Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. I. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 357-639 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2016 m. gruodžio 16 d. Oslo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal N. K. baudžiamojo įstatymo (19002) parag. 162 1 straipsnį, 3 straipsnio 1 punktą, 5 straipsnį galutine bausme laisvės atėmimu 12 metų. 2017 m. birželio 30 d. Bogrationo apeliacinio teismo nuosprendis pakeistas, skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 11 metų. 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 11 metų. Bausmės pradžia – 2015 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 11 d. Atliko įstatymu numatytas 2/3 dalis bausmės.

Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 357-639 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam T. I. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistasis šiuo metu yra atlikęs 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teistas šešis kartus (1994 m. – už vagystę, 1995 m. – už išžaginimą, 2005 m. – už valiutos klastojimą (Ispanijos karalystėje), 2012 m. – už vagystę, 2013 m. – už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, 2016 m. – už nelegalų narkotinių medžiagų įvežimą ar laikymą, susijusį su labai dideliu kiekiu. Pirmą kartą nuteisus 1994 m. dėl vagystės buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau atidėjimo laikotarpiu buvo įvykdytas naujas nusikaltimas. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Nusikaltimai skirtingi, tačiau beveik visų nusikaltimų tikslas – pasipelnymas. Atsižvelgiant į šį bendrą, nusikaltimus vienijantį tikslą galima teigti, jog dabartinis nusikaltimas ir ankstesni nusikaltimai yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nuteistojo išsilavinimas menkas, darbinė patirtis taip pat menka, bausmės atlikimo metu dėl profesijos įgijimo nesikreipė. Lygtinio paleidimo atveju konkrečių planų dėl įsidarbinimo neturi, socialiniai ryšiai silpni. Nuteistasis teigia, jog su draugais nusikaltimų neplanavo, tiesiog bendraudavo, tačiau nuteistasis neigia ir nepripažįsta, jog toks jo gyvenimo būdas (nedarbas, nesimokymas) ir galėjo kurti prielaidas nusikaltimams, kadangi nusikaltimai, kuriuos įvykdė nuteistasis, įvykdyti veikiant bendrininkų grupėje. Be to, didelė gyvenimo dalis yra praleista įkalinimo įstaigose (Lietuvoje – 7 metai, Ispanijoje – 7 metai, Norvegijoje – 5 metai), kas taip pat rodo, jog didelė gyvenimo dalis buvo praleista apsuptyje neigiamą reputaciją turinčių asmenų. Nuteistasis save vertina per daug optimistiškai, pasitikėjimas savimi nėra adekvatus. Jis labiau grindžiamas ne visuomenėje priimtinomis vertybėmis, o vertybėmis, kurios labiau priimtinos jį supančioje aplinkoje. Visa tai jis suvokia ir supranta, kad jos priimtinos tik tam tikroje aplinkoje. Analizuojant nusikaltimus galima pastebėti tai, kad nuteistasis dažnai sprendimus priimdavo skubotai, veikiamas impulsų. Savo elgesio analizei būdingas polinkis daugiau susitelkti į aplinką, o ne į save. Nusikaltimų istorijoje būdingas tų pačių klaidų kartojimas, kas rodo galimai prognostinių įgūdžių stoką, telkimąsi daugiau į trumpalaikes teigiamas pasekmes sau ir aplinkiniams asmenims, ignoruojant galimas neigiamas. Savo poelgį neutralizuoja. Stebimi mąstymo sunkumai vertinant nusikaltimo pasekmes. Turimų problemų nepripažįsta arba jas minimalizuoja, bando jas spręsti, tačiau mano, jog gyvenime daug ką lemia likimas, pats žmogus savo gyvenimą gali įtakoti tik minimaliai. Stokoja gebėjimų įvardinti pagrindinius veiksnius, turėjusius įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Stebima savo poelgių racionalizacija, tai rodo, jog praeityje ne visuomet pasirinkdavo konstruktyvius būdus spręsti turimoms problemoms. Šiuo bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos laikėsi ne visada, drausmine tvarka viso baustas 5 kartus. Išlieka labai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių: neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; turi mažą, nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; neturi darbinių įgūdžių; neturi profesinės kvalifikacijos; lėšų valdymo sunkumai; apsunkinti, konfliktiški santykiai su artimaisiais; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas, pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros ir apribojimų pažeidimai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta vidutine ir nenustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Atsižvelgdama į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas Komisija sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Nuteistasis T. I. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams 2024 m. gegužės 29 d. skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo. Skunde nurodė, jog iš 11 metų laisvės atėmimo bausmės yra atlikęs 9 metus ir 4 mėnesius. Iki bausmės pabaigos likę 1 metai ir 6 mėnesiai. Komisija jį laiko recidyvistu ir prieš jį vykdo keršto akcijas, nes Komisijos nutarime nurodyta, kad jo santykiai su artimaisiais apsunkinti ir konfliktiški, o tai paneigia pridėtas mamos laiškas iš (duomenys neskelbtini). Nors jo mama gyvena (duomenys neskelbtini) ir pas jį į pasimatymą atvyks tik rugsėjo mėnesį.

