- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-02
- Bylos Nr.
- 2-71-804/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00819-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Pareiškėjas
- R. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Trakų rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, J. K.
- Advokatai
- Vilija Jurčikonienė
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuoto asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovui Leonardui Urbanovič,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Trakų rajono savivaldybės administracijai ir J. K. (buv. L.) dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą mirusiosios G. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą mirusiojo I. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėjas nurodė, kad jis yra I. L., mirusio (duomenys neskelbtini), ir G. L., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Nurodė, kad jo tėvai G. L. ir I. L. su dviem vaikais - juo ir J. K. (buv. L.) - 1961-06-26 atvyko iš Senųjų Trakų kaimo ir apsigyveno nuosavybės teisėmis priklausančiuose pastatuose Čiukiškių kaime, Lentvario tarybiniame ūkyje. Šeimai gyvenant Čiukiškių kaime 1971-05-09 gimė trečias sūnus S. L., kuris 2004-03-15 mirė. Nurodė, kad jo tėvas, kai jam buvo devyneri metai, nužudė jo mamą G. L. ir buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Paaiškino, jog po mamos nužudymo ir tėvo pasiuntimo atlikti bausmės pastatuose, esančiuose Čiukiškių kaime liko gyventi vaikai, t.y. jis, jo sesuo J. K. (buv. L.) bei brolis S. L., apie tai yra likę įrašai ūkinėse knygose. Nurodė, kad vaikai po motinos mirties visi buvo nepilnamečiai, faktiškai priėmė palikimą likdami turte gyventi, tačiau praleido įstatymo numatytą terminą per kurį turėjo kreiptis į vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Nurodė, kad tėvas negalėjo atstovauti vaikų interesų, kadangi buvo suimtas ir ilgą laiką kalinamas dėl motinos nužudymo. Nurodė, kad vaikų žinioje liko visi tėvams priklausę namų apstatymo ir apyvokos daiktai, kuriuos jie naudojo savo poreikiams tenkinti. Paaiškino, jog po mamos mirties ir tėvo pasiuntimo atlikti bausmę, vaikai tam tikrais momentais gyvendavo internate, jis su seserimi J. gyveno Trakų internate, jauniausias brolis S. buvo patalpintas Vilniaus kūdikių namuose. Nurodė, kad po mamos mirties kažkurį laiką gyveno savo namuose, nes sekmadieniais ir atostogų metu grįždavo į savo namus. Vėliau buvo perkelti į Marijampolės internatą, todėl negalėjo važinėti į savo namus. Nurodė, kad mamos brolis ir tėvo sesuo sudarė sutartį su kaimynu K., kurio namas sudegė ir įleido jį su šeima gyventi jų name, kol jie taps pilnamečiais ir tėvas grįš iš įkalinimo įstaigos. Nurodė, kad turtas buvo išsaugotas ir tėvas iš įkalinimo įstaigos grįžo į Čiukiškių kaimą, į tuos pačius pastatus ir ten toliau gyveno su jo broliu S. iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tėvui grįžus iš įkalinimo įstaigos su juo kažkiek bendravo, tėvą buvo sutikęs Trakuose, nes ten gyvena jo teta, tėvo sesuo. Apie tėvo mirtį niekas nebuvo informuotas ir neoficialiomis žiniomis tėvas buvo rastas negyvas Vilniaus mieste, gatvėje ir buvo palaidotas kaip neatpažintas asmuo. Nurodė, kad po tėvo mirties aštuonis metus nežinojo, kad tėvas miręs. Brolis taip pat nežinojo, kad tėvas miręs. Paaiškino, kad brolis kažkurį laiką gyveno užsienyje, su juo mažai bendravo ir nežinojo, kad tėvas buvo sutaręs, kad namą paliks broliui, tačiau brolis 2004 metais mirė. Nurodė, kad kai brolį laidojo, nežinojo, kad tėvas yra miręs. Paaiškino, kad po tėvo mirties, apie 2006 m., nuvažiavęs į Čiukiškių kaimą ir kalbant su kaimynu Ž. G. išaiškėjo, kad pareiškėjo tėvai buvo sudarę nekilnojamojo turto, esančio Čiukiškių kaime, Trakų r. sav., pirkimo-pardavimo sandorį. Nurodė, kad namą su ūkiniais pastatais tėvai pirko iš A. T.. Nurodė, kad 2007-02-08 kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo ir pradėjo ieškoti