- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- e2A-472-967/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07662-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Liuks NT“
- Ieškovas
- valstybės įmonės Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liuks NT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Liuks NT“ dėl teisės gauti statybos leidimą be bendrasavininkio sutikimo, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas valstybės įmonė Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas) teismo prašė pripažinti VĮ Turto bankas teisę be bendrasavininko uždarosios akcinės bendrovės „Liuks NT“ (toliau – UAB „Liuks NT“) sutikimo gauti Techniniame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytiems darbams statybą leidžiančius dokumentus.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – VTPSI) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –VSDFV) surašė 2019 m. liepos 10 d. savavališkos statybos aktą, kuriame buvo nurodyta, kad statytojas (VSDFV) savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atliko paprastąjį remontą, keičiant pastato išvaizdą, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos). Akte užfiksuota, kad patalpose buvo sumontuota skaidri išorinė atitvara, tinkuota blokelių mūro atitvara su apšiltinimu ir mūro cokolis po vitrina. Remiantis minėtu savavališkos statybos aktu, buvo surašytas 2019 m. liepos 12 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – nurodymas), kuriuo VSDFV buvo įpareigota išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis. Nurodymą įvykdyti buvo nustatyta iki 2020 m. sausio 9 d. 2019 m. lapkričio 29 d. ieškovas patikėjimo teise perėmė patalpas. Šiuo metu patalpos pagal valstybės turto panaudos sutartį yra perduotos naudotis VSDFV.
3. Pabrėžė, kad perėmęs patalpas ieškovas siekia pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant tinkamą projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, todėl kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu pratęsti nurodymo įvykdymo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino ieškovo prašymą ir nurodymo įvykdymo terminą pratęsė prašomam laikotarpiui. Siekdamas parengti visą dokumentaciją reikalingą nurodymo įvykdymui, ieškovas parengė projektinę dokumentaciją, gavo 17 iš 18 pastato bendrasavininkų sutikimus ir siekė gauti paskutiniojo bendrasavininkio (UAB „Liuks NT“) sutikimą, tačiau jis 2020 m. gruodžio 7 d. raštu „Dėl sutikimo neišdavimo“ atsisakė išduoti sutikimą.
4. Ieškovo manymu, atsakovė UAB „Liuks NT“ nepagrįstai nesutinka išduoti sutikimo, todėl kreipėsi į teismą dėl teisės gauti statybos leidimą be bendrasavininkio sutikimo davimo. Ieškovas pažymėjo, kad nurodyme užfiksuoti statybos darbai minimaliai padidino sklypo užstatymo intensyvumą, o net ir nesant atliktų statybos darbų, sklypo nebūtų galima pritaikyti plėtrai dėl pastatų išsidėstymo sklype ir laisvo ploto trūkumo. Techniniame projekte yra numatyta, kad esamos pirmo aukšto patalpos, išeinančios į vidinį kiemą, praplečiamos iki esamos konsolės krašto, perkeliant esamą stiklo vitriną ties konsolės kraštu, greta jau praplėstų kitų pastato savininkų bei naudotojų patalpų. Pagrindinio fasado sprendiniai keičiasi minimaliai, langų angos išlieka tokios pačios. Vitrinų perkėlimas neturės jokio neigiamo poveikio esamai aplinkai, kadangi bus vadovaujamasi kontekstualumo principu. Ieškovas laiko, kad atsakovės UAB „Liuks NT“ nurodytas argumentas dėl padidėsiančio sklypo užstatymo intensyvumo yra formalus ir sklypo užstatymo intensyvumo padidėjimas niekaip nepažeidžia UAB „Liuks NT“ interesų.
