Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, (iš dalies per programą „Zoom“) sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), teista:

- 2020 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį (5 veikos) paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metų 9 mėnesių. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė subendrinta sumažinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, ir 9 dalimis, subendrintos 2019 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2019 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2020 m. kovo 6 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, 2020 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2020 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės, dalinio sudėjimo būdu, prie didesnės 2020 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir galutinės 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2019 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2019 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2020 m. kovo 6 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu ir 2020 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtas švelnesnes bausmes ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į galutinę subendrintą bausmę nurodyta įskaityti – bausmės dalis, atliktas pagal 2019 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį bei 2020 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, 2019 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2020 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius, o bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nutarties paskelbimo dienos, tai yra nuo 2020 m. gegužės 28 d. 2023 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista 2020 m. gegužės 28 d. nutartis ir paskirta galutinė bausmė 3 metai 20 dienų laisvės atėmimo;

- 2020 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

- 2020 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (22 veikos) ir 178 straipsnio 4 dalį (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams 60 dienų. 2020 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2020 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 metams 60 dienų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi pakeistas 2020 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis BK 3 straipsnio 2 dalies pagrindu ir paskirta subendrinta 2 metų 8 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmė sumažinta vienu trečdaliu vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ir paskirta 1 metų 9 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi pakeista 2020 m. spalio 7 d. nutartis 17 veikų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį perkvalifikuojant į BK 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant naujas bausmes, atlikus naują bausmių subendrinimą nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams;

- 2024 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalyje (13 veikų), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje galutine subendrinta bausme – areštu 30 parų (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs).

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019).

Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos.

Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023). Bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį. Atsižvelgiant į turto pagrobimų bylų specifiką, veikos tęstinumo papildomais (neesminiais) kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-788/2021)

Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos M. R. kaltinamajame akte nurodytas vagystes, įvykdė per trumpą laiko tarpą nuo 2024 m. gegužės 11 d., 11.55 val., iki 2024 m. gegužės 11 d. 16.31 val., vagysčių metu buvo grobiamas alkoholis, 2024 m. gegužės 11 d. 16.31 val. vagystės epizodo metu be alkoholio buvo paimti ir vaikiški žaisliukai. Vertinant M. R. minėtas veikas kaip tęstines, būtina įvertinti ir tai, kokios paskatos lėmė kaltinamosios elgesį įvykdant šias nusikalstamas veikas – kaip nurodė kaltinamoji, ji tuo metu neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, vartojo narkotines medžiagas, kurių įsigijimui ir pragyvenimui reikalingus pinigus ir gaudavo būtent realizavusi pavogtas prekes, kitų pajamų – pragyvenimui, narkotinių medžiagų įsigijimui – ji neturėjo. Šioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad M. R. veiksmai tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių kontekste, vertintini kaip tęstiniai.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios M. R. kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta. Kaltinamoji apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje užėjusi į parduotuves „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pavogė prekes, kurių vertė 307,14 Eur. Pavogtas prekes pardavė, nes reikėjo pinigų pragyvenimui.

