Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Trakų rajono savivaldybės atstovams Leonardui Urbanovičiui (Leonard Urbanovič) ir Antanui Česlauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovui Trakų rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonei Registrų centrui dėl 2007 m. kovo 19 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. (51)-72-(S)-12 dalies ir su šio akto dalimi susijusių aktų dalių pripažinimo negaliojančiomis ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

Civilinės bylos Nr. 2-71-804/2011 m. duomenimis – gimimo liudijimu AA Nr. 486314 (b. l. 25) – nustatyta, jog ieškovas yra I. L. ir G. L. vaikas. Nurodytoje byloje esantys mirties liudijimas AA Nr. 335939 (b. l. 26) patvirtina, jog ieškovo tėvas mirė 1998 m. balandžio 23 d., Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 21 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. (29)4VA-888 (b. l. 27) patvirtina, jog ieškovo motina mirė 1974 m. lapkričio 3 d. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-71-804/2011 m., nustatyta, jog ieškovo tėvai testamento nebuvo sudarę. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovas yra palikėjų – ieškovo tėvų – pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Civilinės bylos Nr. 2-71-804/2011 m. duomenimis – Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 21 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. (29)4VA-888 (b. l. 27) – nustatyta, jog J. K. yra ieškovo sesuo, S. L. – ieškovo brolis. Civilinėje byloje Nr. 2-71-804/2011 m. esantis mirties liudijimas AA Nr. 407215 (b. l. 28) patvirtina, jog ieškovo brolis mirė 2004 m. kovo 15 d., Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-71-804/2011 m., nustatyta, jog ieškovo sesuo palikimo atsisakė (civilinės bylos Nr. 2-71-804/2011 m. 62 lapas). Aukščiau nurodyta nutartimi, be kita ko, ieškovui atnaujintas terminas jo tėvų palikimui priimti. Nagrinėjamos bylos duomenimis – Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės 2011 m. kovo 4 d. ir 2011 m. kovo 25 d. liudijimais (b. l. 7, 8) – nustatyta, jog pagal ieškovo pareiškimus apie palikimo priėmimą yra pradėtos palikėjų – ieškovo tėvų – turto paveldėjimo bylos. Kaip žinia, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis inter alia padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, jog ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas yra išimtinė ieškovo prerogatyva. Ieškinio reikalavimai (dalykas) apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, tai yra byla nagrinėjama pareikštų reikalavimų ribose. Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija atsakovo nuosavybės teisę į Gyvenamąjį namą, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindą – Ginčo akto dalį, administracinių aktų bei sandorių dalis, kurių pagrindu buvo disponuota Gyvenamuoju namu, be to, prašo panaikinti Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu esančią Gyvenamojo namo teisinę registraciją.

Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos (CK 1.138 straipsnis). Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

Dėl ieškinio senaties reikalavimui dėl Ginčo akto dalies pripažinimo negaliojančia pareikšti.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog atsakovo nuosavybės teisė į Gyvenamąjį namą įregistruota Ginčo akto, kuris, minėta, sudarytas 2007 m. kovo 19 d., dalies pagrindu, įrašas, patvirtinantis atsakovo nuosavybės teisę, galioja nuo 2007 m. balandžio 24 d., todėl pripažintina, jog ieškovas apie atsakovo nuosavybės teisę į Gyvenamąjį namą ir Ginčo akto dalį negalėjo sužinoti anksčiau nei įsigaliojo įrašas, patvirtinantis atsakovo nuosavybės teisę į Gyvenamąjį namą, tai yra anksčiau nei 2007 m. balandžio 24 d.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, ieškinio reikalavimui dėl Ginčo akto dalies pripažinimo negaliojančia pareikšti nėra praleistas.

