Kauno apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėjas R. Ž. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu dėl notaro veiksmų, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės A. R. 2025 m. liepos 31 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti notarę klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau ir ginčo turtas), spręsti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų motina L. Ž., o jos vaikai įstatymo nustatyta tvarka priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2YT‑3247‑1882017). Vaikų tėvas R. Ž. paveldėjimo procese nedalyvavo, po motinos mirties jis jokio turto nepaveldėjo ir nereiškė jokių pageidavimų gauti palikimo dalį. (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas R. Ž.. Palikimą jo vaikai priėmė pagal antstolės R. M. 2017 m. gegužės 31 d. paveldimo turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio turinio niekas pretenzijų nereiškė, nei teisinio, nei buitinio lygmens ginčo dėl jo nebuvo ir nėra, apyraše įrašo, kad tėvui kaip sutuoktiniui priklauso dalis ginčo turto nėra ir nebuvo. Tokio turinio klausimo tėvas būdamas gyvas niekada nekėlė, po motinos mirties tėvas su vaikais negyveno, apsigyveno kitoje šeimoje. Šiuo atveju susidarė nenormali situacija, kai, praėjus po motinos mirties vos ne 15 metų, įpėdiniai negali gauti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo ir disponuoti paveldėtu turtu kaip bendraturčiai, todėl pareiškėjas kreipėsi į notarę, prašydamas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo išdavimo klausimo nebeatidėlioti ir spręsti jį iš esmės. Ginčo turtą po motinos mirties paveldėjo pareiškėjas ir jo brolis Ž. Ž.. Paveldėjimo teisės liudijimo neturėjimas stabdo žemės sklypo po ginčo pastatais privatizavimo procesą, taip pat pastebimai riboja jų teisę laisvai disponuoti šiuo teisėtai jiems priklausančiu turtu. Visi dokumentai, reikalingi klausimui išspręsti iš esmės yra pateikti. Ginčo turtas buvo motinos asmeninė nuosavybė. Antstolės 2017 m. gegužės 31 d sudarytame turto apyraše minimas ginčo turtas nepateko į paveldimo turto masę jokia teisine forma visas ar dalis nepriklausė tėvui. Tai reiškia, kad niekam nekilo mintis teigti, jog nuosavybės teisės į ginčo turtą priklauso ne tik jų motinai L. Ž., bet ir kam nors kitam. Antstolio sudarytas paveldimo turto apyrašas yra patikimas ir leistinas įrodymas, galiojantis iki bus panaikintas, papildytas, ir turi įstatymo galią. Reikalauti padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę gali tik sutuoktinis (tėvas), būdamas gyvas jis tokia teise nepasinaudojo, todėl paveldėjimo teisės į motinos ginčo turtą neįgijo, todėl į paveldimo turto masę nepatenka. Be to, ginčo turtas yra įregistruotas 2020 m. vasario 28 d., t. y. įsigaliojus naujam kodeksui, todėl sprendžiant šį klausimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, tame tarpe CK 3.88 straipsnis, taikomi pilna apimtimi, taip kaip parašyta. Diskutuojant dėl CK 3.88 straipsnio taikymo, pareiškėjas pasisakė, kad tik tiek, kad egzistuoja ne tik šio straipsnio 2 dalis, bet yra ir jo 3 dalis, skelbianti, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi kaip turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Net įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu registre taip ir nurodyta. Bent vienas iš minėtų įrašų yra būtina sąlyga, kad viešame registre registruojamam turtui būtų galima taikyti turto bendrumo prezumpciją. Turtas, viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, bus laikomas asmenine jo nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Sutuoktinis, kuris nėra viešajame registre nurodytas kaip turto savininkas, turi teisę kreiptis i atitinkama registrą dėl duomenų pakeitimo, o šiam atsisakius tą daryti – į teismą. Abejoti tokiu aiškinimu nėra pagrindo. Pareiškėjas neprivalo įrodinėti, kad ginčo turtas buvo velionės motinos asmeninė nuosavybė, nes tai įrodyta nenuginčytomis prezumpcijomis, tokiomis kaip atitinkamu įrašu viešajame registre. Viešajame registre įregistruotą sutuoktinio asmeninę nuosavybę gali nuginčyti ne bet kas, o tik kitas sutuoktinis. Šiuo klausimu ginčo tarp tėvų niekada nebuvo. Be to, ginčo turto statybą finansavo jų motinos tėvai. Ginčo turtas išviešintas kaip motinos asmeninė nuosavybė ir šio fakto niekas nenuginčijo ir neginčijo. Dėl ko notarė nekreipė dėmesio į šią prezumpciją ir kodėl tokio savo nusistatymo nepaaiškina, lieka tik spėlioti. Nei vieno pareiškėjo motyvo ir argumento notarė, atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nenagrinėjo. Notarei buvo pateiktas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie pastatų priklausomybę, t. y. visi dokumentai, reikalingi paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimui išduoti. Ir dar daugiau, jokios kritikos dėl minėtų dokumentų, beje, turinčių įstatymo galią, notarė nepareiškė. Šiuo atveju nėra net užuominos, patvirtinančios, kad egzistuoja objektyvios priežastys paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui neišduoti. Neigiamą rezultatą nulėmė subjektyvus klaidingas materialinių teisės normų aiškinimas ir taikymas. Asmuo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą įgyja ne nuo jo sukūrimo momento, kaip klaidingai teigia notarė, o nuo jo registravimo viešajame registre ir unikalaus numerio jam suteikimo. Dėl to, priešingai nei teigia notarė, šiame ginče taikytina ne CK 3.88 straipsnio 2 dalis, o to paties straipsnio 3 dalis (turto bendrumo prezumpcijos paneigimas). Notarė taip pat neatkreipė dėmesio į tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnį, kuris nustatė, kad reikalavimui padalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trijų metų ieškinio senaties terminas, kuris yra naikinamasis. Turtas dalijamas tiek nutraukiant santuoką, tiek kitais atvejais. Notarė neatkreipė dėmesio į tai, kad po tėvo R. Ž. mirties sudarytame turto apyraše nenustatyta, kad velionis butų turėjęs ginčo turtą ar kitokį būstą asmenine ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Notarė ignoravo stabilumo principą, kadangi po motinos mirties praėjo vos ne 15 metų ir pats paprasčiausias klausimas iš esmės nesprendžiamas.