtingesnį variantą, kuriame daug nereikalingo, o čia pagal „(duomenys neskelbtini)“ programą atspausdinta „Excel“ programoje. Ji ultragarsinių kavitacinių brėžinių nematė, matė tik jų nuomos sutartį. Nežino, ar, kol ji dirbo bendrovėje, kas nors kur nors buvo gaminama pagal juos. Naudos bendrovė iš brėžinių nuomos sutarties gal anksčiau ir turėjo. Jai dirbant bendrovėje, naudos, pajamų, pelno iš tos sutarties bendrovė neturėjo. Ar nuomos sutartis tarp bendrovės ir V. P. buvo įtraukta į sutarčių žurnalą, ji nepatikrino, bet spėja, kad buvo, nes visos sutartys buvo registruojamos. Ar sutarčių žurnalas buvo perduotas bankroto administratoriui, nežino. Perduodant dokumentus bankroto administratoriui jie buvo trise. Dokumentai iš pradžių buvo malūne, bet, kai gegužės mėnesį išjungė elektrą, ten buvo tamsu ir nešildoma, todėl dokumentus ji važiuodavo tvarkyti pas bendrovės direktorių į namus. Pagal 2011-08-05 priėmimo-perdavimo aktus dokumentus perdavė, tai, kas aktuose surašyta, tai ir perdavė. Visi pirminiai dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti. „(duomenys neskelbtini)“ programos bankroto administratorius nepasiėmė. Tuo metu, kai buvo sudarytos fiktyvios sutartys, pagal buhalterinius apskaitos dokumentus, kiek žino, kasoje pinigų nebūdavo. Būdavo keli šimtai, bet tiek, kiek nurodyta išlaidų orderiuose – dešimtimis ar net šimtais tūkstančių litų – tokių pajamų bendrovė neturėjo. Su V. P. buvo atsiskaitoma pagal „(duomenys neskelbtini)“ mažinant avansinę apyskaitą, realiai tų pinigų nebuvo, jų V. P. malūnas realiai nemokėjo.

Papildomai apklausta liudytoja D. V. parodė, kad, kai ji atėjo dirbti į įmonę 2009 m. gegužės mėn., ilgalaikis turtas jau buvo visas suvestas į „(duomenys neskelbtini)“ programą. Visa malūno įranga buvo įvesta vienu įrašu – malūno įrengimai. Ji nežino, kodėl taip buvo padaryta. Ten turėjo būti gal kokie 300 daiktų, bet buvo vienas vienintelis įrašas, gal taupant laiką taip buvo padaryta, nežino. To turto vertė buvo apie pusę milijono litų, ir net neįvardyta, kiek tų daiktų yra. Tas turtas buvo suvestas į programą 2008 m. lapkričio 30 d. Jai, dirbančiai buhaltere, toks įrangos įvedimas į programą labai kliuvo. Nusidėvėjimą galima buvo rašyti, bet, jeigu reikia kokį daiktą pakeisti, problema, net inventorizaciją neįmanoma buvo padaryti, nes vienas daiktas yra ir viskas. Jie tada priėmė sprendimą tą turtą išskaidyti, o norint tą klaidą ištaisyti, reikėjo viską minusuoti ir tą pačią dieną viską suvesti į apskaitą iš naujo pagal atskirus pavadinimus. 2009 m. spalio 31 d. ilgalaikio turto nurašymo aktas buvo tam, kad po to visus įrengimus būtų galima išskaidyti, nes pačioje programoje jų išskaidyti negalėjo, jų prieš tai nenurašius. Nurašymo akte nebuvo parašų, tiesiog tai buvo vidinis dokumentas, kad programoje nebeliktų to vieno vieneto turto, ir tą pačią dieną visas tas turtas buvo įvestas išskaidytas. Turtą ji išskaidė pagal buvusios buhalterės paliktą visų esančių daiktų sąrašą. Tas sąrašas nebuvo pagrįstas įsigijimo dokumentais, jis tik buvo atspausdintas „Excel“ programa, neparemtas kiekvieno įrašo materialaus turto įsigijimo dokumentais. Tame sąraše buvo nurodytas turto pavadinimas, įsigijimo vertė, nusidėvėjimas ir likutinė vertė. Įvesto turto vertė turėjo atitikti nurašyto turto vertę – 450000 Lt. Suvedus turtą į programą, turto vertė atitiko, tačiau tą pačią dieną jie nurašė ilgalaikį turtą taip pat pagal pateiktą sąrašą. To sąrašo ji nebeturi, kur jis yra, nežino. Iš jai pateikto buvusios buhalterės turto sąrašo dalį turto įvedė į „(duomenys neskelbtini)“ programą, dalį, neįvesdama į programą, iš karto nurašė. Į programą įvedė, kad nurašyta turto už 97923 Lt, o likusį turtą už 352133 Lt įvedė į programą kaip esantį turtą. „(duomenys neskelbtini)“ programa tokį minusą ir turi, kad nesimato turto sąrašo. Galima būtų atspausdinti sąrašą, programa tai leidžia, tačiau tada nesubalansuoja galutinės vertės. Turtą galima atsekti pagal vertę, o konkrečiai koks turtas yra, čia nesimato. Kai bankroto administratoriui buvo perduotas ilgalaikis turtas, jis gavo turto sąrašą su pavadinimais, kiekiais ir vertėmis. Šitame sąraše yra tik kodai, pavadinimų neatspausdino. Kaip liudytoja V. B. parodė, buvo tokie turto įvedimo į eksploataciją aktai. Kai buvo perkami daiktai, tie aktai turėjo būti įvedami. Ji supranta, kad tas malūno įrenginys, 1 vienetas, anksčiau buvo sąrašas, tačiau, vedant į „(duomenys neskelbtini)“ programą, suvedė į programą kaip vieną vienetą. „Exelinė“ lentelė buvo prie ilgalaikio turto aplanko, vadovai naudojosi tuo sąrašu. Ką jai pateikė vadovai, tą ji ir suvedė į programą. Sąraše esančio turto su realiai esančiu turtu ji netikrino. „(duomenys neskelbtini)“ programos administratoriui neperdavė, dabar dar ja naudojasi. Ji įvedinėjo 2009 m. lapkričio 3 d. turto įvedimo į eksploataciją aktus pagal pirkimo pardavimo sutartis, ir dar buvo atspausdinti tokie perdavimo-priėmimo aktai. Pačių tų įrengimų dokumentų – techninių pasų ar panašiai – ji nematė. Pirkimų datos atitiko įvedimo laiką, tai buvo nauji pirkimai. Nurašytą turtą išvežti į metalo laužą ar kažkur kitur sunaikinti turėdavo gamybos vadovas, ji tuo nesidomėjo, jai jokių nurašyto turto dokumentų, kad jis buvo priduotas į metalo laužą ar kažkur kitur, pateikta nebuvo. Su D. P. dviese nevaikščiojo po malūną ir inventorizacijos neatliko. Įranga malūne buvo sunumeruota. Įvedant į „(duomenys neskelbtini)“ programą, įrangai numeris suteikiamas automatiškai. Kas klijavo tuos numerius ant daiktų, nežino. Kai išskaidė vieną daiktą į sąrašą daiktų, „(duomenys neskelbtini)“ programoje numeriai atsirado pagal senąjį sąrašą, numeriai ten buvo nurodyti. Dokumente „Pagrindinių priemonių operacija“ nurodyti pagrindinės priemonės kodai, spėja, turi atitikti įrangos inventorinį numerį, nes administratorius, priimdamas turtą, viską rado. Už 97923 Lt sumą nurašytas turtas turėjo būti mažiausiai 5 metus naudotas, nes įranga nurašoma po 5 metų.

Dar kartą papildomai apklausta liudytoja D. V. parodė, kad, jeigu yra sutartis, dar nereiškia, kad pinigai išmokėti. Norint pinigus paimti, reikia pirminio dokumento. Ji nusprendė, kad kasos išlaidų orderis, kaip pirminis dokumentas, atspindi realybę, jog pinigai buvo paimti. Jai parodytus kasos išlaidų orderius (1 t. 58–67 b. l.) panaudojo kaip pirminį dokumentą, pateisinantį išmokėjimą. Tai laisvos formos dokumentas, parodantis, jog vyko ūkinė operacija, kitokių dokumentų nėra. Šitie orderiai vadinasi kasos išlaidų orderiais, bet šiuo atveju jie nėra kasos dokumentai. Pinigai buvo paimti iš avansinės apyskaitos, tuos orderius segė prie avansinės apyskaitos. Šių kasos išlaidų orderių išrašymo tikslas buvo sumažinti avansinę apyskaitą, kad pagal sutartį priskaityti pinigai fiziniam asmeniui jau buvo išmokėti, ir direktoriaus įsiskolinimas sumažintas. Buvo norima padaryti užskaitą, tik dokumentas išrašytas, operacijos nebuvo atliktos. Kasos išlaidų orderis yra iš kasos išmokėti pinigai. Neprisimena, ar tuo metu, 2009 m. gruodžio mėnesį, 2010 metais, bendrovėje buvo pinigų. Jeigu būtų kasoje pinigai, būtų kasos išlaidų orderiai numeruojami iš eilės, o čia yra laisvos formos dokumentų numeracija. Kasos išlaidų orderius ji išrašė tik avansiniams mokėjimams pateisinti. Pagal 2006 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartį jos darbo laikotarpiu pinigai V. P. nebuvo mokami, buvo tik mažinama avansinė apyskaita. Tuos kasos išlaidų orderius įtraukė į avansinį registrą, ne į kasą. Priešingu atveju būtų neatitikusi kasa, nesutaptų „(duomenys neskelbtini)“. Avansinės apyskaitos yra įtraukiamos į Didžiąją knygą. Valstybei visi mokesčiai buvo sumokėti, nežino, kas pasiūlė tokį įforminimo mechanizmą, mano, kad viskas teisingai padaryta. Savaime aišku, kad užskaitas reikėjo daryti, grynųjų pinigų nebuvo, skola pagal nuomos sutartį buvo nuo 2006 metų. Jeigu nuoma nemokama, skola rašoma, tačiau šiuo atveju to nebuvo padaryta. Ji sudarinėjo avansines apyskaitas, iš kasos avansinius pinigus išduodavo kasininkė, o jai pateikdavo dokumentus. Nežino, ar jai pradėjus dirbti malūne, įrengimai pagal brėžinius dar buvo gaminami.

Akistatų su V. P. ir D. P. metu liudytoja D. V. parodė, kad jai pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo perduoti bendrovės finansiniai dokumentai, nurodymus dėl finansinių operacijų atlikimo duodavo direktorius, pirkimo-pardavimo sutartys, kasos išlaidų orderiai jai būdavo pateikiami išrašyti ir pasirašyti, galėjo būti, kad direktoriaus nurodymu keliems asmenims pateikė pasirašyti fiktyvias pirkimo-pardavimo sutartis, ilgalaikis turtas buvo nurašinėjamas administracijos nurodymu (3 t., 158–159, 177–178b. l.).

Liudytojas R. K. parodė, kad jis turėjo šliuzines užtvaras, kurios buvo nurašytos ir nebetinkamos naudoti, nes jau buvo atiduodamos metalo laužui, bet galima buvo iš jų dar kažką surinkti, iš kelių vieną pasidaryti, kurią dar būtų galima naudoti. Jos buvo jau ir „morališkai“ pasenę. 2005 ar 2006 m., o gal 2007 m., V. P. jis pardavė šliuzines užtvaras apytiksliai už 2500 Lt. Jokių sutarčių nebuvo sudaryta, jokių dokumentų jie nepasirašė. Pinigus jam sumokėjo grynaisiais, jokio kasos orderio jis negavo. Taip pat V. P. tuo pat metu pirko iš jo ciklonus, kurie montuojami prie įrengimų. Ciklonus jis taip pat buvo nusipirkęs kaip metalo laužą iš grūdų produktų kombinato „(duomenys neskelbtini)“. Kiek ciklonų buvo, nepamena, gal kokie šeši. Viską pardavė už tą pačią sumą. Dar vėliau V. P. iš jo pirko grūdų išbyrėjimo kūgį, kuris dar vadinamas išbyrėjimo piltuvu, už apytiksliai 2000 Lt. Šliuzinės užtvaros, ciklonai ir grūdų išbyrėjimo kūgis, t. y. tai, ką pardavė V. P., buvo metalo laužas, ir jo įsigyti buvo kaip metalo laužas. V. P. daugiau nieko nepardavė. Viską pardavė apytiksliai už 5000 Lt. V. P. buvo atvažiavęs kartu su A. Č.. V. P. sudarytame sąraše nurodytos įrangos V. P. nepardavė – nei variklių, nei siuvimo mašinų, nei kitų daiktų. Patvirtina, kad pardavė tik šliuzines užtvaras, cikloniukus ir kūgį.

Liudytojas A. Č. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo technologu nuo 2006 m. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. Pagal savo darbo pobūdį jis buvo tarpininku perkant įrengimus, nes žinojo, iš kur juos galima nupirkti, galėjo juos, kaip ekspertas, įvertinti, pasakyti kainą, techninę būklę, nupirkus sutvarkyti ir sumontuoti eksploatavimui. Pagrindinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcija buvo pradėta 2006 metais. Jis padėjo surasti malūnui valcų stakles, tai yra pagrindinė malūno įranga. Jos buvo nupirktos 2006 m. iš „(duomenys neskelbtini)“, iš Panevėžio. Tos staklės buvo senos, techniškai netvarkingos. Kadangi pirko iš įmonės, tai pirkimo dokumentai buvo. Be dokumentų malūnui buvo perkami smulkūs įrengimai. Pagrindiniai – valcų staklės, plokščiasiečiai – buvo perkami su dokumentais, o tokie, kaip atsarginiai mazgai, detalės, kurias dar reikėdavo sukomplektuoti, buvo perkami be dokumentų. Iš to, ką prisimena, be dokumentų buvo pirktas miltų fasavimo pusautomatis. Jis buvo pagamintas Šiauliuose privačiai, pagal jo brėžinius, sumokėta apie 3000 Lt. R. K. jis pažįsta. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš pastarojo pirko įrengimus, tik nežino, ar su dokumentais, ar be. Iš R. K. 2007–2008 m., jam atrodo, buvo pirktas sraigtinis transporteris, už kiek, nežino, taip pat iškrovimo pneumodugnas ir kompresorius. Tie įrengimai buvo seni, jau nurašyti ir turėjo būti išvežti į metalo laužą. Ar dar kas nors iš kur nors buvo pirkta be dokumentų, nežino, žino tiek, kad buvo atliekami tos nupirktos įrangos montavimo darbai, samdytos įmonės, dirbo montuotojai, daug darbų buvo padaryta savo jėgomis. Iš ko buvo pirktas vibrodugnas, neprisimena. Transporteris, toks, kokį pirko, ne naujas, gali kainuoti apie 2000 Lt, pneumodugnas irgi buvo senas, irgi apie 2000 Lt kainavo, kompresorius apie 1000 Lt. Tie nupirkti daiktai buvo sumontuoti malūne. Kai kuriuos darbus atliko malūno darbininkai, o sudėtingesnius darbus atliko samdyti žmonės. Dar buvo perkamos smulkmenos – varikliukas, reduktorius, pirkdavo pagal skelbimus, ieškodavo, kur pigiau nupirkti. Sumos nebuvo didelės, pavyzdžiui, variklis – 50 Lt. Tai buvo seni daiktai, todėl nebrangiai pirkdavo. Nupirkti daiktai buvo sumontuoti malūne, senus įrengimus keitė naujai nupirktais. Visa ta nupirkta įranga buvo sumontuota malūne ir veikė. Kiek V. P. galėjo išleisti pinigų perkant reikalingą įrangą be dokumentų, nežino. Iš kur buvo įsigyta šliuzinė užtvara, nepamena. Viena kainuoja 200–250 Lt, jų reikėjo 5–6 vienetų. Ciklonai, kiek žino, buvo gaminami privačiai. Konkrečiai iš ko buvo jie įsigyti, nežino. Grūdų išbyrėjimo kūgis negalėjo atskirai būti, jis būna kartu su bunkeriu. Visi bunkeriai buvo pirkti iš Skuodo malūno, kai jis buvo uždaromas. Buvo pirkti su metalo konstrukcijomis, buvo iš ten išmontuoti ir atvežti į „(duomenys neskelbtini)“. Kai kurios detalės buvo gaminamos pagal užsakymus naudojantis jo brėžiniais. Apie ultragarsinių kavitacinių įrenginių brėžinius jis nieko nežino. Pneumodugną galima vadinti grūdų bunkeriu, jis irgi yra kūgio formos, tai gali būti tas pats daiktas. Kompresorių ir sraigtinį transporterį gal iš kitur pirko, ne iš R. K.. Kai tuos įrengimus parvežė, V. P. pasakė, kad iš Panevėžio, tai jis ir pagalvojo, kad pirko iš R. K..