M. R. kaltę įvykdžius vagystę „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje pagrindžia ne tik pačios kaltinamosios prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, 2024 m. gegužės 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2024 m. gegužės 16 d. kitų objektų apžiūros protokolas. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip moteris priėjusi prie lentynų, iš antros lentynos nuo viršaus paima tamsios spalvos dėžutę, jai paimant, nuo dėžutės viršaus ant grindų nukrenta dangtelis, dėžutę ji įsideda į prekių krepšelį, o dangtelį pakelia nuo grindų ir taip pat įsideda į prekių krepšelį. Tuomet moteris paeina šiek tiek kairiau, iš antros lentynos nuo viršaus, paima 1 butelį, kurį taip pat įsideda į prekių krepšelį. Byloje nėra tiesiogiai užfiksuotas vaikiškų žaislų „CRYSTAL GUARD 2 LARGE“ pagrobimo momentas, tačiau vien tai savaime dar nereiškia, kad tokio įrodymo nebuvimas (suprantama, kad, anaiptol, ne visais atvejais vagystės iš parduotuvės momentas yra konkrečiai ir tiksliai užfiksuojamas kamerų įrašais) lemia išvadą, kad asmens veiksmais nebuvo pagrobtos minėtos prekės. Svarbu nustatyti, ar tokį faktą patvirtina objektyvūs nagrinėjamos bylos duomenys (Vilniaus apygardos 2024 m. balandžio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-143-932/2024). Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ filmuojamas žaislų skyrius. Vaizdo įraše, matyti, kaip vaizdo įrašo laiku 00.00.08 val. M. R. ateina prie vaikiškų žaislų lentynos ir išsitraukia iš pirkinių krepšelio maišelį, kurį rankomis išskleidžia, 00.00.21 val. M. R. pritupia ir padeda pirkinių krepšelį, 00.00.22 val. paima prekę ir 00.00.23 ranką, kurioje yra paimta prekė ištiesia prie lentynos, o vėliau ranką nuleidžia žemyn. Nuo 00.00.25 val. iš vaizdo įraše matomos M. R. kūno dalies matyti, jog kaltinamoji kažką paima į rankas ir deda iki 00.00.34 val. 00.00.35 val. M. R. atsistoja ir užsideda maišelį ant peties, pažymėtina, jog iki M. R. atsitupimo maišelis buvo tuščias, o 00.01.20 val. M. R. priėjus arčiau vaizdo stebėjimo kamerų matyti, jog pagal technines maišelio savybes maišelis nebėra tuščias. Įrašuose užfiksuota, kad ji apžiūrinėja smulkius žaislus. M. R. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl žaislų vagystės nepripažino, tačiau vėliau nurodė prisiminusi, jog spontaniškai paėmė kaltinime minimus žaislus. M. R. kaltę, jog vagystės metu ji paėmė ne tik alkoholio butelius, tačiau ir žaislus pagrindžia ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, kuriame nurodyta, jog vagystės metu buvo paimtas butelis viskio „GLENFIDDICH 18YO“, 0,7 l., škotiškas viskis „COPPER DOG Speyside“, 0,7 l ir 2 vnt. vaikiškų žaislų „CRYSTAL GUARD 2 LARGE“. Dingusių prekių data ir laikas sutampa su M. R. buvimu parduotuvėje vaikiškų prekių skyriuje, o taip pat vaizdo įrašuose matomi M. R. veiksmai prie vaikiškų prekių lentynos neleidžia abejoti, jog M. R. atsitūpusi prie žaislų lentynos išskleidusi turimą maišelį sukrovė ankščiau paimtus alkoholio butelius, o taip pat paėmė kaltinime minimus žaislus (Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ prie žaislų lentynos 00.00.22 val. paima prekę ir 00.00.23 ranką, kurioje yra paimta prekė ištiesia prie lentynos, o vėliau ranką nuleidžia žemyn). 2024 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime (duomenys neskelbtini) vyresnysis tyrėjas atpažino nuotraukoje užfiksuotą moterį, nurodęs, kad tai yra M. R. Patikrinus informaciją policijos duomenų bazėse, sulyginus nuotraukas, esančiomis POLIS II naršyklėje bei policijos registruojamų įvykių registre su nuotraukomis užfiksuotomis vaizdo stebėjimo kameromis, moters požymiai sutapo.

