- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2-443-330/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00039-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės NAOS BALTIC, NAOS SAS
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Maxima LT“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Emironas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų uždarosios akcinės bendrovės NAOS BALTIC ir NAOS SAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2481-580/2019 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės NAOS BALTIC ir NAOS SAS ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maxima LT“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Emironas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai UAB NAOS BALTIC ir NAOS SAS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovę UAB „Maxima LT“ nutraukti Lietuvos Respublikoje Maxima prekybos tinkle vykdomą prekybą ieškovų prekių ženklu „BIODERMA“ pažymėtais gaminiais ir uždrausti atsakovei tokią prekybą vykdyti ateityje, jei prekyba neatitiks „BIODERMA“ prekių ženklo prekybos vietai nustatytų gamintojo reikalavimų.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovui NAOS SAS priklauso: Lietuvos Respublikoje registruotas žodinis prekių ženklas „BIODERMA“ (reg. Nr. 69847), registracijos data 2014 m. spalio 27 d., įregistruotas Nicos klasifikacijos 3, 5 ir 44 prekių ir paslaugų klasėms, įskaitant muilą, parfumeriją, eterinius aliejus, kosmetiką, plaukų losjonus, konsultacijas kosmetikos, dermatologijos, kūno ir grožio priežiūros klausimais; Europos Sąjungos prekių ženklas „BIODERMA“ (reg. Nr. 003136892), registracijos data 2007 m. birželio 5 d., įregistruotas Nicos klasifikacijos 3, 5 prekių klasėms; kiti įvairiose pasaulio šalyse registruoti „BIODERMA“ prekių ženklai.
3. 2017 m. spalio 20 d. ieškovai dėl „BIODERMA“ ženklu žymimų produktų platinimo bei intelektinės nuosavybės teisių perdavimo sudarė Tiekimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB NAOS BALTIC paskirta vienintele ir išimtine „BIODERMA“ prekių ženklu pažymėtų produktų distributore Baltijos ir Skandinavijos teritorijose, įskaitant Lietuvą; ieškovei UAB NAOS BALTIC perduotos visos NAOS SAS turimos intelektinės nuosavybės teisės į nacionalinį „BIODERMA“ prekių ženklą, įskaitant ir teisę atstovauti NAOS SAS, kaip „BIODERMA“ prekių ženklo savininko, teises bei teisėtus interesus reiškiant reikalavimus dėl „BIODERMA“ prekių ženklo neteisėto naudojimo minėtose teritorijose.
Šalies argumentai
4. Ieškovai nurodė, kad „BIODERMA“ prekių ženklu žymimi ypač aukšta kokybe pasižymintys Prancūzijos kompanijos „BIODERMA“ Laboratoire Dermatologique“ kosmetikos produktai, skirti problemų turinčios odos priežiūrai. „BIODERMA“ produktai kuriami pasitelkiant naujausias mokslines inovacijas ir pasikliaujant klinikiniais tyrimais. „BIODERMA“ produktais prekiaujama 90-yje pasaulio šalių, prisilaikant vieningos strategijos, pagal kurią produktai galutiniams vartotojams parduodami tik vaistinėse ir vaistinių interneto puslapiuose.
5. Ieškovams tapo žinoma, kad atsakovė be ieškovų sutikimo ir žinios pradėjo reklamuoti bei „Maxima“ prekybos centruose prekiauti „BIODERMA“ prekės ženklu pažymėtomis odos priežiūros priemonėmis. Atsakovės reklaminiuose leidiniuose „BIODERMA“ produktai pristatomi greta įprastinių kosmetikos produktų, nepasižyminčių jokiomis ypatingomis savybėmis, jiems taikomos 40 proc. siekiančios nuolaidos, sukuriančios įspūdį, kad produkto kaina yra nepagrįstai išpūsta, o ne nulemta didelės tyrimų bei inovacijų savikainos. Ieškovų prekės reklamuojamos greta kasdienių maisto prekių, reklama skleidžiama populiariausiais televizijos kanalais. Ant atsakovės prekybos tinkle realizuojamų „BIODERMA“ produktų etikečių kaip gaminio platintoja nurodyta UAB „Emironas“, kuri neturi gamintojo / prekių ženklų savininko suteiktos teisės platinti „BIODERMA“ produktus Lietuvoje. Ieškovai kreipėsi į atsakovę siūlydami taikiai išspręsti iškilusią problemą: nutraukti prekybą „BIODERMA“ kosmetikos produktais tinklo parduotuvėse ir išpirkti atsakovės turimas „BIODERMA“ produkcijos atsargas. Buvo siūloma „BIODERMA“ produktų prekybą vykdyti dalyvaujant konsultantams, tačiau atsakovė nė su vienu pasiūlymu nesutiko ir nurodė ketinanti tęsti prekybą tokiomis pačiomis sąlygomis.