Liudytojas R. M. parodė, kad 2006–2007 metais V. P. per du kartus pardavė transporterį, susidedantį iš segmentų. Pirmą kartą pardavė apytiksliai už 6000 Lt, antrą kartą irgi apytiksliai už 6000 Lt. Transporteris buvo naudotas, iš kažkokio kolūkio, pirktas be įsigijimo dokumentų, jis pardavė taip pat be dokumentų. V. P. sumokėjo jam grynaisiais pinigais, pardavė kaip privačiam asmeniui. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sutarčių nesudarinėjo. Gali būti, kad transporteris dar vadinasi grūdų nešimo norija, jis skirtas biriems produktams.

Liudytojas G. S. parodė, kad datos tikslios neprisimena, pamena tik, kad buvo žiema, kai pasirašė kažkokius dokumentus. Tada buvo svečiuose pas V. M., kuri iš kažkur grįžusi pasiūlė pasirašyti dokumentus, už tai jie gausią po 50 Lt. V. M. sakė, kad ir ji pati pasirašė, kad čia viskas tvarkingai, kad nieko baisaus nebus. Kitą dieną su drauge J. B. nunešė pasus V. M., dar kitą dieną pasiėmė pasus ir pasirašė dokumentus. 2009-12-24 pirkimo pardavimo sutartyje ir kasos išlaidų orderiuose yra jo parašai. Už tų dokumentų pasirašymą gavo 50 Lt. Jokio turto niekam nepardavė, tik pasirašė.

Liudytoja A. J. parodė, kad jos vyras dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. D. P. paprašė pasirašyti sutartį. Neprisimena dabar, ką D. P. jai sakė, nes seniai tai jau buvo. Jei gerai atsimena, pasirašė dvi tokias sutartis. Ji net nežino, kokie tai yra įrengimai, kurie įrašyti toje sutartyse. Už tai, kad pasirašė tas dvi sutartis, gavo 100 Lt. Sutartis pasirašė vienu metu. Malūnui ji nieko nepardavė. Parašai jai parodytuose dokumentuose yra jos, tokių sumų, kurios nurodytos orderiuose, ji negavo.

Liudytoja A. G. (V.) parodė, kad jokio turto bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nėra pardavusi. Kažkokią sutartį yra pasirašiusi, datos neprisimena. Dabar net nepamena aplinkybių, kaip ten viskas buvo. Ligoninėje sutiko mokslo draugę R., kuri pasakė, kad yra galimybė gauti 100 Lt. Draugė jai užrašė ant lapelio telefono numerį, kuriuo ji paskambino ir sutarė susitikti prie ligoninės su kažkokia moterimi. Kai paskambino, jai pasakė, kad reikės pasirašyti dokumentus ir ji gausinti už tai 100 Lt. Ką reikės pasirašyti, ta moteris neįvardijo, tik paklausė, ar turinti pasą, nes reikės pasidaryti paso kopiją, o ji (liudytoja) tuo metu visas kopijas turėjo su savimi. Susitikusi su ta moterimi automobilyje pasirašė kažkokią sutartį, jos buvo keli lapai. Už pasirašymą gavo 100 Lt. Ant jai parodytos 2009-12-21 pirkimo sutarties ir kasos išlaidų orderio yra jos parašai dar V. pavarde. Orderyje nurodytos pinigų sumos ji negavo.

Asmens parodymo atpažinti metu liudytoja A. G. atpažino D. P. kaip moterį, pateikusią jai pasirašyti fiktyvius dokumentus (3 t., 59–62 b. l.).

Liudytoja D. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pardavusi jokio turto. 2009 m. gruodį jos sesuo V. M. pasiūlė pasirašyti kažką, ir ji pasirašė. Kiek dokumentų pasirašė, nepamena, daug jų buvo. Reikėjo jos asmens dokumento. Už dokumentų pasirašymą gavo 50 Lt. Parodytuose dokumentuose – pirkimo sutartyse ir kasos išlaidų orderiuose – jos parašai.

Liudytojas R. N. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja D. P. 2009 m. gruodį, prieš Naujuosius metus, paklausė, ar jis neturi mokestinių įsipareigojimų bankui, paskolų, ar lizingų. Jam atsakius, kad neturi, D. P. paklausė, ar jis negalėtų pasirašyti iki 8 tūkstančių sąskaitą, nes malūnas yra kažką įsigijęs be dokumentų. Jis pasakė, kad, jei nebus problemų su mokesčių inspekcija ar dar kuo nors, gali pasirašyti, ir po kelių dienų kažkokius dokumentus pasirašė. Savo asmens dokumento nepateikė, juos jau D. P. turėjo, nes jis dirbo malūne. Jokio atlygio už dokumentų pasirašymą negavo, net kalbos apie tai nebuvo. Ant 2009-12-28 pirkimo sutarties ir kasos išlaidų orderio jo parašai. Jokių variklių bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė. Negirdėjo V. P. sakant, kad yra parvežta įranga, kuri nupirkta be dokumentų, ir kad prašytų darbuotojų pasirašyti dokumentus. Jam pavaduotoja prieš pasirašant asmeniškai paaiškino, o sąskaitų jis nematydavo, tai ir nežinojo, ar oficialiai daiktai perkami, ar neoficialiai. Jam dirbant malūne paskutinius metus, prieš įmonės sustojimą, stambių pirkimų nematė, smulkmenas tik – gal variklį, šiukšlinę.

Liudytoja R. N. parodė, kad 2009 m. ji dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Jokių daiktų „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, kažkokią D. P. duotą sutartį pasirašė. D. P. sakė, kad reikia malūną sutvarkyti ar kažką panašiai. Nurodytos orderyje sumos negavo. Parodytuose dokumentuose yra jos parašai. Už sutarties pasirašymą pinigų negavo.

Liudytojas M. R. parodė, kad 2009–2010 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

„(duomenys neskelbtini)“ nieko nepardavė, sutartis kažkokias pasirašė D. P. prašymu. Jis nežinojo, ką pasirašo. Orderiuose nurodytų pinigų sumų negavo, gavo tik 100 Lt už pasirašymą. 2009-11-09 ir 2010-01-05 pirkimo sutartyse ir kasos išlaidų orderiuose yra jo parašai. Kai pasirašinėjo, dokumentai jau buvo V. P. pasirašyti, o ar antspaudai buvo, nepamena. Jam nieko neaiškino, kodėl reikia pasirašyti tokias sutartis.

Liudytojas A. G. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ 2009-11-09 jis pardavė grūdų bunkerį už 8000 Lt. Realiai daugiau nieko bendrovei nepardavė, tik pasirašė dokumentą, kad kažką pardavė. 2010-01-05 pirkimo sutartyje ir kasos išlaidų orderyje yra jo parašai, bet to daikto jis nepardavė. D. P. paprašė jo pasirašyti, tai ir pasirašė, kelis parašus dėjo, nepažiūrėjo, kas ten buvo įrašyta. Jam neaiškino, kodėl reikia tą sutartį pasirašyti.

Liudytoja G. G. parodė, kad kaime išgirdusi kalbas, jog galima gauti 100 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų, savo pasą nunešus į „(duomenys neskelbtini)“, nuėjo į bendrovę, ten D. P. paliko savo asmens dokumentus ir pasisiūlė pasirašyti, nes reikėjo pinigų. D. P. nieko jai neaiškino, paskui paskambino, ji atėjo, pasirašė, gavo 100 Lt. Nesuprato, kur pasirašė. Sutartyse nurodytų daiktų nepardavė, orderiuose nurodytų pinigų sumų negavo, parodytuose dokumentuose yra jos parašai.

Liudytojas M. B. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su žmona R. G.-B. pasirašė kažkokias sutartis, jokio turto malūnui nepardavė. Buvęs dabdavys V. P. ar jo žmona davė pasirašyti sutartis. Už sutarčių pasirašymą gavo po 100 Lt. Parodytuose dokumentuose – 2010-01-08 pirkimo sutartyje ir kasos išlaidų orderyje – jo parašai. Asmens dokumentus jis padavė D. P., jis su žmona, atrodo, pasirašė tuščias sutartis.

Liudytojas M. P. parodė, kad kažkokias sutartis kažkada pasirašinėjo buvusios kolegės A. V. draugei pasiūlius uždirbti 100 Lt. Tos draugės nepažinojo, tik žino, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis padavė savo asmens dokumentus, po kelių dienų pasirašė dokumentus ir gavo 100 Lt. Parodytoje 2009-12-23 pirkimo sutartyje ir kasos išlaidų orderyje jo parašai. Realiai nieko nepardavė, orderyje nurodytos pinigų sumos negavo.

Liudytojas A. N. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo 5–6 metus. Vyko gamyba, atėjo D. P., pasakė, jog bus inventorizacija, atnešė tuščius blankus, pasakė: „matote, kad norija stovi, pasirašyk, būsi liudininku, kad ji yra“, taip pat nurodė, kad tiek ir tiek kainuoja. Jis įrašė tą sumą ir pasirašė. D. P. pasakė, kad čia tik formalumas, o likusią dalį užpildys buhalterijoje. Pinigų, nurodytų orderyje, jis negavo, blankai tušti buvo, jis net nesuprato, už ką pasirašė. Parodytoje 2009-12-04 pirkimo sutartyje parašas yra jo, kasos išlaidų orderyje jo ranka įrašyta pinigų suma ir jo pasirašyta. Ar 2009-12-04 pasirašė, nepamena. Žino, kad pasirašė prieš malūno bankrotą. „(duomenys neskelbtini)“ darbas 2009 m. nebuvo sustojęs. Malūno įranga tuo metu, kai jis pasirašė, keičiama nebuvo, malūnas veikė visą laiką. V. P. jam nieko neaiškino, tik D. P. padavė pasirašyti, kad tikrai yra ta norija, ir viskas. Iš kur ta norija atsirado, nežino, kiek norijų malūne buvo, nepamena, gal kokios trys. Iki malūno uždarymo dirbo 5–6 metus. Malūno rekonstrukcijos per jo darbo laiką vyko, bet gamyba nebuvo sustojusi. Jeigu kokios staklės ir buvo remontuojamos, gamyba vis tiek vyko. Nežino, ar malūnas veikė visu pajėgumu, kiek sumalama buvo, tiek ir dirbo. Ką konkrečiai rekonstravo, ką keitė, nežino.

Liudytojas Z. R. parodė, kad V. P. prašymu, nuo 2007 m. iki 2009 m. vidurio jis nupirko 4–5 vnt. 7,5 kW galingumo elektros variklių, mažų apsukų, juos pirko iš Radviliškio betono bazės, taip pat nupirko kokius 3 reduktorius, modelio nepamena dabar, 4–5 sklendės. V. P. jam pasakydavo, ko reikia. Jo pirkta įranga buvo sovietinių laikų gamybos. Perkant tuos daiktus, jokių įsigijimo dokumentų nepildydavo, mokėdavo grynais pinigais. V. P. iš viso nupirkęs pardavė įrangos apytiksliai už 27000–31000 Lt. Prisimena, kartą V. P. jam davė 15000 Lt už variklius ir reduktorius. Kai V. P. iš jo pirko įrengimus, jokių dokumentų jie nerašė. Kartą V. P. jam siūlė sutartį pasirašyti, bet jis nesutiko, pasakė, kad V. P. turi pažįstamų ūkininkų, gali forminti per juos. Prisimena, kad parvežė ir du ventiliatorius. V. P. duodavo sąrašą, ko jam reikia, kartais jis pats užsirašydavo. Ventiliatoriai tais laikais galėjo kainuoti apie 2000-2500 Lt. Su V. P. nebūdavo tokių problemų, kad per brangiai nupirko ar panašiai, paskambinęs paklausdavo, imti ar neimti, ir viskas. Kas montavo jo nupirktą įrangą malūne, nežino, įrangos malūne veikiančios nematė. Elektros variklių kainų tiksliai neprisimena, bet vienas yra buvęs brangesnis, daugiau kaip 4000 Lt, kiti – iki 1500–2000 Lt, reduktorius vienas kainavo 8000 Lt. Sklendės įvairiai kainavo, apytiksliai 700–800 Lt. Kai kurie įrengimai buvo su techniniais pasais, bet vienas suvyniotas, kitas peršlapęs, perskaityti neįmanoma, dažniausiai žiūrėdavo į „birkas“, jos būdavo pritvirtintos prie kiekvieno įrengimo.