M. R. kaltę įvykdžius vagystę „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje pagrindžia ne tik kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, tačiau ir kiti byloje esantis įrodymai 2024 m. birželio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, 2024 m. gegužės 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2024 m. gegužės 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas. Vaizdo įraše „D02_20240511115404“, 2024 m. gegužės 11 d. 11.55.38 val. moteris prieina prie kairiosios lentynos ir paima nuo jos raudos spalvos dėžutę su užrašu „Hennessy“. Dėžutę moteris įsideda į pirkinių krepšelį. 11.55.47 val. minėta moteris prieina prie tolimesnės lentynos ir paima nuo jos butelį su tamsios spalvos alkoholiniu gėrimų, kurį taip pat įsideda į pirkinių krepšelį. Tuomet moteris paima dar vieną butelį su tamsios spalvos alkoholiniu gėrimu ir įsideda į pirkinių krepšelį. 11.55.57 val. moteris paima dar vieną tamsaus alkoholio butelį nuo lentynos ir įsideda į pirkinių krepšelį. Kituose vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, kaip kaltinamoji paimtus alkoholinių gėrimų butelius įsidėjo į maišą ir pasišalino iš parduotuvės nesumokėjusi už prekes. 2024 m. birželio 4 d. tarnybiniame pranešime nustatyta, jog tyrimo metu bendrauta su apsaugos darbuotoju, atlikta įvykio vietos apžiūra, peržiūrėti vaizdo įrašai, išplatintas aplinkrašti su nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens nuotrauka. Asmuo buvo atpažintas bei sulygintas atvaizdas POLIS II sistemoje buvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje įvykdė M. R..

Baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).Vyriausybės nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1031) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (MGL) yra 50 Eur. M. R. pagrobtų prekių vertė yra 307,14 Eur (6,14 MGL), t. y. viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur). Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad M. R. suprato, jog pagrobė svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Darytina išvada, kad M. R. veiksmuose yra visi būtini vagystės nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jo padaryta neteisėta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl darytina išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. R. sistemingai, veikdama vieninga tyčia, įgyvendindama vieną sumanymą dėl to paties dalyko – pagrobti svetimą turtą – laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 11 d. 11.55 val., iki 2024 m. gegužės 11 d. 16.31 val., pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – priklausantį turtą bendros 307 14 Eur vertės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 154,80 Eur vertės turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 152,34 Eur vertės turtą, o būtent: ji, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2024 m. gegužės 11 d. apie 11.55 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvės prekybos salėje paėmė butelį konjako „Cognac Hennessy VSOP“, 0,7 l., kurio vertė 54,95 Eur, butelį viskio „Bains Cape Mountain Whiskey“, 0,7 l., kurio vertė 27,95 Eur, du butelius viskio „Glendalough Double Barrel Irish Whiskey“, 0,7 l., kurio vieneto kaina 35,95 Eur, bendra vertė 71,90 Eur, ir pasišalino pro parduotuvės kasas, nesumokėjusi už prekes. Taip pat, M. R., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2024 m. gegužės 11 d. apie 16.31 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvės prekybos salėje paėmė butelį viskio „GLENFIDDICH 18YO“, 0,7 l., kurio vertė 99,99 Eur, škotišką viskį „COPPER DOG Speyside“, 0,7 l., kurio vertė 48,59 Eur, 2 vienetus vaikiškų žaislų „CRYSTAL GUARD 2 LARGE“, kurio vieneto kaina 1,88 Eur, bendra vertė 3,76 Eur, ir pasišalino pro parduotuvės kasas, nesumokėjusi už prekes.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę M. R., atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. R. padarė vieną tęstinį baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, M. R. nusikalto iš savanaudiškų paskatų siekiant finansinės naudos, pagrobtas turtas baigtos nusikalstamos veikos atveju nebuvo grąžintas civiliniams ieškovams, todėl jiems buvo padaryta reali turtinė žala.

M. R. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją. M. R. šią nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, ankščiau yra teista už nusikalstamas veikas nuosavybei (2 t., b. l. 38-64). Bausta administracine tvarka už smulkias vagystes, už važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 64-76), nedirba, (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) vaiką ir šiuo metu (duomenys neskelbtini), atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime. Byloje nėra duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose.

Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad M. R. yra linkusi nusikalsti, jos antivisuomeninės nuostatos susiformavusios neigiama linkme, ji savo elgesio nekeičia. Baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė kaltinamajai skirti 30 parų arešto bausmę ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 20 parų arešto. BK 49 straipsnio 6 dalis imperatyviai numato, kad areštas neskiriamas (duomenys neskelbtini) moterims. Posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tokia aplinkybė objektyviai matėsi ir iš kaltinamosios išvaizdos. Nagrinėjamu atveju M. R. negali būti skiriama arešto bausmė. Skirti baudą M. R. nėra tikslinga, nes ji neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamas veikas daro siekdama finansinės naudos. Atsižvelgiant į tai, M. R. skirtina kita griežčiausia iš sankcijoje nurodytų bausmių – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies minimumui – 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir M. R. skirtina – 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo gauta duomenų, kad M. R. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartį, pakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartį, kurios neatlikta dalis 2024 m. birželio 12 d. dienai yra 11 mėnesių 11 dienų, laisvės atėmimo bausmė kaltinamoji atliks iki 2025 m. rugpjūčio 23 d (2 t., b. l. 137).

BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Nagrinėjamu atveju M. R. 2023 m. liepos 21 d. lygtinai paleista iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (likusi neatlikta bausmės dalis 1 metai 1 mėnuo 4 dienos). Nagrinėjamu atveju analizuojamą nusikalstamą veiką padarė 2024 m. gegužės 11 d. – neatlikusi paskirtos bausmės, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos laikotarpiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir M. R. pasiųsta atlikti likusią neatliktą bausmės dalį, paskirtą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi, kuri pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. apylinkės teismo nutartimi (vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi). Atsižvelgiant į tai, bausmės M. R. atžvilgiu bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, M. R. šiuo nuosprendžiu paskirta 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi, pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi (vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi) paskirta 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi – 11 mėnesių 11 dienų (nuosprendžio paskelbimo dienai). Vadovaujantis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis numatytomis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje ir 2 dalyje, 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė keičiama į 30 dienų laisvės atėmimo bausmę. Prie griežtesnės 11 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos (ir pakeistos) 30 dienų laisvės atėmimo bausmės dalis – 20 dienų laisvės atėmimo ir M. R. skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metai ir 1 diena laisvės atėmimo.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 152,34 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 71); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 154,80 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 104).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytos turtinės žalos.

Pateiktų civilinių ieškinių dydžiai atitinka M. R. pagrobtų daiktų vertes. Teismas konstatuoja, kad civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, įrodyti byloje esančiais įrodymais, jų neginčijo kaltinamoji, tarp jos veiksmų ir civiliniams ieškovams padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai tenkinami visiškai ir jiems iš kaltinamosios M. R. priteisiamos – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 152,34 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 154,80 Eur sumos turtinei žalai atlyginti.

2024 m. birželio 17 d. nutarimu (2 t., b. l. 86-87) M. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 51 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo M. R. parinkimo, kadangi teismas įvertinęs tai, kad M. R. bylos nagrinėjimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę sprendė, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas, o kaltinamosios galimybė susirasti gynėją yra apsunkinta. Teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi paskyrė M. R. gynėją advokatą K. Ožiūną. Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. liepos 22 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad M. R. gynusio advokato K. Ožiūno darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 100 Eur. 2024 m. rugpjūčio 27 d. pateikta pažyma (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamajai buvo suvaržyta laisvė (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir jos galimybės susirasti gynėją savarankiškai buvo apribotos, todėl nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamosios turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, M. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamą veiką darė dėl finansinių lėšų trūkumo, jos finansinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. R. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančios laikmenos (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Kaltinamoji nebuvo laikinai sulaikyta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jai 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. R. paskirti 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinti šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi, kuri pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi paskirtas bausmes, prie griežtesnės likusios neatliktos 11 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio ir 2 dalies nuostatas, pakeistos į 30 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį – 20 dienų laisvės atėmimo, ir M. R. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vienos) dienos laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. R. priteisti civiliniam ieškovui 152,34 Eur (šimtą penkiasdešimt du eurus trisdešimt keturis centus) turtinės žalos atlyginimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. R. priteisti civiliniam ieškovui 154,80 Eur (šimtą penkiasdešimt keturis eurus aštuoniasdešimt centų) turtinės žalos atlyginimo.

Iš M. R. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 27 d. pateikta pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

M. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu kompaktinius diskus su vaizdo įrašais prisegtus prie bylos viršelio – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.