Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje teisėja Jolita Cirulienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. patikslintą skundą dėl notaro veiksmų (suinteresuoti asmenys – notarė A. R., UAB Ergo Insurance Lietuvos filialas, Ž. Ž., D. B. (buvusi Ž.), I. Ž.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas R. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2025 m. rugpjūčio 13 d. skundu, teisme registruotu 2025 m. rugpjūčio 18 d., prašo: pripažinti neteisėtu ir panaikinti (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. R. (toliau – ir Notarė) atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti Notarę klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), spręsti iš naujo bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. rezoliucija Notarei ir Ž. Ž. nustatė 14 d. terminą atsiliepimui pateikti bei įpareigojo Notarę nurodyti jai žinomų asmenų, kurių turtinius interesus gali paliesti skundo išnagrinėjimas, duomenis (vardus, pavardes, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus).

Suinteresuotas asmuo Ž. Ž., kuriam procesiniai dokumentai laikomi įteiktais 2025 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – per žmoną M. P.-Ž., per teismo nustatytą 14 d. terminą atsiliepimo į skundą nepateikė.

Notarė 2025 m. rugsėjo 17 d. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su reikalavimu nesutinka. CK 3.88 straipsnis nustato, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pelėdnagių seniūnijos (duomenys neskelbtini) išduotoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pastatus L. Ž. statėsi pati savo vardu. Nekilnojamojo turto registro išraše įrašyta, kad statybos pradžios metai 1988 m., statybos pabaigos metai 1988 m. R. Ž. ir L. Ž. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl R. Ž. priklauso pusė santuokos metu statytų pastatų. CK 3.88 straipsnio 2 dalis nustato: „Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė“. Todėl pirmiausiai turi būti iš L. Ž. vardu įregistruoto turto išskirta R. Ž. priklausanti turto dalis ir tik po to bus galima išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Arba L. Ž. įpėdiniai turėtų kreiptis į teismą ir pateikti teismui rašytinius įrodymus, kaip nustato CK 3.89 straipsnio 2 dalis, dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo L. Ž. asmenine nuosavybe.

Be to, Notarė prašė į bylą įtraukti notarų profesinės civilinės atsakomybės draudiką ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, adresas Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius, LT-03150, el. paštas draudimas@glimstedt.lt ir nurodė asmenis, kurių turtinius interesus gali paliesti skundo išnagrinėjimas: t. y. R. Ž. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinius, priėmusius palikimą, t. y. D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veikiančią už nepilnametes dukras U. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir U. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nutarė suinteresuotais asmenimis į civilinės bylos Nr. e2YT-31606-527/2025 nagrinėjimą įtraukti: 1) notarų profesinės civilinės atsakomybės draudiką ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 2) D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 3) I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veikiančią už nepilnametes dukras U. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir U. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Taip pat teismas nustatė 7 dienų terminą teismo priimto pareiškėjo skundo dėl Notarės veiksmų trūkumams pašalinti.

2025 m. rugsėjo 25 d. patikslintame skunde pareiškėjas prašo: pripažinti neteisėtu ir panaikinti (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. R. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti Notarę klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), spręsti iš naujo, bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jų motina L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Jos vaikai įstatymo nustatyta tvarka priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT- 3247-1882017). Jų tėvas R. Ž. paveldėjimo procese nedalyvavo, po motinos mirties jis jokio turto nepaveldėjo ir nereiškė jokių pageidavimų gauti palikimo dalį. (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Palikimą jie (vaikai) priėmė pagal antstolės R. M. (toliau – ir Antstolė) (duomenys neskelbtini) paveldimo turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Apyrašas), dėl Apyrašo turinio niekas pretenzijų nereiškė, nei teisinio, nei buitinio lygmens ginčo dėl jo nebuvo ir nėra, Apyraše įrašo, kad tėvui kaip sutuoktiniui priklauso dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Namas) nėra ir nebuvo. Tokio turinio klausimo tėvas būdamas gyvas niekada nekėlė, po motinos mirties tėvas su vaikais negyveno, apsigyveno kitoje šeimoje.