Atsakovo atstovų paaiškinimai, jog, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad atsakovas faktiškai Gyvenamąjį namą valdo ir naudoja nuo 1992 m. spalio 5 d., vadovaujantis 1964 metų redakcijos CK 84 straipsnio 1 dalimi, kuri numatė, jog bendras ieškinio senaties terminas yra treji metai, pripažintina, jog yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas ieškovo galimai pažeistoms teisėms ginti, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjamos bylos aspektu, kadangi byloje yra nustatyta, jog atsakovo nuosavybės teisė į Gyvenamąjį namą yra įregistruota Ginčo akto dalies pagrindu, kuris, minėta, sudarytas 2007 m. kovo 19 d., tai yra jau galiojant CK, kuris nustato kitokius ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo taisykles nei tos, kurios nustatytos 1964 metų redakcijos CK.

Esant aukščiau nurodytoms, bylos nagrinėjimo metu aplinkybėms, pripažintina, jog atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimui dėl Ginčo akto dalies pripažinimo negaliojančia yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl Ginčo akto dalies, administracinių aktų bei sandorių dalių teisėtumo.

Civilinės bylos Nr. 2-68-213/2010 m. duomenimis (b. l. 37-38) nustatyta, jog Vilniaus apskrities viršininkas, atstovaudamas Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ir Trakų rajono savivaldybė 2007 m. kovo 19 d. sudarė perdavimo-priėmimo aktą Nr. (51)-72-(S)-12 (toliau tekste – ir Ginčo aktas), kurio ketvirtąja dalimi (toliau tekste – ir Ginčo akto dalis) Lietuvos Respublikos Vyriausybė perdavė, o Trakų rajono savivaldybė priėmė nuosavybėn Gyvenamąjį namą. Byloje nustatyta, jog Ginčo akto dalies pagrindu yra įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į Gyvenamąjį namą.

Nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir viešinimas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo (titulo) ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kita), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011).

Nekilnojamasis turtas ir daiktinės teisės į jį registruojami viešajame registre pagal turto statusą (teisiškai reikšmingus duomenis) ir daiktinių teisių atsiradimą patvirtinančius dokumentus. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Viešojo registro įrašai gali būti panaikinti tik pripažinus negaliojančiais (neteisėtais) dokumentus, pagal kuriuos jie padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007).

Ieškovas ieškinio reikalavimą dėl Ginčo akto dalies, administracinių aktų bei sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis grindžia ūkinių knygų įrašais. Anot ieškovo ir jo atstovės, iš ūkinėse knygose esančių įrašų matyti, kad nuo 1965 metų ieškovo tėvas nurodomas kaip Gyvenamojo namo, kitų statinių ir sodo savininkas. Nurodyti įrašai nepakeisti, nėra prieštaringi. Ūkinėse knygose esantys įrašai, be kita ko, patvirtina, jog ieškovo tėvams priklausęs nekilnojamasis turtas niekada neperėjo kitų asmenų nuosavybėn. Priešingos pozicijos laikosi atsakovas, kurio atstovų įsitikinimu, ūkinių knygų įrašai nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovo tėvas nuosavybės teise valdė Gyvenamąjį namą. Nurodytą atsakovo poziciją palaikė ir trečiasis asmuo.

Byloje keliamas ūkinių knygų įrašų, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumo ir įrodomosios galios klausimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog, viena vertus, įrašai ūkinėse knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2003; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2007). Kita vertus, sukeliančiais teisines pasekmes ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą laikomi įrašai namų ūkio knygose, jei jie padaryti iki 1991 m. liepos 25 d., tai yra iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo.

Byloje ginčo, jog ieškovo tėvų šeima gyveno Gyvenamajame name, nėra. Atsakovas neneigė ir neginčijo nurodytos aplinkybės, priešingai, atsakovo atstovas pripažino šią aplinkybę (b. l. 112). Civilinės bylos Nr. 2-71-804/2011 m. duomenys – Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2006 m. spalio 9 d. pažyma Nr. 12-107 (b. l. 23) – patvirtina ieškovo ir jo atstovės paaiškinimus, jog ieškovo tėvas iki mirties, tai yra iki 1998 m. balandžio 23 d., gyveno (duomenys neskelbtini)

