- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- e2-398-892/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04342-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- UAB „Adanas“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovui advokatui R. S.
atsakovo UAB „Adanas“ atstovui advokatui E. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį UAB „Adanas“ dėl avanso grąžinimo ir turėtų išlaidų priteisimo bei UAB „Adanas“ priešieškinį ieškovui V. P. dėl nuostolių priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 16 000,00 Eur sumokėto avanso, 4 535,16 Eur patirtų išlaidų, įstatymų nustatyto 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2018 m. birželio 20 d. buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis dėl 10 arų ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)bei jame esančio 163,89 kv.m. ploto namo pagal priede Nr. 2 pateiktus technologinius planus bei priede Nr. 3 aprašytas statybines specifikacijas įgijimo. Sutarties 6.1.1 p. buvo nustatyta, kad atsakovas įsipareigoja namo statybos darbus pabaigti iki 2018 m. rugsėjo 15 d., jį įregistruoti VĮ „Registrų centras“ 85 proc. baigtumu iki 2018 m. spalio 31 d., gauti, parengti ir pasirašyti visus turto perdavimo ieškovo nuosavybėn sandorio sudarymui reikiamus dokumentus ir parduoti namą. Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iki 2018 m. spalio 31 d., be to iki minėto termino nebuvo atlikti sutarties priede Nr. 3 nurodyti darbai, o atlikti darbai neatitiko sutarties ir statybos techninių reglamentų reikalavimų. Ieškovas 2018 m. lapkričio 17 d. pareiškimu dėl preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pabaigos atsakovo pareikalavo jam sugrąžinti avansu sumokėtą sumą bei patirtas išlaidas už namo įrengimo darbus, tačiau atsakovas to nepadarė. Ieškovas teigė, kad iš atsakovo turi būti priteistas sumokėtas avansas (16 000 Eur), nes pagal sutarties 8.1 dalį atsakovui neįvykdžius savo įsipareigojimo su ieškovu iki nustatyto termino sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą avansu sumokėtą sumą. Ieškovas pažymėjo, kad šalys raštu buvo sutarusios dėl konkrečių namo statybinių charakteristikų, numatytų pagal priede Nr. 2 pateiktus technologinius planus bei priede Nr. 3 aprašytas statybines specifikacijas, tame tarpe dėl terasos, tvoros, stumdomų vartų, veikiančios laistymo sistemos, garažo automatinės sistemos, rekuperacinės sistemos, dujų pajungimo, atlikti darbai turėjo atitikti A klasei keliamo energetinio naudingumo, sandarumo rezultatą, tačiau šis rezultatas atsakovo taip pat nebuvo pasiektas. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo kaltės nebuvo pasiektas daikto pastatymo rezultatas ir nustatytu terminu jis kartu su žemės sklypu nebuvo parduotas, be 16 000,00 Eur avanso iš atsakovo ieškovui taip pat turi būti priteista 4 535,16 Eur suma patirtų išlaidų daikto įrengimui, kurių be žalos daiktui pasiimti nėra galimybės, tai yra 3 917,40 Eur elektros, 329,90 Eur kondicionavimo, 166,38 Eur signalizacijos išlaidų, bei 371,00 Eur pastato sandarumo matavimus ir 121,00 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Ieškovas nurodė, kad jis, vykdydamas kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus patikslino vidinių pertvarų išplanavimą, vandens ir kanalizacijos įvadų sanitariniuose mazguose vietas, išvedžiojo elektros instaliaciją, atliko kitus darbus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo V. P. atsakovui UAB „Adanas“ 1 121,88 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo, bet dėl ieškovo kaltės. Pažymėjo, kad ieškovas, dar nebūdamas daikto savininku, siekdamas jį įsirengti ir pritaikyti savo asmeniniams individualiems poreikiams, vykdė įvairius preliminariojoje sutartyje nenumatytus statybos darbus, minėti statybos darbai buvo vykdomi be atsakovo leidimo ir jų su atsakovu nederinant ar netgi atsakovui prieštaraujant, dėl paties ieškovo atliekamų statybos darbų buvo apsunkintas preliminariosios sutarties vykdymas, kadangi kai kurių preliminariojoje sutartyje numatytų darbų atsakovas negalėjo atlikti, kol ieškovas neužbaigs savo paties atliekamų darbų (ieškovo ir atsakovo vykdomi statybos darbai buvo susiję ir tarpusavyje priklausomi). Atsakovas teigė, kad jis tinkamai vykdydamas preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2018 m. rugsėjo 28 d. 85% baigtumu įregistravo butą Nekilnojamojo turto registre, 2018 m. spalio 9 d. kreipėsi į Vilniaus rajono 2-ąjį notaro biurą dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties projekto parengimo, notarei pateikė projektui parengti būtinus dokumentus bei apie tai pranešė ieškovui, jokių pretenzijų dėl esminių buto ar atskirų statybos darbų atlikimo kokybės trūkumų ieškovas nei iki darbų pabaigimo, nei iki 2018 m. spalio 31 d. numatyto pagrindinės sutarties pasirašymo termino atsakovui nereiškė, nors nuolat sekė statybos darbų atlikimo eigą ir turėjo galimybę įvertinti jų kokybę. Artėjant numatytam pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminui ieškovas informavo atsakovą, kad jam nepavyko užsitikrinti banko finansavimo, buto pirkimui ir ieškovas pagrindinės sutarties projektą rengiančiam notarui negali pateikti banko išduoto garantinio rašto. Atsakovas geranoriškai pasisiūlė šiuo klausimu padėti ieškovui ir bendromis pastangomis pabandyti rasti sprendimo variantą, tai lėmė, kad AB SEB bankas preliminariai patvirtino, jog suteiks kreditą ieškovui ir išduos garantinį raštą, jeigu Nekilnojamojo turto registre bus papildomai įregistruotos butui priklausančios komunikacijos (elektros, vandentiekio, nuotekų tinklai), atsakovas sutiko parengti būtinus dokumentus inžinerinių tinklų įregistravimui ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nors preliminariojoje sutartyje tai nebuvo numatyta, rengiant inžinerinių tinklų įregistravimui būtinus dokumentus tapo akivaizdu, kad tinklų nepavyks įregistruoti (atitinkamai, ieškovui užsitikrinti kredito gavimą) iki 2018 m. spalio 31 d., taigi pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis dėl ieškovo kaltės nebus sudaryta preliminariojoje sutartyje numatytu terminu. Nepaisydamas to, kad ieškovas pažeidė preliminariąją sutartį ir tuo pagrindu atsakovas įgijo teisę neparduoti ieškovui, atsakovas elgėsi geranoriškai ir, siekdamas išsaugoti šalių sutartinius santykius, pasiūlė ieškovui įforminti preliminariosios sutarties termino pratęsimą, ieškovas tai padaryti nesutiko, tačiau atsakovui pareiškė, jog butą vis dar ketina pirkti, esant tokiai ieškovo pozicijai, atsakovas sąžiningai toliau tęsė pasiruošimo pagrindinės sutarties sudarymui veiksmus (inžinerinių tinklų registravimo procedūras). Suėjus preliminariojoje sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui šalys ir toliau derino einamuosius klausimus, ieškovas toliau vykdė įvairius statybos darbus bute, tai atsakovui leido manyti, kad ieškovo ketinimai pirkti butą yra realūs ir rimti. 2018 m. lapkričio 21 d. atsakovas gavo ieškovo 2018 m. lapkričio 17 d. pareiškimą dėl preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pabaigos. Atsakovo UAB „Adanas“ vadovui susisiekus su ieškovu telefonu, ieškovas prasitarė, kad rado kitą (tinkamesnį) objektą pirkimui ir būtent dėl to nebepageidauja įsigyti buto, atsakovas tikėdamasis išsaugoti šalių sutartinius santykius, 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė ieškovui atsakymą į jo 2018 m. lapkričio 17 d. pareiškimą, kuriuo pasiūlė nuvykti į butą ir abiem šalims kartu įvertinti ieškovo teiginių apie atliktų statybos darbų trūkumus pagrįstumą, tačiau tai padaryta nebuvo. Atsakovo teigimu, sutartis nebuvo sudaryta tik dėl to, kad ieškovas laiku nesugebėjo užsitikrinti finansavimo iš banko, ieškovas ir po 2018 m. spalio 31 d. tęsė įvairius statybos darbus bute, taip pat 2018 m. lapkričio 9 d. užsakė ir atliko buto sandarumo matavimus, šios aplinkybės patvirtina, jog net ir pasibaigus preliminariosios sutarties terminui, kurio pratęsimą pats ieškovas atsisakė įforminti, šalys faktiškai tęsė sutartinius santykius, tai reiškia, kad aplinkybė, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iki 2018 m. spalio 31 d., neturėjo jokios įtakos ieškovo sprendimui galiausiai atsisakyti pirkti butą, šis sprendimas galimai buvo priimtas jau po 2018 m. spalio 31 d. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas iki pat 2018 m. lapkričio 21 d. nė karto nesikreipė į atsakovą UAB „Adanas“ dėl ieškinyje nurodomų neatliktų darbų ar tariamų atliktų darbų trūkumų, ieškovui elgiantis sąžiningai ir operatyviai, pranešus atsakovui apie pastebėtus buto statybos darbų trūkumus, atsakovas šiuos trūkumus, jiems pasitvirtinus, būtų nedelsdamas, dar iki 2018 m. spalio 31 d., savo lėšomis ir jėgomis pašalinęs. Atsakovas teigė, kad dauguma ieškovo teiginių apie tariamai neatliktus ar netinkamai atliktus statybos darbus visiškai neatitinka tikrovės, o tie darbai, kurių atsakovas iki 2018 m. spalio 31 d. iš tikrųjų neužbaigė, faktiškai buvo neatlikti dėl nuo paties ieškovo priklausančių priežasčių ir jam sutinkant, be to, visi ieškovo nurodomi tariami defektai ir/ar neatlikti darbai yra visiškai neesminiai ir netgi pasitvirtinus visiems ieškovo teiginiams, minimi defektai ir/ar neatlikti darbai nesudarytų pakankamo pagrindo ieškovui nevykdyti preliminariosios sutarties. Dėl terasos ir tvoros neįrengimo atsakovas pažymėjo, kad preliminariosios sutarties 3 priede numatytos 16 m² medinės terasos ir tvoros jis iki 2018 m. spalio 31 d. neįrengė, nes pats ieškovas pageidavo, jog šie darbai būtų atlikti tik praėjus žiemai, 2019 m. pavasarį, kad mediena visą žiemą nebūtų nereikalingai (kol ieškovas bute negyvena) veikiama nepalankių oro sąlygų. Atsakovo įsipareigojimas 2019 m. pavasarį įrengti terasą ir tvorą turėjo būti įtvirtintas priede prie pagrindinės notarinės buto pirkimo-pardavimo sutarties. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo 2018 m. spalio 10 d. elektroninis laiškas notarei, kuriuo atsakovas prašė parengti tokį priedą, bei faktas, jog pats ieškovas iki 2018 m. spalio 31 d. nereiškė jokių pretenzijų dėl neįrengtos terasos ir tvoros, neprašė šių darbų atlikti, nors ieškovui buvo akivaizdu, kad jie iki 2018 m. spalio 31 d. nebus atlikti, atsakovas nurodė terasos negalėjęs įrengti, nes pats ieškovas vis dar nėra pasirinkęs ir atsakovo informavęs apie pageidaujamą terasos įrengimo variantą, kaip nustatyta preliminariosios sutarties 3 priede. Dėl tvoros ir vartų spalvos atsakovas nurodė nesutinkantis su ieškovo 2018 m. lapkričio 17 d. pareiškime bei 2018 m. lapkričio 14 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta aplinkybe, neva tvoros karkaso ir vartų spalvos skiriasi tarpusavyje ir yra netinkamai parinktos, pažymėjo, kad tiek tvoros karkasas, tiek vartų konstrukcijos yra nudažytos pagal preliminariosios sutarties reikalavimus, ieškinyje ieškovas apsiriboja vien deklaratyviu teiginiu, jog dažų spalvos neva skiriasi ir yra parinktos netinkamai, tačiau visiškai nepaaiškina, kaip konkrečiai tai pasireiškia, t. y. kokia spalva vartai ir tvora turėjo būti nudažyti pagal preliminarią sutartį ir kokiomis spalvomis jie faktiškai buvo nudažyti, kita vertus, atsakovo nuomone, net jeigu ieškovo teiginiai atitiktų tikrovę ir tvora su vartais iš tikrųjų būtų buvę nudažyti ne to atspalvio dažais, toks neatitikimas, įvertinus jo reikšmę galimybei butą naudoti pagal paskirtį bei dažymo darbų vertę, lyginant su viso buto verte, savaime negalėtų būti pakankamu pagrindu, pateisinančiu preliminariosios sutarties nevykdymą, toks neatitikimas galėtų būti greitai pašalinamas. Atsikirsdamas į ieškovo argumentus dėl laistymo sistemos atsakovas nurodė, kad preliminariosios sutarties 3 priede buvo nustatyta, jog jis turi ne įrengti laistymo sistemą, tačiau tik išvedžioti vamzdyną automatinės laistymo sistemos pajungimui, neįrengiant nei valdymo pulto, nei purkštukų, vamzdynas laistymo sistemai faktiškai buvo išvedžiotas ir jokių pretenzijų dėl paties vamzdyno ir/ar jo išvedžiojimo kokybės atsakovas iš ieškovo nėra gavęs, pirmą kartą pretenzijas dėl laistymo sistemos ieškovas nurodė tik 2018 m. lapkričio 17 d. pareiškime, konkrečių duomenų apie netinkamai išvedžiotą vamzdyną nėra pateikta ir ieškinyje bei jo prieduose, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole tik nurodoma, jog vamzdynas sumontuotas netinkamai arba iš viso nesumontuotas, iš protokolo matyti, kad antstolis nesugebėjo nustatyti, ar vamzdynas apskritai yra, šis tariamas buto trūkumas yra visiškai neesminis ir ieškovui apie jį laiku pranešus, galėjo būti nedelsiant pašalintas. Atsakovas taip pat nurodė, kad galimas lauko durų strigimas ir sunkus varstymas yra toks smulkus ir nereikšmingas trūkumas, jog apskritai negalėtų pateisinti bet kurių ieškovo įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį nevykdymo, tokį trūkumą atsakovas būtų pašalinęs tą pačią dieną. Atsakovas pripažino, kad iki 2018 m. spalio 31 d. nebuvo sumontuota garažo vartų automatika, kaip buvo numatyta preliminariojoje sutartyje (buvo įrengti tik patys garažo vartai), tačiau tai nebuvo padaryta dėl nuo ieškovo priklausančių priežasčių – pagal preliminarią sutartį atsakovas privalėjo įrengti butą tik 85% baigtumu, likusius darbus ieškovas planavo atlikti pats, garažo vartų automatika bute galėjo būti įrengta tik jau žinant garažo lubų įrengimo, kurį ateityje turėjo atlikti pats ieškovas, būdą, ieškovas iki 2018 m. spalio 31 d. neapsisprendė ir atsakovo neinformavo apie tai, kaip bus įrengiamos lubos, atsakovas neturėjo galimybės numatytu terminu sumontuoti garažo vartų automatinės sistemos, atsakovo įsipareigojimas ateityje sumontuoti garažo vartų automatinę sistemą, taip pat kaip ir įrengti terasą bei tvorą, turėjo būti įtvirtintas pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties priede. Kitas ieškovo nurodomas pačių garažo vartų tariamas trūkumas – uždarius vartus liekantis tarpas tarp vartų ir grindų – nėra trūkumas, tarpas tarp vartų ir garažo grindų buvo paliktas sąmoningai, tam, kad garažo grindys ateityje galėtų būti, kaip ieškovas planavo padaryti, išklotos plytelėmis, tai padarius, tarpo faktiškai nebeliktų, be to, minėtas trūkumas ieškovo pageidavimu galėjo greitai pašalintas, tačiau ieškovas į atsakovą dėl garažo vartų reguliavimo nei iki 2018 m. spalio 31 d., nei vėliau nesikreipė. Atsakovas nurodė, kad, ieškovas 2018 m. lapkričio 17 d. pareiškime nedetalizavo rekuperacinės sistemos ariamų nukrypimų ir nepateikė jokių deklaratyvų teiginį patvirtinančių įrodymų, nepaaiškino, kokią neigiamą įtaką tariami nukrypimai nuo instrukcijos turi ar gali turėti rekuperacinės sistemos veikimui. Atsakovas teigė, kad buto rekuperacinė sistema yra įrengta tinkamai, ją patikrinus sistemos funkcionavimo sutrikimų nebuvo nustatyta. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškinyje bei 2018 m. lapkričio 17 d. ieškovo pareiškime klaidingai nurodoma, jog atsakovas iki 2018 m. rugsėjo 15 d. privalėjo į butą atvesti ir pajungti dujas, preliminariosios sutarties priede Nr. 3 nebuvo numatytas dujų atvedimas į butą ir jų pajungimas, kita vertus, visa būtina dujų tiekimo į butą infrastruktūra jau 2018 m. spalio 31 d. buvo įrengta, taip pat buvo kreiptasi į UAB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl dujų tiekimo sutarties, ieškovas buvo informuotas apie faktinio dujų tiekimo pradžios datą. Atsakovas nurodė, kad kritiškai vertintini ieškovo teiginiai, jog butas neatitinka A energinio naudingumo klasei keliamų reikalavimų. Buto sandarumo matavimai, kuriais remdamasis ieškovas daro nepagrįstą išvadą apie buto energinio naudingumo klasę, buvo atlikti tik 2018 m. lapkričio 9 d., jau pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, iki 2018 m. spalio 31 d. ieškovas neturėjo jokių duomenų apie buto energinį naudingumą ir buto sutartu terminu iš atsakovo neįsigijo dėl visai kitų priežasčių. Atsakovo nuomone, ieškovo užsakymu atlikti buto sandarumo matavimai negali atspindėti atsakovo atliktų buto statybos darbų atitikimo A energinės naudingumo klasės statybai keliamiems reikalavimams, nes preliminariąja sutartimi atsakovas UAB „Adanas“ įsipareigojo parduoti ieškovui 85% baigtumo butą, o likusius buto įrengimo darbus ieškovas planavo atlikti pats, minimi likę buto įrengimo darbai, patenkantys į 15% darbų, kurių atsakovas neprivalėjo atlikti, turi esminės įtakos buto energiniam naudingumui (pavyzdžiui palangių, rozečių įrengimas ir t.t.), todėl pagal preliminariąją sutartį ne pats parduodamas iki 85% pastatytas butas, kaip vientisas objektas, turėjo atitikti A energinio naudingumo klasę, tačiau tik atskirai visi atsakovo atlikti statybos darbai, buto, kaip objekto, naudingumo klasė turi ir gali būti nustatinėjama tik tada, kai jis bus visiškai (iki 100%) užbaigtas, atsakovas įsipareigojo parduoti tokį butą, kad jį įrengus iki 100%, jis (visi atsakovo atlikti darbai) atitiktų A energinio naudingumo klasei keliamus reikalavimus. Ieškovo užsakymu 2018 m. lapkričio 9 d. atliekant buto sandarumo matavimus butas nebuvo iki galo įrengtas - nebuvo atlikti darbai, kuriuos turėjo atlikti pats ieškovas (nebuvo užsandarinti kanalizacijos vamzdžiai, užsandarintos paties ieškovo ne pagal nustatytus reikalavimus įrengtos rozetės; nebuvo užsandarinti kondicionieriaus vamzdžiai, kurie turi tiesioginę sąsają su lauku; nebuvo įrengtos palangės (palangių įrengimas nebuvo atsakovo pareiga); nesutvarkyta paties ieškovo išdaužyta siena prie kolektorinės spintos, kurią įsirenginėjo ieškovas; nesutvarkytos ieškovo išdaužytos sienos tose vietose, kuriose pats ieškovas išvedžiojo elektros laidus; neužklijuota plėvelė palei visą sieną garaže, kurią ieškovas nuplėšė pats vesdamas elektros laidą) ir būtent tai nulėmė matavimų rezultatus. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atliekant buto sandarumo testą turėjo būti matuojamas tik šildomas (naudingas) buto plotas, į kurį nepatenka bute esantis garažas, tai reiškia, kad matuojant buto sandarumą, oras turėjo būti pučiamas iš garažo į butą, o ne per pagrindines buto duris į visą butą, įskaitant ir garažą, ieškovo užsakymu 2018 m. lapkričio 9 d. atliekant buto sandarumo matavimus, garažas faktiškai buvo prilygintas šildomam (naudingam) buto plotui, kas iš esmės ir nulėmė matavimų rezultatus, beveik visos matavimų ataskaitoje pateikiamos nuotraukos, iliustruojančios nepakankamą buto sandarumą, yra padarytos būtent garaže. Atsakovas ieškovui atliekant buto sandarumo matavimus nedalyvavo, ieškovas atsisakė pateikti matavimų rezultatus atsakovui, nors atsakovas to ne kartą prašė, iki pat ieškinio gavimo atsakovui net nebuvo žinomi buto sandarumo testo rezultatai bei galimi statybos darbų, nuo kurių priklauso buto sandarumas, defektai. Atsakovas buvo pasirengęs nedelsdamas pašalinti bet kokius defektus, jeigu jie būtų buvę nustatyti, tačiau tokia galimybė atsakovui net nebuvo sudaryta, kadangi ieškovas, kaip minėta, atsakovui jokios informacijos neteikė.
