Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, R. M. gynėjui advokatui Romaldui Šuliokui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria R. M., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), esant nepakaltinamumo būsenoje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. M. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas, t. y. kad 2024 m. vasario 18 d. apie 9.20 val. (duomenys neskelbtini), V. S. paprašius R. M. nuo sukrautų malkų surinkti savo šiukšles, demonstratyviai pagriebęs nuo kaladės kirvį ir artėdamas link sėdėjusio ant suolelio nukentėjusiojo V. S., jį iškeikė ir grasino užmušti, po to, demonstratyviai kirvį įkirtęs į kaladę, kieme rastu kastuvu kasė duobę, grasindamas nukentėjusiajam, kad jį užmušęs, čia pat kieme ir pakas, tokiu būdu, panaudodamas psichinę prievartą, grasino nužudyti nukentėjusįjį V. S. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2. Be to, jis 2024 m. vasario 24 d. apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankomis ir kojomis daužė į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris ir langus ir, necenzūriniais žodžiais iškeikęs nukentėjusiuosius V. S. ir J. S., V. S. šaukdamas, jog „padės jį į vietą, užmuš“, J. S. pagrasindamas „ir tu, kale, nevaikščiosi“, tokiu būdu, panaudodamas psichinę prievartą, grasino nužudyti nukentėjusiuosius V. S. ir J. S. ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi R. M., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), esant nepakaltinamumo būsenoje, nuspręsta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Savo sprendimą teismas motyvavo atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą, eksperto paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, R. M. psichikos būseną įstatymo uždraustų veikų padarymo metu ir dabar.

10. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad R. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, būdamas nepakaltinamas, skyrė jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šį sprendimą apylinkės teismas priėmė ne tik atsižvelgęs į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, bet ir įvertinęs teismo psichiatrijos eksperto K. S., įvertinusio R. M. ligos diagnozę, paaiškinimus bei rekomendacijas, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus, R. M. psichikos būseną įstatymo uždraustų veikų padarymo metu ir šiuo metu.

11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundžiamos nutarties motyvus, daro išvadą, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas – paskirti R. M. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, yra teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas išvadas dėl šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymo padarė įvertinęs tiek byloje esančius duomenis apie asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, ligos pobūdį, jo pavojingumą visuomenei, tiek duomenis apie jo padarytų įstatymu uždraustų veikų pobūdį, todėl konstatuotina, kad teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Paskirta priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, atitinka R. M. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei. Apeliantui paskirta priverčiamoji medicinos priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra taikomas asmenims, padariusiems baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, nei BPK 7, 11, 44 straipsnių nuostatų. Duomenų, kad apelianto psichinė sveikata nuo įstatymo uždraustos veikos padarymo ar taikomo priverstinio gydymo pradžios būtų akivaizdžiai pagerėjusi, bylos medžiagoje nėra. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeisti į prašomą – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

12. BK 98 straipsnio 3 dalis numato, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Pažymėtina, kad asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Šiuo atveju tyrimą atlikę ekspertai vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, medicininius dokumentus bei paties R. M. paaiškinimus, atsakymus į užduodamus klausimus, elgesį. 2024 m. rugpjūčio 21 d. – rugsėjo 18 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojama: (duomenys neskelbtini). R. M. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Pagal savo psichikos būklę R. M. baudžiamojo įstatymo numatytų veikų padarymo metu ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (t. 2, b. l. 30-37). Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas K. S. patvirtino ekspertizės akto išvadas, nurodydamas, kad, jo žiniomis, R. M. paskirtų vaistų nevartoja, ekspertizės atlikimo metu tiriamasis pats nurodė vartojantis „Truxal“, tačiau šis vaistas nėra pagrindinis, reikalingas gydymui. Paaiškino, kad R. M. privalo vartoti vaistus pagal ligos pobūdį. Eksperto nuomone, ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, šiuo atveju nebūtų efektyvus, kadangi R. M. ir šiuo metu galėjo gydytis ambulatoriškai, tačiau to nedarė. Ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad R. M. veiksmai buvo pakankamai pavojingi, jis grasino nužudyti ar sutrikdyti asmenų sveikatą, ambulatoriškai nesigydo, o iš medicininių dokumentų matyti, kad praeityje jis vaistų nevartojo. Ekspertas taip pat nurodė, kad praeityje R. M. jau buvo taikomas priverstinis gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ir, pakeitus priverčiamąją medicinos priemonę į ambulatorinį stebėjimą, tiriamasis nustojo vartoti vaistus, nors žadėjo tęsti paskirtų medikamentų vartojimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertizės akte pateiktų išvadų objektyvumu ir pagrįstumu bei ekspertizę atlikusių teismo psichiatrų (psichologų) kompetencija ir nešališkumu.

13. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad šiuo metu R. M. alkoholio nevartoja, retkarčiais savaitgaliais išgeria nestipraus alaus, gydėsi VĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė Kauno Marių ligoninėje nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki rugsėjo 18 d. (3 t., b. l. 26-27), jaučiasi gerai, vartoja vaistus ir lankosi pas gydytoją psichiatrą. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje, siekiant nustatyti, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims, turi būti įrodinėjama, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ar po bausmės paskyrimo, taip pat tai, koks baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to (BPK 395 straipsnio 3, 4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133-942/2020, 2K-206-495/2021). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio 2024 m. rugpjūčio 21 d. – rugsėjo 18 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. psichinės sveikatos sutrikimai pasireiškė nuo 2004 m. R. M. 2004 m. gruodžio 10 d. buvo konsultuotas gydytojos psichiatrės dėl leidimo dirbti, tačiau konstatuota, kad dirbti jis negali (psichikos būsenoje stebėtas elgesio neadekvatumas, nekritiškumas, ribų nejautimas, tiriamasis nurodė vartojantis narkotines medžiagas bei trankviliantus, atliktas šlapimo testas parodė teigiamus rezultatus, nustatytos diagnozės - psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, (duomenys neskelbtini)). Po to R. M. buvo periodiškai gydomas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje: nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. spalio 12 d. (nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), ligos istorijoje nurodyta, kad vežant GMP į ligoninę nutraukė deguonies aparato žarną, bandė smaugtis, nes „yra sekamas“, mąstymas padrikas, yra persekiojimo turinio kliedėjimo idėjos); nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. vasario 10 d. (diagnozės: (duomenys neskelbtini), į skyrių atvyko po konflikto su sugyventine, su ja susipyko, būdamas neblaivus, tapo neadekvataus elgesio, grasino); nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2017 m. kovo 13 d. (diagnozės – tos pačios, ligos istorijoje nurodyta, kad apeliantas pastoviai girtauja, po stacionarinio gydymosi nevartojantis jokių vaistų, paskutinę dieną buvo psichomotoriškai sujaudintas, mokyklos stadione gąsdino vaikus, rodė savo lytinius organus, gydymosi eigoje buvo piktas, niūrus iki disforijos, neigė savo netinkamą elgesį, tvirtino, kad viskas yra išgalvota); nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. liepos 5 d. (diagnozės -(duomenys neskelbtini), stacionarizavimo dieną alkoholio fone tapo agresyvus, pavojingas aplinkiniams - mėtė plytas per balkoną, stacionare buvo psichomotoriškai sujaudintas, keikėsi, išsakė santykio kliedesius, nenuoseklaus mąstymo nekritiškas, išrašant liko nekritiškas savo situacijos atžvilgiu); nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. (diagnozės tos pačios, ligos istorijoje nurodyta, kad pacientas sakė, kad blogai miega naktimis, jaučia nerimą ir baimę, konfliktavo su kaimynais, loterijoje išlošė Aukso puodą, kad jį reikia užpatentuoti [...] piktas, įtariai besižvalgantis aplinkui [...] pradeda neadekvačiai juoktis [...] sako, kad išrado stebuklingą tabletę, kuri nukrenta iš dangaus [...] kad esąs žymus žmogus, išradęs daug išradimų.[...] nekritiškas); nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. birželio 26 d. (į stacionarą pateko dėl to, kad neblaivus sukonfliktavo su mama, išvijo ją iš namų, tapo neadekvataus elgesio, sujaudintas, per langą mėtė gėlių vazonus); nuo 2018 m. liepos 8 d. iki 2018 m. liepos 16 d. (nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), po ilgalaikio alkoholio vartojimo atsirado nerimas, įtampa, rodėsi puolantys vagys, plėšikai, buvo didelė baimė); nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. (tiriamasis gausiai vartoja alkoholį, konfliktuoja su kaimynais, kurie, jo žodžiais, jam grasina, be priežasties puola, liepia atsinešti kastuvą, žada pakasti miške); nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. (nenuoseklus, pagreitėjęs tiriamojo mąstymas, priešiškas nusiteikimas kaimynų atžvilgiu, išsakomi grasinimai su jais susidoroti, kritikos stoka); nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. (tiriamasis po ankstesnio stacionarinio gydymo namuose vėl girtavo, nutraukus gėrimą, atsirado įtampa, nerimas, kilo pyktis, sudaužė namuose telefoną, grasino mamai) (t. 2, b. l. 30-37).

14. Byloje esančio ekspertizės akto duomenimis, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos stacionarinės kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taip pat R. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojami (duomenys neskelbtini). Minėtame ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad R. M. yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra kritiškas, jo elgesys yra neprognozuojamas, yra socialiai pavojingas, todėl jam rekomenduojama skirti priverstinio pobūdžio medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. R. M. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo gydytas nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. (nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Po to R. M. atžvilgiu buvo taikoma priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė – ambulatorinis stebėjimą VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre, psichikos sveikatos centre pradėjo lankytis nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. Psichikos būsenai tapus stabilesnei, nepastebėjus ryškesnio būklės pablogėjimo, emocijų ir elgesio sutrikimų, buvo nutrauktas priverčiamosios medicinos priemonės vykdymas. Po to tiriamasis Psichikos sveikatos centre lankytis nustojo ir gydytojo psichiatro konsultacijai atvyko 2023 m. liepos 10 d. Pakartotinai VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje gydytas nuo 2024 m. vasario 10 d. iki vasario 12 d., nuo 2024 m. vasario 24 d. iki kovo 21 d., nuo 2024 m. liepos 25 d. iki rugpjūčio 19 d. dėl alkoholio vartojimo, priešinimosi policijos pareigūnams, asocialaus, neadekvataus, agresyvaus, triukšmingo elgesio, daiktų mėtymo į kaimynus, jų turtą, gąsdinimo, haliucinacijų (t. 2, b. l. 30-37).

15. Iš šios nutarties 13-14 punktuose nurodytų aplinkybių matyti, kad nuo 2016 m. R. M. išryškėjo (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 metų iki 2018 metų R. M. periodiškai gydytas psichiatrijos ligoninėje 10 kartų, 2019 m. jo atžvilgiu buvo atlikta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, nustatytos tos pačios diagnozės. Nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. R. M. buvo taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, dar metus buvo taikomas ambulatorinis stebėjimas Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre. Kadangi R. M. psichikos būsena stabilizavosi, nebuvo stebimi ryškesni būklės pablogėjimai, emocijų ir elgesio sutrikimai, priverčiamosios medicinos priemonės vykdymas buvo nutrauktas. Vis dėlto, ambulatorinis gydymas nebuvo efektyvus po šios priverčiamosios medicinos priemonės nutraukimo R. M. pas psichiatrus nebesilankė, pradėjo vartoti alkoholį, nutraukė medikamentinį gydymą, jo būklė blogėjo ir atsinaujino kliedesinė simptomatika, todėl jis tris kartus pakartotinai buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje. Kartu su apeliaciniu skundu pateikta VĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės 2024 m. rugsėjo 18 d. epikrizė patvirtina, kad R. M. po įstatymu uždraustų nusikalstamų veikų padarymo nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki rugsėjo 18 d. buvo gydomas psichiatrijos klinikoje, atvykęs į ligoninę buvo agresyviai nusiteikęs, impulsyvus, nenusėdintis, nesileido apžiūrimas, grasino apsaugos darbuotojai, vaistų nevartojo, galimai gėrė alkoholį, gąsdino kaimynus, daužė duris, regi haliucinacijas, kalbasi su savimi ar daiktais (3 t., b. l. 26-27). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo metu išlieka didelė tikimybė, kad R. M., taikius ambulatorinį stebėjimą, ir toliau nevartos paskirtų medikamentų, svaiginsis alkoholiniais gėrimais ir tokiu būdu bus keliama grėsmė visuomenės saugumui. Teisėjų kolegija akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju labai svarbus medikamentinis gydymas, kurį iš esmės galima užtikrinti tik R. M. gydant stacionare, kadangi apeliantas pas gydytojus nesilanko, vaistų nevartoja, savanoriškai nesigydo ir yra pavojingas aplinkiniams.

16. Apklaustas pirmosios instancijos teisme R. M. paaiškino, kad įvykio metu kapojo malkas, vėliau įsmeigė kirvį į kaladę ir jį ten paliko, neigė grasinęs nukentėjusiesiems. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė ekrano nuotraukas, neva patvirtinančias šias aplinkybes. Vis dėlto, šios nuotraukos nei patvirtina, nei paneigia apelianto nurodytas aplinkybes, kadangi nuotraukose užfiksuota medžio šakų krūva, namo laiptinėje stovintis stalas, aplinka šalia daugiabučio, o tai niekaip neįrodo jo keliamos versijos. Apeliantas pripažino vartojantis alkoholį, teigė šiuo metu vartojantis vaistą „Truxal“, tačiau pas gydytoją psichiatrą nesilanko, įvykio metu vaistų nevartojo. Ekspertizės atlikimo metu ekspertai pažymėjo, kad tiriamasis ekspertizei buvo atvežtas policijos pareigūnų, laukimo metu buvo pasišalinęs, elgesys neadekvatus, emocijos dirglios, neadekvačios, išsako kliedesius, būklei nekritiškas, kaltę neigia, regresuojanti asmenybė. Iš R. M. paaiškinimų ir ekspertų įžvalgų matyti, kad apeliantas nėra kritiškas dėl savo ligos, gydymo, o tai sudaro pagrindą manyti, kad ambulatorinio gydymo metu paskirti vaistai nebus vartojami, o tokiu atveju apelianto būklė pablogėtų, kiltų grėsmė kartotis neprognozuojamam jo elgesiui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su eksperto K. S. rekomendacija, kuri atitinka ir ekspertizės akto išvadą bei liudytojų V. V., M. I. K., nukentėjusiųjų V. S., J. S. parodymus apie neprognozuojamą, neadekvatų R. M. elgesį, grasinimus. Pažymėtina, kad taikant ambulatorinį gydymą R. M., vaistų vartojimas nebūtų kontroliuojamas. Tuo tarpu gydant asmenį stacionare yra užtikrinimas vaistų vartojimas, stabili dienotvarkė, miego rėžimas, užkertamas kelias alkoholio vartojimui. R. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme, neneigė, kad vartoja alkoholinius gėrimus, kurių vartojimas su bet kokiais psichotropiniais vaistais neabejotinai gali iššaukti neprognozuojamą ar net agresyvų elgesį. Nagrinėjamu atveju, siekiant apsaugoti visuomenės interesus, šiuo metu R. M. turi būti izoliuotas ir gydomas specializuotos psichiatrijos klinikos stacionare.

17. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir baudžiamojo įstatymo uždraustas ir visuomenei pavojingas veikas, kurias padarė R. M.. Skundžiama nutartimi jis pripažintas padaręs įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas. R. M., bylos duomenimis, necenzūriniais žodžiais iškeikė nukentėjusiuosius V. S. ir J. S., grasino juos nužudyti, pakasti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nors R. M. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nėra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai ir ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė, šios aplinkybės jo socialinio pavojingumo ir poreikio taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje nepaneigia. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, R. M. veiksmai šiuo atveju negali būti vertinami ANK 481 straipsnio kontekste, kadangi buvo grasinama nužudyti nukentėjusiuosius, esant pakankamam pagrindui manyti, kad ketinimai gali būti įvykdyti (agresyvus elgesys, rankose laikomas kirvis, necenzūriniai žodžiai), o tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl stacionaraus gydymo, svarbu ir tai, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87-697/2021, 2K-121-976/2021). Nagrinėjamu atveju byloje esančiame ekspertizės akte užfiksuotos aplinkybės apie praeityje pasireiškusius grasinimus tiek kaimynams, tiek ir savo artimiesiems, neadekvatų elgesį, įvairių daiktų mėtymą pro langą, į kitus asmenis, patvirtina apie socialinį apelianto pavojingumą visuomenei. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. M. praeityje teistas penkis kartus, iš jų vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, du kartus teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, taip pat vieną kartą teistas už fizinio smurto naudojimą. Pažymėtina, kad nors R. M. eilę kartų buvo gydytas psichiatrijos stacionare, jo atžvilgiu buvo taikymas priverstinis gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, po to jis buvo nukreiptas ambulatoriniam gydymuisi, tačiau pas psichiatrą nesilankė, paskirtų medikamentų nevartojo ir savanoriškai nesigydė. Nors kartu su apeliaciniu skundu yra pateiktos vaistų pirkimo kvitų kopijos iš ,,G. V.“, ,,C. V.“, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, kad R. M. įsigytus vaistus išties vartoja. Atsižvelgiant į tai, įvertinus įstatymu uždraustų veikų padarymo aplinkybes, jų pobūdį, diagnozuotų ligų pobūdį, konstatuojama, kad R. M. atžvilgiu taikant ambulatorinį gydymą, gali kilti pavojus visuomenės ir jo artimųjų saugumui, todėl vertintina, kad stacionarinis stebėjimas bendro režimo sąlygomis yra tinkama priverčiamoji medicinos priemonės rūšis. Kolegijos vertinimu, tinkamo gydymosi ir vaistų vartojimo neužtikrintų ir R. M. motina, kadangi psichinės sveikatos sutrikimai jam pasireiškė jau nuo 2016 m., paskirti vaistai nėra vartojami, asmuo piktnaudžiauja alkoholiu ir periodiškai yra gydomas psichiatrinėse ligoninėse. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad apelianto motina išties yra silpnos sveikatos, jai diagnozuota eilė ligų, todėl akivaizdu, kad motina savo sūnumi tinkamai pasirūpinti negali, todėl šiuo metu reikėtų vadovautis ekspertų rekomendacija ir padėti R. M. pasveikti, suteikiant jam gydymą stacionaro sąlygomis.

18. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ekspertizės akte išdėstytas išvadas, ligos diagnozę, įvertinus R. M. charakterizuojančius duomenis, padarytų įstatymu uždraustų veikų pavojingumą, skundžiama nutartimi pagrįstai skirtas stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Medicininių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie pateiktos išvados nepagrįstumą ar akivaizdžiai pasikeitusią situaciją, nėra. Apylinkės teismas, įvertinęs aptartus objektyvius bylos duomenis, pagrįstai konstatavo, jog R. M. negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jo atžvilgiu būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę. Atsižvelgiant į tai, asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, R. M. apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama galioti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiama nutartimi R. M. skirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laikas nenustatytas. Įstatymas įpareigoja teismą ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Taigi, pagerėjus R. M. psichikos sveikatos būklei, jam gali būti pakeistos priverčiamosios medicinos priemonės sąlygos iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba šios priemonės taikymas panaikintas (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.