Viena vertus, civilinės bylos Nr. 2-71-804/2011 m. duomenimis – Vilniaus apskrities archyvo 2007 m. birželio 15 d. pažyma Nr. (8.12)-V5-2473 (b. l. 19) – nustatyta, jog Trakų rajono Kariotiškių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondo 1965-1968 metų dokumentuose nerasta Gyvenamojo namo ir kitų pastatų, buvusių Čiukiškės kaime, Kariotiškių apylinkėje, Trakų rajone, pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. T. ir ieškovo tėvo, nurodytos sutarties nepateikė ir ieškovas, kita vertus, toliau nurodytinų duomenų visetas leidžia konstatuoti aplinkybes, jog, pirma, ieškovo tėvai Gyvenamąjį namą įsigijo iš A. T., antra, ieškovo tėvai nuosavybės teise valdė Gyvenamąjį namą.

Nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 2-68-213/2010 m. duomenimis – Kariotiškių apylinkės 1964-1966 metų ūkinių knygų įrašais (nagrinėjamos bylos 93 lapas, civilinės bylos Nr. 2-68-213/2010 m. 82 lapas) – nustatyta, jog A. T. priklausė ūkis, esantis Čiukiškių kaime, kuriame, be kita ko, buvo A. T. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas. Kariotiškių apylinkės 1967-1970 metų ūkinių knygų įrašuose (civilinės bylos Nr. 2-71-804/2011 m. 20-22 lapai, civilinės bylos Nr. 2-68-213/2010 m. 85 lapas), be kita ko, yra išbraukti A. T., kaip ūkio ir jame esančių pastatų savininkės, vardas ir pavardė, jų vietoje įrašyti ieškovo tėvo vardas bei pavardė, o į šeimos narių sąrašą įtraukti ieškovo tėvų šeimos nariai. Kariotiškių apylinkės 1973-1975 metų ūkinių knygų įrašuose (civilinės bylos Nr. 2-68-213/2010 m. 5-6, 84 lapai) nurodyta, jog ieškovo tėvui priklauso ūkis, esantis Čiukiškių kaime, kuriame, be kita ko, yra ieškovo tėvui priklausantis gyvenamasis namas, Trakų apylinkės 1976-1979 metų, 1980-1982 metų, 1983-1985 metų, 1991 metų ūkinių knygų įrašuose (civilinės bylos Nr. 2-68-213/2010 m. 83, 86-87, 90-92 lapai) nurodyta analogiška aplinkybė, jog ieškovo tėvui priklauso ūkis, esantis Čiukiškių kaime, kuriame, be kita ko, yra ieškovo tėvui priklausantis gyvenamasis namas. Kariotiškių apylinkės 1973-1975 metų ūkinių knygų įrašuose, esančiuose asmeninėje V. K. (V. K.) sąskaitoje Nr. 622 (b. l. 10-13), nurodyta, jog ūkyje, be kita ko, yra gyvenamasis namas, kurį V. K. šeima nuomojasi iš Lomovskių šeimos, be to, nurodyta, jog V. K. šeimai priklausęs gyvenamasis namas 1973 metais sudegė. Trakų apylinkės 1976-1979 metų ūkinių knygų įrašuose, esančiuose asmeninėje V. K. sąskaitoje Nr. 358 (b. l. 14-18), nurodyta, jog V. K. šeima nuomos pagrindu gyvena ieškovo tėvui priklausančiame gyvenamajame name, Trakų apylinkės 1980-1982 metų ūkinių knygų įrašuose, esančiuose asmeninėje V. K. sąskaitoje Nr. 1000 (b. l. 19-22), nurodyta, jog V. K. šeima gyvena ieškovo tėvui priklausančiame gyvenamajame name, Trakų apylinkės 1983-1985 metų ūkinių knygų įrašuose, esančiuose asmeninėje V. K. sąskaitoje Nr. 994 (b. l. 23-26), nurodyta analogiška aplinkybė, jog V. K. šeima gyvena ieškovo tėvui priklausančiame gyvenamajame name.