Liudytojas V. Š. parodė, kad iki 2001 m. jis dirbo (duomenys neskelbtini) malūne vedėju, malūnas buvo likviduotas. 2006 m. V. P., jį susiradęs per A. Ž., nes pastarasis buvo „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, paklausė apie metalines talpas miltams laikyti. Tada (duomenys neskelbtini) malūne jis jau nebedirbo, tačiau pažinojo naują savininką ir jo seserį, kuri gyveno Skuode, O. Ž.. V. P. jo paklausė, kaip galėtų nusipirkti tas metalines talpas, kurios tebestovėjo malūne. (duomenys neskelbtini) malūnas jau buvo neveikiantis, visi įrengimai buvo išmontuoti ir išvežti, tik pastatas ir tos talpos lauke buvo likę. Buvo 4 miltų ir 3 sėlenų talpos. Viena talpa svėrė apie 5 t. Kadangi V. P. norėjo tas talpas pirkti, jis pastarąjį suvedė su O. Ž., ji buvo (duomenys neskelbtini) malūno savininko A. B. sesuo. Jis tik žino, kad talpas V. P. nupirko. Sumos, už kiek viską nupirko, kaip atsiskaitė, nežino. Tais laikais, kiek prisimena, metalo laužo kaina buvo 500 Lt už toną. Jie patys išsimontavo, išsivežė. Pačios metalinės talpos svoris buvo 5 t, be kolonų, kiek svėrė tos kolonos, sutvirtinimai, nežino. Tos talpos yra vientisos, neišsiardo, krovė jas į didelę mašiną ir išvežė į Mažeikius. V. P. sakė, kad talpų reikia, nes savo malūne daro rekonstrukciją. Talpos nebuvo ypatingai geros, bet dar naudoti buvo galima. Kiek žino, įrangą išmontavo specialistai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Kretingos. Kas apmokėjo montavimo darbus, nežino.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad 2005 m. ir 2006 m. porą kartų yra važiavęs į „(duomenys neskelbtini)“, į Mažeikius. V. P. jį kviesdavosi kaip specialistą. Tada V. P. darė malūno rekonstrukciją. Jis suteikė informaciją V. P., kur kreiptis dėl įrengimų. Jis tik rekomendavo, pats nepadėjo nieko gauti. 2006 m., kai vyko rekonstrukcija „(duomenys neskelbtini)“, keitė ne visus iš Norvegijos parsivežtus įrengimus, tik stakles. Gal dar kokias smulkmenas keitė, bet šliuzinės užtvaros, plokščiasietis dar buvo, ar akmenų atrinkėjas buvo, nepamena. 2005 ar 2007 metais buvo nupirktos talpos, kiek jis prisimena, iš buvusio (duomenys neskelbtini) malūno. (duomenys neskelbtini) malūnas kažkada senais laikais priklausė „(duomenys neskelbtini)“, jie patys tas talpas statė, jų buvo 6 arba 7. Kad V. P. iš ten pirko talpas, žino, nes dalyvavo jas išmontuojant. Jas išmontavo „(duomenys neskelbtini)“ įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kas pardavė tas talpas, nežino, žino tik, kad kažkokia moteris ateidavo. V. Š. sakė, kad ji yra savininkė ar buvusi savininkė. Kas pirko talpas, kas pinigus už jas mokėjo, nežino, V. P. buvo ten.

Liudytoja A. K. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, atlieka buhalterinių dokumentų patikrinimą. Su kaltinamaisiais bendravo perimant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Viskas vyko pagal teismo nutartį, turtas buvo perduotas laiku ir tvarkingai pagal priėmimo-perdavimo aktus ir natūra. Tikrino perimamą turtą pagal sudarytą balansą. Perimamą turtą buvo galima identifikuoti, buvo sąrašai su pavadinimais, inventoriniais numeriais, įsigijimo data, suma ir kur turtas yra. Pagal pateiktą sąrašą viskas atitiko, nieko netrūko. Inventoriniai numeriai ant stacionariai sumontuotų įrengimų buvo, o ant smulkių ir neturi būti. Grynųjų pinigų kasoje, jai atrodo, 3 Lt buvo. Banke buvo sąskaitos areštuotos, jokio trūkumo nebuvo rasta. Į prokuratūrą buvo kreiptasi, nes tikrinant paskutinių 36 mėn. sandorius išaiškėjo akivaizdus 2009–2010 apyvartumas, „išėjimas“ pinigų. Kasoje buvo daugybė pirkimo-pardavimo sutarčių perkant naujus įrenginius. Apyvarta užfiksuota iki 2010 m. 2008–2009 m. buvo virš 200000 Lt nurašymai, bet tokio masiško pirkimo nebuvo užfiksuota. Didieji nurašymai ir pirkimai nuo 2009-10-31, tada buvo įsigyta daugiausia turto. Jis buvo nurašomas vienu inventoriniu numeriu, kitu užpajamuojama. Identifikuoti negali, bet pavadinimai vienodi. Jeigu būtų kažkokie techniniai dokumentai, galėtų identifikuoti, bet tokių nėra, jiems neperduoti. To patikrinti pagal turimus dokumentus negalima. Techninių dokumentų nereikalaujama turėti. Tai susiję su darbų sauga, jie nėra saugomi net pagal archyvų įstatymą. Perimdami turtą jokio trūkumo pagal tos dienos sudarytą balansą nerado. Turtas išaugo po 2009-10-31, o jie, kaip minėjo, veiklos nebevykdė, tai nereikėjo tą turtą pirkti. „(duomenys neskelbtini)“ programoje galimas turto įvedimas 2008 m. pradžioje kaip 1 vienetas, jis buvo nurašytas. Tai normalu, nėra jokio pažeidimo, dar patogiau identifikuoti pagal pozicijas. Jie kelia klausimą dėl to, kas vyko 2009 m. Tai yra sandoriai, priešingi ūkinei buhalterinei veiklai, turint įsiskolinimus ūkininkams. Turi vykdyti ūkinę veiklą su tęstinumu, bet ne pirkti turtą. Avansinėjė apyskaitoje irgi apie 400000 Lt. Dirbo, turėjo pinigų, bet su tiekėjais neatsiskaitinėjo. Nuo 2006 m. turėjo nuostolių, pelno neturėjo. Ar įmanoma nustatyti realią turto vertę, nežino. Už kiek pirkta, galima nustatyti pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Kavitacinių įrengimų brėžinių ji nematė. „(duomenys neskelbtini)“ programos nepaėmė, nes kompiuteris su programa buvo parduotas kitai įmonei iki bankroto. Buvo rastas turtas, nupirktas pagal fiktyvius sandorius. Pagal 2006-08-01 kavitacinių įrenginių brėžinių nuomos sutartį skola turėjo būti per visus metus dokumentuose „skolos tiekėjams“. 2006 m. dokumentuose nuomos sutartis nebuvo fiksuota, mokėta buvo pagal 10 kasos išlaidų orderių, 2009 m. vienas pavedimas V. P. buvo, sutartis nebuvo vykdoma ir skolos, kurią jis išsimokėjo, V. P. nebuvo. Brėžiniai buvo panaudoti ankstesniu periodu, gautos pajamos iš kavitacinų įrengimų iki 2008 m. Pinigai už nuomą buvo išmokėti, nors skolos nebuvo, bet ir naudos nebuvo. Pažeidžiant buhalterinės apskaitos reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ir nepagrįstų nurašymų arba nesudarius pagrindo nurašyti. Pagal fiktyvias sutartis pinigus mokėjo, jie buvo vedami per banką iš įmonės sąskaitos į V. P. sąskaitą, buvo fiksuojamas kiekvienas pavedimas.

Liudytojas A. V. parodė, kad jis yra ūkininkas, parduodavo grūdus UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. P. neatsakingai elgėsi su finansais, gyveno pagal norus, o ne pagal išgales, važinėjo naujais automobiliais. Jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas kiekvienais metais. Dabar jam skola yra 150000 Lt, t. y. kreditorinis reikalavimas už parduotą produkciją. Malūno viduje yra buvęs daug kartų, lankėsi ir 2009–2010 m. Dokumentuose buvo įsigytas turtas, tačiau nieko naujo neatsirado malūne. Lauke bokštai kažkokie buvo nupirkti. Tiksliai įvardyti negali, bet nupirktų norijų nematė. Rekonstruoti malūną ir jis padėjo, valcus pirko iš Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“. 2010 m. buvo tos pačios svarstyklės, gal pastiprino, bet keistos nebuvo.

Liudytojas J. S. parodė, kad pagal kaltinamųjų užsakymus jis atlikdavo darbus. 2007 m., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis sumontavo valdymo skydą. Už atliktus darbus V. P. jam sumokėjo 7600 Lt. Kaip buvo apiforminti atlikti darbai ir jo gauti pinigai, nežino. Gavo pinigus grynais. Tuo metu jis buvo tos įmonės darbuotojas, dirbo malūne energetiku, o 7600 Lt gavo dirbdamas papildomai, nes montavimas į jo pareigas neįėjo. Ar buvo sumokėti nuo papildomos jo gautos sumos mokesčiai, nežino ir neprisimena, ar pasirašė kur nors gavęs tuos pinigus, sutartis dėl šių darbų atlikimo nebuvo sudaryta. Už einamas pareigas jo atlyginimas buvo fiksuotas, bet, jeigu būdavo papildomų darbų, sumokėdavo papildomai.

Liudytojas A. U. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nuo pat malūno įkūrimo iki 2002 m. 2007–2009 m. V. P. prašė jo ir jo draugų atlikti malūne tam tikrus darbus. Malūne tuo metu jis jau nebedirbo. V. P. prašant, vieną grūdų bunkerį suvirino, dar jį pakviesdavo, kai reikėdavo atlikti smulkius suvirinimo darbus, ką nors sutvarkyti. V. P. atsiskaitydavo grynais pinigais. Už bunkerio suvirinimą jis gavo apie 4000–5000 Lt. Nežino, kaip buvo įformintas jam išmokėtas atlyginimas, lyg norėjo kažką rašyti, bet pasibaigė „juodais“ pinigais. Gavęs pinigus jis niekur nepasirašė. Jis dirbo ne vienas, pasiūlydavo ir draugams bei pažįstamiems užsidirbti. Ne visada naudojo V. P. medžiagas, kartais naudodavo ir savo medžiagas. Jam sumokėta suma negalėjo būti 22000 Lt, už bunkerio suvirinimą gavo 4000–5000 Lt, sudėjus dar atliktus smulkius darbus, gal dar išeitų apie 1000–2000 Lt, ne daugiau, gal gautųsi 6500 Lt, sumokėti jam ir jo draugams. Jie tik vienam darbui savo metalą naudojo, daugiau V. P. medžiagas naudojo. Grūdų bokštą pastatė, bet už tą bokštą nieko negavo, nes malūnas bankrutavo. Sėlenų bunkerių dugnų sklendes ne jis montavo. Malūne jis ir jo draugai dirbo nelegaliai, atlyginimas buvo mokamas taip pat nelegaliai, jie nepasirašė jokių dokumentų už gautus pinigus.

Liudytojas J. P. parodė, kad prieš 5–7 metus, galėjo būti 2007 m., jis pardavė V. P. orapūtę, dar kitaip vadinamą kompresoriumi, už 5000 Lt. Tą įrengimą galima montuoti ir stacionariai, ir prie automobilių, jis gali būti naudojamas ir malūne. Tokio naujo kompresoriaus su visais slopintuvais vertė apie 20000 Lt. Parduodamas jis tik tarpininkavo, už tai gavo 200 Lt. V. P. sumokėjo grynais, tas pirkimas-pardavimas nebuvo įformintas.

Liudytojas A. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo 2007 metų vasarą, savaitgaliais, darbo sutartis nebuvo sudaryta, jis perdarė svarstykles. Jam V. P. sumokėjo 5000 Lt už detales ir darbą. Nerašė jokių sutarčių, viskas buvo sutarta žodžiu, 5000 Lt gavo grynais, niekaip jų neįformino.

FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus išvadoje Nr. 5-4/83 nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 11 straipsnio 1 dalies nuostatas už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausias buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio nuostatas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktas darbo sutartis nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-09-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo V. P.. Bendrovės buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-08 tvarkė buhalterė V. M., laikotarpiu nuo 2008-12-15 iki 2009-04-24 – buhalterė V. B. ir laikotarpiu nuo 2009-04-27 iki 2010-09-06 – D. V..

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos ir banko operacijų pirminius apskaitos dokumentus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d. (bankroto iškėlimo dienos) bendrovės direktoriui V. P., kaip atskaitingam asmeniui, iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėta 360090,98 Lt, iš jų: 2008 metais išmokėta 200312,28 Lt, 2009 metais – 96552,92 Lt ir 2010 metais – 63225,78 Lt. Iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos V. P. pagal mokėjimo nurodymus buvo pervesta 561200 Lt, iš jų: 2008 metais pervesta 300120 Lt, 2009 metais – 221460 Lt ir 2010 metais – 39620 Lt. Iš viso tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-09-06 bendrovės direktoriui V. P., kaip atskaitingam asmeniui, buvo išmokėta 921290,98 Lt. Be to, pagal V. P. 2008 m. sausio mėn. avansinę apyskaitą nustatyta, kad 2008 m. sausio 1 d. V. P. bendrovei buvo skolingas 266793,14 Lt.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos ir banko operacijų pirminius apskaitos dokumentus ir avanso apyskaitas tyrimo metu nustatyta, kad V. P. iš avansu gautų pinigų tiriamuoju laikotarpiu grąžino grynais į bendrovės kasą 725686,46 Lt, pervedė į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą 104120 Lt, išleido įvairioms ūkio išlaidoms apmokėti 101617,66 Lt, 244260 Lt užskaitė kaip jo iš bendrovės gautas pajamas už UZKU brėžinių nuomą pagal 2006 m. rugpjūčio 1 d. sutartį Nr. 10/06, ir bankroto bylos iškėlimo dieną (2010-09-06) V. P. bendrovei liko skolingas 12400 Lt. Pagal tyrimui pateiktą V. P. 2010 m. rugsėjo mėn. avansinės apyskaitos bei 2010 m. buhalterinių sąskaitų suvestinio registro Didžioji knyga duomenis, V. P. bendrovei skolingas nebuvo. Tyrimo metu nustatyta, kad V. P. 2008 m. sausio mėn. avanso apyskaitoje bei atskaitingų asmenų registre, buvo apskaičiuotas 12400 Lt mažesnis V. P. skolos likutis, o buhalterinių sąskaitų suvestiniame registre Didžioji knyga šia suma padidinta atskaitingų asmenų sąskaitos kredito apyvarta. Kadangi tyrimui nebuvo pateikti 12400 Lt sumą pateisinantys apskaitos dokumentai, tiriamojo laikotarpio pabaigoje nustatyta V. P. 12400 Lt skola bendrovei.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, tikrinant V. P. tiriamuoju laikotarpiu avansu išmokėtų pinigų panaudojimą, nustatyta, kad V. P. gautam avansui pateisinti pateikė 10 kasos išlaidų orderių už 244260 Lt, kuriuose fiksuojami pinigų mokėjimai V. P. už UZKU brėžinių nuomą (atskaičius privalomus mokesčius), t. y.:

2009-12-15 kasos išlaidų orderis Nr. 12/15 išmokėta 7110 Lt (pajamų mok. 1350 Lt, (duomenys neskelbtini) Lt);

2010-01-19 kasos išlaidų orderis Nr. 01/19 išmokėta 7650 Lt (pajamų mok. 1350 Lt);

2010-02-26 kasos išlaidų orderis Nr. 02/26 išmokėta 7650 Lt (pajamų mok. 1350 Lt);

2010-03-15 kasos išlaidų orderis Nr. 03/15 išmokėta 7650 Lt (pajamų mok. 1350 Lt);

2010-04-22 kasos išlaidų orderis Nr. 04/22 išmokėta 45900 Lt (pajamų mok. 8100 Lt);

2010-05-11 kasos išlaidų orderis Nr. 05/11 išmokėta 22950 Lt (pajamų mok. 4050 Lt);

2010-05-12 kasos išlaidų orderis Nr. 05/12 išmokėta 7650 Lt (pajamų mok. 1350 Lt);

2010-05-24 kasos išlaidų orderis Nr. 05/24 išmokėta 45900 Lt (pajamų mok. 8100 Lt);

2010-05-26 kasos išlaidų orderis Nr. 05/26 išmokėta 45900 Lt (pajamų mok. 8100 Lt);

2010-06-04 kasos išlaidų orderis Nr. 06/04 išmokėta 45900 Lt (pajamų mok. 8100 Lt).

