Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutarties gražinti ieškinį padavusiam asmeniui bei dėl 2020 m. sausio 15 d. nutarties atsisakyti priimti patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2- 1313- 841/2020 pagal ieškovės UAB „Talša“ ieškinį atsakovei UAB „Braima“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2020 m. sausio 14 d. ieškovė pateikė prašymą ir nurodė, kad po ieškinio pateikimo teismui atsakovė visiškai apmokėjo 2019 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), 1 220,89 Eur sumai. Ieškovė prašė nutraukti šią bylą bei grąžinti 2020 m. sausio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 18 Eur žyminį mokestį.

4. 2020 m. sausio 15 d. ieškovė, taip pat pareiškė prašymą jos, ieškovės 2020 m. sausio 14 d. ieškovės prašymą dėl šios bylos nutraukimo palikti nenagrinėtu. Pažymėjo, kad minėtas prašymas buvo pateiktas dėl suklydimo, nes atsakovė neapmokėjo 2019 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitos – faktūros (duomenys neskelbtini), 1 220,89 Eur sumai. Atsakovė apmokėjo kitą PVM sąskaitą – faktūrą dėl kurios ginčas vyksta kitoje civilinėje byloje.

5. Taip pat 2020 m. sausio 15 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas

12. Atskirojo skundo objektas, galima spręsti, kad ieškovė teikia atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria reiškiamas ieškinys pripažintas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, bei nutarties dėl atsisakymo priimti patikslintą ieškinį, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

15. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2019 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), 1 222,10 Eur sumai už transporto paslaugas; 2020 m. sausio 9 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to atsižvelgtina ir į tai, dėl kokių priežasčių konkretus įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka, įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016) ir pan.

16. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į ginčo esmę, apeliantės apeliaciniame skunde nurodytas argumentus dėl dokumentų priėmimo, atsisakytina priimti naujus įrodymus, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą bylos šalims, aiškinimo ir taikymo

17. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarties, kuria prašymas dėl šios bylos nutraukimo buvo patenkintas, ieškinys pripažintas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, apeliantė nėra gavusi.

18. Iš 2020 m. sausio 21 d. lydraščio matyti, kad pirmosios instancijos teismas siuntė dokumentus, 2020 m. sausio 15 d. nutarties kopiją ieškovės nurodytu adresu. Išsamesnių duomenų apie nutarčių įteikimą nėra.

19. Tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 21 punktas).

20. Dėl šios priežasties CPK I dalies 11 skyriaus antrajame skirsnyje yra įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo tvarka. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai procesinių dokumentų įteikimo būdai: registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais.

21. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019). EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53).

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, ( šios nutarties 17 punktas), kad apeliantei adresuoti procesiniai dokumentai buvo įteikiami procesinius dokumentus siunčiant registruotu paštu. Iki pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarties siuntimo (įteikimo) tinkamumo klausimo iškėlimo apeliantė nereiškė teismui prašymų dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo pakeitimo ir/ar taikomo įteikimo būdo tinkamumo. Tai, kad apeliantė pasinaudojo teise apskųsti priimtą nutartį dėl ieškinio gražinimo, suteikia pagrindo spręsti, kad ieškovei minėta teismo nutartis buvo įteikta, apie jos priėmimą buvo žinoma.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo galimybę, aiškinimo ir taikymo

23. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais (1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 punktas).

24. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija. Pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši taisyklė nereiškia, jog tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K- 3-321-969/2018 36).

25. Kasacinio teismo konstatuota, kad CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, jog pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 25 punktas).

26. Tam tikrais atvejais CPK tiesiogiai įtvirtina, kad kai kuriais klausimais teismo priimamos nutartys yra atskiraisiais skundais neskundžiamos (pvz., CPK 36 straipsnio 5 dalis, 46 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 4 dalis, 104 straipsnio 2 dalis, 139 straipsnio 2 dalis ir kt.). Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą, tiesiogiai nustatytas atitinkamame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017 19 punktą; 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-421/2018 19 punktą).

27. CPK reglamentuojama, kad ieškovė tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovei turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį (CPK 139 ir 297 straipsnis), teisme gautas pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo yra pagrindas nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 4 punktas), teismo nutartis nutraukti bylą gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 295 straipsnis). CPK 139 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad jeigu pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo teisme gaunamas iki ieškinio priėmimo momento, teismas nutartimi ieškinį pripažįsta nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui (CPK 297 straipsnis).

28. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė apeliantei 7 d. terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. apeliantė reikšdama ieškinį dokumentinio proceso tvarka nepateikė dokumentų, patvirtinančių apie tarp bylos šalių egzistavusius sutartinius santykius (transporto paslaugų užsakymai, sutartys ir panašiai); įrodymų, jog transporto paslaugos buvo realiai suteiktos. Tačiau apeliantė pateikė prašymą, kurio pagrindu prašė nutraukti šią bylą bei grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Be to, prašymą dėl šios bylos nutraukimo palikimo nenagrinėtu dėl suklydimo, t. y. atsakovė neapmokėjo 2019 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitos – faktūros (duomenys neskelbtini), 1 220,89 Eur sumai.

29. Kasacinio teismo konstatuota, kad nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-270-1075/2019 28 punktas).

30. Civilinės bylos užbaigimas ieškinio atsiėmimu atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekimybė (galimai ginčo sprendimas taikiu būdu). Įstatymų leidėjas taip pat skiria daug dėmesio taikiam civilinės bylos užbaigimui ir skatina jį, pavyzdžiui, žyminio mokesčio lengvatos, mediacijos plėtra. Nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turėtų būti siekiama sutaikinti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra.

31. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje, remiantis Konstitucinio Teismo ir Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, yra akcentuojama asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, lemia ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2014).

32. Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau –ir LITEKO) duomenimis pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi jau buvo tenkinęs prašymą, priėmęs teismo nutartį prašymą tenkinti ir apeliantės ieškinį pripažinti nepaduotu bei grąžinti jį padavusiam asmeniui. Tik po priimtos nutarties buvo gauti kiti prašymai. Taigi, tik po priimtos minėtos teismo nutarties, kad ir tą pačią dieną teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino ir apeliantės patikslintą ieškinį atsisakė priimti bei jį grąžino apeliantei. Apeliacinio teismo vertinimu teismo priimtos nutartys pagrįstos ir teisėtos. Nors, kaip minėta apeliantė tą pačią dieną, t. y., 2020 m. sausio 15 d. atsiuntė teismui prašymą, kuriuo prašė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo laikyti nepaduotu ir jo netenkinti, tačiau prašymą pateikė tuomet, kai jau buvo išspręstas prašymas dėl ieškinio atsiėmimo ( CPK 139 straipsnis). Nors teismas prašymą dėl 2020m. sausio 14 d. prašymo palikimo nenagrinėtu netenkino teismo rezoliucija, tačiau, kaip minėta prašymas jau buvo išspręstas, todėl teisinio pagrindo palikti jį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio tvarka nebuvo. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad skundžiamos nutartys buvo priimtos tą pačią dieną, tačiau skirtingu laiku. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas prašymą dėl ieškinio atsiėmimo tenkino CPK 139 straipsnio pagrindu ir ieškinį pripažino nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui, pagrįstai. Vėliau nors ir esant prašymams, teismas priėmęs nutartį neturėjo teisinio pagrindo jos iš esmės keisti. CPK 139 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog procesinis teismo sprendimas dėl ieškinio atsiėmimo atskiruoju skundu yra neskundžiamas.

33. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinis procesas nutrauktinas, kadangi skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartis vadovaujantis CPK 139 straipsnio 2 dalimi negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Apeliantė siekdama apginti galimai pažeistas teises, turi teisę inicijuoti naują teisminį procesą (CPK 5 ir 297 straipsniai).

34. Kaip minėta iš atskirojo skundo galima spręsti, kad ieškovė teikia atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pareikštas ieškinys pripažintas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, bei nutarties dėl atsisakymo priimti patikslintą ieškinį. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė UAB „Talša“ teismui pateikė prašymą ir patikslintą ieškinį jau po civilinės bylos išnagrinėjimo, t. y. procesui pasibaigus, jokie procesiniai veiksmai šioje byloje daugiau negalimi (išskyrus galimybę teikti atskirąjį skundą dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo), todėl ieškovės prašymas netenkintinas, patikslintą ieškinį atsisakytina priimti, jis grąžintinas procesinį dokumentą pateikusiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad prašymas dėl prašymo palikimo nenagrinėtu, netenkintas pagrįstai, o ieškovės, po priimtos teismo nutarties gražinti ieškinį, pateiktas patikslintas ieškinys dokumentinio proceso, pagrįstai atsisakytas priimti, nes ieškinys, kuris buvo tikslinamas, gražintas ieškovei. ( CPK 138 straipsnis, 139 straipsnis, 141 straipsnis).

35. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti prašymo dėl 2020 m. sausio 14 d. prašymo palikimo nenagrinėtu pagrįstas, teismo nutartis dėl atsisakymo priimti patikslintą ieškinį pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, nes atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutarties panaikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei 338 straipsniu, CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal apeliantės UAB „Talša“ atskirąjį skundą dalyje dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys pripažintas nepaduotu ir gražintas ieškovei, nutraukti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1313-841/2020 dėl atsisakymo priimti ieškovės UAB „Talša“ ieškinį atsakovei UAB „Braima“ dėl skolos priteisimo palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.