Susidarė nenormali situacija, kai, praėjus po motinos mirties vos ne 15 metų, įpėdiniai negali gauti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo ir disponuoti paveldėtu turtu kaip bendraturčiai, todėl pareiškėjas kreipėsi į Notarę prašydamas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo išdavimo klausimo nebeatidėlioti ir spręsti jį iš esmės. Prašyme akcentuota, kad iki šios dienos jis negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Jį po motinos L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo pareiškėjas ir brolis Ž. Ž.. Paveldėjimo teisės liudijimo neturėjimas stabdo žemės sklypo po Namu privatizavimo procesą, taip pat pastebimai riboja jų teisę laisvai disponuoti šiuo teisėtai jiems priklausančiu turtu. Visi dokumentai, reikalingi klausimui išspręsti iš esmės, pateikti, tame tarpe:

kad Namas buvo motinos asmeninė nuosavybė. Ši faktinė aplinkybė patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka įrodymais, turinčiais prima facio galią – VĮ Registrų centro duomenų banko išrašu, (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma: kad po tėvo R. Ž. mirties Antstolės (duomenys neskelbtini) sudarytame turto apyraše minimas Namas nepateko į paveldimo turto masę jokia teisine forma visas ar dalis nepriklausė tėvui. Tai reiškia, kad niekam nekilo mintis teigti, jog nuosavybės teisės į Namą priklauso ne tik jų motinai L. Ž., bet ir kam nors kitam. Tuo labiau, kad 7 metai (laiko tarpas tarp tėvų mirties) yra pakankamas terminas sutvarkyti bet kokio turinio dokumentus. Antstolio sudarytas paveldimo turto apyrašas yra patikimas ir leistinas įrodymas, galiojantis iki bus panaikintas, papildytas, ir turi prima facio galią. Per 8 metus niekam nekilo noras ginčyti arba keisti šio Apyrašo. Apskritai, paveldėjimo dokumentų tvarkymo neužbaigimas per 15 metų yra kažkas sunkiai suvokiama. Reikalauti padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę gali tik sutuoktinis (tėvas), būdamas gyvas jis tokia teise nepasinaudojo, todėl paveldėjimo teisės į motinos Namą neįgijo, todėl į paveldimo turto masę nepatenka.

kad atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu rėžimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, o to paties straipsnio 3 dalis akcentuoja, kad CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomas, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui. Pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas (duomenys neskelbtini), t. y. įsigaliojus naujam kodeksui, todėl sprendžiant šį klausimą CK normos, tame tarpe CK 3.88 straipsnis, taikomi pilna apimtimi, taip kaip parašyta;

kad diskutuojant dėl CK 3.88 straipsnio taikymo pasisakytina tik tiek, kad egzistuoja ne tik šio straipsnio 2 dalis, bet yra ir CK 3.88 straipsnio 3 dalis, skelbianti, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Pasisakoma, kad kaip turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Net įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu registre taip ir nurodyta. Bent vienas iš minėtų įrašų yra būtina sąlyga, kad viešame registre registruojamam turtui būtų galima taikyti turto bendrumo prezumpciją. Turtas, viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, bus laikomas asmenine jo nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Sutuoktinis, kuris nėra viešajame registre nurodytas kaip turto savininkas, turi teisę kreiptis i atitinkama registrą dėl duomenų pakeitimo, o šiam atsisakius tą daryti – į teismą. (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas Komentaras Šeimos teisė Vilnius Justitia 2002 psl. 186). Abejoti šiuo išaiškinimu būtų nekorektiška, kadangi komentarą ir patį Civilinį kodeksą rengė tas pats asmuo –habilituotas daktaras V. M.;

kad pareiškėjas neprivalo įrodinėti, kad minimas Namas yra asmeninė velionės motinos asmeninė nuosavybė, nes tai įrodyta nenuginčytomis prezumpcijomis, tokiomis kaip atitinkamu įrašu viešajame registre. Ir dar daugiau, akivaizdu, kad viešajame registre įregistruotą sutuoktinio asmeninę nuosavybę gali nuginčyti ne bet kas, o tik kitas sutuoktinis. Šiuo klausimu ginčo tarp tėvų niekada nebuvo. Nebuvo ginčo ir dėl kitos priežasties. Minimo namo statybą finansavo jų motinos tėvai, tačiau tai yra antraeilė nereikšminga faktinė aplinkybė, niekaip negalinti įtakoti sprendimo šiuo klausimu.

kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, o nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalys). Kaip minėta, nekilnojamasis turtas išviešintas kaip motinos asmeninė nuosavybė ir šio fakto niekas nenuginčijo ir neginčijo. Kodėl Notarė nekreipė dėmesio į šią prezumpciją ir kodėl tokio savo nusistatymo nepaaiškina, lieka tik spėlioti. Prezumpcija be išsamios analizės motyvacijos ir teisinės argumentacijos negali būti netaikoma, nes teisės savo nuožiūra taikyti įstatymą ar jo netaikyti įstatymo leidėjas nei valdininkui, nei paprastam piliečiui nesuteikė..