Šalies argumentai
6. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti atsakovę sustabdyti prekybą „BIODERMA“ prekių ženklu pažymėtais produktais „Maxima“ prekybos tinkle, įpareigojant surinkti parduotuvėse „Maxima“ esančius prekių likučius. Nurodė, kad, nepritaikius šių prevencinio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, kils neištaisomos arba sunkiai ištaisomos neigiamos pasekmės – esant prekybai tokiomis sąlygomis, bus žlugdoma prekių ženklo reputacija, gali atsirasti žala vartotojų sveikatai. Ieškovų nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesuvaržys atsakovės veiklos labiau nei būtina. Ieškovai akcentavo aplinkybę, jog yra pasirengę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu kompensuoti atsakovės patiriamus protingus „BIODERMA“ produktų atsargų sandėliavimo kaštus arba, šalims pasiekus susitarimą, išpirkti atsargų likučius už jų įsigijimo kainą. Tuo tarpu vartotojai nenukentės, nes ir toliau galės įsigyti „BIODERMA“ produktų įprastinėmis sąlygomis vaistinių tinkluose, turėdami galimybę pasikonsultuoti su juos aptarnaujančiu personalu.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB „Maxima LT“ prašė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsakovės prieštaravimai grindžiami tuo, jog ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Atsakovė paaiškino vykdanti prekybą originaliomis ieškovo gaminamomis prekėmis, todėl ieškovo išimtinės teisės, kaip tai numatyta įstatyme, yra pasibaigusios. Teisėtai įgytas prekes atsakovė yra laisva parduoti ir reklamuoti jų pardavimą. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovai nekaltina atsakovės nelegaliu produktų platinimu. Nurodė, kad platinami produktai yra įprasta kosmetikos priemonė, kurios platinimui nenustatyti jokie papildomi reikalavimai. Tokie produktai neprivalo būti platinami per vaistines, o vartotojui nebūtina suteikti medicininės informacijos, nes nėra vaistai ar medicininės priemonės. Atsakovė nurodė, kad ieškovai nepateikė duomenų, jog prekių ženklo reputacijai bus pakenkta. Teigė, jog ieškovų akcentuojama grėsmė vartotojų sveikatai nepagrindžiama objektyviais duomenimis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9. Teismas pažymėjo, jog ieškinio preliminarus pagrįstumas pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje gali būti įvertintas tik pagal ieškinio turinį. Teismas akcentavo aplinkybę, kad ieškovai nepatenkinti atsakovės vykdomos prekybos sąlygomis (t. y. prekių, pažymėtų „BIODERMA“ ženklais, pardavimą netinkamomis sąlygomis, neužtikrinant ieškovų prekybos strategijos). Teismo vertinimu, tokios aplinkybės nėra pakankamos taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones nei ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nei apsaugos priemonių taikymo būtinumo prasme. Teismas akcentavo aplinkybę, jog ieškovai iš esmės neprieštarauja, kad nurodytu prekių ženklu pažymėtos prekės būtų parduodamos atsakovės prekybos tinkle. Pažymėjo, jog pasitvirtinus ieškovų pozicijai dėl netinkamų prekybos sąlygų, ieškovai galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo. Teismas svarbia pripažino aplinkybę, jog vartotojų teises ginančios institucijos netyrė atsakovės vykdomos prekybos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovės UAB NAOS BALTIC ir NAOS SAS prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti atsakovę sustabdyti prekybą „BIODERMA“ prekių ženklu pažymėtais produktais „Maxima“ prekybos tinkle ir surinkti „Maxima“ parduotuvėse esančius prekių likučius. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovų pasirinktas teisių gynybos būdas yra leistinas bei įmanomas, ieškinio reikalavimas yra pagrįstas jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymais, todėl nėra abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Faktas, jog atsakovė neginčija aplinkybių dėl „BIODERMA“ produktų įsigijimo, galimybės vartotojui gauti konsultaciją apie prekę nebuvimo, papildomai pagrindžia ieškinio preliminarų pagrįstumą.