Pažymėtina, jog visi aukščiau nurodyti ūkinių knygų įrašai yra išsamūs, juose detaliai aprašytos ūkiuose esančio turto bei gyvenančių asmenų sudėtys, nurodyti įrašai padaryti asmenų, įgaliotų atlikti tokio pobūdžio veiksmus. Teismo įsitikinimu, aukščiau nurodyti ūkinių knygų įrašai yra patikimi ir pakankami įrodymai, kurių visetų pagrindu nagrinėjamoje byloje galima padaryti dvi pagrįstas išvadas: pirma, ieškovo tėvai Gyvenamąjį namą įsigijo iš A. T., antra, ieškovo tėvai nuosavybės teise valdė Gyvenamąjį namą.

Pastebėtina, jog, Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-71-804/2011 m., buvo apklausta liudytoja M. L., kuri teismo posėdžio metu parodė (Nr. 2-71-804/2011 m. 59 lapas), jog ieškovo tėvų šeima įsigijo iš A. T. gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Čiukiškių kaime, už kuriuos sumokėjo 3500-4000 rublių. Kai ieškovo tėvas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, buvo sudaryta nuomos sutartis su K šeima, kuriai buvo leista gyventi ieškovo tėvų gyvenamajame name. Nurodyta liudytoja, be kita ko, parodė, jog K šeimai priklausęs gyvenamasis namas sudegė, todėl ir buvo sudaryta aukščiau nurodyta nuomos sutartis. Teismas pažymi, jog nurodytos liudytojos parodymai buvo logiški, nuoseklūs, neprieštaringi, atitinkantys aukščiau nurodytus, nagrinėjamoje byloje ištirtus ir įvertintus duomenis – ūkinių knygų įrašus, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog nurodytos liudytojos parodymai inter alia pagrindžia aukščiau nurodytas, teismo padarytas išvadas, jog, pirma, ieškovo tėvai Gyvenamąjį namą įsigijo iš A. T., antra, ieškovo tėvai nuosavybės teise valdė Gyvenamąjį namą.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, kritiškai vertintini ir atmestini atsakovo atstovų paaiškinimai bei trečiojo asmens paaiškinimai, išdėstyti atsiliepime į pareikštą ieškinį, jog ieškovas neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių.

Pažymėtina, jog nei nagrinėjamoje byloje, nei civilinėse bylose Nr. 2-71-804/2011 m. ir 2-68-213/2010 m. nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovo tėvai (ieškovo tėvas) Gyvenamąjį namą perleido kito asmens nuosavybėn. Esant visoms nurodytoms, bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog tiek Ginčo akto dalis, tiek administracinių aktų bei kitų sandorių, kurių pagrindu buvo disponuota Gyvenamuoju namu, dalys – 1992 m. spalio 5 d. priėmimo-perdavimo akto 2-5 punktai, pagal kuriuos kolūkis „AKMENA“ Trakų apylinkės vykdomajam komitetui perdavė statinius ir sodą, esančius Čiukiškių k. (civilinės bylos Nr. 2-68-213/2010 m. 127-128 lapai); 1995 m. lapkričio 28 d. akto Nr. 1 13-16 punktai, pagal kuriuos Trakų seniūnas UAB „TRAKŲ KOMUNALINĖS PASLAUGOS“ perdavė statinius ir sodą, esančius Čiukiškių k. (civilinės bylos Nr. 2-68-213/2010 m. 8-10 lapai); Trakų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. S1-93 2 punktas ta apimtimi, kuria iš UAB „TRAKŲ ŠILUMOS TINKLAI“ perimtas ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo ir apskaitos tarnybai apskaitytas Gyvenamasis namas (civilinės bylos Nr. 2-68-213/2010 m. 139 lapas); Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. P2-615 ta apimtimi, kiek jis susijęs su Gyvenamojo namo priėmimu ir apskaitymu (civilinės bylos Nr. 2-68-213/2010 m. 138 lapas); 2007 m. spalio 3 d. perdavimo-priėmimo akto 43 punktas, pagal kurį UAB „TRAKŲ ŠILUMOS TINKLAI“ perdavė, o atsakovas priėmė Gyvenamąjį namą (civilinės bylos Nr. 2-68-213/2010 m. 129-137 lapai); 2008 m. vasario 28 d. savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 186, pagal kurią Gyvenamasis namas buvo išnuomotas I. P. (civilinės bylos Nr. 2-68-213/2010 m. 124-126 lapai) – yra neteisėtos, kadangi nei vienas iš aukščiau nurodytų subjektų, disponavęs Gyvenamuoju namu, faktiškai neturėjo nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą ir negalėjo jo valdyti kaip savininkas (1964 metų redakcijos CK 96 straipsnis, CK 4.20 straipsnis, 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.48 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog Ginčo akto ir kitų aukščiau nurodytų sandorių dalys prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra niekinės ir negalioja (1964 metų redakcijos 47 straipsnio 1 dalis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o aukščiau nurodytų administracinių aktų dalys priimtos pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, todėl naikintinos (CPK, galiojusio iki 2011 m. spalio 1 d., 26 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalis).

