Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Almanto Padvelskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui D. S., tretiesiems asmenims L. S., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Tauragės rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriui, A. L. firmai dėl pripažinimo teisės gauti leidimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai be bendraturčio sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. S. ieškinyje prašė pripažinti jam teisę gauti iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos leidimą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pagal A. L. firmos parengtą rekonstrukcijos projektą be bendraturčio D. S. sutikimo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kadangi atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, šiuo klausimu bus pasisakyta kitoje sprendimo dalyje (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9. Byloje nustatytos toliau nurodomos faktinės aplinkybės. Ieškovui A. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 43/50, trečiajam asmeniui ieškovo sutuoktinei L. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 7/50 biuro, esančio gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Biuras yra pirmajame gyvenamojo namo aukšte. Antrajame gyvenamojo namo aukšte yra trys butai. Butas su rūsiu, 6,57 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklauso ieškovui ir jo sutuoktinei L. S.. Butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu priklauso atsakovui D. S.. Butas su rūsiu, 9,56 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2006 m. vasario 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), yra įregistruota 114,60 kv. m ploto neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33/100 pastogės dalių priklauso ieškovui, 33/100 dalys – ieškovo sutuoktinei L. S., 19/100 dalių – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 15/100 dalių – atsakovui. Ieškovui, jo sutuoktinei ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso 97,40 kv. m ploto neįrengtos pastogės, o atsakovui – 17,19 kv. m ploto neįrengtos pastogės. Taip pat nustatyta, jog ieškovas su bendraturte trečiuoju asmeniu L. S. yra sutuoktiniai; ieškovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. akcijų savininkas ir įmonės direktorius, taigi ieškovo šeimai ir bendrovei, kurios 100 proc. akcijų savininkė yra ieškovo šeima, priklauso 284,60 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto, atsakovui – 66,67 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto.

Dėl bylos esmės

10. Kaip nurodyta nutarties 9 punkte, nagrinėjamu atveju bylos šalys yra gyvenamojo namo, kurį ieškovas siekia rekonstruoti, bendraturčiai. Ieškovas prašo pripažinti jam teisę gauti iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos leidimą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pagal A. L. firmos parengtą rekonstrukcijos projektą be bendraturčio D. S. sutikimo. Ieškovas nurodo, kad gyvenamasis namas yra pastatytas 1957 metais ir stipriai fiziškai susidėvėjęs, todėl būtina pakeisti gyvenamojo namo stogo konstrukcijas ir patį stogą. Kadangi nuo gyvenamojo namo pastatymo niekas niekuomet nesirūpino ir neįrengė namo pastogės, tai, atliekant renovaciją ir keičiant stogo konstrukcijas ir stogą, ekonomiškai tikslinga įrengti pastogę, suprojektuojant joje gyvenamąsias patalpas. Atsakovas nesutinka su namo rekonstrukcijos projektu.

11. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka Civilinio kodekso 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

12. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018). Protingais atsisakymo motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).

13. Taigi bendraturčių nuožiūros teisė duoti sutikimą ar ne nėra absoliuti, todėl bendraturtis, siekdamas tam tikros bendro turto naudojimo tvarkos pakeitimo, turi teisę teismo tvarka ginčyti bendraturčių nesutikimą. Ieškovui ginčijant kitų bendraturčių nesutikimą, turi būti sprendžiama, ar savininkai pagrįstai atsisako duoti sutikimą. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka asmeniui, atsisakančiam duoti sutikimą.

14. Nurodytos kasacinio teismo praktikos taikymas nagrinėjamu atveju reikštų, jog bendraturtis, kuris neduoda sutikimo namo rekonstrukcijos projektui, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad numatoma rekonstrukcija iš esmės pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus.

