Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilkaviškio rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo advokatės Dovilės Boguševičienės apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-75-305/2016 pagal A. S. ieškinį atsakovui Vilkaviškio rajono medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ dėl visuotinio narių susirinkimo nutarimo 4 darbotvarkės klausimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo Vilkaviškio rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)” visuotinio susirinkimo, įvykusio 2015 m. rugsėjo 25 d., darbotvarkės ketvirtu punktu priimtą nutarimą pašalinti ieškovą A. S. iš medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)” narių; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 4-9). Nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovas niekada nėra pažeidęs Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.33 punkto, priešingu atveju, įgalioti pareigūnai būtų surašę jam administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jis būtų nubaustas administracine tvarka. 2015 m. rugsėjo 25 d. visuotiniame medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkime nebuvo pateikta duomenų, kad jis kada nors yra pažeidęs minėtas taisykles arba už jų pažeidimą yra baustas. Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 13.2 punkte nurodyta, kad narystė klube pasibaigia nariui nesilaikius klubo įstatų, o įstatų 13.3 punkte nurodyta, jog narystė klube pasibaigia grubiai pažeidus medžioklės taisykles, nesilaikant medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai veikiant prieš klubą. Ieškovas niekada nėra baustas už šių taisyklių pažeidimą. Teiginiai, kad ieškovas pažeidė medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 15.4. punkte numatytas pareigas vengti asmens žeminimo ir įžeidinėjimo, apkalbų, šmeižto skleidimo, nesantaikos kurstymo, neigiamų emocijų demonstravimo, yra neteisingi, išgalvoti ir nepagrįsti, kadangi tai patvirtinančių duomenų susirinkimui klubo pirmininkas K. R. nepateikė. Ieškovas, kaip klubo narys, turi teisę reikšti klubo visuotiniam susirinkimui pastabas ir pasiūlymus dėl klubo pirmininko darbo metodų, jį kritikuoti. 2015 m. rugpjūčio 13 d. pareiškime klubo nariai yra informuojami apie klubo pirmininko elgesį, jo vadovavimo metodus. Taryba buvo prašoma dėl to priimti sprendimą ir pateikti visuotiniam klubo narių susirinkimui. Ieškovas neturėjo tikslo ką nors įžeisti, apkalbėti, šmeižti, kurstyti nesantaiką. Skundžiamas atsakovo nutarimas yra neteisėtas ir dėl to, kad priimtas nesilaikant visų būtinų procedūrų. Skelbime apie įvyksiantį susirinkimą nebuvo nurodyta, kad susirinkime bus svarstomas ieškovo pašalinimo iš klubo narių klausimas, todėl jis negalėjo tinkamai pasiruošti, pateikti atsikirtimus, nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti šio svarbaus klausimo nagrinėjimui.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 23-34). Nurodė, kad narystės klube pabaiga nesiejama nei su klubo nario padarytais administracinės teisės pažeidimais, nei su jo teistumu baudžiamojo proceso tvarka. Ieškovas neginčijo faktinės aplinkybės, kad medžiojamus gyvūnus ne kartą šėrė jiems neįprastu maistu, taip padarydamas nurodytą medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių pažeidimą. Klubo įstatuose įtvirtinta narių pareiga vengti asmens žeminimo ir įžeidinėjimo, apkalbų, šmeižto skleidimo, nesantaikos kurstymo, neigiamų emocijų demonstravimo (15.4 punktas). 2015 m. liepos 13 d. ieškovo inicijuotame pareiškime išreiškiamas nepasitenkinimas klubo pirmininku, kurstoma nesantaika tarp klubo narių, nurodant neva egzistuojančius dvigubus standartus, akivaizdžiai demonstruojamos ieškovo neigiamos emocijos. Ieškovas turi teisę reikšti klubo visuotiniam narių susirinkimui pastabas ir pasiūlymus, įskaitant ir dėl nepasitikėjimo klubo pirmininku, tačiau minėto pranešimo tikslas buvo pirmininko menkinimas prieš klubo narius. Klubo įstatų pažeidimai, dėl kurių nuspręsta ieškovą pašalinti iš klubo, nebuvo pavieniai. Atsakovas spaudoje paskelbtame pranešime apie šaukiamą visuotinį susirinkimą objektyviai negalėjo nurodyti nei ieškovo vardo, nei pavardės, nei informacijos, kad bus svarstomas klausimas dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių. Šie duomenys neabejotinai sudaro privataus pobūdžio informaciją, kurios skleisti ieškovas atsakovui nėra davęs sutikimo. Todėl skelbime šis darbotvarkės klausimas buvo priskirtas prie einamųjų klausimų, su kurių turiniu klubo nariai turėjo galimybę susipažinti. Ieškovo pašalinimo klausimas, egzistuojant ieškovo pakartotiniams pažeidimams, buvo iškeltas dar 2015 m. rugsėjo 4 d. klubo tarybos posėdyje, kuriame taryba įgyvendino teisę teikti pasiūlymą visuotiniam narių susirinkimui dėl ieškovo pašalinimo iš klubo. Buvo iš anksto ir aiškiai suformuluoti ieškovo pašalinimo iš klubo narių pagrindai, su tarybos posėdžio protokolu klubo nariai turėjo galimybę susipažinti, jiems sudarytos sąlygos surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją narių nuomonei susiformuoti, teikti paaiškinimus. Balsavimo rezultatai rodo aiškų narių apsisprendimą, priešingu atveju, neturėdami pakankamai informacijos, jie būtų susilaikę nuo balsavimo arba balsavę prieš ieškovo pašalinimą iš klubo narių. Ieškovo galimybes tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui rodo jo paties pasirengta ir susirinkimo metu išsakyta ilga kalba. Todėl negalima teigti, kad ieškovo pašalinimo iš klubo narių procedūra buvo pažeista.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilkaviškio rajono apylinkės 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino bei priteisė bylinėjimosi išlaidas (b.l. 67-77).

