Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų nutraukiant santuoką privalomų išspręsti klausimų, trečiasis asmuo Bigbank AS filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė dviejų dukrų, t. y. E. K. ir U. K. (santuokinė pavardė M.), kurios šiuo metu yra pilnametės. Ieškovė ieškinyje paaiškino, jog dar kai šalių dukros buvo nepilnametės kildavo konfliktai, atsakovas jau tuomet turėjo priklausomybę alkoholiui, todėl ne kartą ieškovė su dukromis yra išėjusi iš namų, siekdama išvengti didesnių konfliktų. Jau apie 4 metus šalys gyvena visiškai atskirus gyvenimus. Atsakovas būdamas neblaivus tampa agresyvus. Nors su atsakovu yra kalbėję dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tačiau pastaruoju metu atsakovas atsisako nutraukti santuoką, todėl santuokos nutraukti bendru sutikimu nėra jokių objektyvių galimybių. Nors ieškovė laiko, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tačiau siekdama operatyvesnio ir ekonomiškesnio teismo proceso, neprieštarauja, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys santuokos metu jungtinės nuosavybėse teise įgijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį po santuokos nutraukimo prašo palikti atsakovui. Šalys taip pat santuokos metu įgijo butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) turto pasidalijimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu su atsakovu susitarė, kad minėtas butas asmeninės nuosavybės teise atiteks ieškovei, o atsakovui už jam priklausančios buto dalies perleidimą ieškovei buvo išmokėta piniginė kompensacija, todėl šis turtas tarp sutuoktinių nedalintinas ir po santuokos nutraukimo lieka asmenine S. K. nuosavybe. Santuokos metu pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), gavus vartojimo kreditą buvo įgytas automobilis – Volvo V40 Cross Country, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi šis automobilis yra registruotas ieškovės vardu, ji asmeniškai vykdo kasmenėsinius mokėjimus kreditoriui, todėl po santuokos nutraukimo prašo šį turtą palikti ieškovei. Patvirtino, kad santuokos metu įgyti buities daiktai pasidalinti iki santuokos nutraukimo. Ieškovė nurodė, kad turi kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui Bigbank pagal vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių po santuokos nutraukimo nemodifikuoja, tačiau ieškovė įsipareigoja po santuokos nutraukimo įmoka pagal minėtas vartojimo kredito sutartis mokėti asmeniškai. Ieškovė nurodė, kad kreditoriui yra pranešta apie bylos iškėlimą. Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokinę pavardę „K.“, o atsakovui prigimtinę pavardę „K.“.

5. Atsakovas A. K. byloje atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovas buvo informuotas 2024 m. lapkričio 21 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė laiko, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tačiau siekdama operatyvesnio ir ekonomiškesnio teismo proceso, neprieštarauja, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

8. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

9. Ieškovė, reikšdama reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu, taip pat tai, jog šalys jau daugiau nei 4 metus gyvena visiškai atskirus gyvenimus.

10. Teismas, atsižvelgęs į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl termino susitaikyti nustatymo.

11. CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad šalys daugiau nei 4 metus gyvena visiškai atskirus gyvenimus, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės vesti bendrą ūki kartu, laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi, todėl terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatytinas.

Dėl sutuoktinių pavardžių.

12. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę „K.“, o atsakovui palikti prigimtinę pavardę „K.“. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „K.“, o atsakovui prigimtinė pavardė „K.“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

13. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovė nurodė, kad išlaikymo po santuokos nutraukimo iš atsakovo nereikalauja, o atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas vyras, todėl jam išlaikymas iš ieškovės taip pat nepriteistinas. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė ir atsakovas yra pajėgūs patys save išlaikyti, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas.

Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo.

14. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendra sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

15. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) turto pasidalijimo sutartis, sudaryta Kauno miesto 21-ajame notarų biure patvirtina, kad šalys susitarė, jog santuokos metu įgytas butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atitenka ieškovei, o atsakovui atitenka 29 000 litų kompensacija, kurią prieš pasirašydamas šią sutartį gavo iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, minėtas butas nėra dalijamas ir lieka asmenine S. K. nuosavybe.

16. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad sutuoktiniai santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti A. K. asmeninės nuosavybes teise.

