- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- e2S-1087-459/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- I. J.
- Ieškovas
- G. J.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“, Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriui, R. N., T. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei I. J., tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“, Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriui, R. N., T. P., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir I. J. priešieškinį G. J. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. J. prašydamas nutraukti jų santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Ieškiniu ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teisme bus išnagrinėta byla ir įsiteisės teismo sprendimas nustatyti nepilnamečio vaiko K. J. gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisti iš atsakovės I. J. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200 EUR kas mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje nustatė nepilnametės K. J., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu G. J. jo gyvenamojoje vietoje, bei priteisti iš atsakovės I. J. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai K. J., (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur. Pagrindiniai nutarties motyvai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių vertinimo sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalies dėl gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centre 2019 m. kovo 5 d. vykusio atvejo vadybos posėdyje buvo nutarta mažametę šalių dukrą K. J. paimti iš motinos I. J. dėl vaikui nesaugios aplinkos ir perduoti tėvui G. J.. Pateikti dokumentai patvirtina, jog buvo nustatytas I grėsmės lygis mažametei mergaitei ir dėl to buvo nutarta vaiką paimti iš motinos ir perduoti tėvui.
2.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis ir tai, kad mergaitė nuo 2019 m. kovo 5 d., kai buvo perduota tėvui ieškovui G. J., gyvena su tėvu, kuris kartu su savo mama rūpinasi mažamečiu vaiku, nusprendė, jog siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, gyvenimą saugioje aplinkoje, yra pagrindas, iki bus išnagrinėta byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnametės K. J., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu G. J..
2.3. Pirmosios instancijos teismas dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo nurodė, kad iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir ieškinio priedų matyti, kad ieškovas šiuo metu nedirba, nes prižiūri mažametę dukterį, o atsakovė yra visai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros ir išlaikymo, todėl siekiant, kad būtų užtikrinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui ir siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovės I. J. priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai K. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 EUR nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atskiruoju skundu apeliantė I. J. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutarties dalį dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje nustatyti nepilnametės K. J., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu G. J. jo gyvenamojoje vietoje, ir išspręsti klausimą iš esmės, taikant laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečio vaiko K. J. laikiną gyvenamąją vietą su motina I. J., pagal jos gyvenamąją vietą, iki bus išspręstas ginčas tarp šalių dėl santuokos nutraukimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Apeliantė dėl proceso teisės pažeidimų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nebuvo aktyvus, neatskleidė bylos esmės. Teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė veikia priešingai savo vaiko interesams ir duomenų apie tai, kad apeliantė smurtauja prieš mažametę dukrą K. J., nėra jokių įrodymų dėl vaiko nepriežiūros ar netinkamos priežiūros, nėra įrodymų dėl apeliantės sveikatos pablogėjimo ar nesugebėjimo rūpintis dukra. Pažymi, kad šiuo metu apeliantės šeimoje nebuvo jokių dukrai riziką keliančių aplinkybių.
3.2. Apeliantė dėl įrodymų vertinimo sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, kad ieškovas teistas 9 kartus, ilgai nebendravo su vaiku, taip pat, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) atlikęs bausmę už tyčinius nusikaltimus ir grįžęs iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, atvykęs į apeliantės namus, mėgino jėga iš apeliantės rankų dukrą išplėšti ir išsivežti. Dėl to kreipėsi į (duomenys neskelbtini) vyriausiąjį policijos komisariatą, kur yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymi, kad ieškovas žemina ir įžeidinėja apeliantę.
3.3. Apeliantė pažymi, kad sutuoktiniui dukrą išsivežus beveik už 300 km, apeliantė neturi galimybės tinkamai su dukra bendrauti, jos dažnai lankyti, neturi galimybės dalyvauti dukros auklėjimo ir ugdymo procese. Nurodo, kad siekiant ryšio priemonėmis dažniau pasikalbėti ir pasimatyti su dukra, ieškovas nuolat išgalvoja įvairiausias kliūtis.
Atsiliepimas
4. Ieškovas G. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
Šalies argumentai
4.1. Ieškovas dėl procesinės teisės taikymo pažeidimų nurodo, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Civiliniame kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
4.2. Ieškovas dėl faktinių bylos aplinkybių nurodo, kad dukrai gyvenant su atsakove I. J., dukra nebuvo tinkamai prižiūrima, atsakovė neužtikrino vaiko teisių ir kilo realus pavojus mažametės K. J. saugumui, sveikatai ir gyvybei. Teigia, kad šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa. Gyvenant su mama atsakove I. J., dukrai buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. Pažymi, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl ieškovo elgesio nėra teisingos, nurodo, kad vaiko iš apeliantės neatiminėjo, dėl jo ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
4.3. Ieškovas dėl apeliantės galimybių bendrauti su dukra nurodo, kad atsakovė nurodo klaidingas aplinkybes, kad negali bendrauti su dukra. Teigia, kad atsakovė buvo atvykusi pas ieškovą ir buvo apsistojusi ieškovo gyvenamojoje patalpoje. Nurodo, kad apeliantė buvo konfliktiška, todėl pasitaręs su Kretingos socialinių paslaugų centru teismui pateikė prašymą dėl dar vienos laikinosios apsaugos priemonės taikymo – atsakovės laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 320 straipsniai).
6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
7. Apeliantė pateikė prašymus (Nr. DOK-12282, Nr. DOK-11445) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dėl byloje kylančių faktinių aplinkybių tinkamo išsiaiškinimo.
8. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymo nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus dėl būtinumo bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, todėl apeliantės prašymai (Nr. DOK-12282, Nr. DOK-11445) dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetami (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
11. Apeliantė pateikė 2019 m. gegužės 29 d. pareiškimą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Iš nurodyto pareiškimo matyti, kad apeliantė kreipėsi į policiją dėl dukros nepriežiūros (Nr. DOK-10979). Apeliantė 2019 m. birželio 10 d. pateikė papildomus įrodymus (Nr. DOK-10975) – skundą dėl paimto vaiko iš apeliantės valstybinei darbo ir apsaugos ministerijos Administracijos skyriaus vadovui. Skunde išdėstomos aplinkybės dėl tarnybos veiksmų paimant vaiką, vaiko perdavimo aplinkybių. 2019 m. birželio 25 d. pateikė prašymą pridėti (Nr. DOK-11931) papildomus įrodymus – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. birželio 23 d. pranešimą dėl galbūt įvykdytos nusikalstamos veikos apeliantės atžvilgiu; 2019 m. birželio 23 d. nutarimą, kuriuo apeliantė pripažinta nukentėjusiąja dėl sukelto fizinio skausmo; 2019 m. birželio 23 d. užduotį atlikti ikiteisminį tyrimą; 2019 m. birželio 25 d. skundą dėl teritorinių vaikų teisių skyrių neatliktų veiksmų, vaiko perdavimo aplinkybių. Apeliantė 2019 m. liepos 5 d. ir 2018 m. liepos 9 pateikė papildomus įrodymus (Nr. DOK-12579, Nr. DOK-12715) ir 2019 m. liepos 10 d. prašymą nušalinti vaiko teisių apsaugos specialistę (Nr. DOK-12797). 2019 m. liepos 11 d. teisme gautas dar vienas prašymas (Nr. DOK-12912) pridėti prie bylos svarbius įrodymus, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, o su juo pateikti skundai Klaipėdos prokuratūroms. Kadangi apeliantės dalis pateiktų dokumentų sudaryti po ginčijamos teismo nutarties priėmimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šie rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų ir atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), siekdamas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės pateikti papildomi rašytiniai įrodymai su prašymais (Nr. DOK-10979, Nr. DOK-10975, Nr. DOK-11931, Nr. DOK-12579, Nr. DOK-12715, Nr. DOK-12797) pridėtini prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nuspręsta nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškovu. Iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pažeisdamas proceso teisės normas padarė nepagrįstas išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas atsilepimu iš esmės nurodo, kad apeliantė nurodė klaidingas bylos aplinkybes. Teigia, kad vaikui gyvenant su mama kyla grėsmė jos gerovei, vaikas nebuvo prižiūrėtas. Pažymi, kad ieškovas netrukdo apeliantei bendrauti su vaiku. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus, daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas vertindamas rašytinius įrodymus ir jų pagrindu darydamas išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo nepadarė procesinės teisės normų taikymo pažeidimų.
13. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, tai yra turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. O šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
14. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
15. Apeliantė nagrinėjamu atveju iš esmės nurodo, kad teismas vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka.
16. Pirma, šeimos bylose vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečių vaikų ir dalyvaujančių byloje asmenų interesams. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones. Vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantė dėl sveikatos būklės yra konfliktiška, impulsyvi, konfliktai kyla bendraujant ir su vaiku (Klaipėdos miesto savivaldybės 2018 m. vasario 27 d. raštas). Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2018 m. gegužės 29 d. raštas patvirtina, kad vaikui gyventi su mama nesaugu dėl grėsmės sveikatai. Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro 2019 m. kovo 25 d. raštas patvirtina, kad apeliantė elgiasi agresyviai, grasina ir gąsdina socialinės tarnybos darbuotojus. Atsižvelgiant į tai, nesutinkama su apeliantės argumentais, kad byloje nėra pakankamai rašytinių įrodymų dėl grėsmės šalių nepilnamečiam vaikui.
17. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą ir į tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantės elgesys gali sukelti šalių nepilnamečiam vaikui psichologinę įtampą, pakenkti psichologinei būsenai, socialinei raidai, vaiko bei apeliantės konfliktiškas bendravimas gali pažeisti nepilnamečio vaiko teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje, kuriai šalių ištuokos procesas neturėtų daryti įtakos, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę.
18. Trečia, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo apeliantės teisių suvaržymo kontekste pažymi, kad apeliantė iš esmės atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, kad taikytos laikinosios apsaugos teisės suvaržo jos teises taip, kas sudarytų pagrindą pakeisti taikomą laikinąją apsaugos priemonę, tai yra kad dėl taikomos laikinosios apsaugos priemonės apeliantė neturi galimybės bendrauti su vaiku. Nors apeliantė ir nurodo, kad vaiko gyvenamoji vieta yra toli, tačiau apeliantė turi galimybę naudotis ryšio priemonėmis, be to, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje 2019 m. balandžio 29 d. nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju taikoma laikinoji apsaugos priemonė nepagrįstai varžo apeliantės teises (CPK 17 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pagrindu vaikas gyvena kartu su ieškovu, tačiau vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl šalių turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė pateikė prašymą nušalinti vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistę dėl giminystės ryšių. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog atskirajame skunde, kaip ir apeliaciniame, draudžiama savo reikalavimą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl neturi teisinio pagrindo vertinti 2019 m. liepos 10 d. prašyme nurodytų aplinkybių dėl tariamų vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos giminystės ryšių, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme, pažymint ir tai, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 12–19 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.