Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-39-1215/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-13
Bylos Nr.: e2-39-1215/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-06019-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raimonda Donielaitė-Paškevičė
Ieškovas: D. S.
Atsakovas: K. S., P. E.
Advokatai: Inga Mekienė, Saulius Alysas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-39-1215/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06019-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6; 2.3.2.6.2; 2.4.2.9.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 13 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Giedrei Juozapaitienei,dalyvaujant ieškovei D. S., atstovei advokatei Ingai Mekienei,atsakovams K. S., P. E., atstovui advokatui Sauliui Alysui,tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, T. B., L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovams K. S., P. E., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje T. B., L. P., M. E., M. E. (įstatyminė atstovė E. E.), dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir sandorio dėl išlaikymo iki gyvos galvos pripažinimo iš dalies negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė D. S. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (II t. 127-136 b.l.) prašė:

1.1. Pripažinti santuokoje įgyto P. E. paveldėjimo būdu asmeninės nuosavybės turtą: 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 kitų statinių – kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ginčo statiniai) bendrąja jungtine nuosavybe su B. E.;

Šalies argumentai

1.2. Panaikinti (duomenys neskelbtini) dienos išlaikymo iki gyvos galvos sandorį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarės N. V., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), toje dalyje, kuria P. E. perleidžia įgijėjai K. S. 1/4 dalis ginčo statinių.

1.3. Priteisti ieškovei D. S., kaip B. E., testamentinei įpėdinei, asmeninės nuosavybės teise 1/4 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį kitų statinių – kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovė nurodė, kad ji yra atsakovo P. E. ir mirusios mamos B. E. dukra, taip pat atsakovės K. S. sesuo. B. E. mirė (duomenys neskelbtini), ir po savo mirties visą savo turtą testamentu paliko ieškovei D. S.. Atsakovas P. E. su B. E. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir iki B. E. mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo P. E. mama, taipogi B. E., ir jos brolis F. P. (duomenys neskelbtini) kartu pasistatė gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), vėliau buvo pristatyti ir ūkiniai pastatai, tačiau visas turtas buvo registruotas F. P. vardu, todėl, jam mirus, 1/2 dalis pagal testamentą atiteko atsakovui P. E.. Atsakovui sudarius santuoką su B. E., jie kartu apsigyveno atsakovo mamos namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir gyveno iki B. E. mirties. Gyvenant santuokoje, atsakovas P. E. pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo 1/2 dalis ginčo statinių.

3. Ieškovė teigia, kad (duomenys neskelbtini) šeimoje nutarta pasigerinti visiems gyvenimo sąlygas ir rekonstrukcijos būdu pristatyti priestatą prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tikslu, kad būtų sukurtos gyvenamosios patalpos tiek ieškovės, tiek atsakovės šeimoms. Tuo tikslu, ieškovės ir atsakovės tėvai, bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, pagerino ir įgijo turtą, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje atsakovas P. E. su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, įgijo dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurį po mamos mirties, pagal testamentą paveldėjo ieškovė, D. S., kuri paveldėjo 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). D. S. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovui P. E. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas kaip pergyvenusiam sutuoktiniui į bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgytą B. E. turtą, transporto priemonę bei į bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis turėtas 308/616 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), P. E. atiteko 1/4 šio žemės sklypo. Į jokį kitą turtą nei paveldėjimo teisės liudijimas, nei nuosavybės teisės liudijimas nebuvo išduotas, nes nebuvo įregistruoti (duomenys neskelbtini) dienos pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir neišviešinta B. E. santuokos metu įgyta turto dalis, kuri priklausė jai kaip bendrosios jungtinės nuosavybės santuokoje sukurtas turtas iš bendrų lėšų ir bendru darbu iš esmės pagerinant sutuoktinio turtą.

4. (duomenys neskelbtini) atsakovas P. E. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su atsakove K. S., kuria perleido jo vardu registruotą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 32/77 dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis ginčo statinių, nors šio turto dalis priklausė ir mirusiajai B. E., kaip santuokos metu sukurtas ir iš esmės pagerintas turtas, kuris pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turėjo būti ieškovės, kaip vienintelės B. E. testamentinės įpėdinės, paveldėtas įstatymo nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

5. Ieškovė nurodo, kad atsakovai, žinodami, jog perleistas turtas priklausė ir P. E. sutuoktinei, siekdami jį nuslėpti, elgdamiesi nesąžiningai, (duomenys neskelbtini) sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį pagal kurią atsakovas P. E. perleidžia ne tik savo asmeninio turto dalį, bet ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis sukurtą turtą atsakovei K. S..

6. Ieškovė teigia, kad ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė 2 gyvenamieji kambariai ir virtuvė bei lauko koridorius, buvo šildoma kieto kuro pečiumi, jokių kitų patogumų. Po gyvenamojo namo rekonstrukcijos pristatytas didesnis priestatas vietoje lauko koridoriaus, įrengta papildoma gyvenama patalpa ir vonios kambarys, įvestas vandentiekis, kanalizacija, keistas viso statinio stogas. Buvo atliekami remonto ir priežiūros darbai, kuriuos atsakovas P. E. atliko kartu gyvendamas su žmona B. E.. (duomenys neskelbtini), bendru sutuoktinių sutarimu, ir visų bendraturčių pritarimu, buvo nutarta iš esmės rekonstruoti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame gyveno tėvai), pristatant priestatus ir įrengiant gyvenamąsias patalpas tiek ieškovės, tiek sesers šeimai, kur iki šiol ir gyvena. P. E. (duomenys neskelbtini) buvo išdavęs įgaliojimą ieškovės D. S. vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su rekonstrukcija.

7. Gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pristatytas priestatas (duomenys neskelbtini) (2020 m. kadastrinių matavimų byla) bendras plotas 70,63 kv.m., kurio rūsyje įrengtas garažas, rūsio bendras plotas 38,02 kv.m. pirmame aukšte įrengtas tualetas, dušas, įvestas vandentiekis, dujinio šildymo sistema, patalpa 1-7, patalpoje 1-8 įrengti laiptai į priestatą, priestato pirmajame aukšte įrengti gyvenamieji kambariai, plane pažymėti 1-14 ir 1-13, įrengta virtuvė, plane pažymėta 1-12, bei įrengtas išėjimas į lauką. Šiomis patalpomis nuo jų pastatymo naudojasi ieškovė, prie šių pastatų statybos ir rekonstrukcijos prisidėjo ne tik tėvai, bet ir ieškovė iš savo asmeninių lėšų. Gyvenamojo namo pastogėje, kuriame gyvena ir prisidėjo prie pastogės įsirengimo atsakovė K. S., įrengta virtuvė patalpa plane pažymėta 1-19, tualetas, dušas patalpa 1-17, gyvenamieji kambariai plane pažymėti 1-18, 1-20, 1-21.Visi rekonstrukcijos ir remonto/statybos darbai buvo atliekami P. E. ir B. E. gyvenant santuokoje, vedant bendrą ūkį ir iš bendrų lėšų bei bendru darbu, prisidedant ir vaikams.