3. Atsakovas nurodė, kad ieškovui pažeidus preliminariąją sutartį, jam taikytina civilinė atsakomybė. Pagal preliminariosios sutarties 8.2. punktą, ieškovui nepagrįstai atsisakius pirkti butą, atsakovas turi teisę pasilikti ieškovo sumokėtą 16 000 Eur avansą kaip patirtų neįrodinėtinų minimalių nuostolių atlyginimą. Be to, atsakovo teigimu, jis dėl nepagrįsto ieškovo atsisakymo pirkti butą faktiškai jau patyrė ne mažiau, kaip 17 807,52 Eur nuostolių, nes ieškovas, siekdamas įsirengti butą pagal savo poreikius, tiek iki 2018 m. spalio 31 d., tiek ir po šios datos, be atsakovo sutikimo savavališkai bute atliko įvairius statybos darbus - išvedžiojo laidus filmavimo kameroms, išgręžiodamas buto fasadą ir pažeisdamas fasado dekorą, dėl šių ieškovo atliktų darbų po fasado dekoru patenka vanduo ir dekoras yra palaipsniui ardomas; pradėjo pagal savo poreikius įrenginėti kondicionavimo sistemą, išgręžiodamas buto fasadą ir buto viduje išvedžiodamas vamzdžius; išbetonavo laiptų aikštelę, aikštelės betonavimo darbai buvo atlikti jų nesuderinus su statybos techniniu prižiūrėtoju ir jam nedalyvaujant, juos atliko neatestuoti specialistai, neturintys būtino išsilavinimo, atliekami darbai nebuvo tinkamai dokumentuoti, dėl ko šiuo metu nėra įmanoma nustatyti atliktų darbų kokybės ir panaudotų medžiagų bei technologijų tinkamumo, dėl nurodytų priežasčių, ieškovo atliktus aikštelės betonavimo darbus statybos techninis prižiūrėtojas atsisako priimti ir aikštelė turi būti griaunama; perkėlė elektros dėžutę iš projekte numatytos vietos į kitą, įrengė potinkinę dėžutę, padarydamas ertmę buto nešančioje sienoje, kadangi elektros dėžutės perkėlimas bei nešančios sienos pakeitimai neatitinka projekto ir nebuvo derinti su statybos techniniu prižiūrėtoju, šių darbų techninis prižiūrėtojas taip pat negali priimti ir jų padariniai turi būti šalinami; pradėjo įrenginėti pakabinamas lubas; pradėjo vedžioti vamzdžius ir įrenginėti rozetes katilinėje; bute sumontavo Lietuvoje nenaudojamo standarto rozetes, kurios turi būti keičiamos kitomis; įrengė elektros instaliaciją (išvedžiojo laidus), tinkuotose sienose palikdamas išdaužytus griovius. Nurodyti darbai buvo atlikti išimtinai pagal paties ieškovo individualius poreikius, juos atliko nekvalifikuoti specialistai, nukrypdami nuo brėžinių, ir dėl to jų nepriima statybos techninis prižiūrėtojas, šių darbų rezultato atsakovas niekaip negali panaudoti ir jie atsakovui nesukūrė jokios materialinės naudos, ieškovui atsisakant sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovo savavališkai atliktų statybos darbų padariniai turi būti pašalinti. Atsakovas raštu prašė ieškovo, tuo atveju, jeigu ieškovas nebepageidauja pirkti buto, iki 2019 m. sausio 31 d. pašalinti ieškovo atliktų statybos darbų padarinius, grąžinant butą į jo buvusią padėtį, arba atlyginti atsakovui padarinių šalinimo išlaidas, ieškovas į šį atsakovo raštą nereagavo. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas neišsivežė visų bute savo paliktų statybinių atliekų, įvairių kitų šiukšlių. Pagal UAB „Ginota“ parengtą 2018 m. gruodžio 10 d. sąmatą ieškovo savavališkai atliktų statybos darbų padarinių šalinimas kainuos mažiausiai 10 105,52 Eur. Atsakovas taip pat teigė, kad dėl neteisėtų ieškovo veiksmų patyrė 5 920 Eur tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro 4 710 Eur atlyginimas brokeriui už tarpininkavimo sudarant ir vykdant preliminariąją sutartį paslaugas, 1 210 Eur išlaidų advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms (ieškovo 2018 m. lapkričio 17 d. pareiškime išdėstytų reikalavimų teisinio pagrįstumo vertinimui bei atsakovo 2018 m. gruodžio 13 d. rašto parengimui – apmokėti). Atsakovas nurodė, kad ieškovui iki preliminariojoje sutartyje numatyto termino nesudarius pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties, jis patyrė netiesioginius nuostolius, pasireiškiančius už buto pardavimą iš anksto planuotu laiku negautomis pajamomis, nes pagal preliminariąją sutartį (4.1.3. – 4.1.4. punktus), 7 550 Eur kainos dalį ieškovas atsakovui turėjo sumokėti ne vėliau kaip 2018 m. spalio 31 d., likusią 133 450 Eur kainos dalį – ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 30 d., iki priešieškinio pareiškimo atsakovas 85 dienas negali naudotis 7 550 Eur suma ir 55 dienas negali naudotis 133 450 Eur suma, kurias planavo gauti atitinkamai 2018 m. spalio 31 d. bei 2018 m. lapkričio 31 d. ir investuoti į naujus projektus bei uždirbti pelną, netiesioginiai nuostoliai šio priešieškinio teikimo teismui dieną sudaro 1 096,36 Eur (7 550 Eur × 5% ÷ 364 d. × 85 d. = 88,15 Eur; 133 450 Eur × 5% ÷ 364 d. × 55 d. = 1 008,21 Eur; 88,15 Eur + 1008,21 Eur = 1096,36 Eur). Atsakovo teigimu, ieškovo pagal preliminariąją sutartį sumokėtas 16 000 Eur avansas kaip baudinės netesybos, įskaitytinas į atsakovo patirtų 17 121,88 Eur nuostolių sumą, ir, atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo atsakovui pagal priešieškinį priteistina 1 121,88 Eur nuostolių suma, kurios nepadengia ieškovui taikomos netesybos.
4. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad sutarties priedu Nr. 3 šalys aiškiai susitarė kokiais individualiais ir rūšies požymiais apibūdintas butas ir įrengimo lygis turės būti parduoti pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi, tokiems reikalavimams pasiekti preliminariojoje sutartyje nustatė statybos darbų atlikimo bei pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo terminą, ieškovas privalėjo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus. Sutarties 6.1.1 p. buvo nustatyta, kad atsakovas įsipareigoja daikto statybos darbus, nurodytus priede Nr. 3 pabaigti iki 2018 m. rugsėjo 15 d., o ne iki nurodomos spalio 31 d., tuo pačiu punktu buvo nustatyta, kad atsakovas įsipareigoja iki 2018 m. spalio 31 d. gauti, parengti ir pasirašyti visus turto perdavimo pirkėjo, t.y. ieškovo nuosavybės teisės sandorio sudarymui reikiamus dokumentus ir parduoti daiktą, ieškovas, nepriklausomai nuo to, kad atsakovas pažeidė statybos darbų atlikimo terminus, turėjo pagrįstų lūkesčių, kad nors ir pažeidęs terminą, tačiau darbus užbaigs iki sutarties sudarymo termino – 2018 m. spalio 31 d., nes tą žadėjo ir pats atsakovas. Ieškovas teigė, kad ne tik iki nurodytos datos, bet ir iki termino pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, o taip pat atsiliepimo surašymo dieną atsakovas sutartinių darbų, kurie buvo nurodyti sutarties Nr. 3 neatliko, t.y. atsakovas nepasiekė tų daiktui keliamų reikalavimų, būtinų sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, nes: 1) 16 kv.m. medinė terasa įeina į parduodamo objekto kainą, ieškovas dėl tokių darbų nukėlimo vėlesniam laikui nesitarė; 2) 2018 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad vietoje tvoros sumontuoti tik metaliniai stulpeliai, sumontuotas tik vartų metalinis karkasas, netinkamai parinktos vartų stulpelių ir tvoros stulpelių dažai, skiriasi atspalviai, nereikalingas joks specialusis išsilavinimas ar kvalifikacija nustatyti, kad tvora ir vartai nėra iki galo sumontuoti, o stulpelių dažų atspalviai skiriasi; 3) sutarties priede Nr. 3 nurodyta, kad atsakovas iki 2018 m. rugsėjo 15 d. įsipareigojo išvedžioti vamzdyną automatinės laistymo sistemos pajungimui, neįrengiant nei valdymo pulto, nei purkštukų, tačiau tai nereiškia, kad be valdymo pulto ir purkštukų vanduo negali (ar neturi) bėgti išvedžiotais vamzdynais, tuo tarpu atsukus katilinėje sklendę, vanduo nebėgo iš pagrindinio laistymo vamzdžio, tai konstatuota 2018 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole; 4) atsakovas nurodo, kad dėl lauko durų strigimo trūkumas yra smulkus ir nereikšmingas trūkumas, jis negalėti pateisinti bet ieškovo įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį nevykdymo, tačiau nei sutartyje, nei įstatymo nėra nustatyta, kad namo (buto) įėjimo durys galėtų strigti ar sunkiai varstytis, kad tik ką pastatyto namo išorinės durys jau stringa ir sunkiai varstosi akivaizdžiai patvirtina, kad jos neatitinka net minimalių atsparumo varstymui ir varstymo ciklų skaičiui keliamų reikalavimų; 5) sutarties priede Nr. 3 buvo nustatyta, kad garažo vartai – pakeliami, automatiniai garažo vartai, atsakovas pripažįsta, kad iki 2018 m. spalio 31 d. nebuvo sumontuota garažo vartų automatika; 6) atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius, kad buto rekuperacinė sistema yra įrengta tinkamai, sistemos funkcionavimo sutrikimų nebuvo nustatyta, 2018 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad nesumontuotas bei nepajungtas rekuperatorius; 7) atsakovo teiginys, kad preliminarios sutarties 3 priede nebuvo numatytas dujų atvedimas į butą ir jų pajungimas vertintinas kaip nesąžiningas, nes bet koks perkamas būstas turi būti šildomas, įrengiant pasirinktas tam tikras šildymo sistemas, kurios iš anksto numatomos techniniuose projektuose, kurių pagrindu išduodami statybos leidimai, jeigu atsakovas būtų nurodęs, kad bute neturi(ėjo) būti įvestos dujos, ieškovas nebūtų sudaręs preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties, nes tai yra nuslėpta esminė nekilnojamojo daikto savybė. Ieškovas pažymėjo, kad žemės sklypą su namu buvo siekiama pirkti asmeniniam poreikiui, dujų atvedimas yra įprasta ir būtina tinkamai eksploatuoti perkamą nekilnojamąjį turtą savybė, jeigu, kaip teigia atsakovas, jis neketino įvesti dujų ar jos turėjo būti įvestos vėliau, tai jis turėjo aiškiai atskleisti sutarties turinyje, dujų įvedimui nuo preliminarios sutarties pasirašymo datos (2018 m. birželio 20 d.) iki 2018 m. rugsėjo 15 d. buvo pakankamai laiko organizuoti dujų atvedimo ir jų pajungimo darbus, tačiau šį klausimą atsakovas pradėjo spręsti tik spalio 10 dieną; 8) atliekant pastato sandarumo matavimo testą atsakovo vardinami taškai buvo apklijuoti laikantis visų reikalavimų, tai pažymėta 2018 m. lapkričio 13 d. Matavimų protokole Nr. ATC-PS-2018/1028 bandomojo objekto ir bandymo duomenų skiltyje, nesandarios vietos yra ne atsakovo priešieškinyje išvardinti taškai, o būsto sienų sujungimo kampai, langų ir stogo perimetrai, apie kuriuos atsakovas nutyli, matavimo įmonės atstovas pabrėžė, kad sujungimo mazgai tarp sienos ir stogo apklijuoti netinkama plėvele, nurodytas aplinkybes patvirtina 2018-11-13 Matavimų protokolo Nr. ATC-PS-2018/1028 priedas Nr. 1 Nesandarios pastato vietos. A energetinio naudingumo klasės matavimų didžiausia leidžiama vertė yra 1, kai tuo tarpu atlikti matavimai parodė net 2.37, taigi, atsakovo nebuvo pasiekta sutarties priede Nr. 3 aprašyme energetinė naudingumo klasė A nei darbų pabaigos datai (2018 m. rugsėjo 15 d.), nei iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties termino. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. spalio 22 d. standartinės Swedbank banko informacijos apie kreditą forma bei SEB banko 2019 m. vasario 13 d. pažyma patvirtina, kad bankai buvo priėmę sprendimą dėl būsto kredito suteikimo, galiausiai banko sprendimas dėl paskolos (ne)suteikimo nėra vienintelis finansinis pagrindas gauti pinigų tikslu atsiskaityti už ketinamą įsigyti turtą, preliminarioje sutartyje nebuvo numatyta, iš kokių lėšų ieškovas atsiskaitys už parduodamą turtą. Ieškovo teigimu, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis 2018 m. spalio 9 d. kreipėsi į Vilniaus rajono 2-ąjį notaro biurą dėl pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties projekto parengimo, notarei pateikė projektui parengti būtinus dokumentus bei apie tai pranešė ieškovui, nes ieškovas nei atsakovo, nei notarės nebuvo jokia forma kviečiamas sudaryti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties. Be to, iš 2018 m. spalio 10 d. elektroninio laiško matyti, kad juo atsakovas prašo parengti sutartį ir dar priedą prie sutarties dėl darbų, kurie nėra atlikti arba nebus atlikti sandorio sudarymo momentu, minėtas laiškas patvirtina, kad pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienai jis buvo neįvykdęs preliminarios sutarties sąlygų. Ieškovo nuomone, teisiškai vertinant šalių santykius, susidariusius dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo, svarbu yra tai, kad atsakovui tai – profesinės veiklos vykdymas, dėl savo patirties, ekonominės padėties yra akivaizdžiai stipresnė prievolės šalis, CK 6.401 straipsnyje reglamentuojami būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo – pardavimo santykiai pagal subjektinę sudėtį ir tikslą, kurio siekiama, yra iš vartojimo sutarčių atsiradusiems santykiams, prievolėms, kylančioms iš tokių santykių, keliami didesni sąžiningumo ir teisingumo reikalavimai, o tam tikros abejonės aiškinamos ekonomiškai silpnesnės šalies naudai (CK 6.188 str., 6.193 str. 4 d.). Ieškovas taip pat nurodė, kad sutarties 7.1.1 punktu jis įsipareigojo per 30 (trisdešimt) dienų nuo sutarties pasirašymo patikslinti vidinių pertvarų išplanavimą, vandens ir kanalizacijos įvadų sanitariniuose mazguose vietas ir išsivedžioti elektros instaliaciją, taigi, atsakovas ieškovą kaltina atlikus teisėtus veiksmus, dėl kurių priskaičiuoja tariamą 10 105,52 Eur žalą. Atsakovas, nurodydamas, kad ieškovas išvedžiojo laidus filmavimo kameroms, kondicionavimo sistemą, perkėlė elektros dėžutę iš projekte numatytos vietos į kitą, įrengė rozetes katilinėje, sumontavo Lietuvoje nenaudojamo standarto rozetes, kurios turi būti keičiamos kitomis, nepaaiškina, kodėl šie darbai turi būti laikomi savavališkais, kas tokiais veiksmais iš esmės buvo pažeista, kodėl jo pateiktoje 2018 m. gruodžio 10 d. Lokalinėje sąmatoje visi darbai turi būti išardomi, panaikinami, o būklė atstatoma į pradinę padėtį lyg sutartis nebūtų pradėta vykdyti. Ieškovas nurodė, kad atsakovo buveinė yra šalia statomo buto, atsakovas kartu statė sublokuotą kitą butą tame pačiame sklype, nurodytus darbus ieškovas atliko iš karto po sutarties pasirašymo, todėl atsakovas faktiškai ne tik visus juos iš karto galėjo matyti, bet po jų vykdė ir kitus savo sutartinius darbus, atliktų pretenzijų ir (ar) pastabų nereiškė. Ieškovo teigimu, atsakovo UAB „Adanas“ brokeriui už tarpininkavimo sudarant ir vykdant preliminariąją sutartį paslaugas 4 710,00 Eur išlaidos nepagrįstos, nes atsakovo pagrindinė veikla nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimas, tarpininkavimas, statyba, projektų vystymas, konsultacijos, todėl jam nereikėjo kreiptis į brokerius, atsakovo patirtos 1 210,00 Eur išlaidos advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms taip pat nėra protingos, būtinos ar neišvengiamos, nes 2018 m. gruodžio 13 d. rašte nėra visiškai pateiktas joks teisinis vertinimas ar keliami kokie nors teisiniai klausimai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys netenkintinas
5. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. birželio 20 d. ieškovas ir atsakovas sudarė preliminarią nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo iki 2018 m. spalio 31 d. sudaryti šio turto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį: bendro naudojimo 10 ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2424-0051, bei jame esančio 163,89 kv. m. namo pagal priede Nr. 2 bei Nr. 3 pateiktus technologinius planus bei statybines specifikacijas (sutarties 1.1, 5.4 punktai). Pardavėjas įsipareigojo namo statybos darbus baigti iki 2018 m. rugsėjo 15 d., jį įregistruoti 85 procentų baigtumu iki 2018 m. spalio 31 d., gauti, parengti ir pasirašyti visus daikto perdavimo pirkėjo nuosavybės teisėn sandorio sudarymui reikiamus dokumentus ir perduoti daiktą už kainą, nurodytą sutartyje (sutarties 6.1.1 punktas). Ieškovas pagal preliminarią sutartį įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo patikslinti atsakovui vidinių pertvarų išplanavimą, vandens ir kanalizacijos įvadų sanitariniuose mazguose vietas ir išsivedžioti elektros instaliaciją, ieškovui neįvykdžius šio įsipareigojimo, atsakovas turėjo teisę darbus pradėti kaip nurodyta technologiniame plane (sutarties 7.1.1). Sutartyje buvo numatyta, kad ieškovas turi teisę atsakovo nustatytu laiku arba iš anksto raštu suderinus apsilankymo laiką apžiūrėti atliekamus statybos darbus, tačiau visais atvejais netrukdydamas atliekamų darbų vykdymui, laikydamasis saugos technikos ir kitų reikalavimų statybos aikštelėje. Pagal sutarties 8.1 punktą atsakovui atsisakius sudaryti nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartį, jis įsipareigojo ieškovui grąžinti sumokėtą avansą, kurio dydis pagal 4.1.1 bei 4.1.2 punktus sudarė 16 000 Eur bei sumokėti pirkėjui jo įmokėto avanso dydžio kompensaciją. Sutarties 8.2 punkte buvo numatyta, kad, jeigu ieškovas atsisako sutartyje aptartomis sąlygomis nupirkti daiktą, atsakovas turi teisę pasilikti avansą kaip nuo nuostolių atlyginimą. Sutarties 9.2 punkte buvo numatyta, kad ji gali būti keičiama tik šalių raštiškai patvirtintu susitarimu. Sutartis galėjo būti šalių susitarimu arba neįvykdžius sutarties sąlygų nutraukta raštiškai patvirtintu susitarimu, taip pat kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais (sutarties 9.3 punktas). Sutarties 11.3 punkte buvo numatyta, kad visi pranešimai, sutikimai, atsisakymai, korespondencija turi būti raštiški ir laikomi tinkamai pateiktais nuo gavimo momento. Sutarties 4 dalis reglamentavo, kad turto kainą ieškovas sumokės tokia tvarka: 8000 Eur per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo, 8 000 Eur – iki 2018 m. liepos 22 d., 7 500 Eur – prieš pasirašant notarinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, 133 450 Eur – per 30 dienų nuo pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dienos.