4. Teismas nurodė, kad klubo įstatai nesieja narystės pasibaigimo su nario baustumu už administracinio teisės pažeidimo padarymą ar teistumu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tam, jog būtų galima konstatuoti medžioklės taisyklių pažeidimą – gyvūnų šėrimą neleistinais pašarais – yra privalomas kompetentingo organo nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas padaręs administracinį teisės pažeidimą. Vien aplinkybė, jog ieškovas nėra baustas administracine tvarka už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus, nesuteikia pagrindo išvadai, kad ieškovas tokių pažeidimų nepadarė. Kita vertus, pats klubo pirmininkas K. R. bei tarybos nariai V. R., G. G., R. G., B. R., turėdami informaciją apie A. S. daromus medžioklės taisyklių pažeidimus, sąmoningai nesikreipė į kompetentingus pareigūnus dėl A. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn, kas nesuderinama su rūpestingų ir pilietiškų asmenų elgesiu. Nors K. R., V. R., G. G. teigė, jog jie buvo nuvykę į mišką prie ieškovui priklausančių bokštelių ir ten prie bokštelių rado draudžiamų pašarų gyvūnams, tačiau šis faktas jokiu aktu iš esmės fiksuotas nebuvo. Į bylą pateiktos nuotraukos yra neinformatyvios, nes jose nėra jokių identifikacinių duomenų, pagal kuriuos būtų galima nuotraukose fiksuotą vietovę susieti su ieškovui priklausančių bokštelių buvimo vieta. Be to, yra neatitikimų tarp nuotraukose fiksuotos datos bei kai kurių liudytojų parodymų: liudytojas V. R. nurodė, kad buvo nuvykęs prie ieškovo bokštelių pažeidimui nustatyti 2015 m. rugpjūčio mėnesį, o nuotraukose fiksuota 2015 m. gegužės mėnesio data. Dėl to kyla abejonės, ar tikrai nuotraukose galimai yra fiksuotas pakartotinis medžioklės taisyklių nesilaikymas. Pačiame medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ tarybos posėdžio 2015 m. rugsėjo 4 d. protokole Nr. 5 jokių papildomų duomenų dėl galimai ieškovo padaryto medžioklės taisyklių pažeidimo taip pat nėra. Net jei ir pripažinus įrodytu faktą, kad prie ieškovo bokštelių buvo pakartotinai rasta draudžiamų gyvūnams pašarų, nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad draudžiamus pašarus gyvūnams pylė būtent ieškovas. Ieškovas nurodė, kad neturi bokštelio, kuris priklausytų tik jam vienam asmeniškai, jis bendrai turi keturis bokštelius su dar dviem medžiotojais ir jie paeiliui šeria gyvūnus. Atsakovo atstovai bei liudytojai šių aplinkybių nepaneigė, o liudytojas V. Š. jas patvirtino. Aplinkybė, kad ieškovo žmona dirba kepykloje, nesuteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad draudžiamu pašaru – duonos, batono produktais – gyvūnus šėrė ieškovas. Teismas sprendė, kad nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog ieškovas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.33 punkto draudimą. Nepakanka duomenų ir išvadai, kad A. S. pažeidė klubo įstatų 15.4 papunktį, kuris nustato klubo nariui pareigą vengti asmens žeminimo ir įžeidinėjimo, apkalbų, šmeižto skleidimo, nesantaikos kurstymo, neigiamų emocijų demonstravimo. 2015 m. liepos 13 d. ieškovo ir kitų klubo narių bendras pareiškimas teismui nebuvo pateiktas, todėl teismas neturėjo galimybės pats įvertinti jo turinio. Pagal klubo įstatų 16.3, 16.7, 16.9 papunkčius ieškovas, kaip klubo narys, turėjo teisę reikšti kritiką dėl klubo pirmininko K. R. vadovavimo metodų ir stiliaus, o įrodymų, kad jis tą būtų daręs akivaizdžiai netinkama forma į bylą nėra pateikta. Liudytojai R. G., G. G. nurodė, kad ieškovas pažeidė klubo įstatų 15.4 papunktį ir tuo, jog pastoviai susirinkimų metu keldavo ginčus, kurstydavo nesantaiką, skatindavo nepasitikėjimą valdymo organais, tačiau liudytojas B. R. nurodė, kad ginčai tarp narių susirinkimų metų buvo nuolatinis dalykas ir ieškovas niekuo iš kitų neišsiskyrė. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė materialiųjų ieškovo pašalinimo iš klubo pagrindų buvimo. Sutinkamai su minėtu Vilkaviškio rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 30.9.2 papunkčiu, siūlymą dėl klubo nario pašalinimo iš klubo visuotiniam susirinkimui turi teisę teikti klubo taryba. Šiuo atveju nutarimo formuluotėje nėra aiškiai įrašyta, jog klubo taryba teikia pasiūlymą dėl medžiotojo A. S. pašalinimo iš klubo narių. Nors atsakovo atstovas K. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 25 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo metu jis perskaitė tarybos sprendimą (protokolą), tačiau šis faktas 2015 m. rugsėjo 25 d. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio susirinkimo protokole Nr. 4 nėra užfiksuotas. Atsižvelgus į minėtų protokolų turinį, galima pritarti ieškovui, jog pasiūlymą dėl medžiotojo A. S. pašalinimo iš klubo narių visuotiniam narių susirinkimui faktiškai pateikė klubo pirmininkas K. R., o ne taryba. Tokiu būdu buvo pažeistas Vilkaviškio rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 30.9.2 papunktis, nustatantis teisę teikti siūlymą dėl nario pašalinimo tik klubo tarybai. Teismas pripažino pagrįstu ieškovo argumentą, kad laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtu viešu skelbimu nei jis, nei kiti klubo nariai apie tai, kad susirinkime bus svarstomas klausimas ir dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių, nebuvo informuoti. Nario pašalinimo iš klubo klausimas yra svarbus tiek pačiam nariui, dėl kurio pašalinimo klausimas sprendžiamas, tiek ir visiems kitiems klubo nariams, nes net ir įstatuose numatyta, kad klausimas dėl nario pašalinimo iš klubo sprendžiamas ne paprasta balsų dauguma, kaip eiliniai klausimai, bet 2/3 balsų dauguma (14.2 pp., 21 p.), todėl šį klausimą prilyginti einamiesiems klausimas nebuvo galima. Tiek atsakovo atstovas, tiek liudytojai iš esmės patvirtino, kad ieškovas asmeniškai nebuvo informuotas, o kitų duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad ieškovui ši informacija buvo žinoma ir jis turėjo galimybę tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, byloje nėra. Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 25 d. visuotinio susirinkimo protokole Nr. 4 atsakovo nurodomos pasiruoštos ieškovo kalbos turinys nėra užfiksuotas, todėl neaišku, ką ir dėl ko ieškovas kalbėjo, iš protokolo turinio seka, jog ieškovas kalbą pasakė dėl jo paviešinto pareiškimo, o ne dėl siūlymo jį šalinti iš klubo narių. Atsakovo atstovų nurodyta aplinkybė, jog už siūlymą dėl ieškovo šalinimo iš klubo balsavo dauguma susirinkime dalyvavusių klubo narių, taip pat neįrodo, kad klubo nariams iš anksto buvo žinoma, kad visuotinio susirinkimo metu bus svarstomas klausimas dėl ieškovo pašalinimo iš klubo. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pašalino ieškovą iš klubo narių, nesant tam materialaus pagrindo bei nesilaikydamas tinkamos procedūros. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniame skunde atsakovas Vilkaviškio rajono medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ prašė panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą ir ieškinį atmesti (b.l. 80-83). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas padarė pažeidimus, dėl kurių jam buvo taikyta drausminė nuobauda. Nepaisant to, kad drausminė atsakomybė nebuvo taikoma visiems bokšteliu besinaudojantiems nariams, ši aplinkybė neatleidžia ieškovo nuo jam taikomos drausminės atsakomybės. Teismas taip pat nepagrįstai akcentavo, kad atsakovas neįrodė ieškovo padarytų pažeidimų pakartotinumo. Be to, pagal klubo įstatus narys iš klubo gali būti pašalinamas net ir nesant pažeidimų pakartotinumo. 2015 m. liepos 13 d. pareiškime, kuris yra pateiktas į bylą kartu su atsiliepimu į ieškinį, ieškovas pats patvirtino, kad ir anksčiau, 2015 metais vykusiame visuotiniame klubo narių susirinkime buvo nutarta jam skirti įspėjimą dėl klubo įstatų nesilaikymo. Įvertinus 2015 m. liepos 13 d. ieškovo pareiškimo turinį, akivaizdu, kad kurstoma nesantaika tarp klubo narių. Iš pareiškimo turinio galima spręsti, kad jo tikslas yra ne konkretūs pasiūlymai dėl klubo pirmininko atstatydinimo, nurodant konkrečius netinkamus pirmininko sprendimus, o pastarojo vertės menkinimas prieš kitus klubo narius, remiantis apkalbomis. Tokia ieškovo veikla prieštarauja klubo tikslams. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pakankamai duomenų išvadai, kad ieškovas pažeidė klubo įstatų 15.4 papunktį.