8. Ieškovė laikosi pozicijos, kad pagerindami santuokoje įgytą turtą, P. E. ir B. E. pagerino ir kitų bendraturčių dalis, bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jiems neprieštaraujant, todėl visą P. E. paveldėtą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai pagerino iš bendrų lėšų ir šis visas turtas pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovė teigia, kad atsakovai, sudarydami išlaikymo iki gyvos galvos sandorį, pažeidė kitų civilinių teisinių santykių subjektų (ieškovės) teises, įgytas kitų sandorių pagrindu, susitarė dėl teisių į trečiojo asmens nuosavybę, todėl šis sandoris turėtų būti iš dalies pripažintas negaliojančiu toje dalyje, kuria P. E. perleidžia bendrosios jungtinės nuosavybės turėtą B. E. turtą K. S., kuria buvo perleista 1/4 dalis ginčo statinių.

Atsiliepimas

9. Atsakovai K. S. ir P. E. su ieškinio reikalavimais nesutiko ir atsiliepime (II t. 1-8 b.l.) nurodė, kad ne visi statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pagerinti. Atsakovai sutinka, kad P. E. (duomenys neskelbtini) nutarė padidinti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pristatydamas priestatą (duomenys neskelbtini), nes kartu gyveno ir dukros D. S. ir K. S. su šeimomis. Priestatas pastatytas (duomenys neskelbtini). Vietoj priestato (duomenys neskelbtini) (kurio užstatytas plotas buvo 4.20 kv. m.), atsakovas apie (duomenys neskelbtini) pastatė naują ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 15 kv.m). Kitas bendraturtis A. P. nugriovė ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir vietoj jo iš savo lėšų pastatė naują ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini). Kiti ūkiniai ir kiemo statiniai išliko nepakitę, tad iš ginčo objekto statinių tik vienas- gyvenamasis namas, ieškovės tėvų santuokos metu atsakovo buvo pagerintas.

10. Atsakovai taip pat teigia, kad nekilnojamojo turto pakeitimai nėra įteisinti, rekonstrukcija nėra registruota viešame registre, tad šiuo atveju ieškovė gali tik reikalauti pripažinti, kad bendras P. E. ir B. E. turtas yra gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai, kurių vertė ir būtų dalytina. Vertė turėtų būti nustatoma pagal rinkos kainas, galiojusias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (duomenys neskelbtini). Dėl kompensacijos tinkama šalis būtų P. E..

11. Atsakovai laikosi pozicijos, kad byloje nėra duomenų, jog B. E. prie gyvenamojo namo rekonstrukcijos prisidėjo savo lėšomis ir darbu. Darbu ji prisidėti negalėjo, nes nuo (duomenys neskelbtini) tapo neįgali, ji gaudavo invalidumo pensiją, kurią skirdavo savo poreikių tenkinimui. (duomenys neskelbtini) atsakovas, atstovaujamas pagal įgaliojimą D. S. (duomenys neskelbtini) pagal kurią atsakovui suteikta ilgalaikė 25 metams 16629 Lt paskola priestato (duomenys neskelbtini), statybai. (duomenys neskelbtini) atsakovas taip pat sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią paskolos gražinimo užtikrinimui įkeitė asmeninės nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Įgaliojimą dėl paskolos ir įkeitimo sutarčių D. S. davė pats P. E., B. E. tame nedalyvavo. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) tapo neįgalus ir nuo (duomenys neskelbtini) gaudavo invalidumo pensiją, kuri buvo didesnė nei bankui mokamos įmokos, tad atsakovas paskolą grąžino anksčiau. Netekto darbingumo pensija yra tikslinės paskirties išmoka, todėl laikytina sutuoktinio asmenine nuosavybe.

Atsiliepimas

12. Atsakovai nurodo, kad P. E. rekonstravo gyvenamąjį namą tenkindamas šeimos interesus, tačiau tai padarė tik savo asmeninių lėšų dėka. B. E. prie to neprisidėjo nei darbu nei lėšomis. Techninę dokumentaciją atsakovas taip pat tvarkė savo vardu, įvardintas kaip statytojas. (duomenys neskelbtini) jam priklausantį nekilnojamąjį turtą perleido K. S. todėl, kad atsakovas suprato, kad ieškovė jo neprižiūrės. Į teismą ieškovė kreipėsi tik sužinojusi apie minėtą sandorį, tad iki sandorio ieškovė pripažino, kad turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Ieškovė paveldėjo po motinos mirties turtą adresu (duomenys neskelbtini) bei, atsisakius prižiūrėti tėvą, atsakovas pagrįstai nusprendė jam priklausantį turtą perleisti kitai dukrai K. S.. Atsakovai šiuo sandoriu nepažeidė ieškovės interesų, nes nei ji, nei mama B. E., neturėjo ir neturi nuosavybės teisių į statinius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teisme pateikti atsakovo P. E. pasirašyti paaiškinimai, kuriame nurodyta, kad dukrai D. S. su žmona periodiškai duodavę pinigų. 2015 m. pardavę žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iš gautų lėšų 20000 Eur padovanojo ieškovei. (duomenys neskelbtini) metais ieškovė pasisavino motinos 9000 Eur santaupų. Atsakovas su žmona taip pat pardavė butą, (duomenys neskelbtini) ir dalį gautų lėšų -50000 Lt padovanojo sūnui S. E. (duomenys neskelbtini) pinigų dovanojimo sutartimi (II t. 79 b.l.).