Brėžinių nuomos mokestis buvo mokamas pagal UZKU brėžinių nuomos sutartį Nr. 10/06, kurią 2006 m. rugpjūčio 1 d. sudarė fizinis asmuo V. P., toliau vadinamas „nuomotoju“ iš vienos pusės, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. P. (tas pats asmuo), toliau vadinamu „nuomininku“, iš kitos pusės, dėl ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinių: UZKU 7,5/0,5-4; UZKU 15/0,5-4; UZKU 60/0,5-4 perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal nuomos sutarties Nr. 10/06 duomenis, nuomotojas (V. P.) perduoda ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinius: UZKU 7,5/0,5-4; UZKU 15/0,5-4; UZKU 60/0,5-4 ir kas mėnesį įsipareigoja už juos mokėti po 9000 Lt, tačiau pagal tyrimui pateiktas V. P. avansines apyskaitas ir prie jų pridėtus pateisinančius apskaitos dokumentus (10 kasos išlaidų orderių) nustatyta, kad faktiškai bendrovė mokėjo fiziniam asmeniui V. P., o ne V. P. bendrovei.

Tyrimo metu vertinant tai, kad fizinis asmuo V. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pats su savimi 2006-08-01 sudarė ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinių nuomos sutartį Nr. 10/06, ir tyrimui bendrovė nepateikė įrodančių dokumentų, kad anksčiau minėti brėžiniai buvo faktiškai naudojami bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, ir iš to bendrovė uždirbo pajamas, todėl tyrimo metu daroma prielaida, kad minėta nuomos sutartis galimai buvo sudaryta tikslu sumažinti V. P., kaip atskaitingam asmeniui, avansu išmokėtų pinigų likutį, nes bendrovė nuomos mokestį pradėjo mokėti tik nuo 2009 m. gruodžio 15 d. ir 2010 metais išmokėjo už 2007, 2008, 2009 ir 2010 metus.

Jeigu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2009-12-15 iki 2010-09-04 buhalterinėje apskaitoje fiksavo faktiškai neįvykusias ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinių nuomos ūkines operacijas, tai joms įforminti bendrovė nepagrįstai surašė 10 kasos išlaidų orderių, patvirtinančių 244260 Lt išmokėjimą V. P., ir šia suma nepagrįstai sumažino V. P., kaip atskaitingo asmens, skolą bendrovei, todėl V. P., kaip atskaitingo asmens, skola bendrovei tiriamojo laikotarpio pabaigoje būtų 256660 Lt (12400+244260). UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinėje apskaitoje fiksuodama neįvykusias ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinių nuomos ir 244260 Lt išmokėjimo V. P. ūkines operacijas, nevykdė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kurie nurodo, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

Neįvykusioms 244260 Lt išmokėjimo operacijoms įforminti surašydama 10 kasos išlaidų orderių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė anksčiau minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kurie nurodo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Be to, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje fiksuodama neįvykusias brėžinių nuomos operacijas, apskaičiavo ir į veiklos sąnaudas 2009 metais įrašė 9000 Lt brėžinių nuomos mokesčio, o 2010 metais – 279000 Lt ir šiomis sumomis padidino bendrovės veiklos rezultatą – nuostolį: 2009 metais – 9000 Lt ir 2010 metais – 279000 Lt. Šiais veiksmais bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kurie nurodo, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. sausio mėn. V. P. avanso apyskaitoje bei atskaitingų asmenų registre, apskaičiuodama 12400 Lt mažesnį V. P. skolos likutį bendrovei, o buhalterinių sąskaitų suvestiniame registre Didžioji knyga šia suma padidindama atskaitingų asmenų sąskaitos kredito apyvartą ir tyrimui nepateikdama pateisinančių apskaitos dokumentų, nevykdė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kurie nurodo, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kurie nurodo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto įsigijimo pirminius (PVM sąskaitas faktūras, pirkimo-pardavimo sutartis) ir suvestinius apskaitos dokumentus nustatyta, kad bendrovė tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-09-06 įsigijo ilgalaikio turto už 513450,87 Lt, iš jų: 2008 metais įsigijo už 42579 Lt, 2009 metais – už 320441,87 ir 2010 metais – už 150430 Lt. Tyrimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto įsigijimo pirminiai apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, pirkimo-pardavimo sutartys) buvo apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų reikalavimais.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu vykdė ilgalaikio turto įsigijimą iš fizinių asmenų ir iš jų įsigijo ilgalaikio turto už 485855 Lt arba 94,6 % viso įsigyto turto. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytą ilgalaikį turtą iš fizinių asmenų ūkinės finansinės veiklos tyrimui buvo pateikta ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga – fizinių asmenų apklausos protokolai, pirkimo-pardavimo sutartys ir pinigų išmokėjimo apskaitos dokumentai (kasos išlaidų orderiai). Liudytojų apklausos protokoluose 21 fizinis asmuo nurodė, kad jokio turto bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė ir pinigų negavo, o tik pasirašė jiems pateiktus dokumentus ir už tai gavo 100 Lt arba 50 Lt atlygį, o kai kurie asmenys nurodė negavę jokio atlygio. Pagal tyrimui pateiktus liudytojų apklausos protokolų duomenis, turto bendrovei nepardavė ir pinigų negavo šie fiziniai asmenys:

Tyrimo metu nustatyta, kad iš lentelėje nurodytų fizinių asmenų įsigytas ilgalaikis turtas tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-09-06 buvo apskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir buvo perduotas bendrovės administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau, jeigu lentelėje nurodyti fiziniai asmenys ilgalaikio turto faktiškai nepardavė ir pinigų už juos negavo, tai ilgalaikio turto įsigijimo dokumentuose nurodyti duomenys apie ūkinės operacijos turinį neatitinka tikrovės, t. y. ūkinės operacijos įvyko ne tomis sąlygomis, kurios nurodytos ilgalaikio turto pirkimo-pardavimo sutartyse ir kasos išlaidų orderiuose. Šiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios nurodo, kad apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį, ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas, ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, kurios nurodo, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, grynus pinigus išmokėdama ne kasos išlaidų orderiuose nurodytam fiziniam asmeniui, nevykdė 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 6 punkto nuostatų, kurios nurodo, kad išmokėti pinigus iš kasos fiziniams asmenims, kurie nėra ūkio subjekto darbuotojai, leidžiama tik pagal kiekvienam fiziniam asmeniui atskirai išrašytus kasos išlaidų orderius. Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam fiziniam asmeniui. Jeigu pinigai išmokami pagal įgaliojimą, kasos išlaidų orderio tekste nurodomas (po faktiško pinigų gavėjo vardo ir pavardės) įgaliotinio vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, prieš gavėjo parašą kasininkas įrašo žodžius „Pagal įgaliojimą“. Įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas pridedamas prie kasos išlaidų orderio arba mokėjimo žiniaraščio.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. sausio 22 d. kasos priėmimo-perdavimo aktą Nr. 01/08, kasos dokumentai, seifo raktai ir grynų pinigų likutis (3,46 Lt) buvo perduoti bendrovės direktoriaus pavaduotojai D. P..

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto nurašymo pirminius (ilgalaikio turto nurašymo aktus) ir suvestinius apskaitos dokumentus nustatyta, kad bendrovė tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-09-06 įsigijimo verte nurašė ilgalaikio turto už 166592,17 Lt, iš jų: 2008 metais nurašė už 10513 Lt, 2009 metais – už 134167 Lt ir 2010 metais – už 21912,17 Lt.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metais buhalterinės apskaitos registruose nurašė ilgalaikio turto už 10513 Lt, tačiau nurašymo operacijoms įforminti nesurašė ilgalaikio turto nurašymo aktų ir jų nepatvirtino atsakingų asmenų parašais. Ilgalaikis turtas apskaitos registruose buvo nurašytas pagal 2008-11-28 nurašomų pagrindinių priemonių suvestinę. Šiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios nurodo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Be to, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktus pagrindinių priemonių inventorizavimo apyrašus Nr. 1 ir Nr. 2 bei suvestinius ilgalaikio turto apskaitos registrus nustatyta, kad bendrovė 2008 m. lapkričio 28 d. turėjo ilgalaikio turto už 1186210 Lt (įsigijimo verte). Bendrovė 2008 m. gruodžio mėn. įsigijo buhalterinės apskaitos tvarkymo programą „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo apskaitos tvarkymo rankiniu būdu perėjo prie mechanizuoto apskaitos tvarkymo, perkeldama buhalterinės apskaitos duomenis 2008 m. lapkričio 30 d. Nustatyta, kad bendrovė į apskaitos programą perkėlė ilgalaikio turto už 1169961 Lt arba 16249 Lt (1186210-1169961) mažiau negu buvo užfiksuota pagrindinių priemonių inventorizavimo apyrašuose bei suvestiniuose apskaitos registruose ir tyrimui nepateikė jokių pateisinančių dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“, į apskaitą neįtraukdama su jos turtu ir nuosavu kapitalu susijusių ilgalaikio turto apskaitos operacijų už 16249 Lt ir joms įforminti nesurašydama pirminių apskaitos dokumentų, nevykdė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kurie nurodo, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kurie nurodo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Šie anksčiau aprašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai yra susiję su bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimais, todėl pagal tyrimui pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-09-06 dėl nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą (2 t., 31–91 b. l.).

Specialistė V. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad specialisto tyrimą šioje byloje atliko ne ji, tyrimą atliko vyriausioji specialistė Z. R., ji šiuo metu serga ir dar ilgai sirgs. Su išvada ji (V. B.) yra susipažinusi. Dėl ultragarsinių kavitacinių įrenginių brėžinių nuomos specialistės yra pasisakyta, kad yra brėžinių nuomos sutartis, už nuomą nuomotojui V. P. pagal kasos išlaidų orderius 2009 m. ir 2010 m. yra išmokėta 244260 Lt. Po to šia suma pagal tuos pačius orderius buvo sumažintos V. P. išlaidos avansiniams apmokėjimams. Taip išeina, kad du kartus pinigai buvo panaudoti. Yra 2006 m. rugpjūčio mėn. priėmimo-perdavimo aktas, pagal kurį V. P. brėžinius perduoda, direktorius V. P. priima. Nėra jokių duomenų, kad tiriamu laikotarpiu, nuo 2008-01-01 iki 2010-09-06, tie brėžiniai būtų panaudoti įmonės veikloje, išskyrus tuos mokėjimus. Remdamasi pateiktais tyrimui dokumentais, negali pasakyti, ar realiai buvo vykdoma ta sutartis.

Dėl nustatyto 31 sandorio su fiziniais asmenimis tarp bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir fizinių asmenų dėl turto pirkimo, nurodyta specialistės sąlyginė išvada, kad, jeigu įrangą faktiškai pardavė ne dokumentuose nurodyti asmenys, tada buvo pažeisti buhalterinės apskaitos įstatymo straipsniai, kurie reikalauja, kad dokumente būtų ūkinės operacijos faktinę vertę patvirtinantys rekvizitai. Jeigu sandoriai vyko realiai, bet nurodytos kitos sandorio šalys, tai trukdo nustatyti įmonės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, nes neaišku, kas yra antra sandorio šalis, neaišku, kokia suma buvo išmokėta ir kokie įsipareigojimai atsirado. Įrašyti neteisingi duomenys trukdo patikrinti sandorio tikrumą.

Atliekant specialisto tyrimą, bendrovėje materialinių vertybių, piniginių lėšų trūkumas nebuvo nustatytas, kadangi nebuvo atliktos inventorizacijos, nes specialistas neatlieka inventorizacijų ir visas tyrimas buvo atliekamas iš pateiktų dokumentų. Trūkumas yra nustatomas tada, kai yra atliekama inventorizacija ir sulyginami faktiniai duomenys su buhalterinėje apskaitoje esančiais duomenimis. Pagal buhalterinius dokumentus to nustatyti negalima, trūkumas nustatomas tik atlikus inventorizaciją. Bankroto administratorius, perimdamas turtą, jis jau arba nustato, arba nenustato to trūkumo, perduodant turtą tas klausimas ir išsprendžiamas.

Be jau aptartų pažeidimų – sandorių, brėžinių nuomos – dar buvo nustatyta, kad nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. nuostatų, kurios reikalauja, kad į apskaitą būtų įtraukiamos ūkinės operacijos, susijusios su turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų pasikeitimu. Į avansines apyskaitas buvo įtraukta 12400 Lt, taip sumažintas avansu išduotų pinigų skolos dydis, tačiau nepateiktas apskaitos dokumentas, paliudijantis, kur tie pinigai buvo išleisti. Perkeliant duomenis, kai apskaita buvo pradėta vesti į „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę programą, ilgalaikis turtas buvo sumažintas 16249 Lt suma, nepateikiant jokių dokumentų, liudijančių, ar turtas buvo kažkaip prarastas, ar nurašytas, ar parduotas, ar kažkaip kitaip padaryta. Taip pat 2008 m. 10513 Lt vertės turtas buvo nurašytas nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., kuri reikalauja visas ūkines operacijas pagrįsti apskaitos dokumentais, tai yra, turtas buvo nurašytas, tai nepagrįsta jokiais dokumentais.

Už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. yra atsakingas įmonės vadovas. Kad tiriamuoju laikotarpiu, 2009-12-15–2010-06-06, bendrovė turėjo piniginių lėšų, apie kurias pasisakoma akte, rodo įplaukos į banką ir kasos apskaitos dokumentai. Tiksliau nurodyti negali. Viso laikotarpio neįmanoma nurodyti, nes kiekvieną dieną keičiasi tiek kasos, tiek banko likutis, atlikus kažkokį išmokėjimą, pasikeičia likutis. Ar tie pinigai realiai buvo, specialistas to atsakyti negalėtų.

