Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. I. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2016 m. gruodžio 16 d. Oslo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. birželio 30 d. Bogrationo apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (1902)§ 162 pirmąjį skirsnį, trečiojo skirsnio pirmąjį punktą, penktąjį skirsnį (nelegalus narkotinių medžiagų įvežimas arba laikymas, kai pažeidimas yra susijęs su labai dideliu kiekiu, arba bendrininkavimas) laisvės atėmimu 11 metų. 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalimi, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Bausmės pradžia – 2015 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 11 d.

Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2019 m. spalio 21 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo T. I. lygtinio paleidimo, 2022 m. rugpjūčio 10 d. priėmė nutarimą Nr. 357-122 netaikyti T. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, rekomendavo nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio mažinimo priemonėse. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Anksčiau nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo laikotarpiu nuteistasis įvykdė naują nusikaltimą, jam būdingas nusikaltimų modelis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vieną kartą paskatintas, drausmine tvarka baustas tris kartus, padaryti vidaus tvarkos pažeidimai grubūs. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių jis praktiškai nevykdo. Palaiko kriminalinės subkultūros nuostatas, linkęs pateisinti nusikalstamumą. Nuteistasis save vertina nepagrįstai aukštai, savo problemų neįžvelgia, linkęs pateisinti, minimalizuoti ir neigti savo nusikalstamą elgesį. Pokalbio metu jaučiamas impulsyvumas, savitvardos praradimas. Realių su perspektyva gyvenimo tikslų neįvardina. Nuteistasis pataisos namuose įgijo pagrindinį išsilavinimą, tačiau jokios profesijos neturi, kodėl jo požiūris į mokslus yra paviršutiniškas, nepaaiškina. Oficiali darbinė patirtis Lietuvoje tik trys mėnesiai. Bausmės atlikimo metu dėl darbo nesikreipė, motyvuodamas savo silpna sveikata. Konkrečių planų dėl įsidarbinimo laisvėje neturi, planuoja kreiptis į Užimtumo tarnybą. Finansinio stabilumo laisvėje jis neturėjo, jo pajamos dažniausiai buvo iš neoficialaus darbo užmokesčio bei įgytos nusikalstamu būdu. Pajamos buvo nepakankamos, todėl nusikaltimų motyvas būdavo siekis pasipelnyti. Nuteistojo santykiai su artimaisiais apsunkinti, kadangi mama ir sesuo gyvena užsienyje, bendravimas su jomis nėra reguliarus. Laivėje nuteistasis neturi pastovaus būsto, jis gyvendavo pas gimines ar draugus, dažnai keisdavo gyvenamąją vietą. Laisvalaikį leisdavo su draugais, nusikaltimai įvykdyti bendrininkų grupėje. Didelę gyvenimo dalį nuteistasis praleido įkalinimo įstaigose (Lietuvoje septynis metus, Ispanijoje septynis metus, Norvegijoje penkis metus), tai rodo, jog didelė jo gyvenimo dalis buvo praleista apsuptyje neigiamą reputaciją turinčių asmenų. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, yra daug dinaminių kriminogeninių veiksnių. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. I. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi įstatyme nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo T. I. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo T. I. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine ir teismas, įvertinęs tai, kad nustatyta net penkiolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (nepastovi gyvenamoji vieta; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; pasižymi maža motyvacija darbui; turi mažą darbo patirtį; neturi darbinių įgūdžių; neturi profesinės kvalifikacijos; apsunkinti santykiai su artimaisiais; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; turi labai nekonkrečius tikslus; būdingas nusikalstamo elgesio neutralizavimas; priežiūros pažeidimai), sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių. Būtina įvertinti ir tai, kad nenustatytas nei vienas apsauginis veiksnys, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir kriminogeniniai veiksniai valdomi minimaliai, trūksta iniciatyvos vykdyti galinčias padėti valdyti nusikalstamo elgesio riziką priemones.