13. Teismo posėdžio metu ieškovė D. S. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nutarta šeimoje pasigerinti gyvenimo sąlygas. Gauta parama kaip paskola gyvenimo sąlygų pagerinimui. Ieškovė turėjo tėvo įgaliojimą užsiimti rekonstrukcijos pradžia. Statyba vyko iš bendrų lėšų (prisidėjo tiek ieškovė, tiek sesuo, tiek tėvai). Turėjo santaupų, tėvai gaudavo pensijas, nedarbingumo išmokas. Ieškovė ir jos sutuoktinis buvo dirbantys, sesuo taip pat. Tėvų pinigai buvo bendri. Komunalinius mokesčius už turtą administravo ieškovės mama. Paskolos pinigus mokėdavo ieškovė, yra ir mama davusi pinigų paskolai dengti. Tėtis ieškovei asmeniškai nėra davęs pinigų paskolai dengti. Paaiškino, kad pagrindinis namas buvo apie 100 kv.m. ir padidintas iki 200 kv.m., priestate buvo pristatyta papildoma patalpa, įvestas san. mazgas, vandentiekis, tėtis keitė stogą. Kitų pajamų, apart pensijos, tėtis neturėjo. Ieškovei nepavyko įtikinti tėvų, kad kadastriniais matavimais statyba nesibaigia ir įtikinti registruoti turto pagerinimų. Nors ir turėjo įgaliojimą, tačiau registracijai norėjo gauti tėvų pritarimą, o tėvai nematė poreikio sutvarkyti visko iki galo. Po mamos mirties ieškovei atiteko žemės sklypas. Atsakovo P. E. valia dėl testamento keitėsi pasitarus su šeima, testamentas perrašytas ieškovei nežinant. Sužinojus, kad jai nežinant keičiasi testamentas, ieškovė atsitraukė nuo namo reikalų ir vėliau jai surašytas įgaliojimas panaikintas. Paaiškino, kad ieškovės ir atsakovės mama prisidėjo medžiagų išrinkimu. Neturi pretenzijų dėl atsakovo sprendimo turtą perleisti atsakovei, tačiau mano, kad buvo perleista ir ieškovei priklausanti turto dalis.

Atsiliepimas

14. Atsakovė K. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tėvai tarpusavyje buvo sutarę, jog mamos turtas mamos, tėvo turtas - jo. Statybos buvo vykdomo tėvo. Mama savo lėšas leido savo poreikiams. Darbams samdomi darbininkai, kartais prisidėdavo tėvas. Prie priestato statybos mama neprisidėjo. Mama neturėjo sveikatos, namuose kartais valgyt darė mama. Tėvai gyveno po vienu stogu, bet ne kaip šeima, bendro ūkio nevedė. Tik du pastatai buvo rekonstruoti, kiti statiniai - ne. Domėjosi dėl galimybės kreiptis dėl priestato statybos įteisinimo, tačiau gavo atsakymą, kad tai nelegali statyba. Atsakovė gyvena gyvenamojo namo priestato antram aukšte nuo 2007 metų. Tėvui pastačius priestatą visi finansai buvo skiriami pirmam aukštui. Ieškovė pirmam aukšte gyveno iškart po statybų. Antrą namo aukštą atsakovė įsirenginėjo iš savo lėšų. Pirmą aukštą įrengė atsakovas, jis ir mokėjo paskolą, nes atsakovė girdėjusi kaip tėvas sakė kad pinigus davė ieškovei mokėti paskolą. Tėvas norėjo pagerinti šeimos gerbūvį visiems, visi gyveno kartu. Mama nesikišdavo į tėvo reikalus. Bendro ūkio tėvai nevedė bendro ūkio nuo vaikystės. Tėtis valgydavo atskirai, mama darydavo valgyt vaikams. Gyveno bendrai po vienu stogu.

15. Atsakovas P. E. teismo posėdžio metu paaiškino, kad priestatą statė iš savo asmeninių lėšų, kurias sudarė pensija, darbo užmokestis ir neįgalumo pašalpa. Priestatą statė būdami jau santuokoje su žmona, gyvenamąjį namą didino turėdami su žmona tikslą, kad jame gyventų 3 jų vaikai (tame tarpe ieškovė su atsakove). Nurodė, kad gyvenamojo namo priestato statybos metu žmona prie darbų neprisidėjo, nes turėjo sveikatos problemų ir savo gaunamas išmokas leido savo poreikiams. Atsakovas su žmona gyveno ūkiniame pastate, apsigyveno jame neilgai trukus po santuokos. Ūkinis pastatas buvo statomas santuokos metu, iš medžiagų, likusių po tvarto nugriovimo. Žmona tuo metu dirbo, nors darbais ženkliai neprisidėjo, bet padėjo užkaišioti sienose plyšius. Abu su sutuoktine rūpinosi buitimi. Iš pradžių abiejuose ginčo statiniuose buvo vietinė kanalizacija, po to įvesta miesto kanalizacija, pirmiausiai į gyvenamąjį namą, vėliau į ūkinį priestatą. Ūkiniame pastate dabar yra ir vonia ir WC. Buitimi atsakovas visuomet rūpinosi kartu su žmona, nors maistą pirko ir gamino atskirai kiekvienas sau, tačiau tik dėl to, kad skirtingi maisto poreikiai. Šiuo metu atsakovė K. S. gyvena gyvenamojo namo 2 aukšte, kurį pati įsirengė. D. S. gyveno 1 aukšte, įsivedė dujas, kanalizaciją, darė pirmo aukšto vidaus apdailą. Atsakovas nurodė abiem dukrom padėjęs finansiškai prie įrengimo darbų kiek tik galėjęs. Jo su žmona tikslas buvo, kad abi dukros gyventų viename name skirtinguose aukštuose. Abu su žmona turėjo neįgalumus, po avarijos atsakovas buvo paralyžiuotas, prastos sveikatos, jį prižiūrėjo po tos pačios avarijos atsigavusi žmona. Po avarijos atsakovas nedirbo, nes turėjo neįgalumą. Kuomet neįgalumo grupė buvo pakeista iš 2 į 3, nuo (duomenys neskelbtini) dirbo neoficialiai 2 etatais pieno kombinate, apsaugoje, tad gaudavo neoficialias pajamas. Atsakovas nurodė iš pradžių pasitikėjęs ieškove, vėliau kilo konfliktai, nes atsakovas mano, jog ieškovė pasisavino pinigus. Atsakovei atsikrausčius gyventi į namą, atsakovas jai užrašė turtą, nes prieš tai atsakovė turėjo sutuoktinį, kuris padarė nusikaltimą. Paaiškino, kad mokesčius mokėjo atsakovas, o jo žmona mokėjo mokesčius už kaimą (duomenys neskelbtini). Žmonai pinigų duodavęs. Sūnui 50 tūkst. litų padovanojo iš santaupų, kurios priklausė atsakovui ir žmonai, šiuos pinigus turėjo, nes atsakovas dirbo neoficialiai keliais etatais. Šiuo metu pastatų registracijos dokumentai nėra sutvarkyti, nes su tuo nesutinka (duomenys neskelbtini) šeima, kurie gyvena pagrindiniame name.

16. Trečiasis asmuo T. B. teikė atsiliepimą į ieškinį (II t. 116-119 b.l.), kuriame nurodė su ieškiniu sutinkanti visiškai. Teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo metu negyvena ginčo objekte, gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Su šalimis yra antros eilės pusseserės. Matė kad atsakovas su sutuoktine gyveno kartu, šventes švęsdavo kartu, atrodė įprasta šeima. Dėl ieškinio neturinti pozicijos. Matė kaip buvo pastatai rekonstruojami, bet, kaip suprato, tuo rūpinosi visi (ieškovė, atsakovė ir tėvai). Gyvenamojo namo priestate yra trečiojo asmens nuosavybės dalies. Palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus.