Specialistės išvadoje nurodytas tiriamasis laikotarpis nuo 2008-01-01 iki 2010-09-06, tačiau buvo nagrinėjami dokumentai ir iš ankstesnio laikotarpio, daromos atitinkamos išvados, kadangi tie dokumentai yra susiję su išmokėjimais, atliekamais tiriamuoju laikotarpiu. Specialistas turėjo pasižiūrėti, už ką buvo mokami tie pinigai, turi mintyje išmokėtus pinigus už nuomą pagal kasos išlaidų orderius, be to, ta sutartis nutraukta nebuvo, tiriamuoju laikotarpiu ji galiojo, todėl ji ir buvo vertinama, nesvarbu, kad ji buvo sudaryta gerokai anksčiau, nei tiriamasis laikotarpis. Išvadoje nurodyta, jog tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, kad tie brėžiniai buvo naudojami, buvo tik nuomos sutartis ir išmokėjimai, daugiau, kur jie buvo naudojami, iš apskaitos nesimato. Jeigu paaiškėtų, kad tie brėžiniai yra, kad už juos, kaip už teisę naudoti intelektinę nuosavybę, buvo mokamos piniginės lėšos anksčiau, nei tiriamas laikotarpis, kad V. P. buvo išmokami pinigai vėliau, išvada nesikeistų, nes specialistas neneigia, kad tie brėžiniai yra. Specialistas tik davė sąlyginę išvadą, kad jeigu tie brėžiniai nebuvo naudojami įmonės veikloje, tada tokios pasekmės, jeigu jie buvo naudojami – tada buvo taip, kaip nurodyta dokumentuose. Jeigu kavitacinių įrenginių brėžiniai buvo naudojami anksčiau, o tiriamuoju laikotarpiu jų nenaudojo, Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimai vis tiek buvo pažeisti, nes brėžinių nuomos sutartis turi atitikti laikotarpį, kada tie brėžiniai buvo naudojami, iš apskaitos suprato, kad tie brėžiniai ir toliau buvo naudojami, ir tiriamuoju laikotarpiu buvo naudojami, tik nebuvo mokami pinigai. Tiriamu laikotarpiu sutartis nebuvo nutraukta, o orderiuose nurodoma, kad moka už 2009 m. pagal sutartį moka brėžinių nuomos mokestį. Vadinasi, 2009 m. irgi buvo brėžiniai naudojami. Jeigu brėžiniai realiai nebuvo naudojami, brėžinių panaudojimo laikotarpis su brėžinių nuomos mokėjimo laikotarpiu nebūtinai turi sutapti, tik orderiuose turi būti nurodomas laikotarpis, kada brėžiniai buvo naudojami. Jeigu orderyje parašyta, kad už 2009 m., vadinasi, tuo laiku brėžiniai turėjo būti naudojami. Jeigu brėžinių jau nebenaudojo, tada jau yra įstatymo pažeidimas. Jeigu bendrovė gauna teisę naudoti brėžinius arba juos išsinuomoja, tačiau jų nenaudoja, bet nuomos mokestį nuomotojui moka, pažeidimas būtų mokestiniu atžvilgiu. Jeigu jis netrauktų šitų išlaidų į išlaidas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir mokėtų šitą nuomos mokestį iš savo likutinio pelno, tada pažeidimo nebūtų. Jeigu bendrovė nenaudoja brėžinių, tai ir turėtų deklaruoti, kad jų nenaudoja, bet jie išlaidų orderyje aiškiai nurodo, kad moka už brėžinių nuomą 2009 m. Inventorizacija nebuvo atlikta, nes specialistas neneigia, kad turtas, įsigytas pagal tą 31 sutartį, buvo, bet, kadangi buvo pateikti prieštaringi duomenys apie šitą ūkinę operaciją, specialistas teigia, kad įrašyti rekvizitai į dokumentus nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo. Specialistas tik sako, kad, liudytojų parodytais duomenimis, įrengimus pardavė ne tie asmenys, kurie nurodyti dokumente. Specialistas neneigia, kad tie įrengimai buvo, todėl nebuvo reikalo atlikti inventorizaciją. Sutartyse nurodžius ne tuos asmenis, iš kurių turtas buvo įgytas, nors turtas buvo įgytas, yra iškraipoma įmonės apskaita dėl to, kad dokumentai, kuriais remiantis tas turtas užpajamuotas, nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo. O kada yra nepatvirtintas ūkinės operacijos tapatumas, yra Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, jie sukelia pasekmę – iš dalies negalėjimą nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiuo atveju inventorizacijos duomenys nėra svarbūs, nes ant įrengimo nebus užrašyta, nei kas jį pardavė, nei už kiek jis buvo nupirktas, nei koks jo nusidėvėjimas, ir panašiai. Įrengimai įmonėje turi turėti savo identifikacinius kodus, jie privalo būti užrašyti. Ar turtas realiai bendrovėje buvo, ar jo nebuvo, specialisto išvada dėl to 31 sandorio su 21 asmeniu nesikeistų, tai vis tiek trukdo nustatyti įmonės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

Dėl ilgalaikio turto nurašymo pagal aktą Nr. 10-09-01, kai buvo nurašytas malūno įrengimų 1 vienetas ir į „(duomenys neskelbtini)“ suvestas atskirai vienetais, buhalteriškai nebuvo pažeidimo. Tą pačią dieną nurašė, tą pačią dieną atstatė – tai joks pažeidimas, nuo to niekas nesikeičia.

Kasos operacijos taisyklėse reikalaujama, kad prie orderio turi būti lydintis dokumentas, patvirtinantis nuomą. Šiuo atveju tie pinigai „pakimba ant V. P.“, kuris tuos pinigus paėmė. Čia pažeidimas tik toks, kad už tą pačią nuomą pagal apskaitą buvo sumokėta du kartus: vieną kartą sumokėta išlaidų orderiais, tai yra iš kasos išduoti pinigai už nuomą, o antrą kartą V. P. buvo išduotos didelės sumos pinigų, atsiskaityti su kažkokiais tiekėjais ar debitoriais, ir dar kartą ta pačia suma prie avansinių apyskaitų pridedant tuos pačius kasos dokumentus sumažintas jo avansinis likutis. Kasos išlaidų orderiai užfiksuojami Didžiosios knygos Kasos knygoje ir dar avansinėje apyskaitoje išminusuota antrą kartą ta pati suma, tarsi V. P. sau, kaip nuomotojui, dar kartą sumokėtų tą pačią sumą. Antrą kartą V. P. pridėjo tuos pačius kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos jis iš kasos jau juos pasiėmė, antrą kartą jis iš kasos paima pinigus kaip atskaitingas asmuo. V. P. tarsi dar kartą atsiskaito su V. P. – brėžinių nuomotoju, nors jam jau buvo išmokėti pinigai iš kasos. Ji taip mato apskaitoje. V. P., kaip atskaitingas asmuo, yra skolingas bendrovei, bendrovė skolinga V. P. už brėžinių nuomą, bet tai nėra grynųjų pinigų įskaitymas, nes šiuo atveju visur dalyvauja grynieji pinigai – tiek išmokant iš kasos, tiek išmokant iš kasos avansu. Kad V. P. gavo pinigus iš kasos, rodo kasos išlaidų orderis, o kad V. P. sumokėjo V. P. už nuomą, tokio dokumento nėra, tik pridėtas tas pats kasos išlaidų orderis, kuris jau liudija, kad jam iš kasos jau buvo sumokėta už nuomą. Tai nėra užskaita, nes jam buvo sumokėta iš kasos kaip fiziniam asmeniui pagal kasos išlaidų orderius, ne kaip atskaitingam asmeniui. Išmokant pinigus kaip atskaitingam asmeniui, jau visai kiti kasos išlaidų orderiai, juose rašoma, kad tai yra avansas atsiskaitymams ir panašiai, o čia yra įvardyta, kad išmokami pinigai už nuomą už tokį laikotarpį. Kaip padaryta faktiškai, žino V. P., jo buhalterė ir kasininkas, o ji sako taip, kaip mato iš buhalterinės apskaitos dokumentų. Parodyti kasos išlaidų orderiai (2 t. 58–67 b. l.) yra už nuomą. Orderis yra kasos dokumentas, kuris rodo, kad iš kasos yra paimti pinigai, jis ir turėtų būti prisegtas ne prie avansinės apyskaitos, o prie kasos dokumentų, ir sąskaitų korespondencija yra su kasa, o ne su avansine apyskaita. Remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymais, V. P., kaip direktorius, galėjo apmokėti už brėžinių nuomą iš avansinių pinigų, bet kasos išlaidų orderis rodo, kad jam buvo išmokėta iš kasos. Tie kasos išlaidų orderiai yra pridėti prie avansinės apyskaitos ir buhalteriškai taip apskaityti, nors jų vieta yra kasos dokumentai. Specialisto išvados pirmo priedo lentelėje kasos išlaidų orderiai pridėti prie sumokėtų už brėžinių nuomą V. P. kaip direktoriui. Buhalteriškai, esant tokiai 2006 m. brėžinių nuomos sutarčiai, nuomotojas V. P. privalėjo gauti tuos pinigus iš bendrovės – įmonė įsipareigojo jam mokėti, o V. P. įsipareigojo nuomoti brėžinius. Avansiniai išmokėjimai yra visai kas kita, nieko bendro su nuomos pinigais neturėtų turėti, nes nuomos pinigai turėtų būti išmokami iš kasos. Sutartyje yra nurodyta, kad turėtų mokėti kas mėnesį po 9000 Lt, jeigu nemokėjo už nuomą, turėjo būti rodoma, kad įmonė yra skolinga.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko V. P. 2002 m. gegužės 16 d. Sprendimo Nr. 2 matyti, kad nuo 2002 m. gegužės 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas V. P. (3 t., 70 b. l.).

Iš darbo sutarties Nr. 36, sudarytos 2002 m. gegužės 20 d., matyti, kad D. P. nuo 2002 m. gegužės 21 d. priimta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojos-kasininkės pareigoms. Sutartis nutraukta 2010 m. rugpjūčio 28 d. (3 t., 71 b. l.).

Iš Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 11–12 b. l.), kurios direktoriaus įsakymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės įgaliotu asmeniu paskirtas A. G. (1 t., 13 b. l.).

Iš nuomos sutarties Nr. 10/06 ir priėmimo-perdavimo akto Nr. 2-A/06 kopijų matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d. V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. P., sudarė nuomos sutartį, pagal kurią V. P. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinius UZKU 7,5/0,5-4, UZKU 15/0,5-4 ir UZKU 60/0,5-4 ir nuomotojas įsipareigojo mokėti už brėžinius po 9000 Lt kas mėnesį, atsiskaitant kartą ketvirtyje (2 t., 68–69 b. l.).

Iš kasos išlaidų orderių kopijų matyti, kad V. P. už UZKU brėžinių nuomą laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. birželio 4 d. išmokėta 244260 Lt (2 t., 58–67 b. l.).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d. V. P. pateikia tyrėjai GDKT, UZKU brėžinius, 2004 m. sausio 10 d. sutartį Nr. 1, pinigų gavimo kvitus, pinigų išsiuntimo formas ir kitus dokumentus (viso 39), kurie pridėti prie bylos (3 t., 188–191 b. l.).

Iš 2004 m. sausio 10 d. sutarties Nr. 1 matyti, kad Ukrainos pilietis K. L. I. perdavė V. P. teises neterminuotai naudotis išradimu ir kita intelektine nuosavybe (brėžiniais) gaminant YKY (orig.), o V. P. įsipareigojo mokėti Licencijos išdavėjui 680 JAV dolerių už kiekvieną sutarties galiojimo mėnesį (atskirame voke prie bylos pridėti dokumentai).

Iš notaro patvirtinto pareiškimo matyti, kad K. L. I. pareiškė, jog pagal dvišalę sutartį, surašytą 2004 m. sausio 10 d. su V. P. jis perdavė pastarajam teisę į intelektualinę nuosavybę – brėžinius ir patentą ultragarsinių kavitacinių prietaisų gamybai ir pagamintos produkcijos realizacijai. Pagal sutarties sąlygas iš V. P. gavo 132557 Lt dydžio piniginį atlygį (4 t., 26–27 b. l.).

Iš patento, užregistruoto pagal Ukrainos Aukščiausiosios Tarybos 1993 m. gruodžio 23 d. nutarimą, kopijos matyti, kad K. L. I. vardu įregistruotas ultragarsinis kavitacinis įrenginys (atskirame voke prie bylos pridėti dokumentai).

Iš pinigų gavimo kvitų, pinigų išsiuntimo formų matyti, kad L. K. laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. birželio 15 d. sumokėta 132557,26 Lt (atskirame voke prie bylos pridėti dokumentai).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių komercinių santykių neturėjo (3 t., 83 b. l.).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto ir pirkimo pardavimo sutarčių bei sąskaitų išrašų kopijų matyti, kad 2005–2006 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus brėžinius šiai įmonei pagamino įrengimo dalis, už pagamintą produkciją išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios apmokėtos visiškai 2005-2006 m. (3 t., 85–124 b. l.).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d. ši įmonė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ generatorių ar kavitacinių ultragarsinių įrenginių negamino (4 t., 22 b. l.).

Iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens pateikto rašto „UAB „(duomenys neskelbtini)“ ultragarsinių kavitacinių įrenginių įsigijimas ir pardavimas“ matyti, kad laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 10 d. iki 2007 m. rugpjūčio 16 d., pardavus ultragarsinius kavitacinius įrenginius, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ gavo 881104,80 Lt pelno, V. P. pagal 2006 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartį išmokėta 244260 Lt (atskirame voke prie bylos pridėti dokumentai).

Iš teismui pateiktų išrašų iš V. P. sąskaitos banke „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad 2006 m. gruodžio 14 d. ir 2007 m. sausio 19 d. į V. P. sąskaitą banke pervesta 418000 Lt paskolos suma, laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 19 d. iki 2007 m. vasario 21 d. iš V. P. sąskaitos banke į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesta 383700 Lt , nurodant, jog tai grąžinami pinigai iš atsiskaitytinai paimtos sumos (4 t., 69–80 b. l.).

Iš teismui pateiktų vietinio mokėjimų nurodymų ir išrašų iš sąskaitos banke „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 5 d. iki 2010 m. birželio 4 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą ir bendrovės kreditoriams iš D. P. ir V. P. sąskaitų banke pervesta 60935,13 Lt (4 t., 82–99 b. l.).

Pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 4 d. iki 2010 m. balandžio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko iš A. J., R. N., A. G., M. R., E. V., G. G., M. B., R. N., A. N., I. R., S. J., J. V., V. M., V. M., A. V., D. S., M. P., J. B., G. S., R. N., R. G. nupirko turto už 243800 Lt (1 t., 34, 40, 42, 44, 46, 48, 50, 52, 56, 58, 60, 64, 68, 82, 84, 86, 88, 90, 96, 98, 102, 108, 110, 112, 114, 116, 118, 122, 128, 130, 132 b. l.).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja J. V. 2011 m. balandžio 26 d. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ (1 t., 170 b. l.), kurio apžiūros metu, atidarius funkciją „Žinutės“, rastos žinutės: 2011-04-21 08.14 val. gauta iš tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) – „Miltų sraigtini transporteri galėjo sukonstruoti pavyzdžiui buvęs vyras grūdams varyti gyvuliams, pasiėmėm patys is tavo kiemo. Sakyk, kad metalinis vamzdis su varikliais. Bet tiksliai nebepameni. Baldai tai fasavimo stalai. Spintos, rašomieji stalai rudos spalvos. Gavai grynais ir smulkmenu neprisimeni“; 2011-04-20 17.35 val. gauta iš tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) – „parduota 2009-12-10 variklis 1250 lt, miltu sraigtinis transporteris 5600 lt, variklis 950. 2010 01 08 baldai (spintos, stalai, kedes) 5500 lt, šaldytuvai 2-snaige ir gram. Po 500 litu, dujine fagor 1000 litu. Seniai turėjot, reikėjo pinigu ir pardavet“ (1 t., 171–179 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamųjų veikų juridinė kvalifikacija

Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo

Pagal BK 222 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 str. 1 d. kilti būtini dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiradę padariniai: negalimumas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaltinamasis V. P. kaltinamas viena iš šių alternatyvių nusikalstamų veikų – apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Remiantis specialisto išvada ir specialistės paaiškinimu teisiamajame posėdyje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. sausio mėn. avanso apyskaitoje bei atskaitingų asmenų registre apskaičiuotas 12400 Lt mažesnis bendrovės direktoriaus V. P., kaip atskaitingo asmens, skolos likutis bendrovei, taip 2008 m. sausio mėn. buhalterinių sąskaitų suvestiniame registre Didžioji knyga 12400 Lt padidinta atskaitingų asmenų sąskaitos kredito apyvarta ir tyrimui nepateikti pateisinantys apskaitos dokumentai, 2008 metais bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, nurašant ilgalaikio turto už 10513 Lt, nurašymo operacijoms įforminti nesurašyti ilgalaikio turto nurašymo aktai, 2008 m. gruodžio mėn. į apskaitą neįtraukta ilgalaikio turto apskaitos operacijų už 16249 Lt ir joms įforminti nesurašyti pirminiai apskaitos dokumentai. Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo kaltinamasis V. P., t. y. jis, remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. nuostatomis, buvo atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą. Kaltinamasis V. P. neginčija specialisto išvadoje nurodytų minėtų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų, teigia, jog supranta, kad jis privalėjo laikytis įstatymų ir kontroliuoti buhalterinę apskaitą bendrovėje, tačiau mano, kad kaltinime nurodyti aptariami pažeidimai padaryti dėl bendrovės buhalterių kaltės. Pastarąjį kaltinamojo teiginį paneigia UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterėmis dirbusios liudytojos V. M. ir V. B.. Liudytoja V. M., bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 8 d., nurodė, kad apyskaitas, registrus, suvestines darydavo pagal jai pateiktus dokumentus, turtas buvo nurašinėjamas pagal ilgalaikio turto nurašymo aktus, o avansinę apyskaitą tvarkė kasininkė D. P.. Liudytojos teigimu, ji išėjo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. pabaigoje, inventorizacijos bendrovėje ji jau nebeatliko, o inventorizacija būdavo daroma metų pabaigoje, tada ir būdavo daromi pagrindiniai turto nurašymai. Be to, kaip paaiškino V. M., išeidama iš darbo bendrovėje, buhalterinius dokumentus ji paliko, tačiau su nauja buhaltere nesusitiko ir šiai buhalterinių dokumentų neperdavė. Liudytoja V. B., bendrovėje buhaltere dirbusi laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 15 d. iki 2009 m. balandžio 24 d., patvirtino V. M. parodymus, kad jai (V. B.) bendrovės buhalterinių dokumentų niekas neperdavė, jokio buhalterinių dokumentų priėmimo-perdavimo akto ji nepasirašė, pradinius dokumentus rado spintoje, stalčiuose, ir kokie buvo dokumentai, tokius ir suvedė į „(duomenys neskelbtini)“ programą. Liudytojos V. B. teigimu, kai ji darė 2008 m. suvestines, ilgalaikio turto nenurašinėjo, o apie avansines išmokas direktoriui V. P. nieko nežino, nes kasininkė buvo D. P., ji viską darydavo, suvestines taip pat, ir visus piniginius reikalus tvarkė pastaroji, todėl negali įvardyti, kokios buvo direktoriaus skolos pagal avansines išmokas, nes matydavo tik bendrą sumą. Be to, liudytoja V. B. nurodė, kad, išeidama iš darbo bendrovėje, visus dokumentus perdavė D. P., nes nauja buhalterė dar nebuvo įdarbinta, dokumentus perdavė be jokių aprašų – kaip atėjusi dirbti rado, taip ir atidavė nepasirašydama.

Liudytojų V. M. ir V. B. parodymai neprieštarauja ir specialisto išvadai, kad 2008 m. gruodžio mėn. bendrovei įsigijus buhalterinės apskaitos tvarkymo programą „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo apskaitos tvarkymo rankiniu būdu perėjus prie mechanizuoto apskaitos tvarkymo, į apskaitos programą perkelta ilgalaikio turto 16249 Lt mažiau negu buvo užfiksuota pagrindinių priemonių inventorizavimo apyrašuose bei suvestiniuose apskaitos registruose, ir tyrimui nepateikta jokių tai pateisinančių dokumentų.

Esant tokiems bylos duomenims teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. P., organizuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, padarė aptartus buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų pažeidimus (2008 m. sausio mėn. avanso apyskaitoje bei atskaitingų asmenų registre apskaičiuotas 12400 Lt mažesnis atskaitingo asmens skolos likutis bendrovei, taip 2008 m. sausio mėn. buhalterinių sąskaitų suvestiniame registre Didžioji knyga 12400 Lt padidinta atskaitingų asmenų sąskaitos kredito apyvarta, 2008 metais buhalterinės apskaitos registruose, nurašant ilgalaikio turto už 10513 Lt, nurašymo operacijoms įforminti nesurašyti ilgalaikio turto nurašymo aktai, 2008 m. gruodžio mėn. į apskaitą neįtraukta ilgalaikio turto apskaitos operacijų už 16249 Lt) ir sąmoningai netinkamai vykdė kaltinime nurodytus Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. reikalavimus, numatydamas, kad dėl to gali kilti BK 222 str. nurodyti padariniai.

Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis V. P. nevykdė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. reikalavimų, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo neįvykusias ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinių nuomos ir 244260 Lt išmokėjimo V. P. ūkines operacijas. Darydamas tokią išvadą teismas remiasi specialisto išvada ir specialistės paaiškinimais teisiamajame posėdyje, kaltinamųjų V. P., D. P., liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Iš specialisto išvados matyti, kad pagal 2006 m. rugpjūčio 1 d. sutartį Nr. 10/06, sudarytą tarp fizinio asmens V. P. iš vienos pusės, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus V. P. (tas pats asmuo), iš kitos pusės, dėl ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinių – UZKU 7,5/0,5-4; UZKU 15/0,5-4; UZKU 60/0,5-4 – perdavimo UAB „Auksodės malūnas“, už UZKU brėžinių nuomą nuo 2009 m. gruodžio 15 d. ir 2010 metais bendrovė išmokėjo V. P. 244260 Lt už 2007, 2008, 2009 ir 2010 metus, V. P. 10 kasos išlaidų orderių už 244260 Lt, kuriuose fiksuojami pinigų mokėjimai V. P. už UZKU brėžinių nuomą, pateikė gautam avansui pateisinti. Specialisto išvadoje teigiama, kad tyrimui bendrovė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad minėti brėžiniai buvo faktiškai naudojami bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, ir iš to bendrovė uždirbo pajamų, t. y. bendrovė laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 4 d. buhalterinėje apskaitoje fiksavo faktiškai neįvykusias ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinių nuomos ūkines operacijas ir joms įforminti nepagrįstai surašė 10 kasos išlaidų orderių, patvirtinančių 244260 Lt išmokėjimą V. P., ir šia suma nepagrįstai sumažino V. P., kaip atskaitingo asmens, skolą bendrovei. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimų, kurie nurodo, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. reikalavimų, kurie nurodo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Be to, specialisto išvadoje nurodoma, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje fiksuodama neįvykusias brėžinių nuomos operacijas, apskaičiavo ir į veiklos sąnaudas 2009 metais įrašė 9000 Lt brėžinių nuomos mokesčio, o 2010 metais – 279000 Lt, ir šiomis sumomis padidino bendrovės veiklos rezultatą – nuostolį: 2009 metais – 9000 Lt ir 2010 metais – 279000 Lt, šiais veiksmais bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 str. 1 d. reikalavimų, kurie nurodo, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita.

Specialistė V. B. teismo posėdyje paaiškino, kad, atlikus specialisto tyrimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nerasta jokių duomenų apie tai, kad ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžiniai tikrinamuoju laikotarpiu – nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d. – buvo panaudoti įmonės veikloje. Nuomos sutartis, specialistės aiškinimu, turi atitikti brėžinių panaudojimo laikotarpį, ir, jeigu anksčiau brėžiniai buvo panaudoti, o pinigai už nuomą sumokėti vėliau, tai yra Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. pažeidimas.

Pats kaltinamasis V. P. neneigia, kad būdamas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu 2006 m. rugpjūčio 1 d. sudarė ultragarsinių kavitacinių įrenginių nuomos sutartį ir kaltinime nurodytu laikotarpiu – 2009 m. gruodžio 15 d. ir 2010 metais – išmokėjo sau, sumažindamas avansinį įsiskolinimą, 244260 Lt nuomos mokesčio pagal 10 kasos išlaidų orderių, nors brėžiniai malūno darbe buvo naudojami nuo 2004 m. iki 2006 m. Kaltinamojo V. P. teigimu, pagal brėžinius ultragarsinius kavitacinius įrengimus malūnui gamino trys firmos, ukrainiečiui L. K. už brėžinių nuomą asmeniškai jis sumokėjo iš atsiskaitytinai paimtų pinigų, buvo išleidęs 170000–180000 Lt, o už nuomą išrašyti pinigai – išleistų pinigų pateisinimas. Kaltinamoji D. P. taip pat pripažino, kad ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžiniai malūne buvo naudojami nuo 2004 m., o 2006 m. buvo didžiausi įrenginių pardavimai. V. P. aiškinimu, brėžinių nuomos sutartis su V. P. buvo sudaryta 2006 m. rugpjūčio 1 d., nes pinigai už brėžinių panaudojimą ir toliau buvo mokami brėžinių autoriui arba jo žmonai. D. P. patvirtino, kad V. P. pagal 10 kasos išlaidų orderių realiai pinigai nebuvo išmokėti, jie buvo paimti anksčiau ir išleisti, ir, buhalterės D. V. patarimu, buvo išrašomas kasos išlaidų orderis, tą pačią dieną sumokėtas fizinių asmenų pajamų mokestis ir nurašyta pinigų suma.

Liudytoja V. M. taip pat nurodė, kad kavitacinių įrenginių gamyba ir pardavimai vyko 2006–2007 metais. Liudytoja D. V., dirbusi buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d., paaiškino, kad ji ultragarsinių kavitacinių brėžinių nematė, matė tik jų nuomos sutartį, nežino, ar laikotarpiu, kai ji dirbo bendrovėje, kas nors kur nors buvo gaminama pagal tuos brėžinius, bendrovė iš brėžinių nuomos sutarties gal anksčiau naudos ir turėjo, tačiau jai dirbant bendrovėje, naudos, pajamų, pelno iš tos sutarties bendrovė neturėjo.

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštų matyti, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus brėžinius po 2006 m. rugpjūčio 1 d. šios įmonės jokių įrenginių negamino.

Visi šie duomenys apie ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinių nuomą ir 244260 Lt išmokėjimo V. P. fiksavimą patvirtina kaltinimą, kad V. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pats su savimi, kaip su fiziniu asmeniu, 2006 m. rugpjūčio 1 d. sudarė fiktyvią ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinių nuomos sutartį Nr. 10/06, buhalterinėje apskaitoje fiksavo neįvykusias ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinių nuomos ir 244 260 Lt išmokėjimo sau ūkines operacijas pagal 10 kasos išlaidų orderių, apskaičiavo ir į veiklos sąnaudas 2009 m. įrašė 9000 Lt brėžinių nuomos mokesčio, 2010 m. – 279 000 Lt, ir šiomis sumomis padidino bendrovės veiklos rezultatą. Teismo nuomone, ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinių nuomos sutartis Nr. 10/06 buvo fiktyvi, kadangi, kaip patvirtina aptarti bylos duomenys, po šios sutarties sudarymo ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžiniai realiai nebuvo naudojami bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, ir iš to bendrovė tuo laikotarpiu neuždirbo pajamų. Taigi daroma išvada, kad taip kaltinamasis V. P., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė kaltinime nurodytų įstatymų reikalavimus.

Kaltinime V. P. nurodyta, kad jis nevykdė 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kurie nurodo, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita, t. y. kaltinime neįvardytas teisės aktas, kurio 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų V. P. nevykdė. Specialisto išvadoje nurodyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinėje apskaitoje fiksuodama neįvykusias brėžinių nuomos operacijas, apskaičiavo ir į veiklos sąnaudas 2009 metais įrašė 9000 Lt brėžinių nuomos mokesčio, o 2010 metais – 279000 Lt, ir šiomis sumomis padidino bendrovės veiklos rezultatą – nuostolį: 2009 metais – 9000 Lt ir 2010 metais – 279000 Lt. Šiais veiksmais, kaip teigiama specialisto išvadoje, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kurie nurodo, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Teisės akto pavadinimo neįrašymą, tačiau išdėstant jo turinį, teismas laiko technine klaida ir patikslina kaltinimą, nurodydamas, kad V. P. nevykdė 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Kaltinamasis V. P. savo kaltę dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. dėl to, kad 2009–2010 metais jis sudarė fiktyvius sandorius dėl ilgalaikio turto įsigijimo su 21 asmeniu ir įformino 243800 Lt grynų pinigų išmokėjimo operacijas, kurių duomenys apie ūkinės operacijos turinį neatitinka tikrovės, pripažino visiškai. Be to, V. P. kaltę dėl šios veikos patvirtina kaltinamosios D. P. parodymai, liudytojų V. M., J. B., V. M., J. V., G. S., A. J., A. G. (buvusi V.), D. S., R. N., R. N., M. R., A. G., G. G., M. B., M. P., A. N., nurodžiusių, kad sutartyse nurodyto turto bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ jie nepardavė ir pinigų negavo, parodymai, specialisto išvada ir specialistės paaiškinimai teisiamajame posėdyje. Taigi, byloje pakanka duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad kaltinamasis V. P., nevykdydamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 d. nuostatų, kurios nurodo, kad apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį, ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 str. 3 d. nuostatų, kurios nurodo, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, 2009–2010 metais sudarė fiktyvius sandorius dėl ilgalaikio turto įsigijimo su 21 asmeniu ir įformino 243800 Lt grynų pinigų išmokėjimo operacijas, kurių duomenys apie ūkinės operacijos turinį neatitinka tikrovės, t. y. ūkines operacijas, įvykusias ne tomis sąlygomis, kurios nurodytos ilgalaikio turto pirkimo-pardavimo sutartyse ir kasos išlaidų orderiuose.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. P., organizuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidė visus pirmiau aptartus teisės aktų reikalavimus, dėl to, kaip nurodyta specialisto išvadoje, atsirado neigiami padariniai – negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d.. Kaltinamojo V. P. veika dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo teisingai kvalifikuojama pagal BK 222 str. 1 d.

Dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo

V. P. kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d. dėl didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, buvusio jo žinioje, pasisavinimo, o D. P. kaltinama pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. padėjus V. P. pasisavinti jam patikėtą turtą. Kaltinamieji neigia padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Pagal BK 183 str. objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, tai reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar asmuo, šiuo atveju bendrovės vadovas V. P., padedant D. P., padarė BK 183 str. numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jų tyčios turinį (kryptingumą).

V. P. kaltinamas tuo, kad, siekdamas pateisinti gautą kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo avansą, fiktyviai pats su savimi (kaip fizinis asmuo V. P. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku V. P.), sudaręs 2006 m. rugpjūčio 1 d. ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinių nuomos sutartį Nr. 10/06, žinodamas, kad minėtų brėžinių faktiškai nėra, todėl jie negalėjo būti naudojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. birželio 6 d. buhalterinėje apskaitoje fiksavo D. P. fiktyviai išrašytus 10 kasos išlaidų orderių, kuriuose užfiksuoti neįvykę pinigų mokėjimai fiziniam asmeniui V. P. už fiktyvią UZKU brėžinių nuomą, iš viso už 244260 Lt.

Kaltinamieji V. P. ir D. P. parodė, kad 2004 m. V. P. išsinuomojo ultragarsinių kavitacinių įrenginių brėžinius iš Ukrainoje gyvenančio mokslininko L. K., pagal tuos brėžinius bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo gaminami įrenginiai, V. P. įrenginius realizavo ir bendrovė gavo 881104,80 Lt pelno. Kaltinamųjų nurodytas aplinkybes apie UGKĮ brėžinių nuomą patvirtina 2004 m. sausio 10 d. sutartis tarp V. P. ir L. K., kuria remiantis Ukrainos pilietis L. K. perdavė V. P. teises neterminuotai naudotis išradimu ir kita intelektine nuosavybe (brėžiniais) gaminant UGKĮ, o V. P. įsipareigojo mokėti licencijos išdavėjui 680 JAV dolerių už kiekvieną sutarties galiojimo mėnesį, o taip pat notaro patvirtintas L. K. pareiškimas, kad pagal dvišalę sutartį, surašytą 2004 m. sausio 10 d., jis V. P. perdavė teisę į intelektualinę nuosavybę – brėžinius ir patentą ultragarsinių kavitacinių prietaisų gamybai bei pagamintos produkcijos realizacijai, ir už tai iš V. P. gavo 132557 Lt dydžio piniginį atlygį.

Apie ultragarsinių kavitacinių įrenginių brėžinių panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje liudija byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas ir prie jo pridėti dokumentai, iš kurių matyti, kad 2005–2006 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus brėžinius šiai įmonei pagamino įrengimo dalis, už pagamintą produkciją išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios apmokėtos visiškai 2005–2006 m. (3 t., 85–124 b. l.). BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo rašte „UAB „(duomenys neskelbtini)“ ultragarsinių kavitacinių įrenginių įsigijimas ir pardavimas“ patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 10 d. iki 2007 m. rugpjūčio 16 d., pardavus ultragarsinius kavitacinius įrenginius, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ gavo 881104,80 Lt pelno (atskirame voke prie bylos pridėti dokumentai). Iš pinigų gavimo kvitų, pinigų išsiuntimo formų matyti, kad laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. birželio 15 d. kaltinamieji sumokėjo pačiam L. K. ar jo žmonai 132557,26 Lt (atskirame voke prie bylos pridėti dokumentai).

Pirmiausia pažymima, kad šie bylos duomenys paneigia kaltinime nurodytą aplinkybę, kad ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinių apskritai nebuvo ir jie negalėjo būti naudojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Atkreipiamas dėmesys, kad dar ikiteisminio tyrimo metu, V. P. pateikus, 2011 m. rugpjūčio 16 d. prie bylos buvo pridėti 5 segtuvai su ultragarsinių kavitacinių įrenginių brėžiniais ir instrukcijomis, taip pat V. P. sutartis su I. K. dėl brėžinių nuomos, kt. dokumentai (3 t., 188–191 b. l.).

Kaltinamojo V. P. teigimu, jam reikėjo pateisinti brėžinių nuomai išleistus pinigus, todėl 2006 m. rugpjūčio 1 d. sudarė sutartį, pagal kurią jo vadovaujama bendrovė už brėžinių nuomą įsipareigojo mokėti jam po 9000 Lt per mėnesį. V. P. nurodo, kad pagal byloje esančius kasos išlaidų orderius realiai iš kasos tokių pinigų sumų jis negavo, buvo daromos užskaitos, pinigus jis imdavo iš kasos tik avansu kaip direktorius.

Motyvuojamoji dalis

Aplinkybę, kad pagal kaltinime nurodytus kasos išlaidų orderius pinigai V. P. realiai nebuvo išmokami, patvirtino kaltinamoji D. P. ir tuo metu bendrovėje buhaltere dirbusi liudytoja D. V.. Pastaroji paaiškino, kad kasos išlaidų orderius panaudojo kaip pirminį laisvos formos dokumentą, pateisinantį pinigų išmokėjimą. D. V. teigimu, tie orderiai vadinasi kasos išlaidų orderiais, bet šiuo atveju jie nėra kasos dokumentai, jų išrašymo tikslas buvo sumažinti avansinę apyskaitą, buvo norima padaryti užskaitą. D. V. taip pat nurodė, kad pagal 2006 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartį pinigai V. P. nebuvo mokami, buvo tik mažinama avansinė apyskaita, ir tuos kasos išlaidų orderius ji įtraukė į avansinį registrą, o ne į kasą. Atkreipiamas dėmesys, kad ir kaltinime nurodoma, jog dešimtyje kasos išlaidų orderių užfiksuoti neįvykę pinigų mokėjimai fiziniam asmeniui V. P. už fiktyvią UZKU brėžinių nuomą, t. y. kaltinamieji nėra kaltinami pinigų pasisavinimu tiesiogiai iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderius.

Toks kaltinamųjų ir liudytojos D. V. aiškinimas dėl kaltinime nurodytų 10 kasos išlaidų orderių išrašymo bei jų panaudojimo aplinkybių neprieštarauja ir specialisto išvadai, kurioje nurodyta, kad tik esant sąlygai, t. y., jeigu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo faktiškai neįvykusias ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinių nuomos ūkines operacijas, tai joms įforminti nepagrįstai surašė 10 kasos išlaidų orderių, patvirtinančių 244260 Lt išmokėjimą V. P., ir šia suma nepagrįstai sumažino V. P., kaip atskaitingo asmens, skolą bendrovei. Remiantis pirmiau aptartais bylos duomenimis, byloje nustatyta, kad specialisto išvadoje nurodytos sąlygos nebuvo, kadangi buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuojamos anksčiau (iki specialisto tikrinamojo laikotarpio pradžios) faktiškai įvykusios nuomos ūkinės operacijos.

Taigi nustačius, kad kaltinamasis V. P. savo vardu buvo išsinuomojęs iš L. K. ultragarsinių kavitacinių įrenginių brėžinius, už tai pastarajam pagal sutartį mokėjo nuomos mokestį, kaip V. P. nurodo – iš avansinių išmokų, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, panaudodama minėtus brėžinius įrenginių gamyboje, gavo pelno, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis V. P., padedant kaltinamajai D. P., turėjo sumanymą pasisavinti ir pasisavino 244260 Lt, šia pinigų suma pateisindamas savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmems, gautą avansą. Bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad šie pinigai buvo naudojami bendrovės interesais – 132557 Lt sumokėti brėžinių autoriui, o taip pat kaltinamasis V. P., pradžioje dėl brėžinių nuomos sutarties sudarymo, po to organizuodamas pagamintų įrenginių realizaciją, vyko į komandiruotes užsienyje (tai patvirtina jo paso kopijos, liudytojos V. M. parodymai), dėl to jis, savaime suprantama, turėjo išlaidų. Atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-774-124/2011, kuriuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš V. P. priteista 244260 Lt nuostolių pagal 2006 m. rugpjūčio 1 d. brėžinių nuomos sutartį (4 t., 1–5 b. l.), teismas atkreipia dėmesį, kad minėtu sprendimu teismas taikė V. P. civilinę atsakomybę konstatavęs, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d. sandoris buvo nenaudingas įmonei, nes po nuomos sutarties sudarymo įmonė negavo pelno iš anksčiau pagamintų gaminių. Taigi ir civilinėje byloje, sprendžiant 244260 Lt nuompinigių išmokėjimo pagrįstumo klausimą, nebuvo konstatuoti nusikalstamos veikos (turto pasisavinimo) požymiai V. P. veikoje.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-95/2012, 2K-92/2012, 2K-P-78/2012, 2K-7-330/2011, 2K-575/2010), sprendžiant klausimą dėl kaltininkui inkriminuojamo turto pasisavinimo, būtina nustatyti ne tik jo tiesioginę tyčią, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori, bet ir nustatyti, ar bendrovei buvo padaryta turtinė žala, kuri, kvalifikuojant kaltinamųjų veiką kaip turto pasisavinimą, turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis.

Kaip jau nustatyta anksčiau, remiantis 2006 m. rugpjūčio 1 d. ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinių nuomos sutartimi Nr. 10/06, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. birželio 6 d. buvo išrašyta 10 kasos išlaidų orderių dėl 244260 Lt išmokėjimo V. P. už brėžinių nuomą, tačiau realiai šių pinigų V. P. iš bendrovės kasos negavo, šia suma jam buvo sumažintas avansinis įsiskolinimas bendrovei. Taip pat byloje nustatyta, kad L. K. už brėžinių, kurie buvo panaudoti bendrovės veikloje, nuomą sumokėta 132557,26 Lt (V. P. teigimu, buvo sumokėta iš avansu jo gautų bendrovės pinigų), o bendrovė, panaudodama minėtus brėžinius įrenginių gamyboje, gavo 881104,80 Lt pelno. Liudytojos V. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios laikotarpiu nuo 1998 m. rugpjūčio mėnesio iki 2008 m. gruodžio 8 d., teigimu, kavitacinių įrenginių pardavimas malūnui buvo pelningas, ir, jei ne ši papildoma veikla, malūnas seniai jau būtų bankrutavęs. Be to, civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens A. G. ir bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės A. K. teigimu, turto perdavimo-priėmimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės turtas pagal buhalterinius dokumentus ir natūroje esantis turtas atitiko, trūkumų nenustatyta.

Šių objektyvių bylos aplinkybių visuma nepatvirtina BK 183 str. numatytų padarinių atsiradimo fakto, t. y. realios žalos padarymo bendrovei, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodyti kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padariniai – 244260 Lt dydžio turtinės žalos padarymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – yra nepagrįsti byloje surinktais įrodymais.

Įvertinęs aptartas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų V. P. ir D. P. veiksmais bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ turtinė žala nebuvo padaryta ir duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad kaltinamieji turėjo tyčią pasisavinti svetimą turtą, byloje nėra. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai aptariamoje kaltinamųjų V. P. ir D. P. veikoje, ir daro išvadą, kad kaltinamieji nepadarė jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos – V. P. pagal BK 183 str. 2 d., D. P. pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d., todėl jie išteisinami (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Tai, kad teismas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu pripažįsta kaltinamojo V. P. veiką dėl 2006 m. rugpjūčio 1 d. ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinių nuomos sutarties Nr. 10/06 sudarymo ir fiksavimo buhalterinėje apskaitoje neįvykusių ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžinių nuomos operacijų bei 244260 Lt išmokėjimo sau ūkinių operacijų pagal 10 kasos išlaidų orderių, neprieštarauja teismo išvadai, kad kaltinamasis V. P., padedant kaltinamajai D. P., kaltinime nurodytu būdu nepasisavino didelės vertės bendrovės turto. Šiuo atveju prieštaravimo nėra, kadangi apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas V. P. veikoje konstatuotas nustačius Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. pažeidimą, t. y. nustačius, kad nesutapo nuomos sutarties tarp V. P. ir bendrovės sudarymo laikas su brėžinių panaudojimo laikotarpiu, ir pinigai už nuomą sumokėti vėliau. Minėtas Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimas pats savaime neduoda pagrindo išvadai, kad buvo pasisavintas turtas ir bendrovė dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų patyrė realios žalos.

Dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo

V. P. ir D. P. kaltinami tuo, kad suklastodami tikrus dokumentus – 31 pirkimo-pardavimo sutartį ir 31 kasos išlaidų orderį, apgaule V. P. naudai užvaldė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, didelės vertės – 243800 Lt – turtą, ir tuo bendrais veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 243800 Lt dydžio turtinę žalą

Kaltinamieji V. P. ir D. P. pripažįsta savo kaltę dėl kaltinime nurodyto 31 sandorio ir 31 kasos išlaidų orderio suklastojimo, neneigia, kad kai kuriems asmenims, pasirašiusiems suklastotas sutartis, sumokėjo po 50, 100 Lt už sutarčių pasirašymą, tačiau neprisipažįsta kaltais tokiu būdu užvaldę UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 243800 Lt. Kaltinamųjų aiškinimu, pirkimo-pardavimo sutartis ir kasos išlaidų orderius jie suklastojo, tačiau sutartyse nurodytas turtas realiai tokiomis kainomis buvo nupirktas ir naudojamas bendrovės veikloje.

Be pačių kaltinamųjų V. P. ir D. P. visiško prisipažinimo, dokumentų klastojimo faktą patvirtina liudytojų V. M., J. B., V. M., J. V., G. S., A. J., A. G. (buvusi V.), D. S., R. N., R. N., M. R., A. G., G. G., M. B., M. P., A. N. parodymai. Minėti liudytojai nurodė, kad kaltinamųjų prašymu pasirašė pirkimo-pardavimo sutartis dėl įrenginių pardavimo, tačiau iš tikrųjų sutartyse nurodyto turto UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, kasos išlaidų orderiuose taip pat pasirašė, tačiau juose nurodytos pinigų sumos negavo. Esant tokiems duomenims, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamieji, suvokdami pavojingą savo veikos pobūdį, suklastojo tikrus dokumentus – kaltinime nurodytą 31 pirkimo-pardavimo sutartį ir 31 kasos išlaidų orderį.