Atsiliepimas
5. UAB „Liuks NT“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su pareikštu ieškiniu nesutinkanti ir prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Liuks NT“ 2020 m. gruodžio 7 d. raštu atsisakydama išduoti sutikimą dėl planuojamais statybos darbais pažeidžiamų jos, kaip sklypo ir pastato bendraturtės teisių, nurodė šiuos motyvus: dėl padidėjusio pastato patalpų ploto padidės faktinis sklypo užstatymo intensyvumas – ši aplinkybė tiesiogiai neigiamai įtakoja atsakovės teises ir teisėtus interesus, kadangi mažins atsakovės plėtros galimybes sklype; projektiniuose pasiūlymuose nėra privalomų sprendinių, skirtų automobilių stovėjimo vietoms įrengti dėl perstatytos patalpos, t. y. neaišku, kur jos bus įrengtos – sklype ar už jo ribų, ar bus užtikrintos atsakovės teisės; projektiniuose pasiūlymuose yra nurodyta neteisinga statybos darbų rūšis – paprastasis remontas, nors projektuojami rekonstrukcijos darbai, o tokių darbų projektavimui keliami aukštesni reikalavimai.
6. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo ketinamais įteisinti statybos darbais būtų pakeisti faktiniai sklypo užstatymo parametrai – padidinus pastato bendrąjį plotą, padidinamas faktinis sklypo užstatymo intensyvumas. Atsakovės teigimu, įteisinus savavališkos statybos darbus, būtų sumažinamos plėtros galimybės kitiems sklypo savininkams ir valdytojams, įskaitant UAB „Liuks NT“. Tuo yra daroma tiesioginė neigiama įtaka atsakovės nuosavybės teisėms, ribojamos jos plėtros sklype galimybės. Atsakovė laiko nepagrįstais ir atmestinais ieškovo teiginius, neva sklypo nėra galimybės pritaikyti plėtrai dėl pastatų išdėstymo sklype ir laisvo ploto trūkumo. Pažymėtina, kad gali būti didinamas ne tik pastatu užstatytas plotas, bet jis gali būti ženkliai aukštinamas (šiuo metu pastatas yra 3 aukštų). Atsakovės įsitikimu, ieškovas, ketindamas atlikti/įteisinti statybos darbus, kuriais bus keičiami sklypo užstatymo parametrai, siekdamas suderinti ieškovo interesą įgyvendinti statytojo teisę su atsakovės teisėtais interesais, užtikrinant proporcingumo principą, turėtų siūlyti atsakovei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nustatyti sklypo naudojimosi tvarką, kuria būtų sureguliuoti sklypo savininkų ir valdytojų santykiai, nustatytos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos, nustatyta, kokios apimties sklypo užstatymo teises turi kiekvienas iš suinteresuotų asmenų.
7. Atsakovė laiko, kad ieškinio reikalavimas turėtų būti atmestas, kadangi jo patenkinimas pažeistų atsakovės, kaip sklypo bendraturtės, teises. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Techninio projekto, kaip ir su 2020 m. lapkričio 30 d. prašymu pateiktų projektinių pasiūlymų sprendiniai, neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – Statybos techninis reglamentas) reikalavimų dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo. Techninis projektas taip pat neatitinka ir Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ reikalavimų dėl neįgaliųjų automobilių stovėjimo įrengimo. Be to, Techniniame projekte nurodyta statybos darbų rūšis – paprastasis remontas, yra neteisinga, t. y. atsakovė laiko, jog Techniniame projekte numatyti rekonstrukcijos, o ne paprastojo remonto statybos darbai. Atsižvelgdama į išdėstytą, atsakovė laiko, jog teismas negali tenkinti reikalavimo leisti ieškovui gauti statybą leidžiantį dokumentą Techniniam projektui, kuris parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir kurio sprendiniai prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo VSDFV pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka ir prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad trečiasis asmuo sutinka su ieškovo nuomone, kad atsakovė nepagrįstai atsisako duoti sutikimą statybos darbams atlikti. Prašė nagrinėti bylą teismo posėdyje trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Byla teismo posėdyje išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino ieškovo VĮ Turto bankas teisę be bendrasavininkio UAB „Liuks NT“ sutikimo gauti Techniniame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytiems darbams statybą leidžiančius dokumentus; priteisė iš atsakovės valstybės naudai 75 Eur žyminio mokesčio.
10. Nurodė, jog teismas sutinka su ieškovo teiginiais, kad nurodyme užfiksuoti statybos darbai tik minimaliai padidino sklypo užstatymo intensyvumą, t. y. Techniniame projekte yra numatyta, kad esamos pirmo aukšto patalpos, išeinančios į vidinį kiemą, praplečiamos iki esamos konsolės krašto, perkeliant esamą stiklo vitriną ties konsolės kraštu, greta jau praplėstų kitų pastato savininkų bei naudotojų patalpų; pagrindinio fasado sprendiniai keičiasi minimaliai, langų angos išlieka tokios pačios; vitrinų perkėlimas neturės jokio neigiamo poveikio esamai aplinkai, kadangi bus vadovaujamasi kontekstualumo principu.
11. Sprendė, kad aplinkybės, kuria statytojo teisė negali būti įgyvendinta nenustačius naudojimosi sklypo tvarkos tarp bendraturčių, teisės aktai nenumato.
12. Teismo vertinimu, atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių duomenų apie jos konkrečius ketinimus vykdyti plėtrą sklype ir kad jos norimai vykdyti plėtrai realios įtakos turėtų ieškovo patalpose faktiškai atliktas remontas, todėl teismas tokius atsakovės teiginius dėl neigiamos įtakos jos interesams plėtros žemės sklype vykdymo galimybių sumažėjimo aspektu vertina kaip deklaratyvius ir neįrodytus (CPK 185 straipsnis).
13. Teismas konstatavo, kad atsakovės argumentai, susiję su Techninio projekto neatitikimu statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, nėra motyvuoti specialistų ar ekspertų išvadomis, kaip matyti iš IS „Infostatyba“ duomenų, atsakovės UAB „Liuks NT“ atsiliepime nurodyti neatitikimai nebuvo užfiksuoti tikrinant projektinę dokumentaciją, be to, statybos darbų, kuriems atlikti yra parengtas Techninis projektas, atitikimas imperatyviems teisės aktų reikalavimams bus vertinamas kompetentingų institucijų išduodant statybą leidžiančius dokumentus; jeigu išduotas statybos leidimas neatitiks teisės aktų reikalavimų atsakovės nurodomu aspektu – dėl techninio projekto prieštaravimo imperatyviems teisės aktų reikalavimams – bus pagrindas ginčyti išduotų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo pateiktas Techninis projektas parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir jo sprendiniai prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12623-925/2021 ir priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15. UAB „Liuks NT“ laikosi pozicijos, kad sklype užstatymo intensyvumo padidinimas (padidinus pastato bendrąjį plotą) visais atvejais įtakoja sklypo bendraturčio UAB „Liuks NT“ teises. Plėtros galimybės sklype yra baigtinės, nulemtos jam nustatytų reglamentų parametrų – šiuo atveju nustatytu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, todėl vienam iš bendraturčių jas realizavus atitinkamai sumažėja kito bendraturčio plėtros galimybės.
16. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į aplinkybę, jog Techniniame projekte numatyti statybos darbai jau yra atlikti savavališkai, t. y. bendraturčio pareigą savo teises, susijusias su bendros nuosavybės turtu, įgyvendinti laikantis teisės aktų reikalavimų, įskaitant reikalavimą gauti bendraturčio sutikimą. Taigi ieškovas jau yra įvykdęs plėtrą pažeisdamas bendraturčio UAB „Liuks NT“ teises.
17. Mano, kad ieškovas, norėdamas įgyvendinti/įteisinti neteisėtą plėtrą nepažeidžiant UAB „Liuks NT“ teisių, turėtų siūlyti UAB „Liuks NT“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (kitam sklypo valdytojui patikėjimo teise) nustatyti sklypo naudojimosi tvarką, kuria būtų sureguliuoti sklypo savininkų ir valdytojų santykiai, nustatytos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos, nustatyta, kokios apimties sklypo užstatymo teises turi kiekvienas iš suinteresuotų asmenų. Sutinka, kad teisės aktai nenumato, kad statytojo teisė negali būti įgyvendinta nenustačius naudojimosi sklypo tvarkos tarp bendraturčių, tačiau šiuo konkrečiu atveju siekiant užtikrinti ieškovo (atstovaujančio Lietuvos valstybę) ir UAB „Liuks NT“, kaip sklypo bendraturčių teisių balansą, tai yra būtina.
18. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šią reikšmingą faktinę aplinkybę, jog nesant nustatytos sklypo naudojimosi tvarkos UAB „Liuks NT“ plėtros galimybių realizavimas yra ypač apsunkintas, kadangi idealiosios sklypo dalies valdymas nėra pakankamas statytojo teisei savo nuožiūra įgyvendinti, kai planuojama plėtra yra bent kiek reikšmingesnė ir susijusi su sklypo neužstatytų plotų užstatymu. Šiuo metu yra susidariusi situacija, kai sklypo bendraturčių dalys nėra lokalizuotos.
19. Techninio projekto, kaip ir su 2020 m. lapkričio 30 d. prašymu pateiktų projektinių pasiūlymų sprendiniai neatitinka Statybos techninio reglamento reikalavimų dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo. Automobilių stovėjimo vietų įrengimo, privažiavimo ir priėjimo prie jų sprendiniai, kurie turėtų būti numatyti Techniniame projekte ir įgyvendinti sklype, tiesiogiai įtakotų UAB „Liuks NT“, kaip sklypo bendraturčio ir pastato bendraturčio teises. Šie sprendiniai nesant nustatytos sklypo naudojimosi tvarkos negalėtų būti teisėtai realizuoti.
20. Techniniame projekte nurodyta statybos darbų rūšis – paprastasis remontas, yra neteisinga – nurodyta neteisinga informacija dėl neįtakojamų/nestatomų laikančiųjų konstrukcijų, nekeičiamų pastato matmenų ir statybos darbų rūšies.
21. Projekto ekspertizės metu įvertinamas projekto atitikimas esminiams statinio reikalavimams, Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, kurių nesilaikymas gali padaryti neigiamą įtaką ir visam pastatui, tuo pažeidžiant visų pastato bendraturčių teises. Ieškovas nėra įvykdęs šio imperatyvaus teisės aktų reikalavimo, kurio tikslas užtikrinti statinio projekto sprendinių saugumą, nors jau bandė gauti statybą leidžiantį dokumentą Techninio projekto įgyvendinimui.
22. Pirmos instancijos teismas neatliko Techninio projekto sprendinių tyrimo, tuo pažeisdamas įrodymų tyrimo taisykles – pareigą įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, įrodymų visetą, kadangi UAB „Liuks NT“ argumentus atmetė nurodydamas, kad į bylą nėra pateiktos specialistų ar ekspertų išvados, tačiau Techninio projekto trūkumai yra pakankamai aiškūs ir jų konstatavimui nėra būtina pasitelkti specialistų ar ekspertų. Ieškovas taip pat nepateikė specialistų ar ekspertų išvadų, paneigiančių UAB „Liuks NT“ argumentus. Teismas nesprendė ir dėl teisminės ekspertizės skyrimo.
Atsiliepimas
23. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bendrame žymės sklype vykdant statybas neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kada yra reali teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. VĮ Turto bankas sutinka su kasacinio teismo ir skundžiamame sprendime nurodytais argumentais, kad šiuo atveju užstatymo intensyvumo pokytis yra toks minimalus, kad jis niekaip nepažeidžia apeliantės teisių ar interesų. Taip pat sprendime teisingai pastebėta, kad nors apeliantė teigia, jog jai sumažės plėtros galimybės sklype, tačiau apeliantė į bylą nebuvo pateikusi jokių duomenų apie jos konkrečius ketinimus vykdyti plėtrą sklype ir kad jos norimai vykdyti plėtrai realios įtakos turėtų patalpose faktiškai atliktas remontas.
25. UAB „Liuks NT“ laikosi pozicijos, kad Techninis projektas neatitinka reikalavimų, nes savavališkos statybos rūšis turėtų būti ne paprastasis remontas, o rekonstrukcija. Visgi savavališkos statybos akte yra nurodyta, kad statybos rūšis „Statinio paprastasis remontas“, o derinant dokumentus IS „Infostatyba“ nebuvo gauta nė viena pastaba dėl Techninio projekto netinkamos statybos rūšies parinkimo, taigi apeliantės argumentai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog Techniniame projekte buvo nurodyta netinkama statybos rūšis yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
26. Trečiasis asmuo VSDFV atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12623-925/2021 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
27. VSDFV mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovo reikalavimo patenkinimas pažeistų atsakovės, kaip sklypo bendraturtės, teisę įgyvendinti statytojo teisę. VSDFV nuomone, teismas teisingai ir pagrįstai sutiko su ieškovo teiginiais, kad nurodyme užfiksuoti statybos darbai tik minimaliai padidino sklypo užstatymo intensyvumą, t. y. Techniniame projekte yra numatyta, kad esamos pirmo aukšto patalpos, išeinančios į vidinį kiemą, praplečiamos iki esamos konsolės krašto, perkeliant esamą stiklo vitriną ties konsolės kraštu, greta jau praplėstų kitų pastato savininkų bei naudotojų patalpų; pagrindinio fasado sprendiniai keičiasi minimaliai, langų angos išlieka tokios pačios; vitrinų perkėlimas neturės jokio neigiamo poveikio esamai aplinkai, kadangi bus vadovaujamasi kontekstualumo principu. Taip pat teismas pagrįstai ir teisingai pažymėjo, kad nors atsakovė nurodo, kad ieškovas visų pirma turėtų siūlyti atsakovei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nustatyti sklypo naudojimosi tvarką, kuria būtų sureguliuoti sklypo savininkų ir valdytojų santykiai, nustatytos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos, nustatyta, kokios apimties sklypo užstatymo teises turi kiekvienas iš suinteresuotų asmenų, tačiau tokio privalomo reikalavimo, t. y. kad statytojo teisė negali būti įgyvendinta nenustačius naudojimosi sklypo tvarkos tarp bendraturčių, teisės aktai nenumato.
Žemesnės instancijos teismas
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad nors atsakovė teigia, jog dėl padidėjusio pastato ploto padidės faktinis sklypo užstatymo intensyvumas ir dėl to sumažės atsakovės plėtros galimybės sklype, tačiau atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių duomenų apie jos konkrečius ketinimus vykdyti plėtrą sklype ir kad jos norimai vykdyti plėtrai realios įtakos turėtų ieškovo patalpose faktiškai atliktas remontas, todėl teismas tokius atsakovės teiginius dėl neigiamos įtakos jo interesams plėtros žemės sklype vykdymo galimybių sumažėjimo aspektu, VSDFV nuomone, teisingai vertino kaip deklaratyvius ir neįrodytus.
29. VSDFV sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, kad atsakovės argumentai, susiję su Techninio projekto neatitikimu statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, nėra motyvuoti specialistų ar ekspertų išvadomis, dėl ko nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo pateiktas Techninis projektas parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir jo sprendiniai prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
31. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės UAB „Liuks NT“ paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.
32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VTPSI priimto nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuris buvo išduotas VSDFV ir kurio pagrindu ieškovas VĮ Turto bankas siekdamas parengti visą dokumentaciją reikalingą nurodymo įvykdymui, gavo 17 iš 18 pastato bendrasavininkų sutikimus, todėl siekia gauti paskutiniojo bendrasavininkio – UAB „Liuks NT“ sutikimą, tačiau UAB „Liuks NT“ 2020 m. gruodžio 7 d. raštu „Dėl sutikimo neišdavimo“ atsisakė jį išduoti. Ieškovo manymu, atsakovė UAB „Liuks NT“ nepagrįstai nesutinka išduoti sutikimo, todėl kreipėsi į teismą dėl teisės gauti statybos leidimą be bendrasavininkio sutikimo davimo. Tuo tarpu atsakovė UAB „Liuks NT“ nurodė, kad ieškovas VĮ Turto bankas šiuo atveju pažeistų jos, kaip sklypo ir pastato bendraturtės, teises.
33. Pirmosios instancijos teismas ieškovo VĮ Turto bankas ieškinį tenkino ir pripažino ieškovui VĮ Turto bankas teisę be bendrasavininkio UAB „Liuks NT“ sutikimo gauti Techniniame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytiems darbams statybą leidžiančius dokumentus.
34. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad VTPSI 2019 m. liepos 10 d. surašė VSDFV savavališkos statybos aktą, kuriame buvo nurodyta, kad statytojas (VSDFV) savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atliko paprastąjį remontą, keičiant pastato išvaizdą, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) – patalpose buvo sumontuota skaidri išorinė atitvara, tinkuota blokelių mūro atitvara su apšiltinimu ir mūro cokolis po vitrina. Remiantis minėtu savavališkos statybos aktu, buvo surašytas 2019 m. liepos 12 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo VSDFV buvo įpareigota išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis. VSDFV privalomojo nurodymo išdavimo metu patikėjimo teise valdė pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas pastatas patikėjimo teise buvo perduotas ieškovui VĮ Turto bankas. Perėmęs patalpas ieškovas siekia pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant tinkamą projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Siekdamas parengti visą dokumentaciją, reikalingą nurodymo įvykdymui, ieškovas parengė projektinę dokumentaciją, gavo 17 iš 18 pastato bendrasavininkų sutikimus ir siekia gauti paskutiniojo bendrasavininkio (UAB „Liuks NT“) sutikimą, tačiau UAB „Liuks NT“ 2020 m. gruodžio 7 d. raštu „Dėl sutikimo neišdavimo“ atsisakė jį išduoti.
Žemesnės instancijos teismas
35. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje – kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia (be kita ko), reiškia, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės; turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).
36. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nuosavybės neliečiamumas neturi būti traktuojamas kaip absoliutus: nei Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybės įstatymuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka nusavinti turtą arba apriboti jo valdymą, naudojimą ar disponavimą juo (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.
37. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019).
38. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
39. Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-701/2022).
40. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad 2020 m. gruodžio 7 d. raštu atsisakė išduoti sutikimą dėl planuojamais statybos darbais pažeidžiamų jos, kaip sklypo ir pastato bendraturtės teisių, pažymėdama, kad dėl padidėjusio pastato patalpų ploto padidės faktinis sklypo užstatymo intensyvumas – ši aplinkybė tiesiogiai neigiamai įtakoja atsakovės teises ir teisėtus interesus, kadangi mažins atsakovės plėtros galimybes sklype, taip pat, kad projektiniuose pasiūlymuose nėra privalomų sprendinių, skirtų automobilių stovėjimo vietoms įrengti dėl perstatytos patalpos, t. y. neaišku, kur jos bus įrengtos – sklype ar už jo ribų, ar bus užtikrintos atsakovės teisės, be to, kad projektiniuose pasiūlymuose yra nurodyta neteisinga statybos darbų rūšis – paprastasis remontas, nors projektuojami rekonstrukcijos darbai, o tokių darbų projektavimui keliami aukštesni reikalavimai.
41. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nurodyme užfiksuoti statybos darbai tik minimaliai padidino sklypo užstatymo intensyvumą, t. y. Techniniame projekte yra numatyta, kad esamos pirmo aukšto patalpos, išeinančios į vidinį kiemą, praplečiamos iki esamos konsolės krašto, perkeliant esamą stiklo vitriną ties konsolės kraštu, greta jau praplėstų kitų pastato savininkų bei naudotojų patalpų; pagrindinio fasado sprendiniai keičiasi minimaliai, langų angos išlieka tokios pačios; vitrinų perkėlimas neturės jokio neigiamo poveikio esamai aplinkai, kadangi bus vadovaujamasi kontekstualumo principu.
42. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertimu, pažymint, kad atsakovė vadovaujasi vien teoriniais teiginiais apie savo galimai pažeidžiamas teises, tačiau atsakovė į bylą nėra pateikusi jokių duomenų apie jos konkrečius ketinimus vykdyti plėtrą sklype ir kad jos norimai vykdyti plėtrai realios įtakos turėtų ieškovo patalpose faktiškai atliktas remontas, todėl pirmosios instancijos teismas tokius atsakovės teiginius dėl neigiamos įtakos jos interesams plėtros žemės sklype vykdymo galimybių sumažėjimo aspektu pagrįstai vertino kaip deklaratyvius ir neįrodytus (CPK 185 straipsnis).
43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju apeliantės išsakyta pozicija dėl būtinybės ieškovui siūlyti atsakovei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nustatyti sklypo naudojimosi tvarką, kuria būtų sureguliuoti sklypo savininkų ir valdytojų santykiai, nustatytos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos, nustatyta, kokios apimties sklypo užstatymo teises turi kiekvienas iš suinteresuotų asmenų, nėra reikalinga, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dalyvavimas atidalijimo klausimais būtų perteklinis. Be to, tokio privalomo reikalavimo, t. y. kad statytojo teisė negali būti įgyvendinta nenustačius naudojimosi sklypo tvarkos tarp bendraturčių, teisės aktai nenumato.
44. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018). Protingais atsisakymo motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).
45. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovės argumentai, susiję su Techninio projekto neatitikimu statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, nėra motyvuoti specialistų ar ekspertų išvadomis, kaip matyti iš IS „Infostatyba“ duomenų, atsakovės UAB „Liuks NT“ atsiliepime nurodyti neatitikimai nebuvo užfiksuoti tikrinant projektinę dokumentaciją, be to, statybos darbų, kuriems atlikti yra parengtas Techninis projektas, atitikimas imperatyviems teisės aktų reikalavimams bus vertinamas kompetentingų institucijų išduodant statybą leidžiančius dokumentus. Taigi šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo pateiktas Techninis projektas parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir jo sprendiniai prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams.
46. Bendraturčių nuožiūros teisė duoti sutikimą ar ne nėra absoliuti, todėl bendraturtis, siekdamas tam tikros bendro turto naudojimo tvarkos pakeitimo, turi teisę teismo tvarka ginčyti bendraturčių nesutikimą. Ieškovui ginčijant kitų bendraturčių nesutikimą, turi būti sprendžiama, ar savininkai pagrįstai atsisako duoti sutikimą. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka asmeniui, atsisakančiam duoti sutikimą (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-815-889/2021).
47. Pirmos instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs atsakovės atsisakymo išduoti sutikimą dėl ieškovo pateiktame Techniniame projekte numatytų statybos darbų, pagrįstai vertino, jog atsakovė UAB „Liuks NT“ pateikė tik formalias nesutikimo priežastis, neįrodė savo galimai pažeistų teisių, ir darė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, pripažįstant ieškovui teisę be bendrasavininkio UAB „Liuks NT“ sutikimo gauti Techniniame projekte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytiems darbams statybą leidžiančius dokumentus.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
49. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
50. Atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o ieškovas ir trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, jų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
52. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liuks NT“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12623-925/2021 palikti nepakeistą.