Notarė (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė pareiškėjo prašymą, nurodė kreiptis į teismą arba atidalinti tėvo dalį, jos nuomone iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, arba įrodyti, jog minimas Namas yra asmeninė motinos nuosavybė. Savo sprendimą Notarė grindė aplinkybe, kad pareiškėjo tėvai santuokoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini), o Namas pradėtas ir baigtas statyti 1988 m., todėl sutinkamai su CK 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, jog tai yra bendroji jungtinė nuosavybę. Jo argumentų, kad viskas yra ne taip, kad taikomi ne tie įstatymai ir ne taip, Notarė iš viso neišgirdo.

Be abejo, tokio turinio atsisakymas atlikti notarinį veiksmą negalėjo nešokiruoti. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą turinys, pareiškėjo nuomone, atitinka klasikinius biurokratizmo pavyzdžius.

Nei vieno jo motyvo ir argumento Notarė nenagrinėjo, todėl jie visa apimtimi perkeliami į skundo pagrindą, be to, skundo pagrindas papildomas keliais žemiau išvardintais papildomais akcentais.

Kasacinės instancijos teismas ne vienoje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje yra išaiškinęs, kad turto nuosavybės teisę patvirtina sudaryti sandoriai ir registrų pažymos, (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020, 41 punktas). Notarei pateiktas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie pastatų priklausomybę, t. y. visi dokumentai, reikalingi paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimui išduoti. Ir dar daugiau, jokios kritikos dėl minėtų dokumentų, beje, turinčių prima facio galią, Notarė nepareiškė.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu. Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, nes jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Dėl to atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindai ir tvarka reglamentuojami įstatymu (žr., pvz., LAT 2021 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-l-378/2021 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nėra net užuominos, patvirtinančios, kad egzistuoja objektyvios priežastys paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui neišduoti. Neigiamą rezultatą nulėmė subjektyvus klaidingas materialinių teisės normų aiškinimas ir taikymas. Asmuo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą įgyja ne nuo jo sukūrimo momento, kaip klaidingai teigia Notarė, o nuo jo registravimo viešajame registre ir unikalaus numerio jam suteikimo. Todėl priešingai negu teigia Notarė, šiame ginče taikytina ne CK 3.88 straipsnio 2 dalis, o to paties straipsnio 3 dalis (turto bendrumo prezumpcijos paneigimas). Pastebėtina ir tai, kad Notarė neatkreipė dėmesio į tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnį, kuris nustatė, kad reikalavimui padalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trijų metų ieškinio senaties terminas, kuris yra naikinamasis. Turtas dalijamas tiek nutraukiant santuoką, tiek kitais atvejais. Notarė neatkreipė dėmesio į tai, kad po tėvo R. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) sudarytame turto Apyraše nenustatyta, kad velionis butų turėjęs Namą ar kitokį būstą asmenine ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plačiai (LAT 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Notaras nėra prokuroras, nėra teisėjas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir t.t., savo iniciatyva jokių tyrimų neatlieka. Jo funkcijos apsiriboja pateiktų dokumentų analize ir vertinimu. Notariato įstatymo 40 straipsnyje yra nustatyti pagrindai, dėl kurių gali būti atsisakoma atlikti notarinį veiksmą, ir tokio atsisakymo įforminimas. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad notarui yra pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

Tai reiškia, kad notaro atsisakyme atlikti notarinį veiksmą turi būti pateikti faktiniai ir teisiniai argumentai, dėl ko nėra pagrindo atlikti atitinkamą notarinį veiksmą ir kokia teisine nuostata tai pagrindžiama. (LAT 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2023, 22 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad apskundimo pagrindas yra tai, jog notaro atliktas veiksmas ar atsisakymas jį atlikti yra neteisingas LAT 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020, 20 punktas).

Todėl šios kategorijos bylose tikrintina, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus (LAT 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 30 punktas.

Ignoruotas stabilumo principas. Po motinos mirties praėjo vos ne 15 metų ir pats paprasčiausias klausimas iš esmės nesprendžiamas.

ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2025 m. spalio 13 d. atsiliepime prašo pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 25 d. skundą atmesti, visiškai palaikydamas Notarės 2025 m. rugsėjo 17 d. atsiliepime išdėstytą poziciją dėl skundo nepagrįstumo, ir prašo priteisti ERGO Insurance SE Lietuvos filialui visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. ERGO su pareiškėjo pateiktais argumentais nesutinka. Pirma, pareiškėjo pateiktame VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodoma, jog turtas yra L. Ž. nuosavybė, įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „pastatus L. Ž. statėsi pati, savo vardu“. Akivaizdu, jog pažyma pati savaime negali sukurti asmeninės nuosavybės, be to, nėra aišku, ką reiškia pažymoje nurodyti teiginiai „pastatus L. Ž. statėsi pati, savo vardu“, kadangi į bylą nėra pateikti duomenys, kurių pagrindu pažyma buvo išduota.