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo T. I. elgesį ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis linkęs pateisinti, minimalizuoti ir neigti savo nusikalstamą elgesį motyvuodamas tuo, kad jis už kai kuriuos nusikaltimus nuteistas nepagrįstai arba minimalizuoja savo vaidmenį nusikaltimuose. Pokalbio metu jaučiamas impulsyvumas, savitvardos praradimas, kuomet pokalbis krypsta ne jam palankia linkme. Vertinant nusikaltimo pasekmes, stebimi mąstymo sunkumai. Jis nepripažįsta problemų ir jų nesprendžia, realių perspektyvų ir gyvenimo tikslų neįvardina. Nuteistasis iki šiol palaiko kriminalinės subkultūros nuostatas, linkęs pateisinti nusikalstamumą kaip kito pasirinkimo nebuvimą, gyvena pagal savas taisykles, tiek laisvėje, tiek ir pataisos namuose jis nelinkęs laikytis įstatymų ir elgesio taisyklių. Tokia nuteistojo charakteristika patvirtina nepakankamą jo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekciją teigiama linkme, rodo, jog nuteistasis iki šiol pilnai nesuvokia nusikalstamų veiksmų pavojingumo, jų tinkamai neanalizuoja.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Nuteistajam T. I. atvykus į Alytaus pataisos namus, jam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir kriminogeninius veiksnius, buvo numatytos aštuonios priemonės, ir daugelio iš jų nuteistasis dar neįvykdęs, o būtent jis kol kas nedalyvavo „Į problemų sprendimą orientuotos trumpalaikės terapijos“ programoje, nesikreipė dėl darbo pagal savo sveikatos būklę, kol kas nedalyvavo programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, jis atsisakė dalyvauti „Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos“ programoje, atlikdamas bausmę neįgijo profesinės kvalifikacijos. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą paskatintas – 2020 m. kovo 24 d. jam pareikšta padėka, tačiau vėliau jis nesilaikė nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir buvo tris kartus nubaustas drausmine tvarka už grubius pažeidimus: 2020 m. gegužės 19 d. pas nuteistąjį rastas mobiliojo ryšio telefonas, skirta nuobauda – papeikimas, 2020 m. rugpjūčio 13 d. jis grasino administracijos darbuotojams susidorojimu, skirta nuobauda – draudimas pirkti maisto produktus vieną mėnesį, 2020 m. gruodžio 2 d. nevykdė administracijos nurodymų, skirta nuobauda – papeikimas. Šiuo metu nuobaudos negaliojančios, visgi tai, kad bausmės atlikimo metu jis buvo pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos reikalavimus, jį neigiamai charakterizuoja ir neleidžia daryti išvados apie išimtinai teigiamą nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Šiame kontekste aplinkybė, jog nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tik patvirtina, kad jis paskutinius bausmės atlikimo metus elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis pasirinks tinkamus elgesio modelius ir laisvėje, juolab šiuo atveju, kai nustatyti jau minėti kriminogeniniai veiksniai.

Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra teigiama darbinė motyvacija, finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Minėta, kad nuteistasis bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2019 m. spalio 21 d., tačiau per visą bausmės atlikimo laiką jis nedirbo ir dėl darbo pagal savo sveikatos būklę į pataisos namų administraciją nesikreipė. Jis laisvėje turi tik trijų mėnesių oficialų darbo stažą, jokios profesijos neįgijęs. Taigi, nuteistojo menka darbinė patirtis, atsainus požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį, tai, kad darbinių įgūdžių ir profesijos neturėjimas pripažinta jo kriminogeniniais veiksniais, leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę, juolab kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog beveik visų jo nusikaltimų tikslas yra pasipelnyti, jis savo nusikalstamą elgesį pateisina.

Atsižvelgiama ir į tai, kad tvirti socialiniai ryšiai, artimųjų palaikymas ir jų parama, geros gyvenimo sąlygos ir pastovi gyvenamoji vieta laisvėje yra svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo santykiai su artimaisiais apsunkinti, iš artimųjų yra tik motina ir sesuo, kurios gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, artimesnis ryšys yra tik su motina, su ja bendrauja laiškais ir telefonu, tačiau bendravimas nėra reguliarus. Nuteistasis laisvėje savo būsto neturi, planuoja laisvėje gyventi pas motinos draugę, tačiau jokių oficialių duomenų, patvirtinančių jo galimą nuolatinę gyvenamąją vietą laisvėje, jis nepateikia. Taigi, šiuo atveju spręsti apie nuteistojo stiprius socialinius ryšius ir geras gyvenimo sąlygas, kas lemtų sėkmingą probaciją, negalima.

Skunde nuteistasis nurodo, jog Komisija nepagrįstai vertino aplinkybę, jog praeityje jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu jis vėl nusikalto. Pažymima, jog sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą koreguojant savo elgesį bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Nuteistasis T. I. teistas šešis kartus, šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 3 dalis), anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas jis pažeidė ir vėl nusikalto, jam būdingas nusikaltimų modelis. Jau minėta, kad nuteistasis iki šiol palaiko kriminalinės subkultūros nuostatas, linkęs minimalizuoti ir pateisinti nusikalstamą elgesį ir nusikalstamo elgesio neutralizavimas pripažinta kriminogeniniu veiksniu. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo vertinimu, nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 11 d.).

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis T. I. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo T. I. skundas dėl 2022 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-122 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo T. I. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.