17. Trečiasis asmuo L. P. atsiliepimo į ieškinį neteikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad su šalimis yra antros kartos pusseserės (duomenys neskelbtini), gyvena šiuo metu. Atsakovo sutuoktinė B. E. visuomet tvarkydavo kiemą, jie bendraudavo, kartu būdavo virtuvėj. Visa šeima būdavo kartu. Prie statybų matė ir ieškovę ir atsakovę. D. S. gyvena nuo pat pradžių name nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovė antrą aukštą įsirengė vėliau, iki tol gyveno priestate, buvo kažkuriuo metu išvykusi į užsienį. Pastatų įteisinimo klausimų spręsti nebandė.

18. Trečiojo asmens M. E. įstatyminė atstovė E. E. atsiliepimu į ieškinį (II t. 145-146 b.l.) prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad sutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Teismo posėdyje trečiojo asmens įstatyminė atstovė nedalyvavo, informuota tinkamai.

19. Trečiasis asmuo M. E. atsiliepime į ieškinį (II t. 147-148 b.l.), sutiko su ieškinio reikalavimais, nurodė, kad, jo žiniomis, atsakovas P. E. su sutuoktine kartu tvarkė savo turtą. Teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (II t. 166 b.l.)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas P. E. su B. E. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (I t. 13 b.l.). P. E. pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą po motinos B. E. mirties paveldėjo 1/2 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 kitų statinių – kiti inžinerinių statinių- kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. 23-26 b.l.). Ieškovės ir atsakovės motina B. E. mirė (duomenys neskelbtini) (I t. 12 b.l.).

21. (duomenys neskelbtini) testamento pagrindu, po B. E. mirties, ieškovė D. S. paveldėjo 1/4 dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatus ir kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (I t. 75-92 b.l., III t. 45 b.l.). (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimu patvirtinta, kad palikėjai B. E., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis bendro turto, įgyto santuokoje su jį pergyvenusiu sutuoktiniu P. E.. Atsakovas P. E. po sutuoktinės B. E. mirties paveldėjo 308/616 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir kitą turtą, kuris šiame ginče neaktualus (I t. 96-99 b.l.).

22. Pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, po B. E. mirties, P. E. iš D. Š.-V. ir A. Š. įgijo nuosavybės teises į šių bendraturčių turėtas dalis po 1/12 pastato –gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 kitų statinių – kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

23. (duomenys neskelbtini) įgaliojimu P. E. įgaliojo ieškovę D. S., be viso kito, tvarkyti ir valdyti jam nuosavybės teise priklausantį bet kokį nekilnojamąjį turtą, atstovauti P. E. dėl pastatų ir kitų statinių rekonstrukcijos/projektavimo/kapitalinio remonto, adresu (duomenys neskelbtini), savo nuožiūra nustatyti naudojimosi tvarką jam nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančio žemės sklypo, pastatų ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (II t. 57-59 b.l.). Šio įgaliojimo pagrindu buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo sutartis (II t.60-62 b.l.). 2022-10-31 prašymu P. E. prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) įgaliojimą, išduotą D. S. (II t. 67 b.l.).

24. (duomenys neskelbtini) atsakovas P. E. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su atsakove K. S., kuria perleido P. E. vardu registruotą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 32/77 dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 pastato – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 pastato– ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 kitų statinių – kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. 56-74 b.l.)

25. P. E. šeimai Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto valdybos sprendimu (duomenys neskelbtini) paskirtas lengvatinio kredito limitas vieno kambario butui pirkti su kredito lengvatomis, nemokant palūkanų ir negrąžinant 10 proc. kredito (I t. 102-105). (duomenys neskelbtini) D. S., veikianti pagal P. E. įgaliojimą, su Lietuvos valstybinio komercinio banko Šiaulių skyriumi sudarė sutartį Nr. 117, kuria paskolos gavėjui (P. E.) suteikta ilgalaikė 25 metams 16629,00 Lt paskola priestato, (duomenys neskelbtini), statybai (II t. 75 b.l.). (duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) D. S., veikianti pagal P. E. įgaliojimą, (duomenys neskelbtini) paskolos grąžinimui įteikė P. E. priklausančią ½ dalį statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (II t. 76-77 b.l.). (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos nutartimi konstatuota, kad P. E. yra visiškai atsiskaitęs su kreditoriumi pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį ir nutarė pabaigti įkeitimo teisę pagal (duomenys neskelbtini) turto įkeitimo sutartį Nr. 14 (II t. 78 b.l.).

26. (duomenys neskelbtini) parengta architektūrinė - planinė užduotis statytojui P. E. dėl gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos ir priestato adresu (duomenys neskelbtini) (I t. 109-136), kurioje pateikti situacijos planai ir brėžiniai dėl statomo 2 aukšto gyvenamojo namo priestato. Byloje pateikta namo techninės apskaitos byla, kurioje fiksuota statinių situacija iki rekonstrukcijos (I t. 33-40) bei (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje fiksuota statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dabartinė faktinė situacija (I t. 41-54 b.l.). Kadastriniai matavimai viešame registre neregistruoti.

27. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad P. E. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar nustatytas II grupės invalidumas, o laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas II grupės invalidumas (II t. 9 b.l.). 2022-11-29 pažymoje apie asmeniui išmokėtas išmokas nurodytos P. E. invalidumo/netekto darbingumo pensijos išmokos laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) gautos senatvės ir našlių pensijos išmokos (II t. 14-45 b.l.). VSDFV pažymoje apie asmeniui išmokėtas išmokas nurodyta, kad B. E. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo mokama invalidumo/netekto darbingumo pensija, o nuo (duomenys neskelbtini) buvo mokama senatvės pensija (III t. 3-32 b.l.).

28. 2015-07-03 pirkimo pardavimo sutartimi B. E. už 2028 Eur pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (II t. 99-104). 2023-11-08 UAB „Geodezijos linija“ paaiškinimuose dėl namo esančio (duomenys neskelbtini), pridavimo, nurodyta, kad peržiūrėjus rekonstrukcijos projektą ir parengtą kadastrinių matavimų bylą nustatyti trūkumai ir pateikta išvada, kad norint priduoti statinį reikalingi atlikti papildomi darbai, t.y. reikalingas naujas rekonstrukcijos projektas, naujas statybą leidžiantis dokumentas ir kt. (II t. 151 b.l.)