Antra, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog turto statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1988 m. Bylos duomenys patvirtina, jog R. Ž. ir L. Ž. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

CK 3.88 straipsnio 2 dalis nustato, kad ,,Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė“. Taigi, Namas pastatytas L. Ž. esant santuokoje su R. Ž., todėl jis laikytinas įgytu esant bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Trečia, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad turtas buvo asmeninė L. Ž. nuosavybė.

Ketvirta, aplinkybė, jog turtas nebuvo įtrauktas į Antstolės sudarytą R. Ž. paveldimo turto Apyrašą, taip pat savaime negali sukurti ar nustatyti turto priklausymo asmeninei nuosavybei fakto.

Penkta, į bylą pateiktas 2017 m. gruodžio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-3247-188/2017 su žyma „Neįsiteisėjęs“ taip pat jokia forma negali patvirtinti ir nepatvirtina turto priklausomybės asmeninei L. Ž. nuosavybei. Minėtame sprendime tik nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėjas ir jo brolis, suinteresuotas asmuo šioje byloje Ž. Ž., po L. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.

Taigi, remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, Notarė pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui į turtą.

Dėl draudimo objekto (intereso) ir draudžiamojo įvykio sampratos

Pagrindinė draudimo paskirtis – veikti draudimui kaip rizikos perkėlimo mechanizmui. Draudėjas (apdraustasis), siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus, turto sunaikinimo ar civilinės atsakomybės atsiradimo riziką perduoda draudikui. Kalbant apie draudėjui (apdraustajam) kylančią civilinę atsakomybę pažymėtina, kad pati civilinės atsakomybė savaime nesukelia neigiamų padarinių. Juos sukelia pats prievolės įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, draudėjo (apdraustojo) turtinis interesas iš esmės yra suprantamas kaip siekis apsisaugoti nuo pačios prievolės įvykdymo, t. y. nuo galinčių atsirasti padarinių. Šis interesas yra tiesiogiai susijęs su prievolės trečiajam asmeniui (nukentėjusiajam) įvykdymu, t. y. draudėjas (apdraustasis), siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus, kartu apsaugo ir nukentėjusiojo interesus, kadangi draudėjo (apdraustojo) turtinis interesas neatsiejamai priklausomas nuo nukentėjusiojo turtinio intereso.

Draudimo teisėje minėtasis draudimo interesas (turtinis interesas) yra suprantamas kaip draudimo objektas. Būtent Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 2 straipsnio 23 punkte nurodyta, kad draudimo objektas - tai turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe. To paties straipsnio 14 punkte nustatyta, kad draudimo interesas – tai nuostoliai, kurių gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas, įvykus draudžiamajam įvykiui. Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 6(2) straipsnio 2 dalis nustato, kad notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra notarų civilinė atsakomybė už notarų, jų atstovų ir notarų biurų darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 580 patvirtintų Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 punktas detalizuoja notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektą – tai yra apdraustojo civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims padarytą žalą, kuri atsirado: 1) draudimo sutarties galiojimo metu ir per šalių nustatytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos; 2) dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmų vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi, apsidraudus civilinės atsakomybės draudimu, draudimo intereso turtinis pobūdis pasireiškia per numanomus draudėjo (apdraustojo) nuostolius, kurie galimi, jeigu draudėjas (apdraustasis) padaro žalos trečiajam asmeniui ir yra pareiškiamas reikalavimas ją atlyginti. Tokiu atveju turtinis interesas bus draudimo sutarties šalių nustatyta suma, į kurią atsižvelgiant būtų išmokama draudimo išmoka gavus reikalavimą atlyginti padarytą žalą. Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės draudimu pirmiausia atkuriama buvusi iki žalos padarymo nukentėjusiojo turtinė padėtis, t. y. pirmiausia patenkinamas nukentėjusiojo turtinis interesas. Patenkinus nukentėjusiojo interesą kartu patenkinamas ir draudėjo turtinis interesas. Taigi draudėjas (apdraustasis), drausdamas savo civilinę atsakomybę, sukuria naują prievolę draudikui – kompensuoti neperžengiant draudimo sumos ribų draudėjo (apdraustojo) padarytus nuostolius nukentėjusiajam. Atkeiptinas dėmesys, jog draudikas pagal teisės pažeidėjui kilusią civilinę atsakomybę nėra atsakingas. Draudimo teisinių santykių pagrindu draudikas įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam, jei žala nukentėjusiajam bus padaryta draudėjo (apdraustojo) veika. Taigi, žala nukentėjusiajam padengiama remiantis ne teisinių santykių dėl žalos atlyginimo pagrindu, o draudimo teisinių santykių pagrindu. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad civilinės atsakomybės draudimu draudėjas (apdraustasis) siekia iki minimumo sumažinti galimų nuostolių dydį – tai yra priemonė jam kompensuoti galimus nuostolius įvykus draudiminiam įvykiui, tačiau draudimo veikla yra grindžiama tuo, kad draudimo išmoka sumokama ne visais atvejais, t. y. ne visais draudimo atvejais įvyksta draudiminis įvykis, dėl kurio atsirastų pagrindas išmokėti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 3 skirsnio „Civilinės atsakomybės draudimo ypatumai“ 108 straipsnyje pateikiama draudžiamojo įvykio samprata. Minėtas straipsnis nustato, kad jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudžiamasis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai.