15. Tam, kad bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi atskleisti savo siekius. Pagal įstatymą reikalingas bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-260/2009). Pagal aktualios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 45 punktą projektiniai pasiūlymai – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

16. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ieškovo užsakymu 2019 m. vasario 4 d. A. L. firma parengė gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), projektinį pasiūlymą siekiant pakeisti asbestcementinio stogo dangą, gegnes, paaukštinti stogą ir įrengti gyvenamojo namo pastogę. Atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas parduoti ieškovui atsakovui priklausančią neįrengtos pastogės dalį už 2 Eur, o ieškovas įsipareigojo pakeisti visą gyvenamojo namo stogą, nereikalaudamas kompensacijos iš atsakovo. Ieškovas kreipėsi į Tauragės rajono 3-iąjį notarų biurą, 2019 m. gegužės 9 d. buvo parengta negyvenamosios patalpos pirkimo– pardavimo sutartis, tačiau šalys jos nepasirašė. Kaip nurodė atsakovas, sutartis nebuvo pasirašyta, nes nebuvo atskleisti visi ieškovo ketinimai (pirminis susitarimas buvo tik dėl stogo rekonstrukcijos, o paaiškėjo, kad po to ieškovas ketina pakelti stogą, įrengti 3 aukštą, taigi sumažėtų atsakovo dalies kvadratūra, be to, turto vidutinė rinkos vertė – 45 000 Eur, o ieškovas pasiūlė tik 2 Eur).

17. 2019 m. liepos 25 d. buvo sušauktas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių susirinkimas, kuriame dar kartą svarstyta dėl palėpės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Iš protokolo turinio matyti, kad kiti bendraturčiai sutiko ieškovui parduoti jiems priklausančias palėpės dalis už simbolinę 1 Eur kainą. Atsakovas nesutiko parduoti 17,19 kv. m ploto palėpės dalies dėl jo bute naudojamų buitinių dujų. Protokole nurodyta, jog namo bendraturčiai supažindinti, kad, atliekant namo stogo rekonstrukciją, palėpė bus pakelta vienu aukštu. Taip pat ieškovas pasiūlė, jog atsakovui nesutinkant parduoti jam priklausančios palėpės dalies, atsakovui tenkanti palėpės dalis būtų išlaikyta stogo palėpėje, po rekonstrukcijos įrengtoje virš naujai įrengtų butų.

18. A. L. firma ieškovo užsakymu 2020 m. vasario mėn. parengė gyvenamosios paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą. Ieškovas 2020 m. lapkričio 9 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovui balsavimo biuletenį dėl pritarimo namo rekonstrukcijos projektui, tačiau atsakovas biuletenio neužpildė, o į 2020 m. gruodžio 13 d. elektroniniu paštu nusiųstą laišką atsakė, kad ieškovas nesilaiko Statybos įstatymo 27 straipsnio reikalavimų. Be to, kaip nurodo ieškovas, gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas vieno mėnesio laikotarpiui buvo įdėtas Tauragės rajono savivaldybės administracijos tinklalapyje.

19. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jis tik teisme sužinojo apie tikruosius ieškovo ketinimus dėl namo rekonstrukcijos, t. y. kad rekonstrukcija yra siekiama iš esmės padidinti namo gyvenamąjį plotą, praktiškai pastatyti ir įrengti trečdalį statinio, tai, atsakovo nuomone, sumažintų jo nekilnojamojo turto vertę ir gyvenimo kokybę. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šios atsakovo pozicijos pagrįstumą, konstatavo, jog atsakovas dar 2019 m. liepos 25 d. vykusiame daugiabučio namo bendraturčių susirinkime sužinojo, jog, atliekant stogo kapitalinį remontą, planuojama įrengti trečiąjį namo aukštą.