Dėl ginčo ribų ir įrodinėjimo pareigos

29. Ieškovė viso ginčo turtinio komplekso pagerinimą įrodinėja aplinkybėmis, kad buvo pagerinti du pastatai (pastatas–gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teigdama, kad jie buvo pagerinti iš P. E. ir jo mirusios sutuoktinės B. E. bendrų lėšų santuokos metu. Šiuos pagerinimus įrodinėja (duomenys neskelbtini) atliktais turto kadastriniais matavimais. Atsakovai neginčija (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų turinio, nors jie ir neregistruoti viešame registre. 2024-02-01 teismo posėdžio metu atsakovai patvirtino, kad kadastriniai matavimai atitinka faktinę statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), situaciją, tačiau nesutinka, kad iš esmės buvo pagerintas pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vertino, kad (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai jokių šio pastato pokyčių neatspindi. Taip pat atsakovai nurodo, kad faktiškai nėra išlikęs pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis nugriautas ir A. P. lėšomis pastatytas kitas statinys. Neginčijamos pastato-gyvenamojo namo pagerinimų apimtys, neginčijama, kad jie atlikti atsakovo P. E. ir B. E. santuokos metu, tačiau atsakovai laikosi pozicijos, kad visi pagerinimai buvo P. E. asmeninė nuosavybė, nes atlikti atsakovo asmeninėmis lėšomis ir darbu, atlikti atsakovui asmenine nuosavybės teise priklausančiam turtui ir tokia buvo tiek P. E., tiek jo sutuoktinės valia. Ieškovė savo teisę į ¼ ginčo turto grindžia aplinkybe, kad ji yra vienintelė mirusios motinos B. E. testamentinė įpėdinė ir, pagerinus ginčo turtą iš esmės, tačiau šių pagerinimų neįregistravus viešame registre, dalis turto nepagrįstai buvo perleista išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi K. S..

30. Nesant ginčo dėl to, kad P. E. priklausantis turtas buvo pagerintas santuokos metu, šioje byloje reikia nustatyti, ar atlikti statinių pagerinimai gali būti laikytini pagerinimu iš esmės ir nustatyti, ar turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Šioje byloje šias aplinkybes turi įrodyti asmuo, siekiant pripažinti turtą bendrąją sutuoktinių nuosavybe, t.y. ieškovė.

Dėl P. E. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo iš esmės

31. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

32. Sprendžiant ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita); antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).

33. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų, kurie sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, visumą privalo įrodyti asmuo, reikalaujantis sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016, 16 punktas).

34. Kaip jau minėta, atsakovai neginčija (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimo turinio ir patvirtino, kad jie atitinka faktinę pastatų situaciją. Palyginus (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir (duomenys neskelbtini) sudarytą namo techninės apskaitos bylą matyti, kad gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas priestatas (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 70,63 kv.m., kurio rūsyje įrengtas garažas, rūsio bendras plotas 38 kv.m., pirmame aukšte įrengtas tualetas, dušas, katilinės patalpa 1-7, patalpoje įrengti laiptai į priestatą, priestato pirmame aukšte įrengti kambariai (plane pažymėti 1-14 ir 1-13), virtuvė (plane pažymėta 1-12), išėjimas į lauką. Gyvenamojo namo pastogėje įrengta virtuvė (plane pažymėta 1-19), tualetas, dušo patalpa (plane 1-17), gyvenamieji kambariai (plane pažymėti 1-18,1-20, 1-21). Gyvenamojo namo plotas (duomenys neskelbtini) buvo 95,88 kv. m. (I t. 23 b.l.), o pagal (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus plotas – 208,25 kv.m).Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad gyvenamojo namo priestate buvo pristatyta papildoma patalpa, įvestas sanitarinis mazgas, vandentiekis, atsakovas P. E. keitė stogą. Atsakovai šių pagerinimų neginčijo, patvirtino šio pastato rekonstrukcijos apimtis. Šiuos pokyčius patvirtina ir (duomenys neskelbtini) parengta architektūrinė planinė užduotis (I t. 110-134 b.l.), skirta gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir gyvenamojo namo priestato statybai. Nors atsakovų pateikta UAB „Geodezijos linija“ išvada ir nurodo tam tikrus neatitikimus rekonstrukcijos projektui, tačiau teismas juos vertina kaip nedidelius ir neturinčius reikšmės vertinant turto pagerinimo pokyčius.

35. Turto esminis pagerinimas yra vertinamasis kriterijus, t. y. ar atliktas pagerinimas atitinka šį kriterijų, sprendžia teismas kiekvienoje nagrinėjamoje byloje. Teismas pažymi, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai keičiant statinio konstrukcijas, daugiau nei dvigubai padidinus nekilnojamąjį daiktą, pakeitus pastatuose vietinę kanalizaciją į miesto, atlikus vidinės apdailos remontą, laikytini pagerinimais, iš esmės pakeičiančiais daiktą.

36. Nors atsakovai ir ginčija pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagerinimus, tačiau palyginus (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir (duomenys neskelbtini) sudarytą namo techninės apskaitos bylą matyti, kad pakito šio statinio priestato aukštingumas (nuo 2,35 m. iki 3,45 m.), atsakovė K. S. taip pat paaiškino, kad šiame pastate buvo atlikta rekonstrukcija, atsakovas P. E. paaiškino, kad šiame pastate gyveno jis su sutuoktine, įvesta miesto kanalizacija, dabar ūkiniame pastate yra ir vonia ir WC, šio pastato pakeitimus (padidėjusį kambarių skaičių, įvestas inžinerines komunikacijas) patvirtino ir byloje liudytojais apklausti A. P., B. V. ir I. B. (2024-03-12 teismo posėdžio garso įrašas nuo 42 min. 12 sek. iki 1 val. 29 min. 25 sek.), tad šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą ir apie šio pastato esminius pagerinimus. Konstatuotina, kad pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas padidėjo beveik dvigubai, šio pastato rekonstrukcija leidžia jame gyventi kelioms šeimoms, įvesta miesto kanalizacija ir atlikta vidaus apdaila iš esmės padidino šio statinio tūrį, vertę ir likvidumą. Pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat rekonstruotas taip, kad jame būtų galima gyventi (šiame pastate iki šiol gyvena atsakovas P. E.), pakitęs šio statinio priestato aukštingumas, pasikeitęs kambarių skaičius, įvesta miesto kanalizacija ir vandentiekis leidžia spręsti, kad ir šie darbai vertintini kaip esminiai šio pastato pagerinimai. Dėl aukščiau aptarto turto (pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagerinimo neabejotinai didėja šio turto vertė ir paklausa rinkoje. Teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta būtinoji CK 3.90 straipsnio taikymo sąlyga – turto esminis pagerinimas santuokos metu.

