Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. I. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. I. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisijos) 2024 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 357-639, kuriuo buvo nutarta nuteistajam T. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikyti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. I. nuteistas 2016 m. gruodžio 16 d. Oslo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (19002) parag. 162 1 straipsnį, 3 straipsnio 1 punktą, 5 straipsnį galutine bausme laisvės atėmimu 12 metų. 2017 m. birželio 30 d. Bogrationo apeliacinis teismas nuosprendį pakeitė, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 11 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 1 metai 8 mėnesiai 5 dienos (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos, t. y. 2024 m. gegužės 6 d.).

3. Komisijos 2024 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 357-639 nutarta netaikyti nuteistajam T. I. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos motyvuojant tuo, kad nuteistajam nustatyta visa eilė kriminogeninių veiksnių, jo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė ir nenustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Komisija sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja 2024 m. liepos 23 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Apylinkės teismas pažymėjo, kad Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo T. I. asmenybę, jo elgesio bei mąstymo pokyčius. Teismas konstatavo, jog T. I. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, apylinkės teismo nuomone, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

5. Nuteistasis T. I. skunde prašo neatimti iš jo galimybės išeiti lygtinai. Skunde nurodo, kad stengiasi visada elgtis nepriekaištingai ir buvo tik vienetiniai atvejai, kada pažeidė vidaus tvarkos taisykles, bet tai buvo jam pamoka. Nurodo skunde aplinkybes, dėl ko buvo baustas 2020 metais, teigia, kad po to tapo protingesnis, įvykis jam padėjo įsisąmoninti, kada jis turi atsitraukti, o ne svaidytis tuščiais grasinimais. Pažymėjo, kad tik nesenai sužinojo apie turimas neapmokėtas administracines baudas, todėl vos sužinojęs paprašė mamos, kad jas apmokėtų. Mama sakė grįš į Lietuvą iš kart kai tik jį lygtinai paleis. Nurodė, kad į Norvegiją išvyko tik prieš tai iš probacijos pareigūnų sužinojęs apie lygtinio paleidimo pabaigą.

6. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Nuteistojo T. I. skundas atmetamas.

7. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmenį apibūdinančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, kadangi visi šie duomenys yra nuteistojo asmens byloje, Socialinio tyrimo išvadoje. Tai, kad priimti procesiniai sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog T. I. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų T. I. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

10. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2024 m. balandžio 5 d. nuteistajam T. I. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir ankstesnių vertinimų metu nuo pat 2019 m. spalio 27 d., kuomet jam buvo atliktas pirmasis vertinimas atvykus į Alytaus pataisos namus. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.

11. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistajam T. I. išskirta eilė kriminogeninių veiksnių. Visų pirma išskirtini statiniai veiksniai – tai ankstesni teistumai. T. I. anksčiau teistas šešis kartus, du kartus už vagystę, už išžaginimą, valiutos klastojimą, pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, o šiuo metu bausmę atlieka už Norvegijoje įvykdytą nusikaltimą – labai didelio kiekio nelegalų narkotinių medžiagų įvežimą ar laikymą. Nors statinių veiksnių pakeisti ar panaikinti negalima, tačiau į juos teismas gali atsižvelgti sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kaip į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis.