Kaltinamiesiems yra inkriminuojamas BK 300 str. 3 d. nurodytas kvalifikuojantis požymis – didelės žalos padarymas. Kadangi dokumentų klastojimas V. P. ir D. P. pateiktuose kaltinimuose dėl svetimo turto įgijimo yra nurodomas kaip sukčiavimo būdas, dokumentų klastojimo kvalifikavimo klausimas turi būti nagrinėjamas kartu su kaltinimu dėl sukčiavimo.

Kaip jau minėta, V. P. ir D. P. kaltinami tuo, kad suklastodami tikrus dokumentus, apgaule V. P. naudai užvaldė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, didelės vertės – 243800 Lt – turtą, ir tuo bendrais veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 243800 Lt dydžio turtinę žalą.

Pagal BK 182 str. sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Be šių objektyvių požymių, būtina nustatyti ir atitinkamą kaltės turinį – kad kaltininkas suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo. Turto užvaldymas yra būtinas sukčiavimo kaip nusikaltimo sudėties požymis.

Byloje nustatyta, kad pagal kaltinime įvardytą 31 suklastotą pirkimo-pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kaltinime nurodytų asmenų turto už 243800 Lt nepirko ir pagal 31 kasos išlaidų orderį šiems asmenims pinigų neišmokėjo. Spręsdamas kaltinamųjų kaltės klausimą dėl turto užvaldymo teismas pirmiausia atsižvelgia į esminę reikšmę turinčią aplinkybę, t. y. į tai, kokį sumanymą turėjo kaltinamieji neteisėtai disponuodami bendrovės pinigais.

Kaltinamųjų aiškinimu, suklastotose sutartyse nurodytas turtas realiai buvo nupirktas, tik iš kitų pardavėjų, ir bendrovėje tas turtas buvo. Šiam turtui faktiškai įsigyti, nesurašant įsigijimo dokumentų, kaltinamojo V. P. teigimu, buvo naudojami jo atsiskaitytinai iš bendrovės paimti pinigai, o kasos išlaidų orderiais, išrašytais pagal 31 fiktyvų sandorį, pinigai buvo tik įforminti, jie nebuvo paimti iš kasos, tų pinigų negavo nei sutartyse nurodyti asmenys, nei jis. Šią kaltinamojo V. P. versiją patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad iš 21 fizinio asmens įsigytas ilgalaikis turtas tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d. buvo apskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir buvo perduotas bendrovės administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo A. G. teisme taip pat patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto priėmimo metu bendrovės turtas pagal buhalterinius dokumentus ir natūroje esantis turtas atitiko, nieko netrūko, visas turtas buvo perduotas. Analogiškai parodė ir liudytoja A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, ji paaiškino, kad tikrino perimamą turtą pagal sudarytą balansą, perimamą turtą buvo galima identifikuoti, buvo sąrašai su pavadinimais, inventoriniais numeriais, įsigijimo data, suma ir kur turtas yra, pagal pateiktą sąrašą viskas atitiko, nieko netrūko, inventoriniai numeriai ant stacionariai sumontuotų įrengimų buvo, jokio trūkumo nebuvo rasta.

Kaltinamųjų parodymus, kad dalis bendrovės turto buvo įsigyta nesurašant jokių įsigijimo dokumentų, kad nebuvo forminamos sutartys dėl darbų atlikimo, kad buvo atsiskaitoma grynais pinigais, patvirtino teisme apklausti liudytojai: R. K., A. Č., R. M., Z. R., V. Š., A. Ž., J. S., A. U., J. P., A. J..

Esant tokiems bylos duomenims teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. P., nors ir neteisėtai disponavo 31 suklastotame kasos išlaidų orderyje nurodyta bendrovės pinigų suma – 243800 Lt, tačiau kaltinamųjų teiginiai, kad šie pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms, yra nepaneigti.

Taigi, nenustačius, kad klastojant dokumentus kaltinamųjų tikslas buvo užvaldyti bendrovės turtą, ir esant pagrindui daryti išvadą, kad kaltinamieji, klastodami dokumentus, turėjo sumanymą pinigus naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, ir, kaip nustatyta anksčiau aptartais bylos duomenimis, jie tai darė, jų veika negali būti vertinama kaip 31 suklastotame kasos išlaidų orderyje nurodytų pinigų – 243800 Lt – užvaldymas ir negali būti kvalifikuojami pagal BK 182 str.

Sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios. Būtinasis svetimo turto įgijimo apgaule požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas, todėl reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis.

Šios bylos objektyvių aplinkybių visuma nepatvirtina BK 182 str. numatytų padarinių atsiradimo fakto, t. y. realios žalos padarymo bendrovei, nes, kaip jau nurodyta pirmiau, turto ar pinigų trūkumas perduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą bankroto administratoriui nenustatytas, materialinių vertybių trūkumas nekonstatuotas ir specialisto išvadoje. Taigi kaltinime nurodyti kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padariniai – 243800 Lt dydžio turtinės žalos padarymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – yra nepagrįsti byloje surinktais įrodymais.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamieji V. P. ir D. P., suklastodami tikrus dokumentus – 31 pirkimo-pardavimo sutartį ir 31 kasos išlaidų orderį, nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., todėl jie išteisinami (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Teismui konstatavus, kad kaltinamieji V. P. ir D. P. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., t. y. neužvaldė didelės vertės svetimo turto, nėra pagrindo ir išvadai, kad dokumentų suklastojimu padaryta didelė žala, kaip nurodoma kaltinime. Todėl, nenustačius minėto kvalifikuojančio požymio, kaltinamųjų V. P. ir D. P. padarytą nusikalstamą veiką dėl dokumentų klastojimo teismas perkvalifikuoja iš BK 300 str. 3 d. į BK 300 str. 1 d.

Dėl poveikio liudytojai

BK 233 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika kėsinamasi į normalią ikiteisminio tyrimo bei teismo veiklą vykdant teisingumą. Pagal BK 233 str. 1 d. atsako ir tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, kad šis ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus. Remiantis teismų praktika, pateikti melagingą informaciją liudytojas gali būti veikiamas prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-102/2010, 2K-140/2009, 2K-529/2008, 2K-440/2008). BK 233 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, siekia, jog šis baudžiamojoje byloje pateiktų melagingą informaciją, ir tokio liudytojo elgesio nori.

Byloje nustatyta, kad V. P. ir D. P. sudarė su liudytoja J. V. fiktyvią 2009 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 66/09 ir fiktyvią 2010 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 07/10 bei išrašė 2009 m. gruodžio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. 452, pagal kurį neva išmokėjo 7800 Lt, ir 2010 m. sausio 8 d. kasos išlaidų orderį, pagal kurį neva išmokėjo 7500 Lt. Dėl minėtų dokumentų suklastojimo 2011 m. kovo 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 73-2-00022-11.

Kaip matyti iš liudytojos J. V. parodymų, po fiktyvių sutarčių sudarymo, 2011 m. balandžio 20 d., apie 16–17 val., jai paskambino D. P., pasakė, jog už paliudijimus, kad pardavė daiktus pagal pasirašytas sutartis ir gavo pinigus, duos siūlų kuodelį. J. V. teigimu, ji nesutiko taip liudyti, nes nieko nepardavė, o po to jai D. P. atsiuntė dvi SMS žinutes, iš kurių turinio ji suprato, kad jos prašoma melagingai liudyti. Liudytojos J. V. parodymus dėl SMS žinučių patvirtina reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad liudytoja J. V. 2011 m. balandžio 26 d. pateikė tyrėjai mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, o jo apžiūros metu, atidarius funkciją „Žinutės“, rastos gautos žinutės: 2011-04-21 08.14 val. gauta iš tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) – „Miltų sraigtini transporteri galėjo sukonstruoti pavyzdžiui buvęs vyras grūdams varyti gyvuliams, pasiėmėm patys is tavo kiemo. Sakyk, kad metalinis vamzdis su varikliais. Bet tiksliai nebepameni. Baldai tai fasavimo stalai. Spintos, rašomieji stalai rudos spalvos. Gavai grynais ir smulkmenu neprisimeni“; 2011-04-20 17.35 val. gauta iš tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) – „parduota 2009-12-10 variklis 1250 lt, miltu sraigtinis transporteris 5600 lt, variklis 950. 2010 01 08 baldai (spintos, stalai, kedes) 5500 lt, šaldytuvai 2-snaige ir gram. Po 500 litu, dujine fagor 1000 litu. Seniai turėjot, reikėjo pinigu ir pardavet“.

Kaltinamoji D. P. neneigia, jog prasidėjus tyrimui, ji paaiškino J. V., kad pastaroji kviečiama apklausai dėl pasirašytos sutarties, pripažįsta, kad siuntė liudytojos nurodyto turinio žinutes, tačiau neigia tokiu būdu dariusi poveikį liudytojai. Kaltinamosios aiškinimu, J. V. pasakius, kad sutarties neturi, ji (kaltinamoji) pasisiūlė J. V. išvardyti sutartyje nurodytą įrangą SMS žinutėje, J. V. sutiko. Tada, kaip teigia kaltinamoji D. P., ji nusiuntė SMS žinutę J. V., o rašydama SMS žinutėje, kad „Pinigus gavai, smulkmenų neprisimeni“, turėjo mintyje, kad J. V. gavo 100 Lt už sutarties pasirašymą. Kaltinamosios parodymus, kad ji nedarė jokio poveikio liudytojai, o SMS žinutėse ji tik išvardijo sutartyse nurodytą turtą, paneigia žinučių turinys, aiškiai rodantis kaltinamosios siekį paveikti liudytoją, nurodant, kaip ši turėtų liudyti apie realiai nebuvusius įvykius. Tai kaltinamosios nurodytos frazės: „galėjo sukonstruoti pavyzdžiui buvęs vyras“, „pasiėmėm patys is tavo kiemo“. Kartu ir paskutinis antrosios žinutės sakinys – „Seniai turėjot, reikėjo pinigu ir pardavet“ – vienareikšmiškai patvirtina kaltinamosios, žinojusios, kad J. V. sutartyse nurodyto turto UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, siekį paveikti liudytoją duoti melagingus parodymus apie turto pardavimą. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad kaltinamoji suvokė savo daromų veiksmų pobūdį.

Taigi liudytojos J. V. nuosekliai ir vienodai atpasakotas telefoninio pokalbio su kaltinamąja D. P. turinys, o taip pat teismui pateiktų SMS žinučių, kaltinamosios siųstų liudytojai, turinys, leidžia daryti išvadą, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti kaltinamosios D. P. sąmoningas ir kryptingas pastangas įkalbėti liudytoją J. V. duoti melagingus parodymus apie tai, kokie ir kokiomis aplinkybėmis fiktyviose pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyti daiktai buvo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai atitinka BK 233 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Tai, kad liudytoja J. V. neliudijo melagingai ir apie iš kaltinamosios gautas SMS žinutes iš karto pranešė pareigūnui, atliekančiam ikiteisminį tyrimą, nepašalina D. P. kaltės, kadangi BK 233 str. nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formali, nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius asmenis duoti melagingus parodymus ar teikti kitą melagingą informaciją., t. y. nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad kaltinamosios D. P. padarytose veikose yra ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 233 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai.

Bausmių skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamieji V. P. ir D. P. prisipažino padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str 1 d., atskleidė šios veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamasis V. P. iš esmės pripažino savo kaltę ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Abu kaltinamieji išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl minėtų tokių savo veiksmų. Todėl teismas tai pripažįsta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamųjų V. P. ir D. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Vertindamas kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad V. P. padarė du nusikaltimus – vieną nesunkų, kitą apysunkį (BK 11 str. 3 d., 4 d.), D. P. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais turtinė žala nepadaryta.

Parinkdamas bausmių rūšis ir dydžius už padarytas nusikalstamas veikas teismas vertina ir kaltinamųjų asmenybių pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius juos iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų padarymo metu bei po to, t. y. atsižvelgia į tai, kad jie anksčiau neteisti (3 t., 18, 36 b. l.), dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį, abu yra vienos šeimos nariai.

Šios bylos aplinkybės rodo, kad kaltinamųjų V. P. ir D. P. asmenybių pavojingumas nėra didelis, ir iki nagrinėjamų nusikaltimų padarymo jų antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios.

Įvertinęs nurodytas kaltinamųjų asmenybes bei kitas minėtas byloje nustatytas aplinkybes, darančias įtaką padarytų nusikaltimų pavojingumui, taip pat atsižvelgęs į tai, kad byloje nustatyta viena kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmių, mažesnių nei sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, paskyrimas kaltinamiesiems neprieštarauja teisingumo principui bei BK 54 str. nurodytiems bausmės skyrimo pagrindams. Be to, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamųjų V. P. ir D. P. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą ir paskyrus jiems BK 75 str. 2 d. 7 p. numatytą įpareigojimą.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintu civiliniu ieškiniu (5 t., 37 b. l.) prašo priteisti iš kaltinamųjų V. P. ir D. P. 243800 Lt turtinės žalos, padarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimui dėl kaltinamųjų įvykdyto sukčiavimo sudarant 31 fiktyvią įrangos pirkimo sutartį.

Kaip jau konstatuota pirmiau, kaltinamieji V. P. ir D. P. yra išteisinami pagal BK 182 str. 2 d., jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. BPK 115 str., reglamentuojančio civilinio ieškinio išsprendimą, 3 d. 2 p. nurodyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, todėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 243800 Lt turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.

Pridėti prie bylos dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kuriuos V. P. pateikė tyrėjai 2011 m. rugpjūčio 16 d., nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, laikinai, iki 2012 m. kovo 29 d., buvo apribotos V. P. nuosavybės teisės į turtą: gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 335,75 kv. m, 208417 Lt vertės; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,2632 ha, 53769 Lt vertės; sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) k., Mažeikių r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1471,78 kv. m, 42062 Lt vertės; sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) k., Mažeikių r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 873,38 kv. m, 7161 Lt vertės (3 t., 54–57 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo į V. P. turtą terminas pratęstas iki bylos išnagrinėjimo (5 t., 31–32 b. l.). Šiuo nuosprendžiu kaltinamasis V. P. pagal BK 183 str. 2 d. ir 182 str. 2 d. išteisinamas, jam turto konfiskavimas netaikomas, o civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Taigi procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – tapo nebereikalinga, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 151 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir V. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 4 d., V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. ir 182 str. 2 d. V. P. išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

D. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., 233 str. 1 d. ir jai paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. laisvės atėmimą 9 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d. laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir D. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 4 d., D. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d., 182 str. 2 d. D. P. išteisinti jai nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 243800 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. P. turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 335,75 kv. m, 208417 Lt vertės; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,2632 ha, 53769 Lt vertės; sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) k., Mažeikių r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1471,78 kv. m, 42062 Lt vertės; sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) k., Mažeikių r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 873,38 kv. m, 7161 Lt vertės, – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Pridėtus prie bylos atskirame voke dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė