Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei L. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. procesiniai dokumentai ir šaukimai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymų, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 117, 124 straipsniai)246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/20111 ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje D. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-51/2008; 2006 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje E. D. v. P.D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; ir kt.). Teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, priima sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ieškovo paaiškinimu bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais: santuokos liudijimo kopija (5 b. l.), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos pažyma apie šeimos sudėtį (9 b. l.), valstybinės įmonės „Registrų centras“ pažyma (7 b. l.), valstybinės įmonės „Regitra“ pažyma (11 b. l.), teismas nustatė, kad E. Š. ir L. Š. (ikisantuokinė pavardė – y) santuoka buvo sudaryta 1985-11-06 Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1148, tarp sutuoktinių šeimos santykiai yra nutrūkę nuo 2009 m. gegužės mėnesio. Sutuoktiniai kartu negyvena, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori nei vienas sutuoktinis. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas mano, kad jokių galimybių išsaugoti santuoką nebėra, o tokiu atveju santuoka nutraukiama. Ieškovas paaiškino, kad abu su atsakove yra kalti dėl santuokos iširimo (CK 3.61 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nurodė, kad dėl nuolat kilusių tarp jo ir atsakovės konfliktų, nenoro vienas kitam nusileisti, atsakovės neištikimybės jam, negalėjo sugyventi su atsakove, o nuo 2009 m. gegužės mėnesio sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, vienas su kitu ryšio nebepalaikė, neteikė vienas kitam moralinės ir turtinės paramos, nedėjo pastangų išsaugoti santuoką – teismas pripažįsta, jog E. Š. ir L. Š. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Šalių kaltė pasireiškė sutuoktinių nelojalumu, nepagarba vienas kitam.

Po santuokos nutraukimo atsakovui E. Š. paliktina pavardė x“.

Atsakovės L. Š. pasirinkimas teismui nežinomas, todėl po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė x (CK 3.69 str. 1 d.).

Santuokos metu ieškovas E. Š. ir atsakovė L. Š. turto neįgijo, todėl turto dalybų klausimas byloje nesprendžiamas.

Ieškovas nurodė, kad sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi, kreditorinių įsiskolintinų neturi.

Sutuoktiniai vienas iš kito sau išlaikymo nereikalauja (CK 3.72 str.).

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 385 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei atstovavimą teisme (CPK 98 str. 1d.).

Ieškovas E. Š. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-10-01 sprendimu Nr. SP-3560-(7.2591) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleistas nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Todėl iš atsakovės valstybei priteistina 143,00 Lt žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p.) ir 13,37 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų valstybės išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą teismui nepateikta, todėl šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1985 m. lapkričio 6 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1148, tarp ieškovo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1966-03-03, ir atsakovės L. Š. (ikisantuokinė pavardė – y), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1968-01-19, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo pavardę x ir o atsakovei jos santuokinę pavardę – x.

Priteisti iš atsakovės L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 143,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus 00 ct) žyminio mokesčio ir 13,37 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš viso 156,37 Lt.

Šias bylinėjimosi išlaidas atsakovė turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660 (nurodyti mokėjimo paskirtis: „žyminis mokestis“, „bylinėjimosi išlaidos“).

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.