37. Atsakovai argumentuoja, kad dviejų pastatų pagerinimas negali būti vertinamas kaip viso turtinio komplekso pagerinimas, nes kiti pastatai išliko nepakitę. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą į kitus statinius (½ dalis pastato – ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pati ieškovė neįrodinėja, kad šie pastatai būtų buvę rekonstruoti ar pagerinti iš esmės kažkokiu kitu būdu, byloje tai patvirtinančių duomenų taip pat nėra, tad, teismas sprendžia, kad ½ dalies pastato -gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalies pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagerinimas savaime nelemia kad ir kiti P. E. asmenės nuosavybės (1/2 dalys) priklausantys pastatai būtų pagerinti iš esmės. Ieškovė byloje nepateikė jokių duomenų, kad dviejų pastatų rekonstrukcijos darbai būtų lėmę ir kitų (duomenys neskelbtini) esančių pastatų vertės padidėjimą, todėl ieškinio dalis, kuria ieškovė prašo ½ dalis pastato – ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe su B. E. ir su jais susiję išvestiniai reikalavimai atmestini kaip nepagristi, neįrodžius jų pagerinimo.

38. ½ dalis kitų statinių – kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamo turto registre registruotas kaip pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys, tad pripažinus, kad pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagerintas iš esmės, toks pats likimas ištinka ir šį priklausinį (CK 4.14 straipsnio 1 dalis, 4.19 straipsnis).

Dėl aplinkybių, ar turtas buvo pagerintas iš esmės bendromis sutuoktinių lėšomis

39. Ieškovė įrodinėja, kad ginčo turtas buvo pagerintas atsakovo P. E. ir jo sutuoktinės B. E. bendromis lėšomis ir darbu. Atsakovai teigia, kad turto pagerinimai atlikti asmeninėmis P. E. lėšomis ir darbu, nes B. E. buvo silpnos sveikatos, tad savo darbu prisidėti negalėjo, o gaunamas netekto darbingumo išmokas naudojo tik savo asmeniniams poreikiams. Taip pat nurodo, kad P. E. gaunama netekto darbingumo išmoka laikytina asmeninėmis šio asmens lėšomis. Teismas su tokiu atsakovų vertinimu nesutinka.

40. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (LAT 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

41. Socialinio draudimo netekto darbingumo pensija – socialinio draudimo pensija, skiriama asmeniui, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas darbingumo lygis ir kuris turi šio įstatymo nustatytą pensijų draudimo minimalųjį stažą, reikalingą netekto darbingumo pensijai gauti (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 28 straipsnis). Taigi netekto darbingumo pensija yra išmoka, prilyginama darbo užmokesčiui, tad tiek atsakovo P. E., tiek jo mirusios sutuoktinės B. E. gautos netekto darbingumo pensijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnis, 3.117 straipsnio 1 dalis).

42. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) paskolos įmokos buvo grąžinamos iš P. E. gaunamo darbo užmokesčio ir gaunamos netekto darbingumo pensijos, o šioms lėšoms esant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir esant duomenims, kad sutuoktiniai vedė bendrą ūkį, laikytina, kad paskolos įmokos buvo dengiamos bendromis sutuoktinių lėšomis.

43. Nors atsakovė K. S. teismo posėdžio metu ir nurodė, kad P. E. ir B. E. vedė buitį atskirai, tačiau atsakovas P. E. teikė paaiškinimus, kad ginčo pastatų rekonstrukcija buvo atlikta atsakovo lėšomis, nes jis gaudavo netekto darbingumo pensiją, (duomenys neskelbtini) dirbo neoficialiai dviem etatais pieno kombinate, apsaugoje, tad gaudavo papildomas neoficialias pajamas, taip pat paaiškino, kad su sutuoktine vedė bendrą ūkį ir bendrai rūpinosi buitimi. Atsakovo paaiškinimus apie papildomas darbines pajamas patvirtino ir liudytojų I. B. ir B. V. (atsakovo P. E.) paaiškinimai, nurodžius, kad brolis (atsakovas P. E.) dirbo daug ir keliuose darbuose. Bendrą P. E. ir B. E. gyvenimą nuosekliai patvirtino tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų T. B. ir L. P. bei liudytojo A. P. paaiškinimai. Nors liudytojos I. B. ir B. V. nurodė, kad atsakovas P. E. su sutuoktine savo finansus tvarkė atskirai, tačiau šias aplinkybes grindė vien nuogirdomis, kad atsakovas buvo galimai šykštus ir sutuoktinei nedavė pinigų, tačiau jokių papildomų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie bendro šeimos ūkio nevedimą nenurodė. Iš byloje esančių duomenų apie P. E. ir B. E. išmokėtas išmokas, matyti, kad B. E. netekto darbingumo pensija buvo netgi šiek tiek didesnė nei P. E. netekto darbingumo gaunama pensija. Įvertinus, kad abu sutuoktiniai gavo netekto darbingumo pensijas, kas laikytina bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimus, kad P. E. nuo (duomenys neskelbtini) taip pat gavo darbines pajamas iš neoficialaus darbo, kurios taip pat laikytinos bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nesant byloje duomenų, kad sutuoktiniai turėjo kitų pajamų, galima pagrįstai spręsti, kad P. E. ir B. E. paskolą grąžino ir papildomus ginčo pastatų rekonstrukcijos ir remonto darbus darė iš bendrų sutuoktinių lėšų – atsakovo P. E. gaunamų darbo užmokesčio pajamų ir P. E. ir B. E. gaunamų netekto darbingumo pensijų. Nors iš šalių paaiškinimų galima spręsti, kad tiesioginiu darbu prie pastatų rekonstrukcijos ženkliau prisidėjo pats atsakovas P. E., tačiau šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai taip pat patvirtina, kad sutuoktiniai bendrai rūpinosi buitimi, B. E. rūpinosi aplinka, santuokos pradžioje su P. E. darbu prisidėjo prie pastato- ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remonto (atsakovo P. E. paaiškinimai 2024-02-01 teismo posėdžio garso įrašas nuo 13 min. 11 sek. iki 1 val. 11 min. 40 sek.), tad nėra pagrindo sutikti ir su atsakovų argumentais, kad B. E. savo darbu visiškai neprisidėjo prie pastatų pagerinimo.