6. Sutarties priede Nr. 3 Statybinių charakteristikų aprašymas buvo nurodytos pastato (namo) statybinės charakteristikos bei atsakovo įsipareigoti atlikti darbai, tame tarpe: garažo vartai – pakeliami, automatiniai garažo vartai, rekuperatorius – plokštelinis, su pakaitinimo tenu, ortakių sistema – lanksčių ortakių, išvedžiojamų pagal poreikį, katilinė – kondensacinis dujinis šildymo katilas „Junkers“ (gali būti pakeistas pagal pirkėjo norus suderinus kainų skirtumo kompensavimo mechanizmą)(kiekvienos namo patalpos šildymo reguliavimas autonomiškas, tai yra kolektorinėje spintoje kiekvienai patalpai bus įvestas termostatinis ventilis, kurio pagalba bus galima reguliuoti (arba atjungti) kiekvienos patalpos šildymą atskirai); kieme – betoninės trinkelės, pasėta žolė, 16 m² medinė terasa (pušinių, vakuuminio impregnavimo lentų, užeinanti 1 cm ant lango rėmo) įrengiama pagal pirkėjo norą pasirinktinai (tiesi orientuota į P pusę arba kampinė, orientuota į PER/PV puses; medinė tvora, metaliniai stulpeliai (1,80 cm aukščio, tvora antiseptikuota/dažyta, spalvos kodas: RAL 7074); suformuotas 5 m pločio įvažiavimas į sklypą, įstatyti stumdomi vartai (be automatikos); išvedžiotas vamzdynas automatinės laistymo sistemos pajungimui (be purkštukų ir be valdymo pulto); energetinė naudingumo klasė: A.
7. Remiantis byloje esančiais mokėjimo pavedimais nustatyta, kad ieškovas 2018 m. birželio 22 d. bei 2018 m. liepos 20 d. pervedė atsakovui 16 000 Eur avansą.
8. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (3 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (4 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (5 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai)-(žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.). Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose sprendžiant dėl šalių atsakomybės yra pažymima, kad šalims pradėjus derybas dėl tam tikros sutarties sudarymo, tarp jų susiklosto tam tikri (ikisutartiniai) santykiai, ikisutartiniai šalių veiksmai bei susiklostę santykiai tampa reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos nepasibaigia sutarties pasirašymu, ikisutartiniams santykiams yra svarbus sąžiningumas, nes tik sąžiningai šalims elgiantis ikisutartinių santykių stadijoje galima tikėtis, kad šie santykiai transformuosis į sutartinius, dėl to, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007 ir kt.).; preliminariosios sutarties šalys, turėdamos prievolę sudaryti pagrindinę sutartį, privalo bendradarbiauti, tartis dėl vienos ar kitos pasiūlytos papildomos ar patikslintos esminės sąlygos, o nesutarus – jos atsisakyti, visa tai gali vykti iki termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo, preliminariosios sutarties šalies pasiūlymas į pagrindinę sutartį įtraukti sąlygas, kurios pagal CK 6.401 straipsnį nėra esminės, negali būti pagrindas kitai šaliai atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, neesminis nesutarimas dėl pastatyto buto kokybės negalėjo būti teisėtas pagrindas atsisakyti sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2006); net ir tuo atveju, jei šalys nepasiekė jokių susitarimų, būtina atsižvelgti į šalių derybas ir elgesį jų metu, tirti, ar nebuvo nesąžiningų veiksmų klaidinant kitą šalį dėl sandorio perspektyvų, ar kita šalis buvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, ar buvo sukurti pagrįsti lūkesčiai dėl sandorio sudarymo perspektyvų, ar buvo pagrįstas pagrindas tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta, ar abi šalys siekė sandorio sudarymo ir sąmoningai nesukūrė tam kliūčių, ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019); sprendžiant dėl netesybų (kompensacijos) priteisimo turi būti vertinama pagrindinės sutarties nesudarymo aplinkybės ir sutarties šalių veiksmai ir kaltė dėl neįvykusio sandorio (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-372-657/2019).
9. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. birželio 20 d. preliminarioje sutartyje nurodytu terminu pagrindinė daikto pirkimo – padavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pagal preliminarios sutarties pareigą gauti, parengti ir pasirašyti visus turto pardavimus būtinus dokumentus turėjo atsakovas (sutarties 6.1.1 punktas). Atsakovo atstovo paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai pakankamai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas ėmėsi sutartyje numatytų veiksmų, būtinų pagrindinei sutarčiai sudaryti - 2018 m. spalio 9 d. elektroniniu laišku atsakovas kreipėsi į notarę O. Ž. prašydamas parengti dokumentus nekilnojamo turto – buto (kotedžo) su žemės sklypo dalimi (pagal naudojimo tvarką sandoriui), teiravosi, kokie yra reikalingi dokumentai; 2018 m. spalio 10 d. rašte notarei atsakovas nurodė, kad dokumentai dėl notarinės sutarties sudarymo atsiųsti, reikia rengti sutartį ir dar priedą prie sutarties dėl darbų, kurie nėra atlikti ar nebus atlikti sandorio sudarymo momentu, nors atsakovas įsipareigojo juos atlikti. 2019 m. kovo 18 d. rašte notarė nurodė, kad sutarties ruošimo etapui dokumentų patikrai ar turtas neapsunkintas ir nėra kliūčių sandoriui sudaryti pakako, po kelių dienų atsakovo atstovas telefonu informavo, kad sandorio ruošimą atideda, nes pirkėjas tvarkosi banko kredito gavimo dokumentus. Atsakovo argumentai, kad pagrindinės sutarties sudarymas buvo atidėtas dėl to, kad ieškovas neturėjo patvirtinimo iš banko dėl kredito būstui įsigyti suteikimo yra įtikinami, nes patvirtinti kitais įrodymais - 2018 m. spalio 11 d. ieškovo SMS žinute atsakovui, kurioje nurodoma, jog ieškovas buvo SEB, jam reikalingi papildomi dokumentai, be kurių nieko neskaičiuoja ir netvarko: statybos leidimas, namo projektas su aiškinamuoju Vilniaus miesto raštu, kokios yra komunikacijų prisijungimo priemonės. Iš tolesnio šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovo atstovas persiunčia dokumentus, ieškovas 2018 m. spalio 16 d. kreipiasi į atsakovo atstovą nurodydamas, kad yra ne visi formalumai, atsakovas sutinka bendradarbiauti tvarkant kredito suteikimą (prašo atsiųsti vadybininko telefoną), 2018 m. spalio 19 d. atsakovo atstovas atsako ieškovui, kad kalbėjo su vadybininke, pinigų išmokėjimas bus įregistravus komunikacijas, tačiau tai sandoriui netrukdys. Byloje taip pat yra įrodymai, kad atsakovas pateikė paraišką dėl objekto Šaulio g. 42, Bajorų kaime, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone, prijungimo prie dujų tinklo. Taigi, byloje esantys duomenys pakankamai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas ėmėsi veiksmų, būtinų pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, ieškovas informavo atsakovą apie tai, kad yra kliūčių kredito gavimui. Vadinasi, nepaisant to, kad, kaip nurodė ieškovas ieškinyje, preliminarioje sutartyje numatyti statybos darbai nebuvo atlikti iki 2018 m. rugsėjo 15 d., 2018 m. spalio mėnesio antroje pusėje šalys ruošėsi pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui. Ieškovas į bylą pateikė 2018 m. spalio 22 d. AB „Swedbank“ standartinę informacijos apie kreditą formą, be parašų, kuri nėra pakankama patvirtinti banko įsipareigojimą suteikti kreditą. Iš 2019 m. SEB banko rašto matyti, kad 2018 m. spalio 22 d. buvo priimtas sprendimas suteikti ieškovui kreditą, tačiau toks sprendimas buvo susietas su komunikacijų įvedimu ir registravimu VĮ „Registrų centras“. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. vasario 20 d. buvo parengtos namo prisijungimo prie AB „Energetinio skirstymo operatoriaus dujų tinklų sąlygos, įgyvendinant objekto prijungimą atsakovas turėjo pasirašyti sutartį dėl naujo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ dujų sistemos ir sumokėti įmoką, atsakovas užsakė ir 2018 m. lapkričio 7 d. gavo inžinierinių tinklų objekte šaulio g. 42, Bajorų kaime, Avižienių seniūnija, Vilniaus rajonas, planą. Taigi, byloje esantys įrodymai pakankamai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas pradėjo ruoštis pagrindinės sutarties sudarymui, atliko tam būtinus veiksmus, vėliau rengimąsi sutarties sudarymui sustabdė, nes ieškovas jį informavo, kad neturi visų reikiamų dokumentų paskolai pastato įsigijimui gauti. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsiskaitymas už įgyjamą turtą nebuvo susietas su paskolos gavimu. Viena vertus, su tokia pozicija sutiktina, nes pagal sutarties 4.1.4. punktą ieškovas už daiktą privalėjo galutinai atsiskaityti per 30 dienų nuo sutarties sudarymo, tačiau 2018 m. spalio 16 d. pranešimas atsakovui dėl to, kad nepavyksta gauti iš banko patvirtinimo dėl kredito suteikimo bei kreipimosi į banką dėl kredito suteikimo faktas netiesiogiai patvirtina, kad reikiamų lėšų daikto įsigijimui ieškovas neturėjo. Kita vertus, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad artimam pagrindinės sutarties sudarymo terminui ieškovas būtų gavęs sutikimą dėl kredito suteikimo, taigi, aplinkybė, kad ieškovas iki 2018 m. spalio 30 d. neturėjo banko patvirtinimo dėl kredito suteikimo nenulėmė pagrindinės sutarties nesudarymo. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovas iki 2018 m. spalio 31 d. nepakvietė ieškovo sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį (neinformavo apie sutarties sudarymo laiką) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, nes oficialaus pranešimo atvykti pas notarą nepateikimas atsakovei taip pat neįrodo atsakovo kaltės dėl pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013). Remiantis 2018 m. rugsėjo 28 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini) „Registrų centras“ išrašu, 2018 m. rugpjūčio 6 d. kadastro duomenų nustatymo metu buto baigtumo procentas buvo 85 procentai. Taigi, nepagrįsta ieškovo nurodoma aplinkybė, kad suėjus sutarties sudarymo terminui, buto baigtumas nebuvo įregistruotas 85 procentų baigtumu ir tai sudarė pagrindą konstatuoti prievolės sudaryti sutartį pasibaigimą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad atsakovas namą statė/įrenginėjo pažeisdamas preliminarioje sutartyje nurodytą terminą (2018 m. rugsėjo 15 d.), darbai buvo atliekami nekokybiškai, apdailą atliekantys meistrai siūlė ieškovui atlikti namo sandarumo matavimo testą, nes buvo matoma, jog gali kilti problemų dėl namo sandarumo. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas 2018 m. lapkričio 13 d. atliko pastato ar jo dalies sandarumo, kurie parodė, kad pastatas neatitinka A klasės energetiniam naudingumui. Teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad galutinai apsisprendė nepirkti namo 2018 m. lapkričio antroje pusėje, po sandarumo testo atlikimo. Remiantis ieškovo paaiškinimais, sprendimą nutraukti sutartį lėmė išsekusi kantrybė dėl darbų vėlavimo, nekokybiško jų atlikimo, atsakovo nenoro spręsti problemas. Taigi, ieškovo paaiškinimai teismo posėdyje sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta ne dėl to, kad atsakovas nepakvietė ieškovo sudaryti sutartį, ar, kad ieškovas nebuvo užsitikrinęs kredito gavimo, bet ieškovui nusprendus nesudaryti sutarties dėl galimų darbų trūkumų ar jų neįvykdymo laiku rizikos. Šiame kontekste pažymėtina, kad, nors teismo posėdyje ieškovas bei liudytoju apklaustas ieškovo tėvas Z. P. parodė, kad atsakovo atstovas nemandagiai atsisakė šalinti namo sandarumo trūkumus, byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia tokius paaiškinimus – iš 2018 m. lapkričio 19 d. atsakovo vadovo elektroninio laiško matyti, kad jis teiraujasi, kada ieškovas planuoja atsiųsti sandarumo testo tikrinimo rezultatus, kad būtų aišku, ką reikia tvarkyti name, nes reikia planuotis darbus. Laiške nurodoma, kad praėjo jau daugiau nei savaitė nuo to momento, kai tartasi dėl jų atsiuntimo. Teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad atsisakė atsakovui pateikti sandarumo matavimo testo rezultatus, nes pastarasis atsisakė už juos sumokėti.
11. Remiantis byloje esančiais rašytinais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 17 d. ieškovas pateikė atsakovui pranešimą dėl preliminarios sutarties pabaigos, kuriame nurodė, kad pareiškimo surašymo dienai visi sutarties priede Nr. 3 nurodyti darbai nėra atlikti: nėra terasos, tvoros (yra tik metaliniai stulpeliai), stumdomi vartai – tik metalinis karkasas, tvoros karkaso spalva ir visų vartų stulpelių spalvos kodai neatitinka, laistymo sistema neveikia, pajungus vandenį – vanduo nebėga, lauko durys į tambūrą varstosi labai sunkiai, stringa, garažo automatinės sistemos nėra, įstatyti tik garažo vartai, kurie užstūmus skląstį nenusileidžia iki galo, rekuperacinė sistema įrengta ne pagal instrukciją, nepajungta, nėra atvestos ir pajungtos dujos nei į žemės sklypą, nei į dujų katilą, atlikti darbia neatitinka A klasei keliamo energetinio naudingumo, sandarumo matavimo testai nustatė daikto sandarumo rezultatą – 2,37 koeficientą. Ieškovas pretenzijoje nurodė, kad, kadangi UAB „Adanas“ daikto statybos darbų neatliko iki 2018 m. rugsėjo 15 d., atlikti darbai neatitinka sutarties sąlygų ir nukrypstant nuo techninių reglamentavimų, tai vertintina kaip esminis sutarties pažeidimas, ieškovas pareiškė atsisakantis pirkti namą. Ieškovas pareiškimo 6 punkte pažymėjo, kad pagal sutarties 8.1 punktą UAB „Adanas“ nesudarius sutarties, jis įgyja teisę reikalauti grąžinti sumokėtą 16 000 Eur avansą. Atsakovas 2018 m. gruodžio 13 d. raštu su ieškovo pozicija nesutiko, siūlė šalinti nurodomus neesminius trūkumus bei sudaryti pagrindinę būsto pirkimo – pardavimo sutartį. Pakartotinai 2018 m. gruodžio 18 d. raštu atsakovo atstovas siūlė toliau tęsti bendradarbiavimą ieškovui nurodant terasos ir tvoros įrengimo variantą bei laiką, nustatyti notarinės sutarties sudarymo datą arba kompensuoti atsakovui ieškovo atliktų statybos darbų šalinimo išlaidas, arba iki 2019 m. sausio 31 d. šiuos darbus atlikti pačiam.
12. CK 6.165 str. 5 d. yra nurodyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Remiantis 2018 m. birželio 20 d. preliminaria sutartimi, jos pakeitimai turėjo būti rašytiniai, duomenų, kad tarp šalių būtų pasirašytas susitarimas dėl sutarties pakeitimo (sutarties termino pratęsimo), nėra. Pagal CK 6.165 str. pagrindinės sutarties sudarymo terminas yra esminė pagrindinės sutarties sudarymo sąlyga, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalims nesudarius pagrindinės sutarties nustatytu terminu, yra pagrindas taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, kurios nuostatos leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios jos pakeitimus atlikti rašytine forma, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra jos atsisakiusios, tokios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad preliminarioji sutartis nepasibaigė nurodytu terminu, nes šalys išreiškė valią ją pratęsti, tačiau aiškiai nenustatė pratęsiamo termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, tokiu atveju taikytina CK 6.165 straipsnio 3 dalis, pagal kurią prievolė sudaryti pagrindinę sutartį turi būti įvykdyta per vienerius metus; šis terminas šalių veiksmais gali būti vėl koreguojamas jį trumpinant ar ilginant, pratęsiant (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2014). Teismo posėdyje ieškovas neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, kad po preliminarioje sutartyje nurodyto pagrindinės sutarties sudarymo termino (2018 m. spalio 31 d.), jis atlikinėjo būsto įrengimo darbus, be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po minėto termino 2018 m. lapkričio 9 d. ieškovas SMS žinute informavo atsakovą apie ketinamą atlikti namo sandarumo matavimo testą, atsakovo vadovas nurodė, jog rangovo vadovas žada dalyvauti jame ir susižymėti, jei ką reiks papildomai padaryti. Taigi, byloje esantys įrodymai pakankamai patvirtina aplinkybę, kad po 2018 m. spalio 31 d. šalys nebuvo atsisakiusios ketinimo sudaryti pagrindinę sutartį, iki ieškovo pareiškimo dėl atsisakymo sudaryti patalpų buto pirkimo – pardavimo sutartį šalys bendradarbiavo, ruošėsi pagrindinės sutarties sudarymui.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje, nes jos nereglamentuoja ikisutartinių teisinių santykių. CK 6.217 straipsnis taikytinas tais atvejais, kai jau yra sudaryta pagrindinė sutartis. Preliminarioji sutartis pažeidžiama, jei jos šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Preliminariąją sutartį pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017). 2018 m. lapkričio 17 d. ieškovas pateikė atsakovui pranešimą dėl preliminarios sutarties pabaigos, taigi, pareiškė apie atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį.