12. Nuteistajam išskirti ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos savo teigiamu elgesiu T. I. gali sumažinti ar panaikinti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis neturi nuolatinės, pastoviosios gyvenamosios vietos, nuo 2022 metų T. I. gyvenamąją vietą deklaravo Kauno miesto savivaldybėje (įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą). Nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iš kurių beveik pusę atlieka bausmes įkalinimo įstaigose. Paleidus lygtinai nurodo gyvensiantis socialinės reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, kuriame teikiamos ir apgyvendinimo paslaugos. Kaip kriminogeninis veiksnys išskiriami ir socialiniai nuteistojo santykiai. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad T. I. turi tik motiną ir sesę, su kuriomis nėra gyvai susitikęs nuo 1995 metų, kuomet jos išvyko gyventi į JAV, nuo to laiko su seserimi iš vis nėra bendravęs, o su motina bendrauja telefonu ar laiškais, bet bendravimas nereguliarus. Lietuvoje bendrauja su mamos drauge, su kuria kartais susiskambina, bet dažniau susirašo laiškais. Bausmės atlikimo vietoje nėra lankomas. Šios aplinkybės paneigia nuteistojo skundo teiginius apie tai, kad praeitą rugpjūtį jo motina buvo parskridusi ir buvo atvykusi jo aplankyti bei, kad pažadėjo grįžti į Lietuvą vos tik jis bus paleistas. Akivaizdu, kad tvirtų socialinių ryšių su artimaisiais nebuvimas, gyvenamosios vietos neturėjimas, sudaro pagrindą manyti, jog T. I. neturi apsauginių ryšių, kurie sustabdytų jį nuo galimų nusikalstamų veikų darymo būnant laisvėje.

13. Siekdamas paneigti socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, kad didelė T. I. gyvenimo dalis praleista įkalinimo įstaigose, kas reiškia praleistą laiką būnant apsuptyje neigiamą reputaciją turinčių asmenų, nuteistasis skunde tvirtina, kad jis visada mandagiai bendraudavo su Kauno teisėjais, Kauno Santakos PK viršininkais. Vis tik pažymėtina, kad būdamas laisvėje nuteistasis bendravimui rinkdavosi netinkamus asmenis, kadangi ir nusikalstamos veikos būdavo daromos veikiant bendrininkų grupėje. Atlikdamas bausmę T. I. ryšių su beveik niekuo nepalaiko, tačiau kelis pastaruosius mėnesius pradėjo bendrauti su Krikščioniško labdaros fondo darbuotojais, kurie teikia socialinę pagalbą.

14. Kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nuteistajam yra išskiriami darbinės patirties ir profesinės kvalifikacijos neturėjimas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad iki pirmojo įkalinimo T. I. buvo baigęs tik 8 klases, nutraukė mokslus, kadangi mokytis nenorėjo, norėjo dirbti, manė, kad žmogui mokslai nėra svarbus dalykas. Pagrindinį išsilavinimą įgijo tik 2021 m. birželį Alytaus kalėjime. Dėl profesijos įgijimo nuteistasis įkalinimo vietoje nesikreipė. Oficialiai per visą savo gyvenimą nuteistasis dirbo tik tris mėnesius keliose darbovietėse, vienur nurodė, kad netenkino darbo sąlygos, todėl išėjo, kitoje darbovietėje teigė jog jam nesumokėjo darbo užmokesčio. T. I. teigia, jog ieškodavo darbo, tačiau ieškodavo ir tinkamų, ir gerų darbo sąlygų, su geru darbo užmokesčiu, tačiau jų nerasdavo, o bet kokio darbo dirbti nenorėjo. Nuteistasis pažymi, jog yra neįgalus, neįgaliojo pažymėjime nurodytas 55 proc. darbingumo lygis. Išėjęs į laisvę taip pat neturi nusistatęs konkrečių darbinių tikslų, teigia, kad kreipsis į užimtumo tarnybą, kuri jam padės surasti darbą. T. I. vis pabrėžia savo sveikatos būklę ir išsako norą dirbti lengvą darbą su geru kolektyvu, ir geru darbo užmokesčiu. Akivaizdu, kad nuteistojo požiūris į darbinę veiklą yra paviršutiniškas, t. y. nori lengvai uždirbamų pinigų, kas sudaro pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje jų gali siekti ir neteisėtais būdais. Įkalinimo įstaigose esant sudarytoms sąlygoms įgyti įvairias specialybes, profesijas, dirbti, T. I. to nesiekia, norą dirbti įkalinimo įstaigoje buvo išreiškęs tik 2022 metais, kuomet suėjo BVK įtvirtintas terminas, kai galima taikyti T. I. lygtinį paleidimą.