10.2. Teismas netinkamai vertino esminius bylos aspektus dėl „BIODERMA“ prekės ženklu pažymėtų produktų ypatumų ir iš to kylančios būtinybės vartotojams teikti konsultacijas dėl šių produktų tinkamumo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vartotojų teisės nėra pažeidžiamos. Netinkamą produktą pasirinkęs vartotojas liks nepatenkintas, o dėl to nukentės prekės ženklo reputacija. Galimybė pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savaime neatkurs prarastos reputacijos.
10.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas. Teismas suteikė prioritetą atsakovei, kuri galės tęsti neteisėtą veiklą. Atsakovės veikla neapsiriboja prekyba vien ginčo produktais. Be to, ieškovai pateikė pasiūlymą kompensuoti patiriamus nuostolius arba išpirkti produkciją, todėl atsakovė nepatirtų neproporcingų suvaržymų. Sustabdžius prekybą, nenukentės ir vartotojai, kurie produkciją galės įsigyti vaistinėse.
11. Ieškovai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.
Atsiliepimas
12. Atsakovė UAB „Maxima LT“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas teisingai konstatavo, jog ieškovai neįrodė ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Atsakovė platina originalius į rinką išleistus ieškovų gaminius, kurie kokybės prasme yra tokie patys, kaip ir parduodami ieškovų. Ieškovai šios aplinkybės neginčija. Jie nepagrindė, jog ieškovų produkcijos, kurią sudaro įprasti kosmetikos gaminiai, platinimui yra keliami specifiniai reikalavimai, kurių atsakovė nevykdo, ar kad jie yra skirti tik problemiškai odai, kad vartotojas, pasižiūrėjęs į gamintojo pateikiamą informaciją, negalėtų priimti pilno ir informuoto sprendimo. Neegzistuoja žalos grėsmė nei prekių ženklo reputacijai, nei vartotojų sveikatai.
12.2. Teismas pagrįstai konstatavo, jog neegzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Kadangi nėra žalos grėsmės nei prekių ženklo reputacijai, nei vartotojų sveikatai, o atsakovė būtų pajėgi vykdyti teismo sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų proporcingumo reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Ieškovai UAB NAOS BALTIC ir NAOS SAS kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: duomenis apie „BIODERMA“ produktų kainas „Maxima“ prekybos tinkle, duomenis apie „BIODERMA“ produktų kainas „Eurovaistinė“ tinkle. Nors ieškovai priimti naujų įrodymų neprašo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis), nurodytais dokumentais jie siekia pagrįsti savo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo poreikio. Tokiu atveju vertintina, kad ieškovų tikslas yra tokių duomenų priėmimas, tad apeliacinės instancijos teismas apsvarsto šį klausimą.
15. CPK 314 straipsnis įtvirtinta ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
16. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinis teismas pripažįsta objektyvų ieškovų poreikį teikti naujus įrodymus, todėl juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Atsakovei kartu su procesiniais dokumentais buvo išsiųsti ir nauji įrodymai, tad darytina išvada, kad šalys su jų (įrodymų) turiniu yra susipažinusius ir prieštaravimų dėl jų vertinimo apeliaciniame procese nepareiškė.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, įtvirtintas bendras laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti galutinio teismo sprendimo įvykdymą. Specialūs įstatymai, reguliuojantys intelektinės nuosavybės objektų savininkų teisių apsaugą, nepaneigia šio tikslo, bet jį išplečia. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 73 straipsnio 2 dalis nustato, jog tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, skubiai nutraukti neteisėtus veiksmus ir įvykdyti teismo galutinį sprendimą, tai yra: uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises; areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises; areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas sąskaitas; taip pat reikalauti pateikti kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų finansinius arba komercinius dokumentus ar sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu; taikyti kitas CPK nustatytas priemones.
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
19. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti prekybą „BIODERMA“ prekių ženklu pažymėtais produktais „Maxima“ prekybos tinkle, įpareigojant surinkti parduotuvėse „Maxima“ esančius prekių likučius. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių ginčo esmę (ieškovai ginčija atsakovės vykdomos prekybos ieškovų gaminiais sąlygas, tačiau iš esmės neprieštarauja galimybei vykdyti prekybą atsakovės prekybos tinkle kitokiomis – ieškovams priimtinomis ir jų pasiūlytomis sąlygomis), ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, šį procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, jog ieškovų nurodytos aplinkybės nėra pakankamos taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones nei ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nei apsaugos priemonių būtinumo prasme.