Taisyklių 8 punkte atskleidžiamas draudiminio įvykio turinys notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo atvejais. Draudiminis įvykis yra: 1) draudimo sutarties galiojimo metu atlikti neteisėti notaro [...] veiksmai (veikimas, neveikimas); 2) dėl kurių atsirado žala; 3) ir reikalavimo atlyginti šią žalą pateikimas apdraustajam [...].

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei sistemiškai aiškinant draudimo santykių teisinį reguliavimą, darytinos šios išvados:

A. Notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimu draudikas apdraudžia dvi turtinių interesų grupes:

i. notaro turtinius interesus: draudikas apdraudžia numatomus notaro nuostolius, kurie galimi, jeigu notaras, jo atstovas ar notaro biuro darbuotojas savo kaltais (neteisėtais) veiksmais padarytų žalos trečiajam asmeniui (nukentėjusiajam) vykdant notaro profesinę veiklą ir notarui kiltų civilinė atsakomybė, t. y. prievolė šią žalą atlyginti trečiajam asmeniui;

ii. trečiojo (nukentėjusiojo) asmens turtinius interesus: šie turtiniai interesai suprantami kaip trečiojo asmens galimi nuostoliai dėl notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo kaltais (neteisėtais) veiksmais (vykdant notaro profesinę veiklą) padarytos žalos.

B. Jeigu vykdant notaro profesinę veiklą žalos trečiajam asmeniui savo kaltais (neteisėtais) veiksmais padaro trečiasis asmuo (ne notaras, ne jo atstovas ir ne notarų biuro darbuotojas), tai jam kylanti deliktinė civilinė atsakomybė, t. y. prievolė atlyginti žalą, nėra laikytina notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektu.

C. Draudikas atsako tik už notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo kaltais (neteisėtais) veiksmais trečiajam asmeniui padarytą žalą notaro profesinės veiklos vykdymo metu ir tik tuo atveju, kai jų atžvilgiu yra nustatomos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. kai teismas konkrečiu atveju konstatuoja, kad jiems iš delikto kyla nauja prievolė atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą; jei notarui nekyla deliktinė civilinė atsakomybė, vadinasi nėra ir draudiminio įvykio, o dėl to ir pareigos draudikui mokėti draudimo išmoką.

Dėl Draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką nebuvimo

Jau minėta, kad Notariato įstatymo 6(2) straipsnis 2 dalis nustato, jog notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra notarų civilinė atsakomybė už notarų, jų atstovų ir notarų biurų darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą.

Dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką taip pat yra pasisakęs ir LAT. Vienoje iš kasacine tvarka nagrinėtų civilinių bylų LAT konstatavo, kad „taisyklių 3 punkte nustatyta, kad sudarius draudimo sutartį šiose taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties sudėtine dalimi. Pagal Taisyklių 8 punktą draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti neteisėti notaro veiksmai, dėl kurių atsirado žala, ir reikalavimo atlyginti šią žalą pateikimas apdraustajam, t. y. notarui, per šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos. Taigi pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą draudikas atsako tada, kai žala asmeniui atsiranda dėl notaro kaltės. Kai notaro veiksmuose kaltės nėra, tokiu atveju už trečiajam asmeniui atsiradusią žalą neatsako ir draudikas, apdraudęs notaro profesinę atsakomybę privalomuoju draudimu“ (žr. LAT 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-452/2008).

Taigi, iš pirmiau pateikto notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo teisinių santykių reguliavimo, kurio taikymo ypatumus taip pat paaiškina aukščiau nurodyta LAT praktika, matyti, kad notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra notarų civilinė atsakomybė, atsiradusi dėl notarų neteisėtais ir kaltais veiksmais padarytos žalos, vykdant notaro profesinę veiklą.

Tik visų pirmiau minėtų juridinių faktų visetas, t. y. (i) neteisėti notaro veiksmai, (ii) reali žala, (iii) priežastinis ryšys tarp neteisėtų notaro veiksmų ir realios žalos bei (iv) notaro kaltė, leistų teismui konkrečiu atveju konstatuoti egzistuojančią notaro deliktinę civilinę atsakomybę, o tuo pagrindu - ir vertinti draudiminio įvykio atsiradimą, kuris sukurtų draudikui naują pareigą, kylančią iš draudimo teisinių santykių, nukentėjusiajam asmeniui išmokėti draudimo išmoką.