15. Aukščiau išvardytos aplinkybės pagrindžia ir dar vieną nuteistajam nustatytą dinaminį kriminogeninį veiksnį – tai lėšų tvarkymas. Akivaizdu, kad nuteistasis, neturėdamas darbinės patirties ir oficialios veiklos, ieškodavo kaip pasipelnyti neteisėtais būdais, todėl ir dauguma jo nusikalstamų veikų buvo susijusios su siekiu gauti finansinės naudos. Kaip minėta – užsidirbti nuteistasis nesiekia ir būdamas įkalinimo įstaigoje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi neapmokėtų administracinių nuobaudų, kurios siekia virš šimto eurų, tačiau kalėjime nėra gauta jokių vykdomųjų dokumentų T. I. vardu. Pats nuteistasis skunde nurodo, kad apie turimas neapmokėtas nuobaudas nieko nežinojo, o dabar sužinojęs paprašė, kad jei gali – jas apmokėtų motina. Visa tai tik įrodo, kad nuteistasis dar nėra pasiruošęs pats savarankiškai būdamas laisvėje spręsti savo turimas problemas, susijusias tiek su finansais, tiek su gyvenamąja vieta ar darbine veikla.

16. Apygardos teismo manymu, pagrįstai nuteistajam išskirti ir kiti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų srityse. Pažymėta, kad T. I. būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Analizuojant šias sritis nurodyta, kad nuteistasis vengia akių kontakto, bendrauja formaliai, stebima manipuliacija. Savo elgesio analizei būdingas polinkis, daugiau susitelkti į aplinką, o ne į save. Tvirtinama, kad nuteistasis stokoja prognostinių įgūdžių, telkiasi daugiau į trumpalaikes teigiamas pasekmes sau ir aplinkiniams asmenims, ignoruojant galimas neigiamas. Savo nusikalstamus poelgius neutralizuoja. Stebimi mąstymo sunkumai vertinant nusikaltimų pasekmes. Turimų problemų nepripažįsta arba jas minimalizuoja, mano, jog gyvenime daug ką lemia likimas, pats žmogus savo gyvenimą gali įtakoti tik minimaliai. Nuteistasis išsako nusivylimą teisine sistema ir jos institucijų kai kuriais pareigūnais, pasigenda teisingumo. Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2020 metais nuteistasis vieną kartą buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį, tačiau vėliau nesilaikė įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos, dėl ko drausmine tvarka buvo baustas net penkis kartus, paskutinį kartą baustas 2023 m. lapkričio 29 d. Nors paskirta nuobauda jau negalioja, šios aplinkybės tik įrodo, kad net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje nuteistasis nesugebėjo elgtis tinkamai ir tai tik sustiprina abejones, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

17. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Itin didelis skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių rodo, kad su T. I. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu vis dar yra išlikę, t. y. nėra pakankamai efektyviai koreguojamos. Kaip jau minėta, atsižvelgiant į tai, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, esant gana reikšmingam kriminogeninių veiksnių skaičiui, nuteistasis T. I. juos, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti.

18. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad 2023 m. lapkričio 6 d. Komisija nutarė netaikyti T. I. lygtinio paleidimo ir rekomendavo dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog duomenų, kad lygtinio paleidimo svarstymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis būtų dalyvavęs programoje, negauta, jis dalyvavo tik pozityvaus užimtumo priemonėse. Tai rodo, kad nuteistasis nevykdo arba vykdo tik iš dalies jam paskirtas rekomendacijas, kas neleidžia konstatuoti ir jo akivaizdžios pažangos siekiant sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

19. Aukštesnysis teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

20. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą taikyti lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. I. gali būti taisomas lygtinai paleistas, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam į iš įkalinimo įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtų pažeistos jo procesinės teisės.

21. Analizuojamu atveju T. I. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. I. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.