1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas ieškovą iš klubo narių pašalino nesilaikydamas tinkamos procedūros. Įstatų 30.9.2 papunktyje nėra numatyta, kad taryba visais atvejais turi teikti pasiūlymą visuotiniam narių susirinkimui dėl nario pašalinimo iš klubo. Įstatuose taip pat nėra numatyta draudimo nei nariui, nei klubo pirmininkui teikti siūlymą visuotiniam narių susirinkimui dėl nario pašalinimo iš klubo. Skelbdamas susirinkimo darbotvarkę laikraštyje, atsakovas objektyviai negalėjo nurodyti nei ieškovo vardo, nei pavardės, nei informacijos, kad bus svarstomas klausimas dėl jo pašalinimo iš klubo dėl padarytų teisės pažeidimų, nes tokia informacija sudaro privataus pobūdžio informaciją, kurios skleisti atsakovas be ieškovo sutikimo neturi teisės. Be to, draudimo svarstyti į darbotvarkę neįtrauktus klausimus nei Asociacijų įstatymas, nei klubo įstatai nenumato.

1.3. Teismas privalėjo atmesti ieškovo reikalavimą dėl pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Ieškovas CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepateikė į bylą rašytinio prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl neaišku, kuo remdamasis teismas sprendė apie ieškovo atstovo darbo apimtis.

6. Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 metų gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 87-93). Atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai darė išvadą, jog nors K. R., V. R. ir G. G. teigia, kad jie buvo nuvykę į mišką prie ieškovui priklausančių bokštelių ir ten rado draudžiamų pašarų gyvūnams, tačiau šis faktas jokiu aktu iš esmės fiksuotas nebuvo. Taip pat teismas padarė teisingą išvadą, jog net ir pripažinus įrodytą faktą, kad prie bokštelio buvo pakartotinai rasta draudžiamų gyvūnams pašarų, nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad draudžiamus pašarus gyvūnams pylė būtent ieškovas. Teismas pagrįstai nekonstatavo ieškovo netinkamų veiksmų pakartotinumo. Kad ieškovas nepažeidė klubo įstatų 15.4. punkto reikalavimų, patvirtina ir tai, jog už asmens įžeidimą yra numatyta administracinė, o už šmeižimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau teismui nebuvo pateikta duomenų, kad ieškovas baustas už asmens įžeidimą ar šmeižimą. Teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kritikuoti įstaigų darbą, sąžiningai kreiptis į institucijas yra konstitucinės teisės, būtinos ir esminės demokratinėje visuomenėje, todėl ginamos. Teismas darė teisingą išvadą, kad pašalinant ieškovą iš klubo narių buvo pažeistas įstatų 30.9.2 punktas, nustatantis teisę teikti siūlymą dėl nario pašalinimo tik klubo tarybai, o ne jo pirmininkui. Teismas padarė teisingą išvadą, kad viešu skelbimu nei ieškovas, nei kiti klubo nariai apie tai, kad susirinkime bus svarstomas klausimas ir dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių, nebuvo informuoti, o aplinkybė, jog už siūlymą dėl ieškovo šalinimo iš klubo balsavo dauguma susirinkime dalyvavusių klubo narių, neįrodo, kad klubo nariams buvo žinoma, kad visuotinio susirinkimo metu bus svarstomas šis klausimas. Ieškovas teismui yra pateikęs pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 750094, kuriame nurodyta, jog 700,00 Eur advokatui sumokėta už atstovavimą, dokumento surašymą ir patarimą, todėl teismo sprendimas priteisti iš atsakovo 741,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui yra teisingas ir pagristas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta (CPK 320 str. 1, 2 d.).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų pirmiau nurodytas CPK bendro pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-378/2016).

10. Byloje nustatyta, jog atsakovas medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ yra savanoriška visuomeninė organizacija, veikianti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos sudėtyje ir savo veikloje besivadovaujant Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais, draugijos, skyriaus ir visuotinio susirinkimo patvirtintais būrelio įstatais (Įstatų 1.1 ir 1.3 p.) (b.l. 14-22).

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo 2015 m. rugsėjo 25 d. visuotinis narių susirinkimo nutarimas dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių yra naikintinas, kadangi buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, t.y. nors klausimas ir buvo svarstytas, tačiau nebuvo tinkamai pranešta apie susirinkimo darbotvarkę, nebuvo priimto atsakovo tarybos sprendimo dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

12. Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 13 punkte nustatyta, jog narystė klube pasibaigia išstojus iš klubo (13.1 p.), nariui nesilaikius klubo įstatų (13.2 p.), grubiai pažeidus medžioklės taisykles, nesilaiko medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai veikia prieš klubo veiklą, (13.3 p.), nariui mirus (13.4 p.) (b.l. 14-22). Šiame įstatų punkte pateikiamas baigtinis sąrašas atvejų, kada narys gali būti pašalinamas iš būrelio.