Teismas pažymi, kad prijungtoje byloje Nr. TS-39-791/2024 esantis nuteistojo T. I. 2024 m. gegužės 9 d. skundas nenagrinėjamas, nes jis nepasirašytas ir buvo atsisakyta jį priimti.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu įvertinus aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis T. I. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis T. I. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, atlikdamas bausmę vieną kartą, 2020 m. kovo 24 d., buvo paskatintas, mokėsi vidurinėje mokykloje ir įgijo pagrindinį išsilavinimą, vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, vieną kartą kreipėsi dėl darbo, tačiau įdarbintas nebuvo. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

Kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Ta aplinkybė, jog tiek pirminio vertinimo, atlikto 2019 m. spalio 27 d., metu, tiek ir paskutiniojo – šeštojo vertinimo, atlikto 2024 m. balandžio 5 d., metu rizika išliko vidutinė, nes ne visas kriminogenines sritis nuteistasis sprendžia aktyviai (nesiekia mokytis bei nesiekia susirasti darbo pagal sveikatos galimybes), dar dauguma kriminogeninių sričių yra aktualios (rezultatyvios). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis 2023 m. lapkričio 29 d. buvo nubaustas drausmine tvarka už tai, kad neišėjo į patikrinimą, rodo, kad jo nuostatos į priežiūrą ir apribojimus yra sutrikę. Net lygtinio paleidimo svarstymo atidėjimo laikotarpiu jis nesugebėjo laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos. Pastarojo vertinimo metu kitose kriminogeninėse srityse akivaizdžių rizikos pokyčių neužfiksuota. Šie (Socialinio tyrimo išvados (toliau – ir STI) duomenys neleidžia teigti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas sutinka, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiek tiek mažėjo, tačiau šis mažėjimas yra tik simbolinis ir jis nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui.

Be to, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam vis dar išlieka gana daug dinaminių kriminogeninių veiksnių: neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, pasižymi maža motyvacija darbui, turi mažą darbo patirtį, neturi darbinių įgūdžių, neturi profesinės kvalifikacijos, lėšų valdymo sunkumai, apsunkinti/konfliktiški santykiai su artimaisiais, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai, – kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai yra siekis dalyvauti resocializacijos procese ir jam taikomų resocializacijos priemonių priėmimas nėra pakankami ir neatsveria daugybės nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių. Todėl akivaizdu, kad šie du apsauginiai veiksniai nepakankami įtakoti nuteistojo elgesį tik teigiamam linkme ir juos vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).

Be to, STI duomenimis 2023 m. lapkričio 6 d. Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir rekomendavo dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose. Duomenų, kad lygtinio paleidimo svarstymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis būtų dalyvavęs programoje, negauta, jis dalyvavo tik pozityvaus užimtumo priemonėse.

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Būtent nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus kriterijus vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. T. I. bausmės atlikimo metu nesilaikė nustatytos vidaus tvarkos įstaigoje, dėl ko drausmine tvarka baustas penkis kartus: 1) 2020 m. gegužės 19 d. pas nuteistąjį rastas mobilaus ryšio telefonas, skirta nuobauda – papeikimas; 2) 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuteistasis grasino administracijos darbuotojams susidorojimu, skirta nuobauda – draudimas pirkti maisto produktus 1 mėn.; 3) 2020 m. gruodžio 2 d. administracijos nurodymų nevykdymas, skirta nuobauda – papeikimas; 4) 2023 m. gegužės 12 d. asmens ženklo nešiojimo tvarkos pažeidimas, skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų; 5) 2023 m. lapkričio 29 d. neišėjo į patikrinimą, skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų. Dalis šių vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų yra šiurkštūs. Nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Taigi, Komisijos nutarime pagrįstai konstatuota, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Šiame kontekste aplinkybė, jog nuteistasis yra vieną kartą paskatintas, nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad nuteistasis ir laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius.

STI duomenimis beveik visų anksčiau nuteistojo įvykdytų nusikaltimų tikslas – pasipelnymas, todėl Komisija nutarime pagrįstai nurodė, jog dabartinis nusikaltimas ir ankstesni nusikaltimai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis.

Svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, yra teigiama darbinė motyvacija ir finansinis stabilumas, geros gyvenimo sąlygos ir pastovi gyvenamoji vieta laisvėje. Nuteistasis po paleidimo iš įkalinimo įstaigos planuoja gyventi (duomenys neskelbtini) priklausančiame socialinės reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), kuriame teikiamos ir apgyvendinimo paslaugos, kas tik pavirtina, jog jis neturi savo pastovaus būsto. Nuteistasis neturėjo finansinio stabilumo, labai mažai turėjo oficialių pajamų, teigė, jog pajamos dažniausiai buvo iš neoficialaus darbo užmokesčio ir įgytos nusikalstamu būdu, be to pajamos buvo nepakankamos, todėl nusikaltimų motyvas ir būdavo siekis pasipelnyti. Laivėje T. I. buvo baigęs tik 8 klases, jo požiūris į mokslus buvo paviršutiniškas, tuo momentu manė, jog jo nuomone mokslai žmogui nėra svarbus dalykas. 2021 m. birželio mėnesį (duomenys neskelbtini) kalėjime įgijo pagrindinį (10 klasių) išsilavinimą, profesijos įgijęs neturi, bausmės atlikimo metu dėl profesijos įgijimo nesikreipė. Bendra oficialiai darbinė patirtis yra tik 3 mėn. Nuteistasis teigė, jog ieškodavo darbo, tačiau iš tikrųjų jis ieškodavo tinkamų ir gerų darbo sąlygų, su geru darbo užmokesčiu, tačiau jų nerasdavo, o bet kokio darbo dirbti nenorėjo. Bausmės atlikimo metu (2022 m. birželio mėn.) buvo kreipęsis dėl darbo, tačiau į darbinę veiklą nebuvo įtrauktas dėl laisvų darbo vietų trūkumo. Nors ir buvo kreipęsis dėl darbo, tačiau teigė, jog dirbti sunkiai negali, pateikė neįgalumo pažymėjimą, kuriame nurodytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis. Po paleidimo konkrečių planų dėl įsidarbinimo neturi, planuoja kreiptis į Užimtumo tarnybą, bandyti įgyti vairuotojo teises ir ieškotis darbo, taip pat teigia, jog (duomenys neskelbtini), kuriuose planuoja apsigyventi po paleidimo, jam padės įsidarbinti, tačiau oficialių duomenų apie tai nėra gauta. Nuteistasis pabrėžia, jog turi problemų su sveikata ir norėtų dirbti lengvą darbą su geru kolektyvu ir geru darbo užmokesčiu. Nuostata į darbą teigiama, tik dažnai neranda tinkamo darbo pasiūlymo. Nuteistojo išsilavinime spragos, neturi įgijęs kvalifikacijos, tuo pačiu ir darbinė patirtis maža, motyvacija dirbti jo teigimu yra, tačiau riboja sveikatos galimybės. Šie duomenys leidžia teigti, jog nuteistojo požiūris ir nuostata į darbinę veiklą yra dviprasmiški. Taigi, teismo vertinimu, nuteistojo menka darbinė patirtis laisvėje, ketinimas turint (duomenys neskelbtini) išsilavinimą dirbti lengvą ir gerai apmokamą darbą, finansinio stabilumo nebuvimas leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Skunde nuteistasis nurodė, kad Komisija nepagrįstai nutarimą motyvavo tuo, kad jo ryšiai su artimaisiais yra apsunkinti ir konfliktiški, tačiau STI duomenimis, iš artimųjų yra tik mama ir sesuo, kurios gyvena (duomenys neskelbtini) maždaug nuo 1995 metų. Nuteistasis teigė, kad nuo to laiko jis nėra matęs mamos ir sesers. Artimesnis ryšys buvo tik su mama, o su seserimi nuo 1995 m. nėra bendravęs. Nuo mamos išvykimo į užsienį su ja bendraudavo tik laiškais ir telefonu, tačiau bendravimas nėra reguliarus, pasimatymuose bausmės atlikimo metu nelankomas, gyvenimo draugės ar žmonos neturi. Šie STI duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo socialiniai ryšiai laisvėje silpni ir minimaliai palaikomi, su artimaisiais tiesiogiai nebendrauja, gyvenimo draugės neturi.