44. Atsakovai taip pat nurodo, kad P. E. (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį su Lietuvos valstybiniu komerciniu banku, pagal kurią jam buvo suteikta ilgalaikė paskola priestato adresu (duomenys neskelbtini), statybai. Įgaliojimą dėl paskolos sudarymo D. S. parašė atsakovas, jo sutuoktinė tame nedalyvavo, paskolos grąžinimo užtikrinimui įkeistas P. E. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, todėl šie įsipareigojimai laikytini asmeniniais P. E. įsipareigojimais. Atsakovų teigimu, šią paskolą P. E. taip pat gražino iš asmeninių lėšų, nes paskolos įmokos buvo mažesnės nei jo gaunama netekto darbingumo pensija.

45. Teismas pažymi, kad nors paskolos sandoris ir buvo sudarytas tik P. E. vardu, tačiau šalių paaiškinimai patvirtina, kad paskola sudaryta P. E. ir B. E. santuokos metu, paskola buvo imta gyvenamojo namo rekonstrukcijai, kurios tikslas – užtikrinti šeimos poreikius, t.y. kad jame galėtų tinkamai gyventi abi P. E. ir B. E. dukterys- ieškovė ir atsakovė. Pats atsakovas P. E. savo paaiškinimais patvirtino ieškovės teiginius, kad jam asmenine nuosavybės teise priklausančių pastatų rekonstrukcijos paskirtis – užtikrinti, kad jame galėtų gyventi abi jo dukros, t.y. ieškovė D. S. ir atsakovė K. S., o pastate-ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galėtų gyventi atsakovas P. E. su sutuoktine. Šis susitarimas, pasak paties atsakovo, buvo priimtas kartu su sutuoktine B. E.. Aplinkybes, kad ginčo statinių rekonstrukcijos darbų tikslas buvo tik šeimos poreikių tenkinimas, kad atsakovas su sutuoktine buvo kartu nusprendę gerinti gyvenimo sąlygas tiek sau, tiek savo vaikams, patvirtino ir liudytojai A. P., I. B. bei B. V.. Tai reiškia, kad ir rekonstrukcijos paskirtis buvo pastatų pritaikymas visos šeimos poreikiams tenkinti, kas papildomai patvirtina, kad ginčo turtas buvo pagerintas šeimos poreikiams tenkinti iš bendrų sutuoktinių lėšų.

46. Atsižvelgiant į tai, kad tiek atsakovo P. E., tiek jo sutuoktinės gautos pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustačius, kad būtent iš šių lėšų santuokos metu buvo iš esmės pagerintas P. E. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas bei grąžintas rekonstrukcijai paimtas kreditas, kuris pripažintas kaip paimtas šeimos poreikiams tenkinti, konstatuotina, kad ginčo turtas buvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis.

47. Atsakovų argumentai apie tai, kad P. E. su sutuoktine ieškovei D. S. buvo davę pinigų įvairiomis sumomis, todėl ji neturi teisės į ginčo turtą, nagrinėjamu atveju vertintini kaip neturintys reikšmės ginčo dalykui, nes iš atsakovo P. E. paaiškinimo akivaizdu, kad jis su sutuoktine finansiškai padėjo visiems trims savo vaikams, įskaitant tiek ieškovę, tiek atsakovę. Tai tik papildomai leidžia atmesti atsakovų argumentus, kad atsakovo P. E. gaunamos išmokos ženkliai viršijo pasiimtą paskolą ir leido jam vienam gražinti kreditą, nes visų trijų vaikų finansinis rėmimas įvairiais periodais leidžia spręsti, kad abu sutuoktiniai tiek rėmė savo vaikus, tiek bendromis lėšomis prisidėjo prie turto rekonstrukcijos. B. E. testamente, kuriuo visas turtas paliktas ieškovei, taip pat nėra numatyta jokių išimčių, siejamų su ieškovei galimai perduotomis piniginėmis lėšomis.

Dėl neįregistruotų pagerinimų

48. Atsakovai taip pat teigia, kad esant neįteisintai gyvenamojo namo rekonstrukcijai, būtų galima svarstyti tik piniginės kompensacijos klausimą nuo rekonstrukcijos darbų vertės, o ne dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą nustatymo.

49. Pasisakydamas dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo civilinių teisių objektu kriterijų, nekilnojamojo daikto teisinės registracijos, kadastrinių matavimų reikšmės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į tokius daiktus, kitų juridinių faktų teisinė registracija turi konkrečią ir aiškiai apibrėžtą paskirtį – išviešinti ir kartu užtikrinti visuotinį prieinamumą prie teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus (CK 4.261 straipsnis). Teisinė registracija nėra tas juridinis faktas, kuris pats savaime lemtų nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į tokį daiktą teisinį likimą. CK 1.98 straipsnio, reglamentuojančio daiktus, kaip civilinių teisių objektus, antrojoje dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Šios nuostatos, bendriausia prasme reglamentuojančios nekilnojamuosius daiktus, kaip civilinių teisių objektus, patvirtina, kad teisinė registracija nėra būtinoji nekilnojamojo daikto pripažinimo civilinių teisių objektu sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019).

50. Taigi rekonstruoto ginčo pastato teisinė registracija nėra būtinoji nekilnojamojo daikto pripažinimo civilinių teisių objektu sąlyga, jeigu įstatymai konkrečiais atvejais nenustato kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, spręsdamas dėl teisiškai neįregistruoto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe yra pažymėjęs, jog faktiškai esantys nekilnojamieji daiktai, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo spręsti dėl šio turto nepripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Toks neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalytas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), nebent būtų įrodyta savavališka statyba, kuri negali būti įteisinta.

51. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikta (duomenys neskelbtini) architektūrinė planinė užduotis dėl ginčo namo dalies rekonstrukcijos ir priestato statybos (I t. 110-136 b.l.), kurioje nurodytas situacijos planas, pateiktas architektės aiškinamasis raštas dėl rekonstrukcijos, pateiktas brėžinių sąrašas. Ši architektūrinė užduotis suderinta su Šiaulių miesto vyriausiuoju inžinieriumi, ir patvirtina Šiaulių miesto vyriausiojo architekto, tad teismas neturi pagrindo spręsti apie galimai savavališką statybą. Atsakovo į bylą pateikti UAB „Geodezijos linija“ paaiškinimai dėl (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo pridavimo (II t. 151 b.l.) bei liudytojo G. Š. paaiškinimai indikuoja tik apie tam tikrus objekto rekonstrukcijos trūkumus, pasibaigusį statybos leidimo galiojimo terminą, tačiau nereiškia, kad į tokį pastatą negali būti nustatytos nuosavybės teisės, tad teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju galimas nuosavybės teisių nustatymas į ginčo turtą.

52. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė P. E. priklausančios ½ dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esminius pagerinimus, byloje taip pat įrodyta, kad šie pagerinimai atlikti P. E. ir jo sutuoktinės B. E. santuokos metu ir atlikti iš bendrų sutuoktinių lėšų bei bendru darbu, tačiau neįrodyti pastatų (1/2 dalies pastato – ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagerinimai, iš dalies tenkintinas pirmasis ieškinio reikalavimas ir pripažintina, kad santuokos metu P. E. paveldėjimo būdu įgytas asmeninės nuosavybės teise turtas (½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių – kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė su mirusia atsakovo P. E. sutuoktine B. E..

Dėl išlaikymo iki gyvos galvos sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu

53. Konstatavus, kad ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių – kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso P. E., buvo iš esmės pagerintas santuokos metu bendromis P. E. ir jo sutuoktinės B. lėšomis, pripažinus šį turtą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe su B. E. ir ieškovei D. S. esant vienintelei viso B. E. turto paveldėtoja pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarės, darytina išvada, kad atsakovas P. E. neturėjo teisės išlaikymo iki gyvos galvos sandoriu perleisti atsakovei K. S. turto dalies, kuri ieškovei D. S. turėjo priklausyti paveldėjimo pagal testamentą pagrindu. Aptariamu (duomenys neskelbtini) testamentu ieškovei D. S. buvo paliktas visas B. E. priklausantis nekilnojamas ir kilnojamas turtas, namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenys, visos piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, visi priklausantys vertybiniai popieriai, visos turtinės teisės bei visas kitas turtas, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų. Toks testamento turinys leidžia atmesti atsakovų argumentus, kad B. E. su P. E. buvo susitarę dėl konkretaus turto, kurį turėtų paveldėti ieškovė, nes testamento turinys yra plačios apimties, nenurodant, kad ieškovė paveldi specifinį nekilnojamąjį turtą.

54. CK 4.37 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą. Nustačius, kad atsakovas P. E. išlaikymo iki gyvos galvos sandoriu atsakovei K. S. perleido ne jam, kaip savininkui, priklausantį nekilnojamojo turto objektą, o ieškovei D. S. priklausančią nekilnojamojo turto dalį, ginčijamo sandorio dalis pripažintina prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms ir naikintina nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tad iš dalies tenkintinas ieškovės reikalavimas panaikinti (duomenys neskelbtini) išlaikymo iki gyvos galvos sandorį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarės N. V., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), toje dalyje, kuria P. E. perleidžia įgijėjai K. S. ¼ dalį pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato- ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ kitų statinių – kiti inžinerinių statinių-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

55. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009). Įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2009). Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Sprendžiant klausimą dėl turto išreikalavimo iš atsakovų pastarųjų sąžiningumas preziumuojamas, tačiau šioje byloje įrodytos aplinkybės dėl niekinio sandorio dalies paneigia šią prezumpciją. Atsakovams buvo žinomos aplinkybės, kad ginčo statiniai buvo iš esmės pagerinti atsakovo ir jo sutuoktinės santuokos metu, buvo žinoma iš kokių lėšų šie pagerinimai buvo atlikti (skyrėsi tik šių lėšų kilmės vertinimas), atsakovei K. S. buvo žinoma, kad ieškovės ir atsakovės tėvai turėjo tikslą, kad ginčo pastate - gyvenamajame name gyventų abi dukterys, tad teismas sprendžia, kad atsakovų sąžiningumo prezumpcija sudarant ginčo sandorį yra paneigta.

56. Byloje nenustatyta, kad atsakovams restitucijos natūra taikyti neįmanoma, be to būtent restitucija natūra nagrinėjamu atveju labiausiai užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą. Pripažinus išlaikymo iki gyvos galvos sandorį iš dalies negaliojančiu ir esant nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovė D. S. yra vienintelė B. E. testamentinė įpėdinė, taikytina restitucija natūra ir yra pagrindas tenkinti trečiąjį ieškovės reikalavimą ir priteisti ieškovei, D. S., kaip B. E., testamentinei įpėdinei, asmeninės nuosavybės teisėmis 1/4 dalį pastato – gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį kitų statinių – kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

57. Byloje 2022-11-17 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (I t. 185-187 b.l.) panaikinti įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 150 straipsnio 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalys).

59. Teismas vertina, kad ieškinys patenkintas 50 proc. (iš dalies patenkinti visi trys ieškovės reikalavimai, tačiau tik dėl dviejų pastatų (pagrindinio gyvenamojo pastato su priklausiniu ir vieno pastato-ūkinio pastato), tad ieškovė įgyja teisę į pusės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė pateikė duomenis apie šias patirtas bylinėjimosi išlaidas: 349 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą (I t. 149 b.l.), 53 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 1500,80 Eur išlaidų advokato pagalbai (I t. 143-148 b.l., III t. 59-61 b.l., 87-89 b.l.). Atsakovai pateikė duomenis, kad byloje patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų (III t. 80-84 b.l.).

60. Ieškinį patenkinus 50 proc. ieškovei turėtų būti atlyginta 951,40 Eur išlaidų, o atsakovams 350 Eur išlaidų. Sudengus priešpriešinius reikalavimus, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 601,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno atsakovo ieškovės naudai priteisiant po 300,70 Eur.

61. Byloje susidarė 143,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios ieškinį patenkinus 50 proc., lygiomis dalimis priteistinos iš abiejų šalių, iš ieškovės valstybės naudai priteisiant 71,66 Eur, o iš atsakovų D. S. ir P. E. lygiomis dalimis valstybės naudai priteisiant 71,66 Eur, iš kiekvieno iš atsakovų priteisiant 35,83 Eur (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti santuokoje paveldėjimo būdu įgyto P. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės turtą, ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių – kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtinę nuosavybe su sutuoktine B. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusia (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) dienos išlaikymo iki gyvos galvos sandorio, patvirtinto (duomenys neskelbtini) notarės N. V., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria P. E. perleido K. S. 1/4 dalį pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 kitų statinių – kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją natūra ir priteisti ieškovei, D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/4 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį kitų statinių – kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. S., (duomenys neskelbtini) 300,70 Eur (tris šimtus eurų 70 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo P. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. S., (duomenys neskelbtini) 300,70 Eur (tris šimtus eurų 70 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,83 Eur (trisdešimt penkių eurų 83 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo P. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,83 Eur (trisdešimt penkių eurų 83 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 71,66 Eur (septyniasdešimt vieno euro 66 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5660.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti byloje 2022-11-17 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl atsakovei K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo turto – 2/3 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 pastato – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 pastato – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 pastato ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 pastato – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 pastato ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 kitų statinių – kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti byloje 2022-11-17 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimą atsakovei K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) netrukdyti ieškovei D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudotis gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis tame tarpe priestato rūsio (garažo) vartais, pašto dėžute, bei privažiavimu prie gyvenamųjų patalpų ir automobilio laikymo vieta, esančiomis (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė