Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui V. A. su valstybės institucija, duodančia išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Šalys yra nepilnamečių A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Nuo 2021 m. sausio 1 d. atsakovas kartu negyvena, su dukromis nebendrauja, neteikia jokio išlaikymo. Mergaičių poreikiams kas mėnesį būtina po 440 Eur, nes kiekvienai iš jų būtina: apie 180 Eur maistui, apie 50 Eur būstui išlaikyti, 30 Eur drabužiams, po 20 Eur įvairioms vaikų lavinimo priemonėms, darželio paslaugoms, sveikatos priežiūrai bei įvairioms šventėms, po 40 Eur higienos prekėms ir vaikų laisvalaikiui, 20 Eur nenumatytoms išlaidoms, t. y. patalynei, baldams atnaujinti ir pan. Atsižvelgus į tai, kad valstybės teikiama parama yra 100 Eur, reiškia, kad tėvai prie dukrų išlaikymo privalo prisidėti 340 Eur, t. y. kiekvienas po 170 Eur. Atsakovas šio išlaikymo neteikia, todėl jis iš jo priteistinas. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, neturi sveikatos problemų, todėl tokio dydžio išlaikymą savo dukroms gali mokėti.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, apie posėdį jam pranešta (b. l. 78).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad šalys yra mažametės A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Nepilnametės gyvena su motina N. P. Atsakovas išlaikymo dukroms neteikia. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Iš gimimo įrašo ir gimimo liudijimo matyti, kad L. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai – N. P. ir V. A. (t. 1, el. b. l. 7). 2021 m. kovo 18 d. N. P. sudarė ikimokyklinio ugdymo sutartį dėl L. A. ikimokyklinio ugdymo (t. 1, el. b. l. 7). Buto nuomos sutartis patvirtina, kad N. P. nuomoja butą iš V. M., buto nuoma – 160 Eur kas mėnesį (t. 1, el. b. l. 7). Pažyma patvirtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. N. P. draudžiamųjų pajamų negavo, registruota kaip auginanti vaiką iki 3 m. amžiaus (t. 1, el. b. l. 7, 10–11, 40–43). Pažyma patvirtina, kad V. A. gaunamas darbo užmokestis yra 642 Eur (neatskaičius mokesčių) kas mėnesį (t. 1, el. b. l. 49–52). Pažymos patvirtina, kad šalys nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (t. 1, el. b. l. 82–85).

Teismas konstatuoja:

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 3 dalis). Vertinant šalių turtinę padėtį, iš anksčiau aptartų įrodymų spręstina, kad šalių turtinė padėtis iš esmės, kas leistų pripažinti, kad viena iš šalių turi teikti didesnį išlaikymą vaikui nei kita, nesiskiria, abi šalys neturi jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, todėl prie vaikų išlaikymo šalys turi prisidėti lygiomis dalimis. Tokią poziciją ieškinyje išreiškė ir ieškovė.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), kuri šiuo metu yra 642 Eur.

Viso šio teisinio reguliavimo ir aukščiau aptartų įrodymų kontekste pažymėtina, kad įvertinus ieškovės nurodytus vaikų poreikius, išlaidos išlaikymui sudaro apie 440 Eur kas mėnesį. Šios išlaidos protingos, racionalios, būtinos užtikrinant nepilnamečių vaikų poreikius, pagrįstų argumentų, leidžiančių jas mažinti, nėra. Įvertinus visus vaikui būtinus, protingus poreikius, spręstina, kad preliminariai apie 440 Eur dydžio išlaikymas vaikui kas mėnesį būtinas, kad būtų patenkinti nepilnamečių šalių dukrų būtiniausi ir protingi poreikiai. Išvadoje pateikta informacija patvirtina, kad ieškovė tinkamai rūpinasi dukrų poreikiais (t. 1, el. b. l. 23–26).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Šio reguliavimo kontekste

Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). 2014 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1206 Dėl socialinės paramos išmokų ataskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo (2020 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1467 redakcija) bazinės socialinės išmokos dydis nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 40 Eur, todėl kiekvienam vaikui mokama 70 Eur dydžio išmoka (40 Eur x 1,57). Atsižvelgiant į tai, vienam vaikui reikalingo išlaikymo dydis – 440 Eur, turi būti mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis 70 Eur. Ieškovė prašo priteisti 170 Eur dydžio išlaikymą kiekvienai dukrai, todėl jos prašoma suma neprieštarauja aukščiau aptartai kasacinio teismo praktikai dėl išlaikymo dydžio mažinimo valstybės remiama išmokos dalimi.

Ieškovė nurodo, kad išskaičius valstybės mokamą išmoką, būtinas 340 Eur išlaikymas kiekvienai dukrai. Pusę šios sumos teikia ieškovė, todėl atsakovas privalo mokėti 170 Eur dydžio išlaikymą kiekvienai dukrai (340 Eur/2)

Sprendžiant, ar atsakovas pagal savo turtinę padėtį galės mokėti tokį išlaikymą, pažymėtina, kad ieškovė viena augina dvi mažametes šalių dukras, taip pat dar vieną mažametę dukrą, dėl kurios jos galimybės dirbti apribotos, todėl dėl jų priežiūros, rūpinimosi jų poreikių tenkinimu, tinkamu auklėjimu, jos galimybės dirbti, kelti kvalifikaciją yra ribotos. Atsakovas yra darbingas, jo pajamos (neatskaičius mokesčių) yra apie 642 Eur, jis nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali gauti ir didesnių pajamų tam, kad galėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymą nepilnametėms dukroms, nors teismas įpareigojo jį pateikti jo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, tačiau jis to nepadarė. Atsižvelgus į tai, jam esant jauno amžiaus ir darbingam spręstina, kad jis gali prisidėti prie išlaikymo, kuris yra net mažesnis nei minimali mėnesinė alga. Nors atsakovas bendraudamas su išvadą duodančia institucija nurodė, kad jis negali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, sutiktų tik su 100 Eur dydžio išlaikymu kiekvienai iš dukrų, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad jo galimybės teikti tokį mažą išlaikymą dukroms yra pagrįstos. 100 Eur išlaikymas yra aiškiai per mažas tam, kad būtų užtikrinti minimalūs ir protingi dukrų poreikiai, todėl šie atsakovo argumentai pripažintini nepagrįstais. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šio principo kontekste ir atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus spręstina, kad atsakovas turi realias galimybes mokėti savo nepilnametėms dukroms po 170 Eur dydžio išlaikymą kiekvienai.

Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių dukrų išlaidas. Pažymėtina, kad ieškovės prašoma suma dukrų poreikiams tenkinti nesiekia kasacinio teismo praktikoje laikomo orientacinio kriterijaus, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, – minimaliosios mėnesinės algos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsižvelgus į tai, nustatant būtiniausius, akivaizdžius vaiko poreikius, ieškovė neprivalo teikti detalių įrodymų (pavyzdžiui, pirkinių čekių, sąskaitų ar pan.), pagrindžiančių šias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. e3K-3-96-687/2020, 2020 m. spalio 20 d. nutartis Nr. e3K-3-273-969/2020). Šiame kontekste spręstina, kad tokių įrodymų nepateikimas nekliudo teismui spręsti apie tokio išlaikymo būtinumą.

Atsižvelgus į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametėms dukroms A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. liepos 2 d., todėl išlaikymas priteistinas nuo 2021 m. liepos 2 d.

Teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas, ieškovės ieškinys patenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 122 Eur žyminis mokestis (už turtinį reikalavimą – išlaikymo priteisimą (170 Eur x 2 x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 6,90 Eur, jos priteistinos iš atsakovo, nes ieškinys visiškai patenkintas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, iš atsakovo priteistina 128,90 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (122 Eur žyminis mokestis ir 6,90 Eur procesinių dokumentų išlaidos).

2021 m. liepos 5 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo priteisimas iš V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametėms dukroms A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 170 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui – 2021 m. liepos 2 d., iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, panaikintina nuo sprendimo priėmimo dienos – 2021 m. gruodžio 8 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametėms dukroms A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 170 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui – 2021 m. liepos 2 d., iki jų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą išieškoti N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

2021 m. liepos 5 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo priteisimą iš V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametėms dukroms A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 170 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui – 2021 m. liepos 2 d., iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – 2021 m. gruodžio 8 d.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 128,90 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 90 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokant jas sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.