Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. L.to pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. L., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tėvas A. L. yra O. J. L. sutuoktinis, jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 13). Santuokoje A. L. ir O. J. L. susilaukė dviejų vaikų: pareiškėjo A. K. L., gim. (duomenys neskelbtini)., A. L., gim. (duomenys neskelbtini). (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 21). Gyvendami santuokoje įsigijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr.(duomenys neskelbtini)), kuris įregistruotas A. L. ir O. J. L. vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 11). (duomenys neskelbtini). mirė O. J. L. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 7). (duomenys neskelbtini). mirė A. L. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 8). Po O. J. L. mirties liko jai priklausanti nekilnojamojo turto ½ dalis. Po O. J. L. mirties notaro biure nėra užvesta paveldėjimo byla į jos palikimą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 10). A. L. faktiniu valdymu perėmė sutuoktinei O. J. L. priklausiusį turtą. Pareiškėjas nurodė, jog po sutuoktinės mirties jo tėvas A. L. perėmė jos sutuoktinės asmeninį turtą, rūpinosi žemės sklypu, pjovė žolę.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

9. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

10. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

11. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po O. J. L. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini). (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo tėvas A. L. yra O. J. L. sutuoktinis. A. L. ir O. J. L. susilaukė dviejų vaikų A. K. L., gim. (duomenys neskelbtini)., A. L., kurie yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Jie per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kaip minėta, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį). Šią aplinkybę patvirtina byloje faktiniai duomenys – pareiškėjo pareiškime nuodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėjo tėvas A. L. po sutuoktinės mirties pradėjo turtą valdyti. Teismo vertinimu, pareiškėjo tėvas A. L. iš karto priėmė sutuoktinės palikimą, prižiūrėjo turtą, t. y. save laiko sutuoktinei priklausiusios turto dalies paveldėtoju ir savininku, minėtu turtu naudojasi kaip savo. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, priešingų duomenų byloje nėra.

12. Taigi, nors pareiškėjo tėvas A. L. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, kitiems įpėdiniams, t. y. sūnums neprieštaraujant) laikoma, kad A. L. po sutuoktinės O. J. L. (duomenys neskelbtini). mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl pareiškėjo tėvo A. L. palikimo priėmimo po sutuoktinės O. J. L. mirties faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

13. Valstybė šioje byloje patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šios išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 88, 92, 94, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turto paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties jos palikimą priėmė jos sutuoktinis A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)., faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo A. K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šešių eurų ir šešiasdešimt keturių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.