Draudikas, susipažinęs su civilinėje byloje esančiais procesiniais dokumentais ir rašytiniais įrodymais, daro pagrįstą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju Notarė jai teisės aktais nustatytas pareigas, susijusias su paveldėjimo teisės liudijimo (ne)išdavimu, įvykdė tinkamai, t. y. Notarė nėra atlikusi jokių kaltų ir/ar neteisėtų veiksmų, kurie galėtų sudaryti kokias nors prielaidas Pareiškėjui ar suinteresuotiems asmenims ar kokiems nors kitiems tretiesiems asmenims patirti kokią nors realią žalą, kuri priežastiniu ryšiu būtų susijusi su Notarės atliktais veiksmais.

Nesant jokių Notarės neteisėtų veiksmų (neveikimo), tai per se reiškia, jog nėra (ir nebus) draudiminio įvykio Draudimo įstatymo 108 straipsnio ir Taisyklių 8 punkto prasme, ko pasėkoje draudikui negali kilti pareigos mokėti draudimo išmokos nei dabar, nei ateityje.

Suinteresuotam asmeniui I. Ž. (U. Ž. ir U. Ž. įstatyminei atstovei) procesiniai dokumentai buvo įteikti 2025 m. spalio 10 d., suinteresuotam asmeniui D. B. (buvusiai Ž.) procesiniai dokumentai įteikti viešo p askelbimo būdu 2025 m. spalio 24 d. bei 2025 m. spalio 29 d. per sutuoktinį. Per teismo nustatytą 14d. terminą šie suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

Teismas 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2YT-31606-527/2025 pagal Npareiškėjo skundą dėl Notarės veiksmų (suinteresuoti asmenys: notarė, notarų profesinės civilinės atsakomybės draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, Ž. Ž., D. B. (buvusi Ž.) ir I. Ž., kaip nepilnamečių dukrų U. Ž. ir U. Ž. įstatyminė atstovė) nutarė skirti nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. gruodžio 16 d. 14.00 val., Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose Jonavoje, adresu Jonava, Vasario 16-osios g. 3. Ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) dienas iki teismo posėdžio datos apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbti interneto tinklalapio www.teismai.lt skyrelyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“

Teismas konstatuoja:

patikslintas skundas netenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėjas R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotas asmuo Ž. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), yra L. Ž. ir R. Ž. vaikai. Suinteresuotais asmenimis byloje įtrauktos (duomenys neskelbtini) mirusio L. Ž. ir R. Ž. sūnaus A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) dukterys U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kurias atstovauja atstovė pagal įstatymą – jų motina I. Ž..

Taip pat nustatyta, jog suinteresuotas asmuo D. B. (buvusi Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. Ž. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė, priėmusi palikimą.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). L. Ž. sutuoktinis, o pareiškėjo R. Ž., Ž. Ž. ir (duomenys neskelbtini) mirusio A. Ž. tėvas R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Iš Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-3247-188/2017 matyti, jog L. Ž. vaikai – pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo Ž. Ž. – po savo motinos L. Ž. mirties jos palikimą priėmė, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog R. Ž. ir L. Ž. (iki santuokos G.) santuoką buvo sudarę (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Duomenų, jog R. Ž. būtų priėmęs L. Ž. palikimą po jos mirties nėra nei nagrinėjamoje byloje, nei LITEKO duomenų bazėje.

Taip pat nustatyta, jog pareiškėjas su (duomenys neskelbtini) prašymu kreipėsi į Notarę, prašydamas išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į jo motinai L. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausantį pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Namas). Pareiškėjo teigimu, tai, kad Namas priklausė jo motinai asmeninės nuosavybės teise, patvirtina nenuginčytas (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (iš kurio matyti, jog Namas nuosavybės teise įregistruotas L. Ž. vardu (įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini)));Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (iš kurios matyti, jog pagal Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Pelėdnagių seniūnijos Pelėdnagių kaimo ūkinę knygą Nr. (duomenys neskelbtini) (namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini)) Namas priklauso L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) Pastatus L. Ž. statėsi pati, savo vardu), be to, tai, jog, kaip matyti iš po pareiškėjo tėvo R. Ž. mirties Antstolės (duomenys neskelbtini) sudaryto turto Apyrašo, kuris yra galiojantis ir neužginčytas, į jį įtrauktas vienintelis nekilojamasis turtas – 0,29 ha žemės sklypas, paskirtis žemės ūkio, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Notarė (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą po L. Ž. mirties į Namą, kadangi CK 3.88 straipsnis nustato, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. R. Ž. ir L. Ž. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl R. Ž. priklauso pusė santuokos metus statytų pastatų. CK 3.88 straipsnio 2 dalis preziumuoja, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Todėl pirmiausia turi būti iš L. Ž. vardus įregistruoto turto išskirta R. Ž. priklausanti turto dalis, ir tik po bus galima išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą L. Ž. turtui, arba L. Ž. įpėdiniai turėtų kreiptis į teismą, kad įrodytų, jog pastatai priklauso L. Ž. asmeninės nuosavybės teise.

Taigi šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar Notarei pateikti duomenys yra pakankami pačiai Notarei paveldėjimo byloje konstatuoti, jog Namas priklauso L. Ž. asmeninės nuosavybės teise.

Teismas šioje situacijoje pagrįstais ir įtikinimais pripažįsta Notarės, bet ne pareiškėjo argumentus.

Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl notaro galimybės atlikti veiksmus, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką, jo veiklos reglamentavimą ir šių normų aiškinimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (LAT 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011, LAT 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Notariato įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei poįstatyminiais aktais. Vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, yra pažymėjęs, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (LAT 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Taigi, notaro veiklos ypatumai lemia, kad tam tikrais atvejais gali būti atsisakoma atlikti notarinius veiksmus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėjos L. Ž. vardu nuosavybės teise (atkreiptinas dėmesys – ne asmeninės nuosavybės teise) registruotas Namas yra pastatytas (duomenys neskelbtini), t. y. jai esant santuokoje su R. Ž., sudarytoje (duomenys neskelbtini), metu. Kaip įtvirtinta CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal tokį teisinį reglamentavimą akivaizdu, jog Namas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

Teismas pažymi, kad tokia teisinė turto padėtis išlieka, kol šis turtas nėra padalytas arba ši nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 straipsnio 1 punkte numatyta, kad vieno iš sutuoktinių mirtis yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindų. Mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka prašyti notarą, kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte (Notariato įstatymo 52 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šiuo veiksmu pergyvenusysis sutuoktinis apgina savo nuosavybės teises po sutuoktinio mirties, tai yra notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui (LAT 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013). Vadinasi, siekiant nepažeisti pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisių, reikalinga atskirti jo dalį iš bendros palikimo masės, ir tik atlikus tokį atskyrimą, būtų įmanoma nustatyti, kiek turto liko palikimo masėje ir atitinkamai išduoti paveldėjimo teisės liudijimus.

Pažymėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Atlikdamas notarinį veiksmą, notaras atlieka teisinį tyrimą – jam prieinamomis priemonėmis (vykdo patikras viešuosiuose registruose), nustato notarinio veiksmo atlikimui reikšmingas aplinkybes ir patikrina pateiktų duomenų teisėtumą. Remiantis CK 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Be to, Notariato įstatymas nenustato notarui pareigos tikrinti kitų valstybės institucijų darbą bei išduodamų dokumentų teisėtumą.

Pažymėtina, kad notaras neturi teisės vadovaudamasis vieno iš įpėdinių pageidavimu nustatinėti, kokia sutuoktinių bendro turto dalis (ne)priklauso mirusįjį pergyvenusiam sutuoktiniui.

Taip pat notaras nenagrinėja archyvinių dokumentų ir tikrai negali nuspręsti, nuo kada sutuoktiniai kartu nebegyveno, kokiomis asmeninėmis ar bendromis lėšomis turtas įgytas, nagrinėti kitas su turto įsigijimu susijusias aplinkybes.

Teismas pažymi, kad ginčytina ar neaiški aplinkybė yra pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, todėl iki tol, kol patikimai ir neginčytinai nebus patvirtintas Namo priklausymas vien tik palikėjai L. Ž. asmeninės nuosavybės teise, teismo nuomone, Notarė turi pagrindą abejoti dėl šio fakto.

Pareiškėjo teigimu, 7 metai (laiko tarpas tarp tėvų mirties), per kuriuos nebuvo užginčyta pareiškėjo motinos nuosavybės teisė į Namą, yra pakankamas terminas sutvarkyti bet kokio turinio dokumentus. Tačiau teismas pažymi, jog įstatyme yra numatytas tik terminas palikimui priimti, tačiau terminas kreiptis su pareiškimu dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į pergyvenusiam sutuoktiniui priklausančią nuosavybės dalį įstatyme nėra numatytas. Be to, į bylą nėra pateikta jokių duomenų, jog R. Ž., būdamas gyvas, įstatymo nustatyta tvarka būtų atsisakęs jam priklausančios pagal įstatymą nuosavybės teisės į Namą, pastatytą santuokos metu, dalies.