14. Ieškovas poziciją dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį grindė aplinkybėmis dėl ne laiku bei nekokybiškai atliktų darbų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjas privalo garantuoti parduodamo daikto kokybę ir sudarydamas preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį. Įstatymas nedetalizuoja, kokios pasekmės kyla, kai pardavėjas, sudarydamas preliminariąją sutartį, pažeidžia šią pareigą, nenustato alternatyvių pirkėjo teisių gynimo būdų paaiškėjus daikto trūkumams po preliminariosios sutarties sudarymo kaip pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atveju (pvz., kad pardavėjas neatlygintai pašalintų daikto trūkumus ar kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina). Įstatyme taip pat nedetalizuojama, kas sudaro pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Tai, ar pagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, yra vertinamoji sąvoka, priklausanti nuo konkrečių bylos aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas pažymi, kad atsakovas prieštaravo ieškovo nurodytai aplinkybei dėl atliktų darbų kokybės, darbų terminų. Liudytoju apklaustas atsakovo rangovas UAB „Ginota“ vadovas A. L. parodė, kad namą pradėjo statyti 2017 metais, pagrindiniai darbai 2018 metų rugsėjo mėnesį buvo baigti, dalis darbų buvo atliekama lapkričio mėnesį, ieškovas reiškė pastabas dėl darbų trūkumų, tačiau jos nebuvo esminės, ieškovas keitė sprendinius darbų eigoje. Aplinkybę, kad sutartyje numatyti darbai nebuvo atlikti iki nurodyto termino patvirtina ir 2018 m. spalio 10 d. atsakovo vadovo laiškas notarei, kuriame nurodoma ruošti sutartį su atsakovu dėl darbų, kuriuos jis buvo įsipareigojęs pagal preliminarią sutartį atlikti, įvykdymo ateityje. Tačiau, kaip jau minėta, šalių susirašinėjimas dėl galimybių gauti kreditą, aplinkybė, kad pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui ieškovas atlikinėjo namo įrengimo darbus sudaro pagrindą konstatuoti, kad darbų neatlikimas laiku nesudarė kliūties tęsti ikisutartinius santykius bei rengtis pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kokiomis sąlygomis ieškovas sutiko atidėti darbų vykdymą.
16. 2018 m. lapkričio 14 d. antstolio D. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 14 d. nuvykus į Vilniaus rajono savivaldybėje, Avižienių seniūnijoje, Šaulio g. 42-2, nustatyti šie namo trūkumai: sunkiai varstosi ir stringa įėjimo – tambūro durys, nėra sumontuota garažo vartų automatika (durys), užšovus skląstį, vartai iki galo nenusileidžia, lieka plyšys, nesumontuotas ir nepajungtas rekuperatorius, prie miesto sistemos nepajungtas dujinis katilas, dujos į namo vidų nepatenka, vietoje tvoros sumontuoti tik metaliniai stulpeliai, sumontuotas tik vartų metalinis karkasas, netinkamai parengtos vartų ir tvoros dažai, skiriasi jų atspalvis, laistymo sistemos vamzdynas sumontuotas netinkamai arba iš viso nesumontuotas, nes atsukus vandenį jis nebėga. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kaip įrodymo, reikšmės yra nurodęs, kad antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole apžiūros, stebėjimo, patikrinimu ar kitu būdu, kuris nesusijęs su specialių žinių panaudojimu, užfiksuoja tam tikrą faktinę padėtį, esančią fiksavimo metu, antstolio surinkta informacija gali tik patvirtinti, ar tam tikri daiktai, asmenys, jų kontaktai, defektai, pėdsakai yra ar ne, kadangi neatliekamas tyrimas, tai šiuo būdu surinkta informacija apie tam tikrą reiškinį nėra visapusiška ir paprastai nebūna (arba gali nebūti) informacijos apie fiksuotų faktinių duomenų atsiradimo aplinkybes ar priežastis. Jeigu aplinkybei ištirti ir išvadoms daryti, nors jos ir faktinio pobūdžio, reikia specialių žinių, turi būti skiriama ekspertizė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013). Taigi, iš dalies sutiktina su atsakovo argumentu, kad antstolio faktinių aplinkybių protokolas šioje byloje nėra pakankamas įrodymas dalyje dėl atliktų darbų trūkumų, o būtent netinkamai parengtos vartų ir tvoros dažų, rekuperacinės, laistymo sistemos įrengimo tinkamumo/netinkamumo. Ekspertizės akto dėl atliktų darbų kokybės, atitikties teisės aktų reikalavimams į bylą nebuvo pateikta ((duomenys neskelbtini) str., CK 6.662 str. 5 d.). Visgi, byloje esantys įrodymai pakankamai patvirtina aplinkybę, kad pasibaigus tiek preliminarioje sutartyje nustatytam terminui statybos darbams atlikti (2018 m. rugsėjo 15 d.), tiek pagrindinei sutarčiai sudaryti (2019 m. spalio 31 d.) sutartyje ne visi numatyti darbai buvo atlikti – atsakovas pripažino, kad nebuvo įrengta terasa, iš antstolio faktinių aplinkybių protokolo matyti, kad nebuvo įrengta tvora ir vartai. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad sunkiai varstėsi bei strigo įėjimo – tambūro durys, nebuvo įrengta garažo vartų automatika (durys). Sunkus tambūro durų varstymas ar jų strigimas gali būti vertinamas kaip neesminis ir nesunkiai pašalinamas jų kokybės trūkumas, tačiau šioje byloje vertintinas ne tik kiekvienas darbų trūkumas, bet jų visuma. Atsakovas teigė, kad garažo vartų automatikos neįrengimas buvo nulemtas ieškovo veiksmų, kuris nebuvo apsisprendęs dėl garažo lubų įrengimo tipo. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB „Ginota“ vadovas A. L. minėtą aplinkybę patvirtino, pažymėdamas, kad vartų automatikos sureguliavimas užimtų neilgą laiką, tarpas tarp garažo vartų ir grindų atsirado tik dėl vartų automatikos neįrengimo (iki vartų automatikos įrengimo vartų nusileidimas mechaniškai fiksuotas iki tam tikro lygio). Ieškovas prieštaravo aplinkybei, kad vartų automatikos neįrengimas buvo nulemtas nuo jo priklausančių aplinkybių, tačiau netgi sutinkant su ieškovo pozicija, manytina, kad vartų automatikos sureguliavimas taip pat užimtų neilgą laiką. Atsakovas nurodė, kad dėl artėjančio žiemos sezono ieškovas prašė atidėti terasos įrengimą, tokios aplinkybės nurodytos 2019 m. vasario 25 d. UAB „Ginota“ atstovo rašte, ieškovas minėtai aplinkybei prieštaravo, kita vertus, ieškovas neįrodinėjo, kad buvo pasirinkęs terasos įrengimo tipą, kaip tai buvo numatyta sutarties priede Nr. 3. Visgi, už tinkamą darbų atlikimą bei jų atlikimą laiku buvo atsakingas atsakovas. Iš atsakovo vadovo laiško notarei matyti, kad jis prašo paruošti sutartį su atsakovo įsipareigojimu atlikti darbus, kurie nebuvo atlikti, tačiau vien minėta aplinkybė nepatvirtina besąlygišką ieškovo sutikimą atidėti dalies darbų atlikimo terminą. Kokiomis sąlygomis buvo tartasis dėl darbų terminų atidėjimo, atsakovas nedetalizavo. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad jis nuomojosi būstą ir turėjo interesą į nuosavą būstą persikelti kuo greičiau, tačiau, kaip jau minėta, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad net žinodamas apie vėlavimą atlikti darbus, pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, ieškovas nebuvo atsisakęs ketinimo sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovas, dar nebūdamas daikto savininku, siekdamas jį įsirengti ir pritaikyti savo asmeniniams individualiems poreikiams, pats ėmėsi vykdyti įvairius preliminariojoje sutartyje nenumatytus statybos darbus, minėti statybos darbai buvo vykdomi be atsakovo leidimo ir jų su atsakovu nederinant ar netgi atsakovui prieštaraujant, dėl paties ieškovo atliekamų statybos darbų buvo apsunkintas preliminariosios sutarties vykdymas, kadangi kai kurių preliminariojoje sutartyje numatytų darbų atsakovas negalėjo atlikti, kol ieškovas neužbaigs savo paties atliekamų darbų (ieškovo ir atsakovo vykdomi statybos darbai buvo susiję ir tarpusavyje priklausomi). Tačiau pažymėtina, kad atsakovas nekonkretizavo aplinkybių dėl ieškovo trukdymo atlikti sutartyje numatytus darbus - nenurodė, dėl kokių ieškovo darbų buvo apsunkintas preliminarios sutarties vykdymas, kokiu būdu, kokia apimtimi ir pan. Ginčo nekilo dėl tos aplinkybės, kad po preliminarios sutarties sudarymo ieškovas name ne tik išvedžiojo elektros instaliaciją, kaip tai buvo numatyta sutarties 7.1.1 punkte, bet taip pat įrengė kondicionavimo sistemą, signalizaciją, išbetonavo laiptų aikštelę, atlikinėjo apdailą, tačiau atsakovo argumentai, kad minėtus veiksmus ieškovas atliko be jo žinios ar sutikimo yra neįtikinami, nes atsakovas būdamas daikto savininku bei vykdantis statybos darbus name turėjo objektyvią galimybę tokiems ieškovo veiksmams prieštarauti. Visgi, duomenys apie tai, kad pagal preliminarią sutartį šalys susitarė ne tik dėl daikto pardavimo, bet ir jo įrengimo, sutartimi ieškovui buvo leista įsirenginėti namą dar nesat savininku sudaro pagrindą išvadai, kad šalių bendradarbiavimo pareigai šioje byloje suteiktina svarbi reikšmė (CK 1.5 str., 6.200 str.). Byloje konstatuota, kad iki ieškovo pareiškimo atsisakymo sudaryti patalpų buto pirkimo – pardavimo sutartį šalys bendradarbiavo ir siekė įgyvendinti preliminariąją sutartį.
17. Preliminarios sutarties priede Nr. 3 buvo numatyta: „Energetinė naudingumo klasė A“. Ieškovas nurodė, kad minėta nuostata reiškia, jog pastatas jo perdavimo ieškovo momentu turėjo atitikti A energetinio naudingumo klasę. Atsakovas aiškino, kad pagal preliminariąją sutartį ne pats parduodamas iki 85% pastatytas butas, kaip vientisas objektas, turėjo atitikti A energinio naudingumo klasę, tačiau tik atskirai visi atsakovo atlikti statybos darbai, buto, kaip objekto, naudingumo klasė turi ir gali būti nustatinėjama tik tada, kai jis bus visiškai (iki 100%) užbaigtas. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje nurodoma, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Remiantis paminėtu, visų pirma, pažymėtina, kad atsakovas nesutikslino, kokią reikšmę sutarties sudarymo metu turėjo jo įsipareigojimas, kad ne pastatytas butas, kaip vientisas objektas, turėjo atitikti A energinio naudingumo klasę, tačiau tik atskirai visi atsakovo atlikti statybos darbai. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad sutarties projektą pateikė atsakovas, ieškovas jį koregavo, todėl pakankamai pagrįsta manyti, kad ieškovas, supratęs, jog minėta nuostata reiškia A energetinio naudingumo klasę ne parduodamam objektui, bet atskiriems darbams, būtų su ja nesutikęs. Atsakovo aiškinimas, kad jis įsipareigojo parduoti tokį butą, kad jį įrengus iki 100%, jis (visi atsakovo atlikti darbai) atitiktų A energinio naudingumo klasei keliamus reikalavimus, nelogiškas, nes tokiu atveju lieka neapibrėžta atsakovo atsakomybė dėl darbų namo įrengimo energetinio naudingumo prasme. Be to, iš į bylą pateikto 2019 m. sausio 17 d. skelbimo matyti, kad nutrūkus šalių santykiams atsakovas namą pardavinėjo nurodydamas, kad namas yra A energetinio naudingumo klasės. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. O. parodė, kad patalpų energetinio naudingumo lygio nustatymas dažnai yra atliekamas esant dalinei apdailai, kai jau atlikti pagrindiniai darbai, teisės aktais nėra privalomai nustatytas visiškai namo statybos baigtumas testui atlikti. Paminėtų duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą laikyti nustatytu, jog pagal 2018 m. birželio 20 d. preliminarios sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo 2018 m. spalio 31 d. perduoti 85 procentų baigtumo butą, kuris atitiktų A energetinio naudingumo klasę (CPK 185 str., CK 6.193 str.). Atsakovo pateiktas susirašinėjimas su įmonėmis, atliekančiomis sandarumo matavimo testus ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos atstove dėl sandarumo matavimo atlikimo momento, nepaneigia minėtos išvados, nes šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str.).
18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu ieškovė preliminarioje sutartyje būtų aiškiai išreiškusi, kad ji įsipareigoja nupirkti A klasės energinio naudingumo namą, atsakovas įsipareigoja tokios energinio naudingumo klasės namą parduoti, tačiau realiai ginčo pastatas tokių parametrų neatitinka, tokiu atveju galima pripažinti, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė namą pirkti (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-251/796/2018). Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. spalio 31 d. namas neturėjo minėtos savybės – UAB „Akustinių tyrimų centro“ 2018 m. lapkričio 9 d. dvibučio gyvenamojo namo, esančio Šiaulio g. 42-2, Vilniaus rajone, sandarumo matavimo testas parodė, kad vienas iš pastato sandarumo parametrų 2,37 karto viršija didžiausią leistiną A klasės energiniam naudingumui leistiną vertę. Teismo posėdyje tyrimą atlikęs A. O. parodė, jog nustatytas rezultatas reiškia, kad gautas rezultatas žymiai viršija normą, nesandarios pastato vietos nurodytos protokole, tačiau taip pat nurodė, kad trūkumų šalinimas reikštų 1 darbininko 1-2 dienų darbą. Iš minėto protokolo matyti, kad pastato nesandarumo vietos yra įvairios ir iš pateikto protokolo vienareikšmiškai nėra galimybės nustatyti, kokie veiksniai, kokia apimtimi sąlygojo pastato nesandarumą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad matuojant pastato sandarumą turėjo būti vertinamas tik šildomas plotas, į kurį garažo plotas neįeina. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atliekant matavimus buvo įtrauktas garažo plotas, tačiau preliminarios sutarties priede Nr. 3 buvo nurodyta, kad šildymas kolektorinis, garaže – grindinis (priedo Nr. 3 13 punktas). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. O. paneigė atsakovo priešieškinyje nurodytus argumentus dėl netinkamo užsandarinimo atliekant tyrimą, atsakovui buvo pranešta apie atliekamą tyrimą ir siūlyta jame dalyvauti, tačiau tokia teise atsakovas nepasinaudojo. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad panašiu laiku atlikęs tyrimą gavo kitą rezultatą nei ieškovo pateiktame tyrime, kaip ir įrodymų, kad tyrimo rezultatą iš esmės sąlygojo ieškovo veiksmai jam vykdant namo įrengimo darbus. 2019 m. kovo 29 d. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliktas pastato pralaidumo orui (sandarumo) nustatymo protokolas nepagrindžia aplinkybės dėl namo energetinio naudingumo savybės ieškovo pareiškimo apie atsisakymą sudaryti sutartį momentu. Taigi, byloje esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad preliminarioje sutartyje nurodytu terminu atsakovas neįvykdė pareigos pasiekti tokį statybos darbų rezultatą, kad namo statybos darbai atitiktų sutarties sąlygas ir būtų tinkamas perduoti ieškovui. Bylos duomenys patvirtina, kad preliminariosios sutarties sąlygų tinkamas laikymasis ieškovui turėjo svarbią reikšmę, jų netinkamas vykdymas pagrįstai sukėlė ieškovei nepasitikėjimą atsakove ir abejonę dėl tinkamo susitarimų įvykdymo. Atsakovas yra verslo subjektas, teisiniuose santykiuose su fiziniais asmenimis jam keliami didesni reikalavimai.
19. Minėta, kad preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti: 1) ar sutartyje buvo numatyta tokia sankcija pirkėjui, 2) ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne ir 3) dėl kieno kaltės pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.).
20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, byloje nustatytų neatliktų darbų kiekį, atliktų darbų trūkumų visumą nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo, kuris sutartiniuose santykiuose buvo silpnesnė šalis (vartotojas), atsisakymas sudaryti sutartį gali būti vertinamas kaip nesąžiningas šalies elgesys. Visgi, būtent nedidelė dalis nustatytų namo trūkumų/neatliktų darbų, aplinkybė, kad pasibaigus sutarties sudarymo terminui ieškovas nebuvo atsisakęs jos sudaryti, tęsė namo įrengimo darbus, tokiems veiksmams atsakovas neprieštaravo, nesant aiškių duomenų, kokios priežastys lėmė, jog 2018 m. lapkričio 9 d. dvibučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), sandarumo matavimo testo rezultatai viršijo didžiausią leistiną A klasės energiniam naudingumui leistiną vertę bei kiek laiko, lėšų reiktų minėtiems trūkumams šalinti, byloje nustačius, kad ieškovas name atlikinėjo didesnės apimties darbus nei buvo numatyta sutartyje bei darbus, kurie galėjo sąlygoti namo sandarumo testo rezultatą, ieškovui atsisakius nurodyti atsakovui namo nesandarias vietas (pateikti sandarumo testo rezultatus) laikytina, ieškovas ikisutartiniuose santykiuose taip pat elgėsi ne visiškai sąžiningai, tinkamai nebendradarbiavo su atsakovu. Dėl nurodyto, konstatuotina, kad kiekvienos iš šalių veiksmai sąlygojo tai, kad sutartis nebuvo sudaryta, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą remiantis 6.253 str. 5 d. netaikyti šalims civilinės atsakomybės, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinas 16 000 Eur avansas, likusioje dalyje ieškinys netenkintinas, priešieškinys netenkintinas (CPK 3 str. 7 d, 185 str., CK 1.5 str., 6.237 str., 6.253 str. 5 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2014). Remiantis CK 6.37 str., 6.210 str. ieškovui iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudarė 462 Eur žyminis mokestį, 3 025 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 20 Eur vertimo išlaidų, tai yra viso 3 507 Eur. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudarė 41 Eur žyminis mokestis, 4 666,97 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 150 Eur antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, tai yra viso 4 857,97 Eur. Patenkinus 78 procentus ieškinio reikalavimų bei atmetus priešieškinį visiškai, ieškovui V. P. iš atsakovo UAB „Adanas“ priteistina 2 736 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 2 d.).
22. Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Adanas“, į.k. 304375851, 16 000 Eur (šešiolika tūkstančių eurų) sumokėto avanso, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos (16 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2 736 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.