20. Kaip jau minėta, pagal įstatymą reikalingas bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. Nors byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų apie tai, jog ieškovas pateikė atsakovui rekonstrukcijos projektą susipažinti, tačiau, įvertinus tai, jog ieškovo užsakymu ir iniciatyva namo rekonstrukcijos projektas buvo parengtas, 2019 m. liepos 25 d. vykusio susirinkimo metu buvo aptartas ieškovo ketinimas įrengti namo trečiąjį aukštą, bendraturčiai balsavo dėl pritarimo ieškovui parengti rekonstrukcijos techninį darbo projektą, gauti statybos leidimą ir vykdyti statybos darbus, ieškovas siuntė atsakovui balsavimo biuletenį dėl pritarimo namo rekonstrukcijos projektui, darytina labiau tikėtina išvada, jog atsakovas su namo rekonstrukcijos projektu buvo supažindintas ir jo turinys jam buvo žinomas. Kita vertus, iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog atsakovui buvo žinoma apie ieškovo siekį rekonstruoti namą įrengiant trečiąjį aukštą, sutvarkant stogą, ieškovas aktyviai siekė gauti atsakovo pritarimą projektui, todėl tokio pobūdžio bendraturčio veiksmai, kai jis žinodamas apie kito bendraturčio ketinimus rekonstruoti pastatą, išreiškia tik abstraktaus pobūdžio nepritarimą, o teismo procese ginasi tuo, jog projekto turinys jam nebuvo tinkamai atskleistas, neturėtų būti laikomi pagrindu netenkinti kito bendraturčio reiškiamo reikalavimo tuo aspektu, jog neva pasiūlymas bendraturčiui išvis nebuvo pateiktas.

21. Nustačius, jog ieškovas tinkamai atskleidė atsakovui informaciją apie planuojamą rekonstrukciją, bendraturčiui tenka pareiga įrodyti, jog atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, kad rekonstrukcijos darbai iš esmės pažeis jo teises bei teisėtus interesus (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčių nesutikimas turi būti motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-260/2009).

22. Atsakovas laikosi pozicijos, jog rekonstrukcijos projektas ydingas dėl to, kad nepagrįstai riboja jo, kaip savininko, teises. Atsakovo teigimu, įvykdžius ieškovo siekiamą atlikti pastato rekonstrukciją, atsakovas netektų savo nuosavybės pastogėje, (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovo pateiktą rekonstrukcijos projektą atsakovo nuosavybė pastogėje pereitų ieškovui, kuris pastogės vietoje pastatytų tris naujus butus, jie visi nuosavybės teise priklausytų ieškovui. Naujai pastatyti butai atsirastų virš atsakovo buto, o pastogė būtų panaikinta, taip pat būtų panaikinta ir atsakovo nuosavybės teisė į pastogės dalį – 17,19 kv. m. Pagal rekonstrukcijos projektą iš atsakovo būtų atimta galimybė patekti į pastogę tiesiogiai iš savo buto. Taip pat, atsakovo nuomone, teiginys, kad didės atsakovui priklausančios palėpės kvadratūra, visiškai neatitinka tikrovės. Pagal rekonstrukcijos projektą pastogės iš viso nelieka ir jos vietoje atsiranda trečiasis namo aukštas, kuris nuosavybės teise priklausytų ieškovui. Naujai suformuotas stogas ir pastogė jau būtų visiškai nauja statinio dalis, kuri numatoma mažesnė: pastogės plotas būtų lygus 70 kv. m. Naujai suformuotos pastogės bendroji dalinė nuosavybė turėtų būti paskirstyta proporcingai namo gyvenamųjų dalių savininkams ir nekompensuotų dabar atsakovo turimos pastogės dalies.

23. Visų pirma kolegija pažymi, jog, ieškovui teigiant, kad tokio pobūdžio namo rekonstrukcija yra būtina, ieškovas iš esmės nepateikė jokių objektyvių to įrodymų. Ieškovo pateiktame 2021 m. balandžio 12 d. statinio apžiūros akte nurodyta, jog stogo būklė yra patenkinama, rekomenduojama pakeisti stogo dangą, latakus ir lietvamzdžius, taip pat rekomenduojama sutvarkyti fasado ir balkonų tinką, juos perdažyti, nutinkuoti ir nudažyti cokolį. Byloje nėra jokių duomenų, jog stogas būtų avarinės ar itin prastos būklės ir tai lemtų būtinybę imtis neatidėliotinų stogo remonto darbų. Taip pat nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų būtinybę namą rekonstruoti būtent tokiu būdu, koks nurodomas ieškovo užsakytame projekte – tai yra vietoj pastogės įrengiant trečiąjį namo aukštą, o pastogę įrengiant virš trečiojo aukšto.

24. Kita vertus, kolegija sutinka su atsakovo argumentais, jog taip rekonstruojant namą sumažėtų atsakovui tenkančios palėpės dalies plotas. Kaip nustatyta, gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), yra įregistruota 114,60 kv. m ploto neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33/100 pastogės dalių priklauso ieškovui, 33/100 dalys – ieškovo sutuoktinei L. S., 19/100 dalių – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 15/100 dalių – atsakovui. Taigi šiuo metu ieškovui, jo sutuoktinei ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso 97,40 kv. m ploto neįrengtos pastogės, o atsakovui – 17,19 kv. m ploto neįrengtos pastogės. Kaip nurodyta pastato projekto vadovo pirmosios instancijos teismui pateiktame rašte, pagal rekonstrukcijos projektą numatyta iki pastato karnizo nuardyti senąjį stogą ir iš naujų konstrukcijų suformuoti 82 laipsniais pasvirusias sienas, kurios sutaptų su daugiašlaičiu stogu. Virš pasvirusios stogo / sienos dalies ir apšiltintos perdangos formuojama 18 laipsnių statumo daugiašlaitė stogo konstrukcija, po kuria susiformuoja neapšiltinta pastogė. Matuojant pastogės perimetrą ties 0,8 m aukščiu, gaunasi plotas, lygus 70 kv. m. Ieškovas patvirtina ketinimą dabartinės palėpės vietoje naujai įrengtame trečiajame namo aukšte tris butus įsirengti savo asmeninėn nuosavybėn. Kaip matyti iš 2019 m. liepos 25 d. susirinkimo protokolo, nutarta atsakovui tenkančią 17,19 kv. m palėpės dalį projekte numatyti po stogu. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovas yra 15/100 dalies palėpės bendraturtis, taigi po rekonstrukcijos įrengus 70 kv. m palėpę, sumažėtų ir bendras palėpės plotas (nuo 114 kv. m iki 70 kv. m) ir atsakovui tenkanti ploto dalis (nuo 17,19 kv. m iki 10,5 kv. m). Tokiam atsakovo nuosavybės teisės ribojimui nėra jokios objektyvios būtinybės ir jis negali būti laikomas proporcingu. Įvertinus ieškovo siekiamo įgyvendinti rekonstrukcijos projekto pobūdį, manytina, jog ieškovas siekia padidinti jam priklausančios asmeninės nuosavybės plotą kito bendraturčio nuosavybės sąskaita.

25. Kolegija pažymi, jog nuosavybės teisė – teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

26. Išdėstytos materialiosios teisės normos, bendriausia prasme apibrėžiančios nuosavybės teisės turinį, inter alia (be kita ko), ir šios teisės apsaugos ribas, patvirtina, kad, viena vertus, savininkas turi plačią diskreciją nuosavybės teisės įgyvendinimo kontekste ir kartu jam yra garantuojama aukšto lygio šios teisės apsauga, kita vertus, nuosavybės teisė, kad ir kokio aukšto lygio apsauga jai suteikiama, nėra absoliuti. Aptariamos materialiosios subjektinės teisės sąlygiškumas yra pabrėžiamas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai), ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 55 punktas; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 29 punktas). Vis dėlto nuosavybės teisė, nors jai ir būdingas sąlygiškumas, be paties savininko valios gali būti apribota išimtinai tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (Civilinio kodekso 4.93 straipsnio 3–4 dalys, 4.94 straipsnis ir kt.). Konstitucinis Teismas aptariamu klausimu, be kita ko, yra pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją bet kokiu nuosavybės teisės ribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės. Jeigu nuosavybės teisė apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, tai yra pagrindas teigti, kad pažeidžiama nuosavybės teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarimas).

27. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis, be kitų principų, jų subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais (Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis). Civiliniams teisiniams santykiams būdingas skirtingų subjektinių interesų egzistavimas ir kartu yra neišvengiama konkurencija tarp tokių interesų, o įvardytų principų, kuriais grindžiami civiliniai teisiniai santykiai, taikymas reikalauja užtikrinti, kad, konkuruojant dviem skirtingiems subjektiniams interesams, būtų pasiekta tinkama, protinga tokių interesų pusiausvyra (tiek, kiek tokios pusiausvyros užtikrinimas yra objektyviai įmanomas), kad vienas interesas nebūtų suabsoliutintas ir be pagrindo iškeltas virš kito konkuruojančio intereso.

28. Nagrinėjamu atveju tenkinus ieškovo reikalavimą pripažinti teisę be atsakovo sutikimo gauti leidimą rekonstrukcijai, būtų paneigta atsakovo teisė prieštarauti tam, kad sumažėtų jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios palėpės plotas. Tai prieštarautų teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams, kartu suponuotų esminį bylos šalių subjektinių teisių disbalansą atsakovo teisių nenaudai, iš esmės reikštų statinio bendraturčio nuosavybės teisės į statinį suvaržymą, peržengiant protingai suvokiamas ribas, ir kartu toks ribojimas būtų konstituciškai nepagrįstas. Kaip jau konstatuota, tokiam ribojimui nėra jokios objektyvios būtinybės – tai yra tiesiog ieškovo subjektyviai pasirinktas savo nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas.

29. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad numatomi namo rekonstrukcijos darbai pažeistų atsakovo, kaip bendraturčio, teises ar teisėtus interesus, o bendraturčio nesutikimas su jais yra pagrįstas, taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo nesutikimo su rekonstrukcijos atlikimu argumentai nėra protingai motyvuoti ir pagrįsti, o atsisakymas duoti sutikimą pažeidžia ieškovo, kaip bendraturčio, teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe, nepagrįsti. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškovo ketinama atlikti gyvenamojo namo palėpės rekonstrukcija pakeis bendraturčio D. S. gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

30. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – buvo nuspręsta dėl trečiųjų asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, – buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipotekos kreditoriaus ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininko – teisių ir pareigų.

31. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-313/2021).

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį ir pripažino ieškovui teisę be atsakovo sutikimo gauti iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos leidimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai pagal A. L. firmos parengtą rekonstrukcijos projektą. Kolegijos nuomone, atsakovo nurodytų asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, teisinė padėtis sprendimu nebuvo modifikuota: atsižvelgiant į ginčo pobūdį (ginčas kilo tarp namo bendraturčių dėl teisės naudotis bendrąja daline nuosavybe įgyvendinimo), jokios materialiosios teisės ar pareigos jiems nenustatytos, nepripažintos ir nepanaikintos, taigi absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas nagrinėjamu atveju neegzistuoja.

33. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) .

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo ir išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

35. Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą – ieškinį atmesti, atitinkamai perskirstytinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

36. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteisė 1 025 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o valstybei iš atsakovo – 18,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, šios teismo sprendimo dalys naikintinos.

37. Atsakovas pateikė įrodymus, jog pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 800 Eur bylinėjimosi išlaidų (2021 m. vasario 25 d. – 700 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 2021 m. balandžio 22 d. – 100 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų).

38. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 punktas).

39. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų maksimalių tokio pobūdžio teisinės pagalbos dydžių, todėl, atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

40. Valstybei iš ieškovo priteistina 18,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu proceso pirmosios instancijos teisme metu, atlyginimo (CPK 92 straipsnis).

41. Atsakovas pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, taip pat už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisinę pagalbą, todėl, apeliacinį skundą patenkinus, atsakovui iš ieškovo priteistina visa apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. S. atsakovui D. S. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš A. S. 18,75 Eur (aštuoniolika eurų 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo; ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo nurodyme nurodant gavėjo pavadinimą, surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (gyventojo asmens kodą, mokėtojo vardą, pavardę); įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš ieškovo A. S. atsakovui D. S. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, taip pat 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.