Nuteistasis neigia ir nepripažįsta, jog jo gyvenimo būdas (nedarbas, nesimokymas) ir galėjo kurti prielaidas nusikaltimams, kadangi nusikaltimai kuriuos įvykdė nuteistasis, įvykdyti veikiant bendrininkų grupėje. Be to didelė gyvenimo dalis yra praleista įkalinimo įstaigose (Lietuvoje – 7 metai, Ispanijoje – 7 metai, Norvegijoje – 5 metai) rodo, jog didelė gyvenimo dalis buvo praleista apsuptyje neigiamą reputaciją turinčių asmenų. Nuteistojo gyvenimo būdas laisvėje nebuvo struktūruotas, laisvalaikį leisdavo su draugais, nusikaltimai įvykdyti su draugais, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taip pat laikosi ne visada. Save nuteistasis vertina per daug optimistiškai, pasitikėjimas savimi nėra adekvatus. Jis labiau grindžiamas ne visuomenėje priimtinomis vertybėmis, o vertybėmis, kurios labiau priimtinos jį supančioje aplinkoje. Visa tai jis suvokia ir supranta, kad jos priimtinos tik tam tikroje aplinkoje.

Tarpasmeniniai teisės pažeidėjo įgūdžiai išugdyti patenkinamai, jis vengia akių kontakto, bendrauja formaliai, stebima manipuliacija. Pokalbyje pabrėžia teigiamus savo elgesio aspektus, nenoriai kalba apie praeitį. Analizuojant nusikaltimus galima pastebėti tai, kad nuteistasis dažnai sprendimus priimdavo skubotai, veikiamas impulsų. Savo elgesio analizei būdingas polinkis, daugiau susitelkti į aplinką, o ne į save. Nusikaltimų istorijoje būdingas tų pačių klaidų kartojimas, kas rodo galimai prognostinių įgūdžių stoką, telkimąsi daugiau į trumpalaikes teigiamas pasekmes sau ir aplinkiniams asmenims, ignoruojant galimas neigiamas. Nors agresyvus ar savitvardos stokojantis elgesys įprastai nuteistajam nėra būdingas, tačiau praeityje jis buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, savo poelgį jame neutralizuoja. Stebimi mąstymo sunkumai vertinant nusikaltimo pasekmes. Turimų problemų nepripažįsta arba jas minimalizuoja, bando jas spręsti, tačiau mano, jog gyvenime daug ką lemia likimas, pats žmogus savo gyvenimą gali įtakoti tik minimaliai. Stokoja gebėjimų įvardinti pagrindinius veiksnius, turėjusius įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Stebima savo poelgių racionalizacija, tai rodo, jog praeityje ne visuomet pasirinkdavo konstruktyvius būdus spręsti turimoms problemoms. Pokalbio metu išryškėja, jog teisės pažeidėjas ne visuomet racionaliais būdais siekė įgyvendinti asmeninius tikslus.

Savo kaltę dėl nusikalstamo elgesio nuteistasis pripažįsta dalinai, kai kurį nusikalstamą elgesį racionalizuoja, minimizuoja pasekmes. Išsako nusivylimą teisine sistema ir jos institucijų kai kuriais pareigūnais. Anksčiau yra pažeidęs teismo apribojimus. Interviu metu nuteistasis stengiasi perteikti mintis, palaikančias visuomeninių teisių pagarbos principus, tačiau praeityje ne visada gebėjo jų laikytis ir siekdamas savų tikslų, iškilusias problemas ar sunkumus sprendė vykdydamas nusižengimus ar nusikalstamas veikas, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, ignoruodamas jas.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis atlieka laisvės atėmimo 11 metų bausmę už vieno labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, anksčiau buvęs teistas už turtinius ir smurtinius nusikaltimus, padarytus siekiant materialinės naudos, stebimas nusikalstamo elgesio modelis, kadangi nusikaltimai atlikti siekiant finansinės naudos, todėl šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, ir dėl to nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Pažymėtina, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Tuo tarpu šios aplinkybės yra pakankamai svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kad jo smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, problemų sprendimo įgūdžiai vis dar išlieka dinaminiais kriminogeniniais veiksniais.

Svarbu pažymėti ir tai, jog iš Komisijos 2024 m. gegužės 6 d. protokolo ir Nutarimo matyti, jog visi penki Komisijos nariai vienbalsiai balsavo prieš nuteistojo T. I. lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens bylos I dalies 29-30 lapai ir II dalies 151-152 lapai).

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo T. I. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tai patvirtina ir vis dar išliekantys opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis T. I., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nedėjo pakankamai pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę.

Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo T. I. asmenybę, jo elgesio bei mąstymo pokyčius. Šiuo atveju teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis T. I. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo T. I. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 357-639 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. I. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo T. I. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja V. D.