13. Iš pateiktų įstatų matyti, jog neeilinis visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas pirmininko ar tarybos iniciatyva (Įstatų 23 p.). Tarybą teikia pasiūlymus dėl nario pašalinimo iš klubo (Įstatų 30.5 p.). Visuotinis susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip ½ klubo narių (Įstatų 20 p., 25 p.), jo sprendimai galioja, jeigu už sprendimą balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių narių, išskyrus sprendimus, kuriems reikia kvalifikuotos balsų daugumos (Įstatų 21 p.).

14. Iš bylos duomenų nustatyta, jog susirinkimas buvo sušauktas medžiotojų būrelio pirmininko iniciatyva. Klubo įstatų 25 punkte nurodyta, jog apie šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkę turi būti paskelbta ne vėliau kaip prieš savaitę skelbimų laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“. Iš pateikto į bylą skelbimo laikraštyje matyti, jog 2015 m. rugsėjo 25 d. susirinkime turėjo būti svarstoma klubo įstatų pakeitimas ir įstatų naujos redakcijos tvirtinimas (1 darbotvarkės klausimas); klubo buveinės adreso keitimas (2 darbotvarkės klausimas) ir einamieji klausimai (b.l. 12). Tokiu būdu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatuose nustatyta tvarka klubo nariams nebuvo pranešta, kad bus svarstomas klausimas ir dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių, o šio klausimo prilyginti einamiesiems klausimas nebuvo galima, nes sprendimo priėmimui būtina kvalifikuota balsų dauguma (2/3 balsų) (Įstatų 14.2 p., 21 p.). Net ir įvertinus susirinkimo darbotvarkę nurodytą pateiktame 2015 m. rugsėjo 25 d. susirinkimo protokole negalima teigti, jog 4 darbotvarkės klausimas – gauto pareiškimo iš medžiotojo A. S. svarstymo – būtų susijęs su ieškovo pašalinimu iš klubo narių. Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiu atveju abejotina ar ieškovas galėjo tinkamai pasiruošti savo gynybai, iš anksto nežinodamas susirinkime svarstytinų klausimų. Apelianto teiginiai, apie privatumo pažeidimą, skelbiant informaciją spaudoje dėl klubo nario pašalinimo iš klubo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes pateikti susirinkimo darbotvarkę apie numatomus svarstyti klausimus įpareigoja klubo įstatai. Net ir įvertinus tai, kad galimai neturėtų būti atskleista nario, kurio pašalinimo klausimą spręs susirinkimas, paskelbti apie svarstytiną klausimą galima neatskleidžiant narių pavardžių, o taip pat informuoti klubo narius kitais įstatymuose numatytais būdais.

15. Byloje nėra pateikta medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narių sąrašo. 2015 m. rugsėjo 25 d. visuotiniame susirinkime pagal pateiktą protokolą dalyvavo 43 medžiotojai (b.l. 23), todėl iš pateiktų duomenų nėra aišku ar susirinkime dalyvavo pakankamas narių skaičius.

16. Pažymėtina, jog iš pateikto medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ tarybos posėdžio 2015 m. rugsėjo 4 d. protokolo Nr. 5, matyti, jog taryboje buvo svarstomi A. S. ir V. Š. raštiški pranešimai, medžiotojo A. S. elgesys klubo viduje ir pakartotinis medžioklės taisyklių pažeidimo; nutarta perduoti klausimą svarstyti visuotiniam susirinkimui ir sustabdyti medžioklės lapų išdavimą iki susirinkimo (b.l. 35-37), tačiau taryba neteikė siūlymo pašalinti A. S. iš klubo narių.

17. Vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas, ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).

18. Asociacijų įstatyme tiesiogiai nereglamentuojama asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą šios teisinės formos juridiniai asmenys įpareigojami tai nustatyti įstatuose.

19. Iš medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, kad ieškovas A. S. 2015 m. rugsėjo 25 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimu buvo pašalintas iš medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujantis medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 13.2 ir 13.3 punktais, kaip pažeidusį Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.33 punktą (b.l. 23-25).

20. Kaip jau minėta, klubo narys gali būti šalinamas iš klubo nariui nesilaikius klubo įstatų (Įstatų 13.2 p.) ar grubiai pažeidus medžioklės taisykles, nesilaiko medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai veikia prieš klubo veiklą, (Įstatų 13.3 p.). Klubo nariai privalo vengti asmens žeminimo ir įžeidinėjimo, apkalbų, šmeižto skleidimo, nesantaikos kurstymo, neigiamų emocijų demonstravimo (Įstatų 15.4 p.).

21. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.33 punkte nustatyta, kad yra draudžiama šerti medžiojamuosius gyvūnus jiems neįprastu maistu, kurio jie negali rasti natūraliomis gamtinėmis sąlygomis, gyvūninės kilmės maistu ar kitais šalutiniais gyvūniniais produktais, maisto ir maisto produktų atliekomis.

22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad iš tiesų egzistavo materialusis pagrindas, apibrėžtas Vilkaviškio rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 13.2, 13.3 punktuose, pašalinti A. S. iš medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narių. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma – pateiktos fotonuotraukos, liudytojų V. Š., K. R., V. R., G. G., R. G., B. R. parodymai, išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus – neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovas pažeidė taisyklių 58.33 punktą, ar pareiškimu žemino ir įžeidinėjo asmenis, apkalbėjo, skleidė šmeižtą, kurstė nesantaiką, demonstravo neigiamas emocijas demonstravimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas neįrodė materialiųjų ieškovo pašalinimo iš klubo pagrindų buvimo.

23. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Įstatų 30.9 punkte yra numatyta ir švelnesnė drausminė nuobauda nei pašalinimas iš būrelio, o būtent – įspėjimas, kurios atsakovas netaikė, nors tokią galimybę turėjo.

24. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, taip pat nurodė, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 741,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes į byloje nėra rašytinio prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus, kadangi prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo išreikštas ieškinyje; išlaidas pagrindžiantis įrodymas yra pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, jog išlaidas sudaro dokumento surašymas, atstovavimas teisme, atstovavimo sutartis. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose pritiesino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimo išlaidų paskirstymą, išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 741,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004).

26. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog būrelio nario pašalinimas iš būrelio narių yra pati griežčiausia bausmė, kuri gali būti skiriama tik išsamiai ir motyvuotai įvertinus asmens elgesį ir / ar padarytus pažeidimus, ir nustačius, kad asmens padaryti pažeidimai buvo labai šiurkštūs, o švelnesnėmis nuobaudomis nuobaudos tikslai negali būti pasiekti. Ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimas buvo svarstomas netinkamai ir atmestinai, pažeidžiant procedūrines taisykles, net nesvarstant alternatyvios nuobaudos paskyrimo ieškovui galimybės, todėl griežčiausios bausmės – pašalinimo iš būrelio narių – paskyrimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei.

30. Ieškovas A. S. prašė priteisti 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 200,00 Eur vykimas į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą susipažinti su byla ir 500,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, bei pateikė jas patvirtinančius dokumentus (b.l. 101-102). Teisėjų kolegija pažymi, jog advokatas A. M. atstovavo ieškovą pirmosios instancijos teisme, todėl vykimo į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą susipažinti su byla pripažintinos nepagrįstomis ir nepriteistinos iš atsakovo. Išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose pritiesino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių, todėl apeliacinį skundą atmetus ieškovui šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendim ą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Vilkaviškio rajono medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini) ‘, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.