20. Ieškovės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, atskirajame skunde nurodė, jog jų pasirinktas teisių gynybos būdas yra leistinas bei įmanomas, jog ieškinio reikalavimas pagrįstas ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymais, todėl nėra abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovų argumentais.
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog ieškinio tikėtino pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, ar pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys paremtas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai patvirtinami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
22. Kaip matyti iš teismo motyvų apskųstoje nutartyje, šalių procesinių dokumentų turinio, ieškovai įrodinėja prekybos „BIODERMA“ prekės ženklu pažymėtais produktais atsakovės tinkle neteisėtumą. Ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės, jog atsakovės prekybos taškuose nėra užtikrinama šiai produkcijai tinkama prekybos strategija. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokios aplinkybės gali būti įvertintos tik nagrinėjant bylą iš esmės, be kita ko, ištyrus ir įvertinus šalių pateiktus įrodymus. Toks išsamus teisinis tyrimas peržengia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio preliminaraus pagrįstumo – vertinimo ribas. Kaip minėta, PŽĮ 73 straipsnio 2 dalis nustato, jog tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vertindamas ieškovų ieškinio preliminaraus pagrįstumo sąlygą apeliacinis teismas neįžvelgia pakankamo pagrindo įtarti PŽĮ saugomų teisių ir interesų pažeidimus, juolab tokius, kurie sukeltų būtinumą riboti atsakovės vykdomą prekybą teisėtai įsigytais originaliais ieškovų produktais. Apeliacinis teismas taipogi sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių klausimui spręsti preliminariai pakanka duomenų, kad ieškovai, kaip prekės ženklo savininkai, yra tinkami subjektai ginti savo teises, tačiau to nepakanka taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės lemia išvadą, jog atskirojo skundo argumentai dėl esą netinkamai atlikto aptartos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nepasitvirtino.
23. Apeliacinis teismas pritaria atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktiems argumentams, jog ieškovai nepagrindė ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo galbūt palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje nėra prielaidų manyti, jog atsakovė negalėtų įvykdyti ieškovams palankaus teismo sprendimo. Tuo tarpu ieškovų nuogąstavimai dėl galimos grėsmės prekės ženklo reputacijai, vartotojų sveikatai, grindžiami subjektyvaus turinio teiginiais, kurių nepagrindžia objektyvūs bylos duomenys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pasitvirtinus neteisėtos prekybos nurodytu prekių ženklu pažymėtais produktais faktui, ieškovų pažeistos teisės galėtų būti ginamos kitokiomis teisinėmis priemonėmis. Nustačius, jog šalių ginčo esmę (pagal aktualų procesinį klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme buvusius duomenis ir nurodytus argumentus) sudaro aplinkybės dėl prekybos sąlygų tinkamumo ar netinkamumo, vien ieškovų kreipimasis į teismą nesudaro pagrindo taikyti atsakovės veiklą ribojančias laikinąsias apsaugos priemones. Esant tokiai procesinei situacijai, pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, jog ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos ir nebūtinos.
24. Ieškovai ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę nutraukti jos prekybos tinkle vykdomą prekybą prekių ženklu „BIODERMA“ pažymėtais gaminiais ir uždrausti atsakovei tokią prekybą vykdyti ateityje, jei ji (prekyba) neatitiks nurodyto prekių ženklo prekybos vietai nustatytų gamintojo reikalavimų. Poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones formuluojamas prašant iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti atsakovę sustabdyti prekybą „BIODERMA“ prekių ženklu pažymėtais produktais „Maxima“ prekybos tinkle ir surinkti „Maxima“ parduotuvėse esančius prekių likučius. Apeliacinio teismo vertinimu, toks draudimo pobūdis apribotų atsakovės galimybę vykdyti veiklą dar iki tol, kol bus išspręstas ieškovų inicijuotas teisminis ginčas. Pagal ieškovų prašymą pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų užtikrintas ne būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovams, įvykdymas, bet faktiškai jau būtų tenkinamas ieškinio reikalavimas, t. y. būtų uždrausta prekyba, iš prekybos vietų būtų išimtos prokės, ko ir siekiama ieškiniu. Apeliacinio teismo vertinimu, tas papildomai patvirtina prašomų taikyti apsaugos priemonių neproporcingumą.
25. Kiti ieškovų atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.