dokumentų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, kadangi VĮ Registrų centras duomenų apie I. L. vardu registruotą turtą nebuvo, o notarui nepakako žodinės informacijos paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą išduoti. Nurodė, kad 2008-06-13, Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai nagrinėjant jo skundą dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, sužinojo, kad 2007-03-19 perdavimo-priėmimo akto Nr. (51)-7.2-(S)-12 pagrindu turtas, esantis Čiukiškių kaime, kurį jis pretendavo gauti paveldėjimo teisės pagrindais yra registruotas Trakų rajono savivaldybės vardu. Nurodė, kad tokiu būdu kolūkio kiemo nariui nuosavybės teise priklausęs turtas, paveldėjimo teise atitekęs vaikams po G. L. mirties, 2007-03-19 aktu buvo neteisėtai pasisavintas Trakų rajono savivaldybės administracijos ir tai prieštarauja materialinės teisės normoms – CK 1.80 str. Pažymėjo, kad 2007-03-19 sudarant perdavimo-priėmimo aktą savivaldybei buvo žinomos pareiškėjo pretenzijos į nekilnojamąjį turtą, esantį Čiukiškių kaime, Trakų r. sav. Turto priėmimo-pardavimo aktas sudarytas žinant ginčo esmę dėl nurodyto nekilnojamojo turto, todėl jis neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja viešai tvarkai, gerai moralei ir materialinėms teisės normoms. Taip pat pažymėjo, kad įrašai ūkinėse knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais, jeigu statiniai pastatyti iki 1989-01-01. Nurodė, kad ginčo pastatai Čiukiškių kaime yra pastatyti 1939-1940, todėl jų registravimui turėjo būti taikomas 2003-03-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 278 „Dokumentai teiktini nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25“ 2.1 punktas, statinius registruojant jo R. L. vardu, kadangi 4/5 dalis pastatų, po motinos mirties paveldėjo vaikai, esant supaprastintai, tuo metu galiojusiai, kolūkinio kiemo turto paveldėjimo tvarkai. Nurodė, kad būtina atnaujinti terminą palikimui po motinos mirties priimti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kadangi jis buvo mažametis ir negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių. Taip pat nurodė, kad būtina atnaujinti terminą palikimui ir po tėvo mirties priimti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kadangi jis neturėjo informacijos apie tėvo mirtį, nes nei jam, nei giminėms nebuvo pranešta apie tėvo mirtį.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas Leonard Urbanovič nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl termino palikimui, kurį sudaro gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) atnaujinimo. Nurodė, kad šis namas priklauso Trakų rajono savivaldybės administracijai. Paaiškino, jog pagal turimą Trakų seniūnijos žodinę informaciją namas, esantis (duomenys neskelbtini) priklausė lenkų šeimai, kuri repatrijavo į Lenkiją ir tik tada namas atiteko kolūkiui „Akmena“. Nurodė, kad šiame name mirusysis I. L. gyveno 1973 – 1974 metais. 1974 metais I. L. dėl žmonos nužudymo pateko į įkalinimo įstaigą ir namas liko tuščias. Vėliau kolūkis „Akmena“ įkėlė į šį namą S. K. šeimą. 1992-10-05 kolūkis“Akmena“ pagal priėmimo – perdavimo aktą perdavė namą Trakų apylinkės vykdomajam komitetui. 1995 metais pagal priėmimo – perdavimo aktą namas buvo perduotas savivaldybės kontroliuojamai įmonei UAB „Trakų komunalinės paslaugos“ į balansą bei administravimui. Nurodė, kad teisinę šio namo registraciją Trakų rajono savivaldybė sutvarkė tik 2007 metais. Nurodė, kad teisinė registracija atlikta 2007-03-19 priėmimo – perdavimo akto Nr. (51)-7.2-(S)-12, kuriuo Vilniaus apskrities viršininkas perdavė Trakų rajono savivaldybės nuosavybėn gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) pagrindu. Paaiškino, kad faktiškai šį namą Trakų rajono savivaldybė naudojo ir valdė nuo 1992-10-05 ir gyvenamojo namo nuosavybės klausimo sutvarkymas Trakų rajono savivaldybės vardu nebuvo susietas su pareiškėjo parėškimais savivaldybei. Pabrėžė, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad I. L. namą įsigijo kokio nors sandorio pagrindu. Nurodė, kad pareiškėjas įrodinėja nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą pateikdamas tik tai nuorašą iš ūkio knygos, tačiau tokius pat nuorašus gali pateikti ir kiti šio namo gyventojai, t.y. K. ir P. šeimos, gyvenę jame I. L. atliekant bausmę už žmonos nužudymą ir po jos atlikimo. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas teigia, jog iš kaimyno Ž. G. sužinojo apie jo tėvo I. L. ir A. T. namo pirkimo – pardavimo sandorį ir pateikia 1957 m. ūkinės knygos namų ūkio Nr. 126 nuorašus, kuriame yra paminėta T. P. ir A. šeima, gyvenusi 1935 m. statytame name. Tačiau pažymėjo, kad 1973 m. ūkinės knygos namų ūkyje Nr. 635 yra nurodyta L. šeima gyvenanti 1940 m. statytame name ir šios aplinkybės įrodo faktą, kad T. ir L. šeimos gyveno skirtingose namuose. Nurodo, kad nėra jokių įrodymų, kad I. L. pastatus įsigijo iš A. T.. Pabrėžė, kad termino palikimui priimti atnaujinimas negalimas, nes yra daug neaiškumų dėl pareiškėjo tėvo mirties, t.y. neaišku, kam buvo pranešta apie pareiškėjo tėvo mirtį ir kur jis buvo surastas, kadangi mirties liudijimas buvo išduotas Vilniaus CMS. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, ar pareiškėjas žinojo apie tėvo I. L. mirtį. Pabrėžė, kad po I. L. mirties praėjo ilgas laiko tarpas, todėl jis turėjo pakankami laiko kreiptis dėl palikimo priėmimo, tuo labiau kad buvo ir kiti šeimos nariai.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija savo nuomonės dėl termino palikimui priimti atnaujinimo neišsakė.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo J. K. (buv. L.) pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kuriame patvirtino, jog neprieštarauja dėl pareiškėjo, jos brolio, R. L. pateikto prašymo ir prašė jį tenkinti (b.l. 48).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
1964 m. redakcijos CK nustatė, kad palikimas turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. redakcijos CK 587 str. 2 d. ).
Nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str.).
G. L. mirė (duomenys neskelbtini), o I. L. – (duomenys neskelbtini) (b.l. 26 - 27).
Mirusieji G. L. ir I. L. yra pareiškėjo R. L., suinteresuoto asmens J. K. (buv. L.) ir S. L., mirusio 2004-03-15 tėvai (b.l. 13-14, 25, 28).
G. L. ir I. L. iki mirties, t.y. atitinkamai iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-23).
Po G. L. ir I. L. mirties paveldėjimo byla nepradėta (b.l. 24, 31). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad mirusieji G. L. ir I. L. buvo sudarę testamentą, nėra, todėl pareiškėjas su seserimi ir broliu yra pirmos eilės jų įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjo brolis S. L. mirė 2004-03-15, o sesuo J. K. (buv. L.) palikimo atsisakė (b.l. 12, 28, 48).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, liudytojų M. L. ir L. L. parodymus ir byloje esančius rašytinius įrodymus bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.), pareiškėjo nurodytas įstatymo nustatyto termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis, todėl terminas palikimui priimti atnaujintinas.
Teismas šioje byloje nenagrinėja klausimo, koks turtas sudarė mirusiųjų palikimą, nes šioje byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl termino palikimui priimti praleidimo (CPK 443 str.7 p.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Iš pareiškėjo R. L. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 27,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 1964 m. redakcijos CK 587 str. 2 d., CK 5.57 str., CPK 88, 96 str. str., 442 str. 13 p., 576-578 str. str., teismas
nutarė:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Atnaujinti R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą G. L., mirusios (duomenys neskelbtini) ir I. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Priteisti iš R. L. 27,68 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos mokesčio kodas 5660).
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.