Byloje konstatavus, jog Ginčo akto dalis, pagal kurią buvo nustatyta atsakovo nuosavybės teisė į Gyvenamąjį namą, yra niekinė ir negalioja, pripažintina, jog Gyvenamojo namo registracija atsakovo vardu yra neteisėta.

Apibendrinant visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl Ginčo akto dalies, kitų sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis bei administracinių aktų dalių panaikinimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu esančios Gyvenamojo namo teisinės registracijos panaikinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas dėl teisės į registruojamą daiktą ir panaikintas administracinis aktas ar sandoris, kurio pagrindu buvo atlikta teisinė registracija, yra dokumentas, kurio pagrindu atliekama atitinkama nekilnojamojo daikto teisinė registracija (CK 4.255 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas nagrinėjamo reikalavimo aspektu sutinka su trečiojo asmens argumentu, išdėstytu atsiliepime į pareikštą ieškinį, jog nagrinėjamas ieškinio reikalavimas yra perteklinis ir nebūtinas, kadangi, nagrinėjamoje byloje pripažinus negaliojančia Ginčo akto dalį, kurios pagrindu buvo atlikta teisinė registracija atsakovo vardu, naikintina ir teisinė Gyvenamojo namo registracija.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu esančios Gyvenamojo namo teisinės registracijos panaikinimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Visi kiti ieškovo ir jo atstovės, atsakovo atstovų paaiškinimai, trečiojo asmens paaiškinimai, išdėstyti atsiliepime į pareikštą ieškinį, liudytojų parodymai bei kiti bylos duomenys nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas, priimdamas nagrinėjamoje byloje sprendimą, jų neanalizuoja ir nevertina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje patenkintų ieškinio reikalavimų dalis yra 87,42 procento. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, ieškovui iš atsakovo priteistinos 1798,20 Lt bylinėjimosi išlaidos, tai yra 924,00 Lt žyminis mokestis (b. l. 29) ir 874,20 Lt išlaidos už advokatės pagalbą (b. l. 6, 53, 111) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Be to, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 53,85 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, 7,75 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo į valstybės biudžetą nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 92, 93, 96, 98, 177-178, 259-260, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti negaliojančiais 2007 m. kovo 19 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. (51)-72-(S)-12 4 dalį, 1992 m. spalio 5 d. priėmimo-perdavimo akto 2-5 punktus, 1995 m. lapkričio 28 d. akto Nr. 1 13-16 punktus, 2007 m. spalio 3 d. perdavimo-priėmimo akto 43 punktą, 2008 m. vasario 28 d. savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 186;

panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. S1-93 2 punktą ta apimtimi, kuria iš UAB „TRAKŲ ŠILUMOS TINKLAI“ perimtas ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo ir apskaitos tarnybai apskaitytas gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. P2-615 ta apimtimi, kiek jis susijęs su gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) priėmimu ir apskaitymu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš Trakų rajono savivaldybės 1798,20 Lt bylinėjimosi išlaidas R. L..

Priteisti iš Trakų rajono savivaldybės 53,85 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.