17. Ieškovė S. K. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis yra transporto priemonės VOLVO V40 Cross Country, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir prašo šią transporto priemonę po santuokos nutraukimo palikti ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

18. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog tiek žemės sklypo, tiek automobilio vertė yra panaši, todėl ieškovės reikalavimas dėl turto padalijimo tenkinamas, po santuokos nutraukimo paliekant atsakovui žemės sklypą, o ieškovei transporto priemonę.

19. Byloje nustatyta, jog ieškovė S. K. su kreditoriumi AS „Bigbank“ santuokos metu sudarė kredito sutartis, t. y. (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurias po santuokos nutraukimo prašo palikti nemodifikuotas, tačiau nustatant, kad ieškovė asmeniškai mokės vartojimo kredito kasmėnesines įmokas.

20. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

21. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) vartojimo kreditas buvo imamas automobilio Volvo įsigijimui, o (duomenys neskelbtini) vartojimo kreditas buvo imamas šalių dukroms. Taigi teismo vertinimu abejais atvejais vartojimo kredito sutartys buvo sudarytos šeimos poreikių tenkinimui, todėl abiejų sutuoktinių turi būti vykdomos solidariai ir yra nemodifikuojamos, tačiau ieškovei sutikus, nustatoma, jog po santuokos nutraukimo ieškovė asmeniškai mokės kasmėnesines įmokas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23. Ieškovė byloje pateikė įrodymus apie 1 370,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas (DOK-137571, DOK-138135 ir DOK-150906) už advokato padėjėjos Alinos Ivanovos teisinę pagalbą, t. y. 120,00 Eur teisinė konsultacija, 100,00 Eur prašymų dėl informacijos parengimas ir pateikimas adresatams, 600,00 Eur ieškinio parengimas ir suderinimas, 240,00 Eur pasirengimas 2024 m. lapkričiu 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo posėdžiui ir atstovavimas 2024 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų posėdyje, 70,00 Eur patikslinto ieškinio parengimas ir pateikimas teismui, 240,00 Eur pasirengimas 2024 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo posėdžiui ir atstovavimas 2024 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo posėdyje. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo 7 ir 8 punktuose nurodytus dydžius.

24. Byloje ieškovė sumokėjo 264,00 Eur žyminio mokesčio. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 7 dalies bei 82 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 18 punktas). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, o ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamo priteisti turto rinkos vertę ir reikalaujamas priteisti pinigų sumas (kompensacijas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 10 punktai). Šiuo atveju ieškovė reikalavo priteisti 5 000,00 Eur vertės turtą (automobilį).

25. Teismas pažymi, jog ieškovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio nei reikalauja įstatymas, t. y. už santuokos nutraukimą ir turtinį reikalavimą ieškovė turėjo sumokėti iš viso 223,00 Eur. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 264,00 Eur, t. y. 41,00 Eur daugiau, nei turėjo. Sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grąžinama, jeigu sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ieškovei grąžinama 41,00 Eur žyminio mokesčio dalis, sumokėta 2024 m. rugpjūčio 29 d. bankiniu pavedimu, mokėjimo nurodymas Nr. 404.

26. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos 1 370,00 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą ir 223,00 Eur žyminio mokesčio, iš viso 1 593,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės S. K. (iki santuokos – P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. K. palikti santuokinę pavardę ,,K.“, o atsakovui A. K. prigimtinę pavardę ,,K.“.

Nepriteisti ieškovei ir atsakovui išlaikymo vienam iš kito.

Priteisti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenės nuosavybės teise.

Priteisti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę Volvo V40 Cross Country, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AS „Bigbank“ pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nemodifikuotą, nustatant, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeniškai mokės šio vartojimo kredito kasmėnesines įmokas.

Kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AS „Bigbank“ pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nemodifikuotą, nustatant, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeniškai mokės šio vartojimo kredito kasmėnesines įmokas.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 593,00 (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2024 m. rugpjūčio 29 d. bankiniu pavedimu, mokėjimo nurodymas Nr. 404, mokėjimo užduoties kodas ZN47952. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šios nutarties pagrindu.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją per vėliau nei kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninio ryšio priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą, akcinei bendrovei „Regitra“ ir valstybės įmonei „Registrų centras“ turto pasidalijimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.