Kita vertus, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, Namas nuosavybės teise L. Ž. vardu buvo įregistruotas tik po R. Ž. mirties (įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini) Teismo nuomone, daugiau negu akivaizdu yra tai, jog R. Ž. tokio įrašo, kurio jam būnant gyvam net nebuvo, užginčyti jis net nebūtų galėjęs.

Be to, pažymėtina ir tai, jog minėta pažyma pati savaime negali sukurti asmeninės nuosavybės teisės L. Ž., tuo labiau, nėra aišku, ką reiškia pažymoje nurodyti teiginiai „pastatus L. Ž. statėsi pati, savo vardu“, kadangi į bylą nėra pateikti duomenys, kurių pagrindu pažyma buvo išduota.

Į bylą pateiktas 2017 m. gruodžio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-3247-188/2017, teismo nuomone, taip pat jokia forma negali patvirtinti ir nepatvirtina turto priklausymo L. Ž. asmeninei nuosavybei. Minėtame sprendime tik nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėjas ir jo brolis, suinteresuotas asmuo šioje byloje Ž. Ž., po L. Ž. mirties 2010 m. spalio 23 d. priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjo teigimu, Antstolio sudarytas paveldimo turto apyrašas, kurio per 8 metus niekam nekilo noras ginčyti arba keisti, yra patikimas ir leistinas įrodymas, galiojantis iki bus panaikintas, papildytas, ir turi prima facio galią. Tačiau tai, kad į po pareiškėjo tėvo R. Ž. mirties į Antstolės (duomenys neskelbtini) sudarytą turto Apyrašą Namas įtrauktas nebuvo, teismo nuomone, savaime nepatvirtina, kad R. Ž. nepriklausė jokia Namo dalis, kadangi, kaip matyti iš Apyraše esančio pareiškėjo liudijimo, ,,apyraše nurodytas visas man žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos. Po turto apyrašo sudarymo, sužinojusi apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ir skolines pareigas, nedelsdama kreipsiuosi į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.“

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, Notarė visiškai pagrįstai konstatavo, kad pirmiausia turi būti iš L. Ž. vardus įregistruoto turto išskirta R. Ž. priklausanti turto dalis, ir tik po bus galima išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą L. Ž. turtui, arba L. Ž. įpėdiniai turėtų kreiptis į teismą, kad įrodytų, jog pastatai priklauso L. Ž. asmeninės nuosavybės teise.

Nagrinėjamu atveju įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundžiamame (duomenys neskelbtini) nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiai L. Ž. priklaususį Namą, argumentus, Notarei nustačius, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir teismo sprendimu nėra nustatyta kitaip, spręstina, kad Notarės atsisakymas pareiškėjui išduoti prašomą liudijimą buvo pagrįstas, išaiškinant pareiškėjui galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu ir teismine tvarka įrodyti, jog Namas jo mamos buvo įgytas asmeninės nuosavybės teise pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį, t. y. pateikiant rašytinius įrodymus, kad Namas nepriklauso bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, o yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Notarė, būdama valstybės įgaliotu asmeniu ir vykdydama jai Notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą, todėl skundas atmestinas. Tačiau pažymima, kad iš esmės pareiškėjui teisė gauti paveldėjimo teisės liudijimą į Namą, kaip priklausantį palikėjai L. Ž. asmeninės nuosavybės teise, šia teismo nutartimi nėra paneigiama ir yra išsaugoma galimybė teismine tvarka nusistatyti palikėjos asmeninės nuosavybės teisę į Namą.

Netenkinus pirmojo pareiškėjo skundo reikalavimo, atitinkamai atmestinas ir antrasis reikalavimas dėl Notarės įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą – išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Suinteresuotas asmuo UAB Ergo Insurance Lietuvos filialas prašė teismo priteisti iš pareiškėjo suinteresuoto asmens turėtas 1 442,93 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas.

CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, jog dalyvaujančių byloje asmenų išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Teismas, vadovaudamasis bendrąja bylinėjimosi išlaidų neatlyginimo ypatingojoje teisenoje taisykle, suinteresuotam asmeniui jo turėtų advokato pagalbos išlaidų iš pareiškėjo nepriteisia, nepasinaudodamas įstatymo suteikta teise (bet ne pareiga) proporcingai padalyti dalyvavusių byloje asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Tačiau teismas priteisia iš pareiškėjo, kurio pareiškimas atmestas, valstybės turėtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (31,91 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 511 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo R. Ž. patikslinto skundo dėl notarės A. R. veiksmų (atsisakymo juos atlikti).

Priteisti iš pareiškėjo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31,91 Eur (trisdešimt vieną eurą 91 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurias reikia sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 5662.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.